Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. L. ieškinį atsakovui A. M. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2016 m. sausio 10 d. A. M. išrašė dokumentą, pavadintą paprastuoju vekseliu, kuriuo be sąlygų įsipareigojo sumokėti tiesiogiai D. L. 6500,00 Eur iki 2017 m. sausio 1 d. Suėjus apmokėjimo terminui šis dokumentas apmokėtas nebuvo. Dokumentas, pavadintas paprastuoju vekseliu, Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ĮPVĮ) nustatyta tvarka, dėl vykdomojo įrašo notarui pateiktas nebuvo.

Nors atsakovas iš pradžių neigė, tačiau vėliau pripažino ir byloje nekilo ginčo dėl to, kad atsakovas pasirašė dokumentą, pavadintą paprastuoju vekseliu, ieškovo naudai. Tačiau tarp šalių iškilo ginčas dėl atsakovo pareigos apmokėti ieškovui vekselyje nurodytą pinigų sumą. Ieškovo vertinimu, atsakovas išdavė vekselį savo piniginei skolai ieškovui patvirtinti (įforminti), todėl privalo įvykdyti savo prievolę, t. y. atsiskaityti su ieškovu. Tuo tarpu atsakovas, nesutikdamas su ieškinio reikalavimais, teigė, kad neprivalo grąžinti ieškovo investuotų pinigų į naują projektą, kuriame planavo dirbti bendras šalių pažįstamas, kurį atsakovas vertino kaip ieškovo atstovą ir kuriam perleido dalį savo turėtos įmonės akcijų. Dėl šių priežasčių, atsakovo manymu, jis neturi pareigos ieškovui grąžinti vekselyje nurodytą sumą. Be to, atsakovas savo poziciją grindė iš esmės tuo, kad pasirašytas vekselis išduotas pažeidžiant imperatyvius įstatymo reikalavimus dėl notarinės jo formos.

Dėl atsakovo pasirašyto vekselio

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.105 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vekselis – tai dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui. Vekselis gali būti įsakomasis arba paprastasis. Paprastuoju vekseliu jo davėjas pats įsipareigoja sumokėti jame nurodytą sumą. CK 1.105 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad vekselis, kurio suma didesnė kaip trys tūkstančiai eurų, turi būti notarinės formos, jeigu vekselio davėjas yra fizinis asmuo arba ūkio subjektas, tvarkantis apskaitą pagal supaprastintos apskaitos taisykles. Tokie reikalavimai vekseliui, tame tarpe ir reikalavimas dėl notarinės formos, jei vekselio suma yra didesnė nei 3000,00 Eur, įsigaliojo nuo 2015 m. sausio 1 d. Byloje pateiktas vekselis, kurio suma 6500,00 Eur, yra pasirašytas 2016 m. sausio 10 d. ir jame nurodyta, kad jis turėjo būti apmokėtas iki 2017 m. sausio 1 d., tačiau apmokėtas nebuvo, taip pat jis nebuvo pateiktas notarui ĮPVĮ nustatyta tvarka dėl vykdomojo įrašo išdavimo. Vertinant byloje pateiktą vekselį pažymėtina, kad vekselio apibrėžimą ir teisinį šio dokumento statusą reglamentuoja minėtas CK 1.105 straipsnis bei specialus ĮPVĮ. Pagal ĮPVĮ 40 straipsnį vekselio, kuris mokėtinas nustatytą dieną arba per tam tikrą laiką po jo išrašymo ar pateikimo, turėtojas vekselį apmokėti privalo pateikti paskutinę mokėjimo termino dieną arba per dvi po jo einančias darbo dienas. Atlikus šią procedūrą yra išduodamas vykdomasis dokumentas – vykdomasis įrašas. Vekselio neapmokėjus per jame nurodytą terminą ir jo nerealizavus ĮPVĮ nustatyta tvarka, vekselis praranda besąlyginio mokėjimo dokumento statusą, pagal kurį jį išrašęs asmuo be išlygų turi sumokėti jame nurodytą sumą. Taigi, toks vekselis, kuris yra realizuojamas ĮPVĮ nustatyta tvarka ir sąlygomis, ir toks vekselis, kurio mokėjimo terminas jau yra suėjęs ir jis ĮPVĮ nustatyta tvarka ir sąlygomis nebuvo realizuotas, neturi vienodos teisinės galios ir nesukuria vienodų teisinių pasekmių. Bendrąja prasme sutiktina su ieškovo pozicija, kad praleidus vekselyje jo pateikimo apmokėti terminus, šis nebeteko paprastojo vekselio galios, tačiau nagrinėjamu atveju pagrįsta yra atsakovo pozicija ir vertintina tai, kad jo pasirašytas vekselis vekselio galios iš esmės ir nebuvo niekada įgijęs, nes jis neatitiko CK 1.105 straipsnio 5 dalyje numatytos formos reikalavimo. Vekselis buvo pasirašytas 2016 m. sausio 10 d., t. y. po to, kai įsigaliojo įstatymo reikalavimas, kad fizinio asmens išduotas vekselis, kurio suma didesnė nei 3000,00 Eur, turi būti sudarytas notarine forma. Atsakovo pasirašytas vekselis tokios formos neturi ir jis negalėjo būti realizuojamas ĮPVĮ nustatyta tvarka.

