- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-25
- Bylos Nr.
- e2A-419-413/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-02351-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimondas Buzelis, Gintautas Koriaginas, Tomas Romeika
- Atsakovas
- A. M.
- Ieškovas
- D. L.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Buzelio, Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Tomo Romeikos,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. M. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-6127-835/2018 pagal ieškovo D. L. ieškinį atsakovui A. M. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas D. L. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo A. M. 6500 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad atsakovas 2016 m. sausio 10 d. išrašė vekselį, kuriuo be sąlygų įsipareigojo iki 2017 m. sausio 1 d. sumokėti ieškovui 6500 Eur. Ieškovas perdavė atsakovui 6500 Eur, tačiau atsakovas nurodytu terminu savo įsipareigojimų pagal vekselį neįvykdė. Suėjus vekselio apmokėjimo terminui, atsakovas prašė suteikti daugiau laiko skolai grąžinti dėl sunkios finansinės padėties, nuolat žadėjo apmokėti vekselyje nurodytą sumą, teigdamas, jog ateityje turi gauti lėšų. Ieškovas bandė taikiai susitarti su atsakovu, todėl praleido įstatymo nustatytą terminą vekselį pateikti notarui ir tokiu būdu gauti vykdomąjį įrašą. Vėliau atsakovas nustojo bendrauti ir visiškai nereagavo į raginimus grąžinti skolą.
3. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad prašoma priteisti skola buvo ieškovo investicija į naują atsakovo kuriamą projektą, kuris nepavyko. Atsakovas perdavė dalį savo įmonės turėtų akcijų bendram jo ir ieškovo pažįstamam, kurį vertino kaip ieškovo atstovą, todėl mano, kad tokiu būdu su ieškovu atsiskaitė. Be to, šalių pasirašytas vekselis neatitinka įstatymo keliamo reikalavimo dėl vekselio notarinės formos, todėl yra negaliojantis ir ieškovas negali juo remtis prašydamas priteisti vekselyje nurodytą pinigų sumą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Alytaus apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 12 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priteisė iš atsakovo ieškovui 6500 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. liepos 31 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 696,00 Eur bylinėjimosi išlaidas ir 5,07 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
5. Teismas nurodė, kad pagal CK 1.105 straipsnio 5 dalį vekselis, kurio suma didesnė kaip trys tūkstančiai eurų, turi būti notarinės formos, jeigu vekselio davėjas yra fizinis asmuo arba ūkio subjektas, tvarkantis apskaitą pagal supaprastintos apskaitos taisykles. Tokie reikalavimai vekseliui, tame tarpe ir reikalavimas dėl notarinės formos, jei vekselio suma yra didesnė nei 3000 Eur, įsigaliojo nuo 2015 m. sausio 1 d. Į bylą pateiktas 6500 Eur vertės vekselis pasirašytas 2016 m. sausio 10 d. ir turėjo būti apmokėtas iki 2017 m. sausio 1 d., tačiau apmokėtas nebuvo, taip pat jis nebuvo pateiktas notarui Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ĮPVĮ) nustatyta tvarka dėl vykdomojo įrašo išdavimo.
6. Teismas pažymėjo, kad vekselis neturėjo notarinės formos, todėl jis negalėjo būti realizuojamas ĮPVĮ nustatyta tvarka. Lietuvos teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad vekselis, kurio apmokėjimo terminas yra praleistas ir jis nebuvo realizuojamas ĮPVĮ nustatyta tvarka, netenka vekselio teisinės galios, tačiau tampa skolos rašteliu (rašytiniu skolos dokumentu) ir kiekvienoje byloje vertinamas kartu su kitais bylos įrodymais. Atsakovas pripažino, kad vekselyje nurodytą pinigų sumą iš ieškovo gavo. Atsakovas pasirašė vekselį, kuris laikytinas skolos rašteliu, t. y. vekselis atsirado (buvo atsakovo pasirašytas) kaip paskolos dokumentas.
