- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-27
- Bylos Nr.
- 2A-117-640/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-19468-2010-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė (pran.), Tatjana Žukauskienė, Algirdas Auruškevičius
- Atsakovas
- A. L.
- Ieškovas
- A. T.
- Kategorijos
- 77.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
kolegijos posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 19 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės A. T. ieškinį atsakovui A. L. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama nustatyti nepilnametės dukros gyvenamąją vietą kartu su ieškove, priteisti išlaikymą dukrai po 400 Lt kas mėnesį, priteisti išlaikymo įsiskolinimą 10800 Lt, nustatyti bendravimo su vaiku tvarką, išreikalauti dokumentus apie atsakovą bei priteiti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad neįregistravus santuokos su atsakovu, 2007-01-20 gimė dukra A. L.. Atsakovas vaiko tėvystę pripažino pareiškimu. Atsakovui vykdant bausmę įkalinimo įstaigoje, ieškovė turėjo viena išlaikyti, prižiūrėti bei auklėti nepilnametę dukrą, A. L.. 2009 m. balandžio mėn. ieškovė išvyko dirbti į J. K., nepilnametę dukrą paliko prižiūrėti savo motinai R. T.. Praėjus 2 mėnesiams, R. T. pablogėjo sveikata, todėl ji paprašė vaiku pasirūpinti atsakovo motiną, B. L.. 2009 m. lapkričio mėn. B. L. sutikus, įformino ją vaiko globėja. Įsidarbinusi gerai apmokamame darbe, ieškovė nusprendė, kad tiek jai, tiek vaikui, A. L., geresnės sąlygos užtikrinti pilnavertišką ateitį yra Vokietijoje. Užsidirbusi pakankamai lėšų vaikui išlaikyti, ieškovė 2010-10-20 grįžo į Lietuvą pas savo dukrą. Tačiau grįžus į Lietuvą atsakovas pradėjo slėpti dukros gyvenamąją vietą ir neleido su ja pasimatyti. Atsakovas įvairiausiais būdais trukdo ieškovei matytis ir bendrauti su dukra. Vykstant teisminiam ginčui dėl dukros gyvenamosios vietos nustatymo, ieškovė grįžo į Lietuvą, susirado čia darbą ir išsinuomojo butą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-09-19 sprendimu ieškovės ieškinį tenkino, nustatė nepilnametės A. L. gyvenamąją vietą su ieškove A. T.; priteisė iš atsakovo A. L. išlaikymą nepilnametei A. L. po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nustatė, kad išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoja įstatyminė nepilnamečio vaiko motina ieškovė A. T.. Taip pat nustatė bendravimo su nepilnamete dukra tvarką.
Nurodė, atsakovas ne visuomet sudarydavo sąlygas ieškovei įgyvendinti savo kaip motinos teises nepilnametės dukters atžvilgiu, neprisidėdavo prie tinkamo teismo nutarties įgyvendinimo taip pažeisdamas CK 3.170 str. tvirtintas skyrium gyvenančio tėvo ar motinos teises bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Teismas nurodė, kad kyla pagrįstų abejonių, kad atsakovo gyvenimo būdas ir aplinka sudarytų sąlygas vaikui užaugti sveika, intelektualia, dorovinga ir tvirta asmenybe. Teismo nuomone, byloje nėra įrodymų, kad ieškovės elgesys, gyvenimo būdas ir aplinka būtų priešingi nepilnamečio vaiko interesams. Teismas pažymėjo, kad nustatant nepilnametės dukters gyvenamąją vietą teismas atsižvelgia į vaiko lytį. Nurodė, kad dėl vaiko amžiaus (4 m.) nėra galimybės išsiaiškinti jo pažiūrų ir noro dėl gyvenamosios vietos nustatymo. Iš bylos medžiagos matyti, kad nepilnametės santykiai su motina nėra nutrūkę. Nepilnametės motina buvo išvykusi gyventi ir dirbti į užsienį, tačiau siuntė pinigus dukters išlaikymui, kilus ginčui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, grįžo į Lietuvą ir dėjo pastangas čia įsikurti ir gyventi kartu su dukra. Teismas atsižvelgęs į byloje surinktą medžiagą, vadovaujantis nepilnamečio vaiko interesais bei tarptautinėje ir Lietuvos Respublikos teismų praktikoje suformuotu principu, kad mažamečiui vaikui reikalinga didesnė motinos globa, todėl esant, kitoms tėvų sąlygoms vienodoms, gyvenamąją vietą nustatė su motina. Priteisė išlaikymą, bei nustatė bendravimo tvarką (b. l. 306-310, 1 tomas).
