Kauno apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ patikslintą ieškinį atsakovui G. D. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai 2020 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje numatyta tvarka, atsakovo mamai I. D. Per nustatytą terminą atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl, esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 262 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Priimdamas sprendimą už akių teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2015 m. kovo 10 d. pirminė kreditorė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Ferratum“ ir atsakovas G. D. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 141170 (toliau – ir Sutartis), pagal kurią pirminė kreditorė suteikė atsakovui 600,00 Eur kreditą, o atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą sutarties sąlygose nustatyta tvarka bei terminais iki 2016 m. birželio 2 d. Tačiau prisiimtų įsipareigojimų atsakovas nesilaikė, iki 2019 m. birželio 2 d. kredito ir bendros kredito kainos nesumokėjo, ir liko skolingas pirminei kreditorei 600 Eur negrąžinto kredito bei 480,00 Eur bendros kredito kainos.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1, 2 dalis, kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės. 2016 m. liepos 22 d. tarp pradinės kreditorės UAB „Ferratum“ ir UAB Ferratum finance“ buvo sudaryta Sutartis dėl paskolos sutarčių perkėlimo, kuria UAB Ferratum finance“ perėmė visą pradinės kreditorės paskolų sutarčių portfelį, tarp jų ir atsakovo Sutartį. 2019 m. gegužės 9 d. subrogacijos sutartimi, UAB „Ferratum Finance“ perleido kreditorinio reikalavimo teises į atsakovo įsiskolinimą kreditorei UAB „Credit day“, kuri 2019 m. gegužės 10 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. RP2019-05/01, perleido kreditorinio reikalavimo teises į atsakovo įsiskolinimą ieškovei UAB „Legal Balance“. Apie reikalavimo teisės perleidimą atsakovas buvo informuotas pranešimu. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas būtų visiškai atsiskaitęs su ieškove.

Pagal CK 6.881 straipsnio 1 dalį, kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – ir VKĮ) 2 straipsnio 22 dalimi, vartojimo kredito sutartis – sutartis, pagal kurią vartojimo kredito davėjas arba paskolos davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti vartojimo kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai vartojimo kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. Teisėtai sudaryta sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai, sąžiningai ir laiku (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1 dalis). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės nevykdymas, įskaitant įvykdymo termino praleidimą (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai, 6.205 straipsnis). Atsakovas, laiku nemokėdamas kredito ir kitų įmokų, pažeidė prievolių bei sutarčių vykdymo principus. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovas su ieškove pagal Sutartį visiškai atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), taip pat į tai, kad Sutartis pasibaigusi, atsakovas savo prievolės neginčija (CPK 12 straipsnis), teismas sprendžia, jog ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 600,00 Eur negrąžinto kredito bei 480,00 Eur bendros kredito kainos, yra pagrįstas ir tenkintinas.

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 774,97 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, paskaičiuotas už laikotarpį nuo 2016 m. birželio 3 d. iki 2017 m. rugsėjo 5 d. (už 459 dienas), nuo 600 Eur negrąžintos kredito dalies, taikant 102,71 proc. metinę palūkanų normą. remiantis 2015 m. kovo 10 d. Vartojimo kredito sutarties Nr. 141170 specialiosiomis sąlygomis ir bendrųjų sąlygų 10.1 punktu. Kreditorė nurodė, kad šios prašomos priteisti palūkanos atlieka minimalių nuostolių, atsiradusių dėl kreditoriaus negalėjimo naudotis negrąžintais pinigais, atlyginimo funkciją.

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. vasario 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020 išaiškino, jog kompensacinių palūkanų, mokamų kompensuojant dėl prievolės neįvykdymo patirtus nuostolius, paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui; Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo. Nagrinėjamu atveju ieškovės prašomas išieškoti kompensacinių palūkanų dydis (102,71 proc.) ženkliai viršija Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nurodytą dydį, t. y. 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, be to, laikotarpis, už kurį kreditorė skaičiuoja šias palūkanas (459 dienos), taip pat yra ženkliai ilgesnis nei Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nurodytas maksimalus galimas laikotarpis (180 dienų). Kartu teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, kuria remiasi ieškovė formuluodama reikalavimą dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo, į šiuos Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytus ribojimus nebuvo atsižvelgiama ir nepaneigti ankstesnėje praktikoje pateikti išaiškinimai nurodytu klausimu. Be to, Lietuvos Aukščiausias Teismas 2020 m. birželio 9 d. išleido „Vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalgą“, kurioje buvo aptarti aktualiausi teismų praktikoje iš vartojimo kredito teisinių santykių kylantys klausimai, tame tarpe ir klausimai dėl kompensacinių palūkanų, nurodant, kad VKĮ 11 straipsnio 8 dalis įtvirtinta šias taisykles: „Pirmoji taisyklė nustato, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Antroji taisyklė nustato kompensacinių priemonių skaičiavimo laikotarpį, t. y. kad šie mokėjimai negali būti skaičiuojami už ilgiau kaip 180 dienų. Trečioji taisyklė nustato, kad jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Tai reiškia, kad maksimali netesybų suma už pavėluotą kredito ar jo dalies bei kitų sutartinių įmokų grąžinimą negali būti didesnė kaip 0,05 proc. nuo pradelstos sumokėti sumos per dieną, nepaisant to, kokia forma tie mokėjimai išreikšti. Ši taisyklė taikytina ir kompensacinėms palūkanoms, nes pastarosios atlieka analogišką funkciją kaip ir netesybos.“ Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą, prašymas dėl kompensacinių palūkanų priteisimo, ieškovei nepateikus jokių objektyvių įrodymų dėl jos realiai patirtų nuostolių dydžio, tenkintinas iš dalies, priteisiant ieškovei iš atsakovo 54 Eur (600 Eur negrąžinto kredito suma x 0,05 proc. palūkanos x 180 d.) kompensacines palūkanas (VKĮ 11 straipsnio 8 dalis). Likusioje dalyje prašymas dėl kompensacinių palūkanų atmestinas kaip nepagrįstas.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, numatančia, kad skolininkas turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1 dalis) metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovė pareiškė ieškinį 1854,97 Eur dydžio sumai. Teismas ieškinį tenkino iš dalies priteisdamas 1134 Eur, t. y. 61,13 proc. Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai ieškovei iš atsakovo priteistina 25,67 Eur žyminio mokesčio bei 73,97 Eur už teisines paslaugas, iš viso 99,64 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo valstybei nepriteistinos, kadangi jos neviršija minimalios (5,00 Eur) valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285, 286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 600 Eur (šešių šimtų eurų) negrąžintą kreditą, 480 Eur (keturių šimtų aštuoniasdešimties eurų) kredito kainą, 54 Eur (penkiasdešimt keturių eurų) kompensuojamąsias palūkanas, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2020 m. birželio 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 99,64 Eur (devyniasdešimt devynių eurų 64 ct) bylinėjimosi išlaidas ieškovei UAB „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovas negali šio sprendimo apskųsti apeliacine tvarka, tačiau turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmams paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.