7. Atsakovas nei iki ieškinio pateikimo teismui dienos, nei nagrinėjamos bylos proceso metu neprašė pripažinti vekselį niekiniu ir negaliojančiu. Iš byloje esančio šalių susirašinėjimo elektroniniu paštu turinio matyti, kad ieškovas per laikotarpį nuo 2017 m. sausio 3 d. iki 2018 m. balandžio 24 d. reguliariai teikė užklausas atsakovui dėl 6500 Eur dydžio skolos pagal vekselį grąžinimo. Atsakovo rašyti elektroniniai laiškai, kuriuose jis nurodo, kad grąžins skolą ieškovui dalimis arba visą iš karto, kai tik turės lėšų, patvirtina, kad jis aiškiai suvokė, jog jį ir ieškovą sieja sutartiniai teisiniai santykiai, iš kurių kyla pareiga jam atsiskaityti su ieškovu. Duomenų, kad ginčijamą skolą atsakovas grąžino ieškovui, byloje nėra.
8. Remdamasis nurodytu, teismas sprendė, kad atsakovas pažeidė savo pareigą atsiskaityti su ieškovu, todėl ieškovo reikalavimas priteisti skolą yra pagrįstas.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Apeliaciniu skundu atsakovas A. M. (toliau ir apeliantas) prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 12 d. sprendimą, priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas motyvuojamoje dalyje sutiko su atsakovo argumentais dėl vekselio netinkamos formos, pripažindamas, kad toks vekselis, kuris nebuvo patvirtintas notaro ir nepateiktas notarui dėl vykdomojo įrašo, netenka savo galios. Tikėtina, kad vekselis nebuvo pateiktas notarui ne todėl, kad tariamai atsakovas prašė atidėti mokėjimą, o todėl, kad nebuvo laikytasi vekselio sudarymo notarinės formos, todėl prašymas atlikti pagal tokį vekselį vykdomąjį įrašą yra negalimas.
1.2. Teismas savo sprendimą grindė šalių paskoliniais santykiais, tačiau nepasisakė dėl teiktų dokumentų atitikimo įstatymui bei neanalizavo dokumento formos nesilaikymo pasekmių. Teismas pripažino, kad vekselis buvo sudarytas nesilaikant galiojančių įstatymų, todėl jis negali būti ieškinio patenkinimo pagrindu.
1.3. Vekselis gali būti laikomas kaip vienas iš rašytinių įrodymų taikant paskolos santykius. Tačiau tokiu atveju vekseliui, kaip rašytiniam įrodymui, taip pat taikomi įstatymai, reguliuojantys paskolų sudarymą bei formą. Šiuo atveju aktualu, ar vekselis gali būti prilygintas paskolos rašteliui (CK 6.871 straipsnio 3 dalis), ar ne. Apelianto nuomone, toks dokumentas neatitinka paskolos raštelio turinio, kadangi pagal CK 6.871 straipsnio 4 dalį, jeigu paskolos suma viršija 3000 Eur, tokia sutartis turi būti notarinės formos. Taigi, paskolos raštelis, kaip įrodymas, gali būti pagrindu pripažinti skolą nuo 600 Eur iki 3000 Eur. Todėl teismas nepagrįstai ir neteisėtai ginčo vekselį traktavo paskolos rašteliu ir tuo pagrindu priteisė 6500 Eur skolą.