Šalies argumentai
Atsakovas A. L. apeliaciniu skundu (b.l. 1 – 12, 2 tomas), prašo pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 19 d. sprendimą: nustatyti dukros gyvenamąją vietą su atsakovu; priteisti iš ieškovės išlaikymą nepilnametei po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, lėšų valdytoją uzufrukto teise nustatyti ieškovą; nustatyti ieškovo nurodytą bendravimo su nepilnamete dukra tvarką.
Nurodo, kad ieškovė nedirbo bendrovėje „Europ Gasrto-S. G.“ Vokietijoje, jos nurodytoje įmonėje, ką patvirtina apelianto pateikiami įrodymai. Taip pat nėra įrodymų, kad atsakovė gyveno ir dirbo D. Britanijoje. Nurodo, kad nei VTAT, nei teismas tinkamai nenustatė bylos teisinių aplinkybių ir tinkamai neatstovavo vaiko interesų tėvų ginče ir pažeidė pagrindinį principą, laikytis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos. Taip pat, teismas nepagrįstai nusprendė, kad dėl vaiko amžiaus (4 m.) nėra galimybės išsiaiškinti jo pažiūrų ir noro dėl gyvenamosios vietos nustatymo, kadangi iš bylos medžiagos matyti, kad vaikas 2010 m. rudenį mokėjo kalbėti, reikšti savo mintis ir turėjo savo nuomone. Teismas sprendime neobjektyviai įvertino tėvo pastangas rūpinantis vaiku ir kaip aplinkybę nepagrįstai nurodė, kad iš bylos duomenų matyti, kad šalių dukra faktiškai rūpinasi atsakovo sutuoktinė bei auklė. Nurodo, kad teismas nepagrįstai neišsiaiškino vaiko prisirišimo prie kiekvieno iš tėvų ir kitų žmonių, su kuriais atsakovas ar ieškovė gyveno. Taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovei ne visuomet buvo suteikiama galimybe nustatyta tvarka matytis su savo nepilnamete dukra bei, kad bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas ne visuomet sudarydavo sąlygas ieškovei įgyvendinti savo kaip motinos teises nepilnametės dukters atžvilgiu, neprisidėdavo prie tinkamo teismo nutarties įgyvendinimo taip pažeisdamas CK 3.170 str. Nurodo, kad teismas sprendime nurodydamas aplinkybes, charakterizuojančias ieškovę ir atsakovą, nesirėmė aplinkybių visuma sprendimo momentui bei jas pasirinkdamas, nesivadovavo teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais ir prioritetinės vaikų interesų apsaugos ir gynimo principais. Nurodo, kad bylos duomenys neįrodo, kad tėvo elgesys yra priešingas vaiko interesams, taip pat neįrodyta, kad atsakovo asmeniniai bruožai, moralinės ir dorovinės savybes prieštarauja vaiko interesams. Nurodo, kad ieškovė nusišalino nuo vaiko sveikatos priežiūros ir tai patvirtino raštu, taip pat ji netinkamai prižiūrėjo vaiką pasimatymų metu, ko pasėkoje dukra buvo patekusi į ligoninę, o paskui dvi savaites gydėsi namuose. Nurodo, kad ieškovė negali deleguoti savo pareigų išlaikyti vaiką savo motinai R. T., nes tėvų prievolė išlaikyti vaikus yra turtinė asmeninė. Taip pat nurodo, kad priimdamas sprendimą dėl vaiko gyvenamosios vietos, teismas pažeidė tėvų lygybės principą, nes nemotyvuotai nurodė, kad atsižvelgia į vaiko lytį, kas prieštarauja Konstitucijos 29 str. 2 d., kad tėvai negali būti diskriminuojami dėl savo lyties. Nurodo, kad atsakovės patikslintas ieškinys buvo patenkintas iš dalies, tačiau teismas netaikė bylinėjimo išlaidų paskirstymo proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 26-30, 2 tomas) ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad jeigu bendrovė „Europ Gastro-S. G.