Lietuvos teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad vekselis, kurio apmokėjimo terminas yra praleistas ir jis nebuvo realizuojamas ĮPVĮ nustatyta tvarka, netenka vekselio teisinės galios, tampa skolos rašteliu (rašytiniu skolos dokumentu) ir kiekvienoje byloje vertinamas kartu su kitais bylos įrodymais. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju atsakovo pasirašytas vekselis dėl jo neatitikimo norminiam reglamentavimui niekada ir nebuvo įgavęs vekselio teisinio statuso. Aplinkybė, ar vekselis prarado savo savybę reikalauti jo besąlyginio apmokėjimo, ar tokios savybės niekada ir neturėjo iš esmės sukuria vienodas teisines pasekmes, nes toks vekselis, kurio negalima realizuoti ĮPVĮ nustatyta tvarka, tampa skolos rašteliu – rašytiniu skolos dokumentu. Byloje vadovaujamasi teismų praktika toje dalyje, kuri apima skolos priteisimą pagal teisinio vekselio statuso netekusį vekselį ir laikoma rašytiniu skolos dokumentu. Atsižvelgiant į tai, kad CK 1.93 straipsnyje numatytos įstatymų reikalaujamos sandorio formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį, šalių pasirašytas dokumentas vertintinas tik kaip vienas iš byloje esančių duomenų, kuriuo šalys įrodinėja savo nurodytas aplinkybes.

Dėl atsakovo prievolės apmokėti skolą ieškovui

Teismo posėdžio metu atsakovas pripažino, kad vekselyje nurodytą pinigų sumą iš ieškovo gavo. Atsakovas pasirašė vekselį, kuris laikytinas skolos rašteliu, t. y. vekselis atsirado (buvo atsakovo pasirašytas) kaip paskolos dokumentas. Tačiau atsakovas neigė turįs pareigą grąžinti ieškovui skolą – nurodė, kad jis nesuvokė, jog privalės apmokėti vekselyje nurodytą sumą tiesiogiai ieškovui, kadangi perleido dalį turėtų savo įmonės akcijų šalių bendram pažįstamui, kuris planavo dirbti projekte ir kurį laikė ieškovo atstovu. Dėl šių priežasčių, atsakovo manymu, jie yra atsiskaitę, todėl išnyko jo pareiga grąžinti ieškovui 6500,00 Eur. Tokie deklaratyvūs atsakovo teiginiai vertintini kritiškai ir neatitinkantys net ir asmens, nedalyvaujančio versle protingumo, rūpestingumo ir atidumo kriterijų. Duomenų, sudarančių pagrindą daryti priešingą išvadą, byloje nėra ir atsakovas jokių įrodymų, pagrindžiančių savo nurodytas aplinkybes, nepateikė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 str.). Atsakovas nei nuo vekselio pasirašymo iki ieškinio pateikimo teismui dienos, nei nagrinėjamos bylos proceso metu neprašė pripažinti vekselį niekiniu ir negaliojančiu. Iš byloje esančio šalių susirašinėjimo elektroniniu paštu turinio matyti, kad ieškovas laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 3 d. iki 2018 m. balandžio 24 d. reguliariai teikė užklausas atsakovui dėl 6500,00 Eur dydžio skolos pagal vekselį grąžinimo. Atsakovo rašyti elektroniniai laiškai, kuriuose jis nurodo, kad grąžins skolą ieškovui dalimis arba visą iš karto, kai tik turės lėšų, patvirtina, kad jis aiškiai suvokė, jog jį ir ieškovą sieja sutartiniai teisiniai santykiai, iš kurių kyla pareiga jam atsiskaityti su ieškovu. Duomenų, kad ginčijamą skolą grąžino ieškovui, byloje nėra. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 str.). Byloje esantys duomenys – 2016 m. sausio 10 d. paprastasis vekselis, 2017 m. sausio 3 d. - 2018 m. balandžio 24 d. šalių susirašinėjimas elektroniniu paštu, šalių paaiškinimai teismo posėdžio metu patvirtina, kad atsakovas gavo iš ieškovo 6500,00 Eur, tačiau iki šiol nėra įvykdęs savo prievolės grąžinti skolą (CK 6.63 str. 1 d. 1-2 p.). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas pažeidė savo pareigą atsiskaityti su ieškovu, ieškinio reikalavimas dėl skolos priteisimo pagrįstas, todėl ieškinys tenkintinas ir iš atsakovo priteistina 6500,00 Eur skolos suma ieškovui.

Ieškovas prašė priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.210 str. 1 d.). Skolininkas iki visiško prievolės įvykdymo naudojasi kreditoriaus pinigais, todėl privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarties ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, nepriklausomai nuo skolininko kaltės (CK 6.37 str., 6.210 str., 6.261 str.). Remiantis nurodytomis teisės normomis ir esant byloje nustatytoms aplinkybėms, ieškovo prašymas dėl procesinių palūkanų priteisimo tenkintinas ir ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 6500,00 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. liepos 31 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos ieškovui ir valstybei (CPK 93 str. 1 d.).

Ieškovo atstovas prašė priteisti 696,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro – 250,00 Eur už ieškinio parengimą, 300,00 Eur už pasirengimą ir atstovavimą 2018 m. rugsėjo 20 d. ir 2018 m. spalio 23 d. teismo posėdžiuose, 146,00 Eur žyminis mokestis. Ieškovo atstovo nurodytos išlaidos neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.2 ir 8.19 punktų reikalavimų, todėl prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų tenkintinas ir iš atsakovo priteistinos 696,00 Eur bylinėjimosi išlaidos ieškovui bei 5,07 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 p. ir 6 p., 93 str. 1 d., 96 str.). Išlaidos valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo A. M. 6500,00 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. liepos 31 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 696,00 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovui D. L..

Priteisti iš atsakovo A. M. 5,07 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.