1.4. CK 1.93 straipsnyje numatyta, kad sandoris negalioja, jeigu nesilaikoma įstatymo numatytos formos. Šio straipsnio 3 dalis įsakmiai nurodo, kad notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojančiu. Pagal CK 1.80 straipsnį, imperatyvioms normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Tai reiškia, kad toks sandoris negalioja nuo jo sudarymo momento ir neprivalomas teismo patvirtinimas (CK 1.78 str.). CK 1.93 straipsnio 5 dalis numato, jog įstatyme numatytos formos nesilaikymas sukelia CK 1.80 straipsnio 2 dalyje numatytas pasekmes. CK 1.80 straipsnio 2 dalyje aiškiai įvardinta, kad ginčui taikomi restituciją reguliuojantys teisiniai santykiai. Ieškovas savo ieškinyje tokių reikalavimų nekėlė, jis reikalavo priteisti skolą ir savo reikalavimą grindė įstatymu nepagrįstais įrodymais. Sutarties formos nesilaikymas atima teisę įrodinėti buvus tarp šalių teisiniams santykiams.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas D. L. prašo jį atmesti, Alytaus apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:
2.1. Atsakovas A. M., davęs teisme priesaiką, pripažino, kad 2016 m. sausio 10 d. gavo iš ieškovo grynais pinigais 6500 Eur, suvokė, kad tokias pinigines lėšas reikės ieškovui grąžinti, ne kartą savo prievolę ieškovui patvirtino ir el. laiškais, tačiau iki šiol savo prievolės grąžinti skolą neįvykdė. Taigi akivaizdu, kad tarp bylos šalių buvo susiklostę paskoliniai teisiniai santykiai, atsakovas patvirtino pinigų gavimą bei įsipareigojimą pinigines lėšas grąžinti, tačiau laiku to nepadarė.
2.2. Kadangi atsakovas pripažino paskolos teisinius santykius, tai 2016 m. sausio 10 d. vekselis/paskolos raštas yra nuginčijamas sandoris, tačiau atsakovas nėra pareiškęs reikalavimo dėl tokio sandorio nuginčijimo. Net ir pripažinus vekselį/paskolos raštelį negaliojančiu, teismas ex officio privalo taikyti CK 1.80 straipsnio 2 dalyje nurodytas pasekmes – restituciją, todėl nagrinėjamu atveju nurodyto vekselio/paskolos raštelio pripažinimas negaliojančiu, esant situacijai, kuomet nėra ginčo dėl piniginių lėšų perdavimo–gavimo, pritaikius restituciją turėtų analogiškas pasekmes kaip ir ginčijamas teismo sprendimas – ieškovo naudai iš atsakovo būtų priteista 6500 Eur skola.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
12. Byloje iškilo ginčas dėl vekselio galiojimo ir atsakovo pareigos apmokėti ieškovui vekselyje nurodytą pinigų sumą.
13. Pagal Lietuvoje nustatytą teisinį reglamentavimą, vekselis yra vertybinis popierius ir civilinių teisių objektas (CK 1.97 straipsnio 1 dalis, 1.101 straipsnis). Vekselių išrašymo, perdavimo, laidavimo, mokėjimo, reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiškimo ir patenkinimo tvarką bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykius reglamentuoja Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas, kuriame vekselis, kaip vertybinis popierius, apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui (CK 1.105 straipsnio 1 dalis, ĮPVĮ 2 straipsnio 1 dalis).
14. Apelianto teigimu, vekselis yra negaliojantis, nes nebuvo laikytasi notarinės jo sudarymo formos, todėl negalėjo būti išduotas ir vykdomasis įrašas.
15. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad išduodant ir naudojant vekselius civilinėje apyvartoje turi būti atsižvelgiama į jų paskirtį ir tikslus: ar vekselis buvo išduotas kaip skolos dokumentas, ar kaip reikalavimo įvykdymo užtikrinimo priemonė. Kasacinis teismas yra nurodęs (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. U. v. UAB „Romada“, bylos Nr. 3K-3-433-378/2015), kad kai prievolė užtikrinama vekseliu, jo ryšys su pradine prievole pasireiškia tuo, jog sandorio, kurio pagrindu išduotas vekselis, teisinė padėtis (teisėtumas, vykdymo eiga, prisiimtų prievolių pasibaigimas) turi įtakos vekselio teisinei padėčiai. Kreditoriaus reikalavimo teisė tokiu atveju yra apribota, ir iš atsakingų už prievolės įvykdymą asmenų (vieno ar visų) jis gali reikalauti tik tiek, kiek jo iš sandorio kilusi teisė pažeista ir kiek nustato įstatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59-695/2016).