“ nemokėjo kažkokių mokesčių, tai gali būti tik bendrovės ir Vokietijos valstybinių institucijų problema, o ne problema vaiko gyvenamai vietai nustatyti. Sprendime parašyta, kad A. T. išvyko dirbti (o neuždarbiauti) ir ne į Didžiąją Britaniją, o į J. K.. Šio fakto apeliantas neginčijo nei savo atsiliepime į ieškinį, nei teismo posėdžiuose nagrinėjant bylą iš esmės. Nurodo, kad išvykus dirbti į užsienį, dukrą Aistę prižiūrėjo jos mama R. T.. Pablogėjus mamos sveikatai, ieškovė paprašė atsakovo motinos B. L. laikinai pagloboti jos dukrą ir įformino ją laikinai vaiko globėja. Nurodo, kad teismas 2010-11-11 jokio sprendimo nepriiminėjo ir faktinės vaiko gyvenamos vietos nenustatinėjo. Taip pat nurodo, kad teismas pagrįstai nusprendė, kad dėl vaiko amžiaus (4 m.) nėra galimybės išsiaiškinti jo pažiūrų ir noro dėl gyvenamosios vietos nustatymo, kadangi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 24 str. nurodyta, kad sprendžiant su vaikais susijusius klausimus į jų nuomonę atsižvelgiama pagal jų amžių ir brandą. Ieškovei kyla abejonių, ar atsakovas su savo kriminaline biografija, dar nepasibaigusiu teistumu, nenoru ir vengimu rūpintis kitais savo trimis vaikais, yra tinkamas pavyzdys vaikui. Nurodo, kad laikinai išvykusi dirbti į užsienį, dukterį paliko prižiūrėti ir laikinai globoti ne kažkokiems tretiesiems asmenims, o močiutėms oficialiai įformindama laikiną globą. Taip pat nurodo, kad atsakovas ir jo sutuoktinė tik po vaikų teises atstovaujančių institucijų ir pareigūnų reikalavimų leido jai bendrauti su dukra. Nurodė, kad teismas sprendime pabrėžė, kad sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, yra svarbūs kiekvieno tėvo doroviniai ir kitokie asmenybės bruožai. Teismas sprendime konstatavo, kad atsakovas yra 4 kartus teistas: už tyčinį moters nužudymą, už šaunamųjų ginklų laikymą ir vagystę. Be to, atsakovas nebendravo su savo vaikais, tinkamai jų neišlaikė, išlaikymo įsiskolinimas sudaro apie 9500 lt. Nurodo, kad pagal teismų praktiką mažamečiui vaikui reikalinga didesnė motinos globa, todėl esant, kitoms tėvų sąlygoms vienodoms, gyvenamoji vieta nustatytina su motina.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Kolegija prijungė prie apeliacinio skundo pridėtus naujus įrodymus, tame tarpe ir UAB „Privačių detektyvų biurui“ pateiktą ataskaitą iš Vokietijos „Internacionale Ermittlungsburo“ (b.l. 13-15, 2 tomas), tačiau šio įrodymo kolegija nevertina ir dėl jo nepasisako, nes įrodymas neatitinka CPK 177 str., 197 str. reikalavimų. Apeliantas pateikė minėto dokumento kopiją, todėl nėra galimybės patvirtini dokumento autentiškumą.
Dėl mažamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvų.
Pagal CK 3.174 straipsnio 2 dalį ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo teismas išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą; į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad taikant šias nuostatas būtina atsižvelgti į tai, jog ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Teismas, priimdamas byloje sprendimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, taip pat tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko ir tėvo bei motinos, taip pat brolių ir seserų ryšį, vaiko norus ir kt. Nustatant vaiko gyvenamąją vietą, turi būti vadovaujamasi vaiko interesais, atsižvelgiant į vaiko norą. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009, 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010).
