- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-29
- Bylos Nr.
- e2A-1501-638/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-01118-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Labokaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „L. B.“, UAB „L. B.“
- Atsakovas
- G. D.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Diana Labokaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „L. B.“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „L. B.“ ieškinį atsakovui G. D. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „L. B.“ patikslintame ieškinyje prašė priteisti iš atsakovo 600 Eur negrąžintą kreditą, 480 Eur bendrą kredito kainą, 774,97 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad pradinė kreditorė UAB „Ferratum“ ir atsakovas G. D. 2015 m. kovo 10 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 141170 (toliau – ir sutartis), pagal kurią pirminė kreditorė suteikė atsakovui 600 Eur kreditą, o atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą sutarties sąlygose nustatyta tvarka bei terminais iki 2016 m. birželio 2 d. Tačiau prisiimtų įsipareigojimų atsakovas nesilaikė, iki 2019 m. birželio 2 d. kredito ir bendros kredito kainos nesumokėjo, ir liko skolingas pradinei kreditorei 600 Eur negrąžinto kredito bei 480 Eur bendros kredito kainos. Tarp pradinės kreditorės UAB „Ferratum“ ir UAB „Ferratum finance“ 2016 m. liepos 22 d. buvo sudaryta sutartis dėl paskolos sutarčių perkėlimo, kuria UAB „Ferratum finance“ perėmė visą pradinės kreditorės paskolų sutarčių portfelį, tarp jų ir atsakovo sutartį. UAB „F. F.“ 2019 m. gegužės 9 d. subrogacijos sutartimi perleido kreditorinio reikalavimo teises į atsakovo įsiskolinimą kreditorei UAB „Credit day“, kuri 2019 m. gegužės 10 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. RP2019-05/01, perleido kreditorinio reikalavimo teises į atsakovo įsiskolinimą ieškovei UAB „L. B.“. Apie reikalavimo teisės perleidimą atsakovas buvo informuotas pranešimu.
3. Ieškovas pažymėjo, jog metinė palūkanų norma, dėl kurios šalys susitarė sutartyje, sudaro 102,71 proc. Bendra kredito kainos metinė norma – 168,10 proc. Sutartyje nustatyti palūkanų ir bendros kredito kainos metinės normos dydžiai neviršijo tuo metu galiojusio vartojimo kredito įstatymo numatytų reikalavimų. Be to, sutarties bendrųjų sąlygų 10.1 p. ir sutarties specialiųjų sąlygų 5.2 p. šalys susitarė, jog palūkanos skaičiuojamos nuo pradelstos vartojimo kredito grąžinimo dienos iki faktinio vartojimo kredito sumos grąžinimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2020 m. liepos 16 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies. Teismas priteisė iš atsakovo G. D. ieškovei UAB „L. B.“ 600 Eur negrąžintą kreditą, 480 Eur kredito kainą, 54 Eur kompensuojamąsias palūkanas, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2020 m. birželio 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 99,64 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas likusioje dalyje ieškinį atmetė.