16. Ieškovas savo reikalavimą dėl skolos priteisimo grindžia 2016 m. sausio 10 d. paprastuoju vekseliu, pagal kurį atsakovas įsipareigojo iki 2017 m. sausio 1 d. sumokėti ieškovui 6500 Eur. Teismo posėdžio metu šalys paaiškino, kad atsakovas turėjo savo įmonę UAB „Scenos spektras“, norėjo atidaryti naują klubą, ieškojo investuotojų. Atsakovo pažįstama, vardu Oksana, pažinojo ieškovą, kuris sutiko investuoti į atsakovo naujai atidaromą klubą, todėl atsakovui davė 6500 Eur ir tikėjosi iš to gauti naudos. Atsakovas pripažino, kad 6500 Eur klubo atidarymui iš ieškovo gavo 2014 m. gegužės mėn., tačiau tuos pinigus panaudojo atsakovo įmonės patalpų nuomai kaip užstatą. Vekselį išrašė 2016 metais, nes atsakovas pusę akcijų pardavė minėtai Oksanai ir galvojo, kad ji tvarkys visus klubo reikalus, tame tarpe atsiskaitys ir su ieškovu. Atsakovo įmonei 2017 m. pabaigoje buvo iškelta bankroto byla, patalpų savininkas sumokėto užstato už nuomą atsakovui negrąžino, klubo atsakovas taip pat neatidarė (2018 m. spalio 18 d. teismo posėdžio garso įrašas 15 min. – 45 min.).
17. Taigi, bylos duomenimis nustatyta, kad tarp ieškovo ir atsakovo nuo 2014 m. susiklostė prievoliniai paskolos teisiniai santykiai, o 2016 m. sausio 10 d. atsakovo išduotas vekselis buvo kaip prievolės (skolos grąžinimo) ieškovui įvykdymo užtikrinimo priemonė.
18. Plačiąja prasme vekselis atlieka prievolės pagal sandorį, iš kurio kilusių santykių pagrindu buvo išduotas vekselis, užtikrinimo funkciją dėl to, kad viena prievolė pakeičiama kita, daugiau formalia, be to, kuri vykdoma pagal vekselių teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. <...> Vekselis pagal savo universalų atsiskaitymo pobūdį gali būti naudojamas civilinėje apyvartoje kaip priemonė užtikrinti prievolės, kilusios iš sandorio, kurio sukurtų teisinių santykių pagrindu buvo išduotas, įvykdymą, tačiau kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo prievolė negali būti sutapatinama su CK šeštosios knygos penktajame skyriuje išvardytomis prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonėmis ir jam netaikytinos šio skyriaus normos, nes tiek jo išdavimą, tiek jame nurodytos pinigų sumos išieškojimą reglamentuoja atskiras Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas, ir vekselio kaip prievolių, kilusių iš teisinių santykių, kurių pagrindu jis buvo išduotas, įvykdymo užtikrinimo priemonės taikymas neprieštarauja šiuo įstatymu nustatytam vekselio teisiniam reglamentavimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-343/2013).
19. Minėta, kad ieškovas atsakovo skolą kildina iš 2016 m. sausio 10 d. paprastojo vekselio, kuris buvo išduotas kaip atsakovo prievolės ieškovui įvykdymo užtikrinimo priemonė. Todėl siekiant išieškoti skolą pagal šį vekselį, turi būti taikomas Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas. Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ĮPVĮ) 77 straipsnio 1 dalyje yra išvardinti rekvizitai, kurie turi būti nurodyti pasirašant paprastąjį vekselį. Paprastasis vekselis, kurio suma didesnė kaip trys tūkstančiai eurų, turi būti notarinės formos, jeigu vekselio davėjas yra fizinis asmuo arba ūkio subjektas, tvarkantis apskaitą pagal supaprastintos apskaitos taisykles (ĮPVĮ 77 straipsnio 2 dalis). Analogiška nuostata yra ir CK 1.105 straipsnio 5 dalyje, kuri galioja nuo 2015 m. sausio 1 d. Dokumentas, kuriame nėra nors vieno iš ĮPVĮ 77 straipsnyje išvardytų rekvizitų, neturi paprastojo vekselio galios (ĮPVĮ 78 straipsnio 1 dalis).