Pirmosios instancijos teismas sprendimą dalyje dėl dukros A. L. gyvenamosios vietos nustatymo motyvavo tuo, kad atsakovo elgesys iki ginčo ir jo nagrinėjimo metu bei atsakovo aplinka nesudarytų sąlygų vaikui užaugti sveika, intelektualia dorovinga bei tvirta asmenybe, todėl nustatė A. L. gyvenamą vietą su motina, t.y. ieškove. Teismas pažymėjo, jog svarbu atsižvelgti ir į vaiko lytį ir ryšį su motina. Be to, teismas nurodė, kad pagal teismų praktikoje suformuotą principą, mažamečiui vaikui yra reikalinga didesnė motinos globa. Taip pat teismas konstatavo, jog nenustatyta faktų, rodančių, jog motina negalėtų pati auginti dukrą.
Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl nepilnametės A. L. gyvenamosios vietos nustatymo su motina A. T.. Apeliacinį skundą motyvuoja tuo, kad teismas neišaiškino vaiko norų, su kuo vaikas norėtų gyventi, nes 4 m. metų vaikas moka aiškiai kalbėti, todėl gali išreikšti savo nuomonę.
Teisėjų kolegija analizuoja šį skundo argumentą ir dėl jo pasisako. Iš bylos matyti, kad A. L. yra gimusi 2007-01-20 (b.l. 6). Ginčo nagrinėjimo metu mergaitei buvo suėję keturi metai. CPK 380 str. įpareigoja teismą išklausyti vaiką tiesiogiai, sprendžia klausimą, susijusį su vaiku, jei vaikas sugeba suformuluoti savo pažiūras. Priimant sprendimą turi būti atsižvelgta į vaiko nuomonę, jei tai neprieštarauja vaiko interesams. CK 3.164 str. taip pat įtvirtina principą, nagrinėti bet kokį su vaiku susijusį klausimą, tiesiogiai išklausant vaiką, kuris sugeba suformuluoti savo pažiūras. Pagal savo amžių negalima vienareikšmiškai konstatuoti, kad vaikas A. L. turėjo būti apklausta teismo posėdyje. Tačiau pažymėtina, kad vaikas buvo išklausytas Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistų. Byloje yra minėtos institucijos išvada dėl ginčo ir institucijos atstovės nuomonė dėl ginčo sprendimo, išsakyta teismo posėdžio metu nagrinėjant bylą teisme. Todėl įvertinus mergaitės amžių, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialinės ir procesinės teisės normų, reglamentuojančių pareigą teismui išsiaiškinti vaiko norus.
Nustatyta, kad prašymų dėl mažamečio vaiko apklausos teismo posėdyje, psichiatrinio – psichologinio vaiko ir šeimos narių vertinimo atsakovas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo pareiškęs (CPK 178 str.). Jungtinių Tautų Vaikų teisių komitetas 1997 metų Instrukcijoje dėl ataskaitų apie žmogaus teises yra pažymėjęs, kad Vaiko teisių konvencijos 12 straipsnyje nustatyta vaiko teisė būti išklausytam gali būti įgyvendinama įvairiais būdais - tiesiogiai, per atstovus, ar kitus tam tinkamus asmenis bei nurodė, kad visi šie būdai yra galimos alternatyvos, kiekvienas iš jų nustatytas tam, kad suteiktų vaikui geriausias galimybes išreikšti savo nuomonę laisvai ir informatyviai. Nagrinėjamu atveju mažametė A. V. teisių apsaugos skyriaus darbuotojų buvo apklaustas kelis kartus, išklausyta ir vaiko nuomonė, su kuriuo iš tėvų jis norėtų gyventi. Vilniaus miesto savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyrius 2010-12-02 pažymoje (b.l.115-117, 1 tomas) nurodė, kad mergaitė apklausta su kuo norėtų gyventi, nurodė, kad su mama, nes taip reikia, tą jai sakė mama. Tačiau iš kito Vilniaus miesto savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyrius akto matyti, kad vaikas nurodė, kad jai geriau gyventi pas močiutę (b.l. 121, 1 tomas). Taip pat 2010-11-30 Vilniaus miesto savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyrius akte yra nurodyta, jog mergaitė sakė norinti, kad ją dar kartą aplankytų, prašė atvykti su mama. Visa tai rodo, kad vaikas nėra suformavęs ir neturi tvirtos nuomonės su kuo iš tėvų jis norėtų gyventi.