5. Teismas nurodė, kad byloje nėra įrodymų, jog atsakovas būtų visiškai atsiskaitęs su ieškove. Atsakovas, laiku nemokėdamas kredito ir kitų įmokų, pažeidė prievolių bei sutarčių vykdymo principus. Teismas taip pat pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. vasario 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020 išaiškino, jog kompensacinių palūkanų, mokamų kompensuojant dėl prievolės neįvykdymo patirtus nuostolius, paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o Vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui. VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo. Teismas sprendė, kad ieškovės prašomas išieškoti kompensacinių palūkanų dydis (102,71 proc.) ženkliai viršija VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nurodytą dydį, t. y. 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, be to, laikotarpis, už kurį kreditorė skaičiuoja šias palūkanas (459 dienos), taip pat yra ženkliai ilgesnis nei Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nurodytas maksimalus galimas laikotarpis (180 dienų). Teismo vertinimu, prašymas dėl kompensacinių palūkanų priteisimo, ieškovei nepateikus jokių objektyvių įrodymų dėl jos realiai patirtų nuostolių dydžio, tenkintinas iš dalies, priteisiant ieškovei iš atsakovo 54 Eur (600 Eur negrąžinto kredito suma x 0,05 proc. palūkanos x 180 d.) kompensacines palūkanas (VKĮ 11 straipsnio 8 dalis). Likusioje dalyje prašymą dėl kompensacinių palūkanų teismas atmetė.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
6. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „L. B.“ prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 16 d. sprendimo už akių dalį dėl kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų po sutarties įvykdymo termino pasibaigimo dienos ir priteisti apeliantui UAB „L. B.“ iš atsakovo G. D. 774,97 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų po sutarties įvykdymo termino pasibaigimo dienos, pakeisti sprendimo už akių dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti apeliantui UAB „L. B.“ iš atsakovo G. D. 163 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme, kitą sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai rėmėsi VKĮ 11 straipsnio 8 dalimi. Civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, kurie tarp šalių susiklosto nutraukus sutartį arba pasibaigus jos įvykdymo terminui, nepatenka į VKĮ taikymo sritį. VKĮ 11 straipsnio 8 dalis reglamentuoja civilinės atsakomybės taikymą vartojimo kredito gavėjui iki to momento, kol sutartis yra nutraukiama ar pasibaigia jos įvykdymo terminas. Nutraukus sutartį jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai teisiniai santykiai. VKĮ skirtas reglamentuoti tik aktyvioms vartojimo kredito sutartims. Mokėjimo (pelno) funkciją atliekančios palūkanos gali būti skaičiuojamos tik iki sutarties nutraukimo ar sutarties įvykdymo termino pasibaigimo dienos. Kompensuojamosios palūkanos gali būti skaičiuojamos nuo sutarties nutraukimo ar pasibaigimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos. Sutarties galiojimo laikotarpiu atsakovui nebuvo skaičiuojamos didesnės, negu VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintos netesybos/kompensuojamosios palūkanos. Vartojimo kredito sutartimi šalys buvo susitarusios, kad palūkanos skaičiuojamos iki visiško vartojimo kredito grąžinimo dienos,
1.2. Teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, kuriuose buvo nagrinėjamas klausimas dėl VKĮ 11 straipsnio 8 dalies taikymo kompensuojamąją funkciją atliekančioms palūkanoms, kurios buvo paskaičiuotos dar vartojimo kredito sutarčiai esant nenutrauktai ir nepasibaigus jos įvykdymo terminui. Priešingai nei nurodo teismas, būtent Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, buvo išspręstas klausimas dėl kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų pradžios skaičiavimo momento ir jų dydžio, kai sutartis yra nutraukta. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. vasario 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020, pasisakė tik dėl kompensuojamųjų palūkanų, kurios buvo paskaičiuotos dar vartojimo kredito sutarčiai esant nenutrauktai ir nepasibaigus jos įvykdymo terminui, dydžio bei jų skaičiavimo termino pagal VKĮ 11 straipsnio 8 dalį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios šiuo atveju nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).
8. Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl Vartojimo kredito įstatymo (toliau -VKĮ) 11 straipsnio 8 dalyje nustatytų apribojimų netesybų dydžiui taikymo pagrįstumo ir teisėtumo.
9. Apeliantė (toliau - ir ieškovė) nurodo, kad civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, kurie tarp šalių susiklosto nutraukus sutartį arba pasibaigus jos įvykdymo terminui, nepatenka į VKĮ taikymo sritį, nes, apeliantės teigimu, VKĮ 11 straipsnio 8 dalis reglamentuoja civilinės atsakomybės taikymą vartojimo kredito gavėjui iki to momento, kol sutartis yra nutraukiama ar pasibaigia jos įvykdymo terminas.
10. Apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su tokiu apeliantės aiškinimu. Vartojimo kredito sutarties įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta, dėl ko šalys turi susitarti sudarydamos vartojimo kredito sutartį, be kita ko, šalys turi susitarti dėl pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais mokamų netesybų ar palūkanų ir jų apskaičiavimo tvarkos, bei dėl mokėjimų nevykdymo pasekmių. Vadinasi, Vartojimo kredito įstatymas priešingai, negu kad teigia apeliantė, reguliuoja šalių susitarimus dėl pasekmių, jeigu sutartis bus nevykdoma, netinkamai vykdoma arba bus nutraukta.
11. Apeliantė pati sau prieštarauja iš pradžių teigdama, kad nutraukus sutartį šalių jau nebesieja jokie sutartiniai santykiai, tačiau vėliau teigia, kad vartojimo kredito sutartimi šalys buvo sutarusios, kad palūkanos (102,71 proc. metinių) skaičiuojamos iki visiško vartojimo kredito grąžinimo dienos. Jeigu nutraukus sutartį jokie susitarimai šalių nebesieja, tai pagrįsta būtų taikyti įstatyme nustatyto dydžio netesybas (šiuo atveju, nustatytas Vartojimo kredito įstatyme). Jeigu laikyti, kad šalys buvo kitaip susitarusios dėl netesybų dydžio, tai jų susitarimas teismo turi būti laikomas negaliojančiu ex officio kaip prieštaraujantis imperatyvioms Vartojimo kredito įstatymo nuostatoms, ką pirmosios instancijos teismas ir pritaikė.
12. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi kasacinio teismo suformuota praktika šios kategorijos bylose ir pagrįstai taikė Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytus apribojimus netesyboms: ne daugiau kaip 0,05 proc. nuo negrąžintos sumos per dieną ir ne ilgiau kaip už 180 dienų. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kadangi kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo. Aiškinant priešingai, būtų sudaroma vartojimo kredito davėjams galimybė apeiti Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą ribojimą. Tokiu atveju nebūtų pasiekti tiek Vartojimo kredito įstatymo, tiek Direktyvos 2008/48/EB, kuri buvo įgyvendinta minėtu įstatymu, tikslai vartotojų teisių apsaugos prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).
13. Aiškinant Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies apribojimus kaip taikomus tik iki to momento, kol galioja vartojimo kredito sutartis, būtų sudaryta kreditoriams galimybė apeiti Vartojimo kredito įstatymo nustatytus ribojimus netesyboms, nes nutraukus sutartį būtų galima taikyti bet kokio dydžio netesybas (kompensuojamąsias palūkanas), jeigu vartotojas būtų tokią sąlygą pasirašęs.
14. Sutiktina su apeliante, kad klausimas dėl kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų pradžios skaičiavimo momento ir jų dydžio, kai paskolos sutartis yra nutraukta, buvo išspręstas Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020. Tačiau šioje nutartyje kompensuojamųjų palūkanų dydis nebuvo aptariamas Vartojimo kredito įstatymo nustatytų apribojimų aspektu. Suformuluota išplėstinės teisėjų kolegijos teisės aiškinimo taisyklė, kad paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, neprieštarauja ankstesnei kasacinio teismo doktrinai dėl Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatų taikymo.
15. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė šalių ginčą, tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias vartojimo kredito sutarčių nevykdymo pasekmių taikymą (Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis), tinkamai įvertino įrodymus (CPK 185 str.), todėl priimto sprendimo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
16. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pirmosios instancijos teisme nekeičiamas (CPK 93 str.). Ieškovės sumokėtas žyminis mokestis už apeliacinį skundą nepriteistinas. Valstybės išlaidos už procesinių dokumentų siuntimą (8,18 Eur) priteistinos iš ieškovės.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei iš ieškovės UAB „L. B.“, juridinio asmens kodas 302528679, 8,18 Eur (aštuonis eurus ir 18 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.