20. Nagrinėjamu atveju ginčo 2016 m. sausio 10 d. paprastasis vekselis turi visus rekvizitus, nurodytus ĮPVĮ 77 straipsnio 1 dalyje, tačiau, atsižvelgiant į jo sumą – 6500 Eur ir vekselį išdavusį asmenį, neturi privalomos notarinės formos (ĮPVĮ 77 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad vekselis pasirašytas nesilaikant imperatyvių įstatymo reikalavimų, todėl jis neturi paprastojo vekselio galios (ĮPVĮ 78 straipsnio 1 dalis).
21. CK 1.78 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sandoris laikomas niekiniu, jeigu jis, vadovaujantis įstatymais, negalioja, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu. Šalys negali niekinio sandorio patvirtinti. Niekiniu sandoris gali būti laikomas tik tada, kai yra įstatymų nustatyti pagrindai (CK 1.78 straipsnio 3 dalis). Niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (savo iniciatyva) (CK 1.78 straipsnio 5 dalis). Pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį, imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja.
22. Atsižvelgiant į teisinį paprastojo vekselio reglamentavimą ir teisėjų kolegijai konstatavus, kad vekselio davėjo (atsakovo) 2016 m. sausio 10 d. vekselis ieškovui išduotas pažeidžiant imperatyvius įstatymo reikalavimus, yra pagrindas išvadai, kad toks vekselis yra niekinis ir negalioja nuo jo sudarymo momento (CK 1. 78 straipsnio 1, 5 dalys, 1.80 straipsnio 1 dalis, 1.95 straipsnio 1 dalis). Todėl jis negali sukurti šalims teisinių padarinių, t. y. ieškovas neturi teisinio pagrindo reikalauti pagal 2016 m. sausio 10 d. teisinės galios neturintį paprastąjį vekselį sumokėti skolą. Tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, tai nereiškia, kad vekselio turėtojas negali ginti savo pažeistų teisių kitu būdu.
23. Apeliantas nurodo, kad ginčo vekselis dėl formos trūkumų negali būti prilygintas ir paskolos rašteliui. Apelianto nuomone, toks dokumentas neatitinka paskolos raštelio turinio, kadangi pagal CK 6.871 straipsnio 4 dalį, jeigu paskolos suma viršija 3000 Eur, tokia sutartis taip pat privalo būti notarinės formos.
24. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie argumentai ginčijamo klausimo išsprendimui esminės reikšmės neturi. Visų pirma, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą patvirtinantis veiksmas, tačiau prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos sutartinių teisinių, bet ir kitokių santykių pagrindu, pvz., bendro verslo ar partnerystės versle, atsiskaitymų už suteiktas paslaugas ar pateiktas prekes pagrindu ir t. t. Dėl to, kvalifikuojant šalių teisinius santykius ir vertinant jų pagrindu kylančias šalių teises ir pareigas, būtina įvertinti faktų, kurių pagrindu galima būtų spręsti apie šalių santykių pobūdį, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018).
25. Nagrinėjamoje byloje atsakovas teismo posėdžio metu pripažino, kad iš ieškovo gavo 6500 Eur, kaip investiciją į naujai planuotą atidaryti klubą, tačiau gautus pinigus panaudojo savo įmonės reikmėms. Teismo vertinimu, šalių nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovas, investuodamas į atsakovo naujai atidaromą klubą, tikėjosi iš klubo veiklos gauti pelną, o tai reiškia, kad šalis siejo partnerystės santykiai versle, tačiau klubas taip ir nebuvo atidarytas, pinigai ieškovui negrąžinti. Šalys jokių rašytinių susitarimų dėl investicijai skirtų pinigų nepasirašė, tačiau atsakovas pripažino aplinkybę, jog iš ieškovo 6500 Eur gavo naujo klubo atidarymui. Taigi, byloje nustatyta, kad atsakovas iš ieškovo pinigus gavo, tačiau bendro verslo nesukūrė, ieškovui jokių akcijų neperrašė, pinigų jam negrąžino, pinigus panaudojo savo įmonės UAB „Scenos spektras“ interesams.