Apelianto argumentai, kad ieškovė neturi tinkamo būsto vaikui gyventi, atmestini. Tiek ieškovė, tiek atsakovas neturi nuosavybės teise jiems priklausančio būsto: ieškovė gyvena nuomojamame 2 kambarių bute (b.l. 208-209, 1 tomas), taip pat turi nekilnojamo turto (b.l. 248-250, 1 tomas). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus aktas (b.l. 292-293, 1 tomas), patvirtina, kad ieškovės gyvenamoji aplinka yra tinkama vaikui gyventi. Ieškovas gyvena jo sutuoktinei nuosavybės teise priklausančiame vieno kambario bute (b.l. 115-117, 1 tomas). Todėl abiejų galimybės aprūpinti vaiką gyvenamuoju plotu yra panašios. Įvertinus tai, jog ieškovė gyvena dviejų kambarių bute, o atsakovas su sutuoktine – vieno kambario bute, darytina išvada, jog ieškovės gyvenimo sąlygos leidžia suteikti vaikui geresnį gyvenamą plotą, t.y. turėti atskirą kambarį. Iš apelianto pateiktų įrodymų teismo posėdžio metu matyti, kad ieškovė ketina turimą nekilnojamą turtą parduoti. Šią aplinkybę pripažįsta ir ieškovės atstovas, tačiau šis faktas nesudaro pagrindo konstatuoti, kad vaiko gyvenamoji vieta negalėjo būti nustatyta su motina ir ieškovė negalės užtikrinti tinkamo gyvenamo būsto vaikui. Pažymėtina, kad atsakovas taip pat neturi savo vardu jokio nekilnojamo turto. Kadangi byloje yra pakankamai duomenų, iš kurių matyti, kad ieškovės gyvenimo sąlygos yra geros ir tinkamos vaikui gyventi, apelianto argumentai, kad ieškovė negali užtikrinti vaikui tinkamo būsto ir gyvenimo sąlygų yra atmestini kaip nepagrįsti.
Kolegija atmeta kaip nepagrįstą apeliacinio skundo argumentą, kad ieškovė nėra pajėgi užtikrinti vaikui tinkamą išlaikymą. Byloje yra pateikta įrodymai, jog ji šiuo metu dirba (b.l. 236-238, 1 tomas). Taip pat iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė buvo išvykusi dirbti į J. K., ką patvirtina ir ieškovės prie atsiliepimo į skundą pateikti dokumentai (b.l. 31-36, 2 tomas). Todėl konstatuotina, kad ieškovė, būdama sveika ir darbingo amžiaus bei turėdama nuolatinį darbą, galės tinkamai išlaikyti vaiką. Pažymėtina, kad prie vaiko tinkamo išlaikymo turi prisidėti ir atsakovas.
Apelianto teigimu, teismas nevertino ieškovės moralinių ir dorovinių savybių, asmeninių bruožų, atsakingumo. Ieškovei buvo skirta administracinė nuobauda už vairavimą automobilio išgėrus, nuobauda už triukšmą gyvenamoje vietoje, be to ieškovė buvo išvykusi ir palikusi vaiką, nesiėmė veiksmų susigrąžinti vaiką. Pirmosios instancijos teismo sprendime yra išanalizuota abiejų tėvų asmeninių bruožų detalizacija, iš kurios teismas padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovo gyvenimas ir aplinka kelia pagrįstų abejonių dėl sąlygų vaikui užaugti sveika, intelektualia, dorovinga asmenybe. Priešingai nei nurodo apeliantas, iš bylos matyti, kad ieškovė dėjo visas pastangas, jog susigrąžintų vaiką, tą siekė padaryti pareikšdama ieškinį bei siekdama laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo šioje byloje. Be to, vaiką, ji išvykusi paliko ne be priežiūros ir ne svetimiems žmonėms. Ieškovė buvo išvykusi dirbti į užsienį, ką patvirtina byloje esantys įrodymai. Kaip jau minėta aukščiau, apelianto su skundu naujas aplinkybes patvirtinantys įrodymai negali būti nagrinėtini kaip neatitinkantys CPK 177 str., 197 str. reikalavimų. Todėl apelianto argumentai, susiję su ieškovės charakterio savybių vertinimu, taip pat atmestini kaip nepagrįsti. Priešingai, pats apeliantas kritiškai nevertina savo asmeninių dorovinių ir moralinių savybių – 4 teistumų, iš kurių ir už sunkius nusikaltimus (b.l. 194-201, 1 tomas). Be to, atsakovas be A. L. turi dar tris vaikus, kuriems neteikė išlaikymo ir su jais nebendravo (b.l. 251, 261-269, 1 tomas), o bendrauti ir teikti išlaikymą apeliantas vaikams pradėjo tik siekdamas lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos. Šie faktai atskleidžia, jog atsakovas nepasižymi aukštomis moralinėmis ir dorovinėmis savybėmis. Pažymėtina, kad iš byloje esančių Vaiko teisių apsaugos skyriaus akto (b.l. 295-293, 1 tomas) matyti, kad atsakovas sudarė kliūtis ieškovei bendrauti su dukra. Tuo tarpu ieškovė laikėsi ir vykdė teismo nustatytą tvarką (b.l. 217-225, 1 tomas).
Sprendžiant klausimą, kuriam iš tėvų perduoti vaiką, pirmosios instancijos teismas reikšmę skyrė nepilnamečio vaiko amžiui, lyčiai, didesnei motinos globos reikšmei. Tokia teismo pozicija yra teisėta ir pagrįsta. Apeliantas nurodo, kad teismas nesigilino ir neįvertino tai, kad vaikas su juo jau gyvena ilgą laiką, todėl aplinkos pakeitimas gali turėti neigiamos įtakos vaikui. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog vaikas nuo pat gimimo gyveno su motina ir tik 2009 metų gegužės mėnesį ieškovei išvykus, mažametę jos dukrą prižiūrėjo ieškovės motina, po to, vaiko globa buvo nustatyta atsakovo motinai. Nuo 2010 m. rugpjūčio mėnesio nepilnametė gyvena su atsakovu. Šie faktai sudaro pagrindą teigti, kad vaikas neturėjo galimybės susieti save su tam tikra pastovia aplinka ir šeima, nes jo gyvenamoji vieta ir prižiūrintys asmenys nuolat keitėsi. Vien tai, jog paskutinius metus vaikas gyvena su atsakovu nesudaro pagrindo vien šiuo faktu vadovautis nustatant vaiko gyvenamą vietą. Sprendžiant šį klausimą svarbu atsižvelgti į vaiko interesus. Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovė teismo posėdžio metu pateikė išvadą, jog vaiko interesus atitiktų jo gyvenamosios vietos nustatymas su motina. Kadangi tokią išvadą padarė įgaliota institucijos atstovė, kurios kompetencija ir žiniomis teismas neturi pagrindo abejoti, kolegija sutinka, jog teismas visapusiškai įvertinęs visas bylos aplinkybes, nustatė, jog geriausiai vaiko interesus atitiks vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina, t.y. ieškove.
Apelianto argumentai, kad ieškovė nesirūpino vaiko sveikata, netinkamai atliko motinos pareigas atmestini kaip nepagrįsti, nes tiek iš bylos medžiagos, tiek iš prie atsiliepimo į skundą pateikto įrodymo (b.l. 37, 2 tomas), matyti, kad ieškovė rūpinasi ir domisi vaiko sveikata.
Dėl bendravimo su vaiku nustatymo
Teismo sprendimu buvo nustatyta tokia bendravimo tvarka: atsakovas pasiima dukrą A. L. iš jos gyvenamosios vietos kas antrą mėnesio šeštadienį 10 val. ryto ir grąžina 20 val. į jos gyvenamąją vietą ir kas antrą sekantį mėnesio sekmadienį 10 val. pasiima iš dukrą iš gyvenamosios vietos ir 20 val. grąžina į jos gyvenamąją vietą, įpareigojant atsakovą prieš vieną dieną telefonu ar kitokiu būdu informuoti ieškovę apie tai, ar jis pasiims dukrą, kitu laiku atsakovas bendrauja su savo nepilnamete dukra pagal šalių tarpusavio susitarimą.