26. Aplinkybę, kad atsakovas negrąžino ieškovui 6500 Eur patvirtina į bylą pateikti šalių elektroninio susirašinėjimo laiškai, kuriais ieškovas 2018 m. pradžioje klausė atsakovo, „kada planuoja atsakovas grąžinti pinigus, visą sumą iš karto, ar dalimis“. Atsakydamas į ieškovo elektroninį laišką apeliantas 2018 m. sausio 15 d. nurodė, kad pavedimą padarys dalimis, tačiau nežino, kada galės padaryti pirmąją įmoką (b. l. 44). 2018 m. vasario 28 d. elektroniniame laiške nurodė, kad „spartinu visus reikalaus, iš karto įmesiu, kai tik gausiu pinigus“ (b. l. 42). Šalių susirašinėjimo laiškai patvirtina teismo išvadą, kad prievoliniai santykiai tarp jų susiklostė nuo 2014 m. gegužės 5 d., nes 2017 m. sausio 3 d. laiške ieškovas prašė atsakovo išrašyti naują vekselį, kadangi ginčo vekselio galiojimas jau pasibaigė, ir prašė nurodyti naujo vekselio datą – 2014 m. gegužės 5 d. (b. l. 40–41). Atsakovas savo paaiškinimuose taip pat nurodė, kad pinigus iš ieškovo gavo 2014 m. gegužės mėnesį. Taigi, ieškovo argumentus, kad atsakovas turi prievolę ieškovui grąžinti 6500 Eur patvirtina į bylą pateiktas šalių susirašinėjimas, kurio turinys akivaizdžiai parodo, kad ieškovas nuolatos domėjosi, kada atsakovas gražins skolą, atsakovas žadėdavo ją gražinti, vėliau teigė, jog neturįs iš ko gražinti, nes jo įmonė bankrutavo ir viską tvarko bankroto administratorius.
27. Taigi, šalių faktiniai santykiai nors ir nebuvo reikiamai įforminti, tačiau bylos faktinės aplinkybės patvirtina, jog jie buvo formalizuoti fiksuojant pinigų judėjimą iš rankų į rankas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovas būdamas verslininku bei asmeniu, atitinkančiu protingo ir apdairaus asmens statusą, gavęs lėšas, kurių paskirtis įvardyta kaip investicija į verslą, ir tas lėšas priimdamas, savo veiksmais patvirtino prievolinių teisinių santykių buvimą ir be abejo turėjo suvokti ir suvokė, jog nepanaudojęs gautą sumą pagal paskirtį, jam teks ją gražinti. Atsakovas teismo posėdžio metu neneigė, kad pinigai ieškovui nėra grąžinti, tačiau pinigų grąžinimo prievolę siekė perkelti trečiajam, byloje nedalyvaujančiam asmeniui, – bendrai šalių pažįstamai Oksanai. Remiantis CPK 178 straipsnio nuostatomis, įrodinėjimo pareiga, kad skola gražinta tenka būtent atsakovui, tačiau tokių įrodymų byloje nėra.
28. CK 1.80 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių.
29. Minėta, kad atsakovas pagal imperatyvioms įstatymo nuostatoms prieštaraujantį vekselį gavo iš ieškovo 6500 Eur. Atsakovas neįrodė, kad gautą sumą grąžino, todėl, vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 2 dalies nuostatomis, privalo grąžinti ieškovui visa, ką yra gavęs pagal vekselį.
30. Kita vertus, atsakovui leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigus pinigų gavimo fakto ir nenurodžius (neįrodžius) tarp šalių susiklosčiusių santykių teisinio pagrindo, apeliantui išlieka pareiga grąžinti ieškovui pinigus ir CK 6.237 straipsnio pagrindu.
31. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės pagrįstą ir teisėtą sprendimą, jį panaikinti ar pakeisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl ieškovo D. L. apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo 2018 m. lapkričio 12 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 320 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
32. Atsakovo apeliacinį skundą atmetus, apelianto apeliacinės instancijos teisme patirtos išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Ieškovas atlyginti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų neprašė ir tokias išlaidas patvirtinančių įrodymų apeliaciniame procese nepateikė.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.