Apeliantas nesutinka su teismo sprendimu nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, nes turi būti užtikrintas nepertraukiamas ir betarpiškas bendravimas su tuo tėvu, su kuriuo vaikas negyvena kartu. Todėl nurodo, kad būtinas bendravimas kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 19 val. iki sekmadienio vakaro 19 val. Taip pat apeliantas prašo nustatyti, kad vaikas praleidžia dalį vasaros atostogų, t.y. kiekvienais metais nuo rugpjūčio 1 d. iki 15 d. su tuo iš tėvų, su kuriuo negyvena, bei tėvas ar motina, su kuriuo vaikas negyvena papildomai gali pasirinkti praleisti su vaiku vieną savaitę gruodžio mėn., t.y. Kalėdinę (t.y. patenka gruodžio mėn. 24 d.) arba Naujųjų Metų (t.y. patenka sausio 1 d.); taip pat tėvas ar motina, su kuriuo vaikas gyvena, privalo išleisti vaiką pasimatyti su kitu tėvu ar motina ne mažiau nei du kartus per savaitę, kuomet vaikas nepaleidžia savaitgalio antradienį, trečiadienį arba ketvirtadienį tarpe tarp 18 val. ir 21 val. iki 3 val.; dėl savaitės dienų turi būti susitarta telefonu ar raštu. Be to, apeliantas prašo nustatyti, kad tėvai įsipareigoja leisti vaikui bendrauti telefonu, informuoti vienas kitą apie vaiko ugdymą, mokymo įstaigas, savo gyvenamosios vietos pasikeitimą ir kitus su vaiku susijusius dalykus telefonu ar raštu.
Kolegija iš esmės sutinka su apelianto apeliacinio skundo argumentais, kad teismo nustatyta tėvo bendravimo su vaiku tvarka, neleidžiant tėvui pasilikti dukrą nakvoti, pažeidžia tiek tėvo, tiek dukros interesus, nes iš bylos matyti, kad šiuo metu vaikas gyvena su tėvu, byloje faktiškai nėra nustatyta aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog toks bendravimas gali turėti neigiamų pasekmių nepilnametei. Kaip matyti iš pateiktų dokumentų apeliantas bei jo sutuoktinė tinkamai rūpinasi ir prižiūri mergaitę. Todėl kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apribojo tėvui galimybę ilgesnį laiką būti su dukra, palaikyti su ja artimesnius tėviškus santykius ir daugiau prisidėti prie nepilnametės auklėjimo. Kolegija nesutinka su ieškovės argumentais, kad nustatyta bendravimo tvarka nepažeidžia vaiko interesų ir atitinka bendravimo tvarką, kuri buvo nustatyta jai Vilniaus apygardos teismo 2011-05-03 dienos nutartimi. Kolegija nurodo, kad ieškovės minima nutartimi teismas buvo nustatęs laikiną ieškovės bendravimo tvarką su dukra. Tuo tarpu yra nustatyta, kad nuo 2010 m. rugpjūčio mėn. iki dabar vaikas gyvena su tėvu, todėl nustačius vaiko gyvenamą vietą su motina, t.y. ieškove, nėra pagrindo griežtai apriboti tėvo bendravimo su dukra, nes tokiu būdu būtų padaryta žala vaikui, kai pasikeitus jos gyvenimo aplinkai, tuo pačiu būtų iš esmės pakeistas jos bendravimas su tėvu. Todėl yra pagrįstas apelianto prašymas nustatyti bendravimo tvarką kas antrą savaitgalį bendraujant su vaiku nepertraukiamai nuo penktadienio iki sekmadienio. Taip pat pagrįstas apelianto prašymas nustatyti bendravimo tvarką tą savaitę, kuomet jis su dukra nepraleidžia savaitgalio – bendrauti dvi dienas per savaitę pasirinktinai. Kolegija nustato, jog atsakovas turi teisę bendrauti su vaiku dvi dienas per savaitę, konkretizuojant laiką, kad šalims nekiltų problemų kiekvieną kartą derinant susitikimų dieną, tačiau paliekant teisę pasirinkti ir susitarti dėl kitų savaitės dienų. Tačiau bendravimo laikas yra nustatytinas ankstesnis nei prašė apeliantas, nes atsižvelgus į vaiko amžių ir į tai, jog vaikas turi turėti dienos režimą pakankamą gerai pailsėti, laikas nustatytinas nuo 17 val. iki 19 val. Be to, dėl bendravimo laiko vasaros atostogų metu, kolegija konstatuoja, jog netikslinga apibrėžti konkretų vasaros atostogų laiką kalendorine data, nes ateityje gali kilti nepatogumų dėl pačių šalių atostogų grafiko, todėl siekiant išvengti galimų konfliktinių situacijų, nustatytina, kad vasaros metu atsakovas su dukra praleidžia nepertraukiamai 14 kalendorinių dienų, iš anksto šalims susitarus dėl laiko ir datos. Pagrįstas ir tenkintinas apelianto prašymas nustatyti bendravimo tvarką Kalėdų bei Naujųjų Metų švenčių savaitę kiekvienais metais pasirinktinai, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas turėtų galimybę šventes švęsti kartu su vaiku. Nustatytina, kad prieš pasiimant vaiką, atsakovas su ieškove turi suderinti datą ir laiką iš anksto telefonu arba raštu. Apelianto prašymas nustatyti, kad ieškovė privalo išleisti pasimatyti su vaiku, leisti bendrauti telefonu, informuoti vienas kitą apie vaiko gydymą, mokymo įstaigas, savo gyvenamosios vietos pasikeitimą ir kitus su vaiku susijusius dalykus yra perteklinis, jau yra įtvirtintas įstatymuose, reglamentuojančiuose tėvų pareigas vaikų atžvilgiu, todėl nustatyti tokių įpareigojimų teismo sprendimu nėra būtinybės.
Kartu kolegija pažymi, kad santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo bendravimo su vaiku būdui ar sąlygoms, kurios neatitiktų vaiko interesų, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.
Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.
Kolegijai pasisakius, kad teismas pagrįstai ir teisėtai vaiko gyvenamąją vietą nustatė su ieškove bei apeliantui neginčijant išlaikymo dydžio ir formos, kolegija dėl to nutartyje nepasisako.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas tėvo bendravimo su dukra tvarką, netinkamai aiškino ir taikė įstatymą, todėl skundžiamas sprendimas šioje dalyje keistinas, o likusioje dalyje paliekamas nepakeistas (CPK 326 str.1d.3p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai; tokios nuostatos taikomos priteisiant išlaidas kiekvienos instancijos teisme (CPK 93 str. 1, 2, 3 d.). Kolegija sutinka su apelianto argumentu, jog teismas, atmetęs ieškovės reikalavimus dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, neturėjo pagrindo priteisti visas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo. Todėl bylinėjimosi išlaidos paskirstomos tarp šalių tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme. Apeliantas sumokėjo 139 Lt žyminio mokesčio už apeliacinio skundo padavimą (b.l. 21, 2 tomas). Ieškovė patyrė 1200 Lt atstovavimo išlaidų pirmosios instancijos teisme (b.l. 275, 1 tomas) bei 800 Lt advokato atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme (b.l. 39, 2 tomas); atsižvelgiant į tai, kad ieškinys bei apeliacinis skundas patenkinti iš dalies, iš ieškovės apelianto naudai priteisiama ½ žyminio mokesčio, t.y. 69,50 Lt, o iš apelianto ieškovės naudai priteistina 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų (1200+800/2).
Dėl analogiškų motyvų, dokumentų siutimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme priteisiamos iš abiejų šalių lygiomis dalimis (b.l. 44; 2 tomas, CPK 79, 88 str.).
Sprendimas dalyje dėl žyminio mokesčio priteisimo iš atsakovo valstybės naudai paliktinas nepakeistu, nes atsakovas žyminį mokestį įpareigotas sumokėti nuo patenkintų ir apeliacinio teismo nutartimi nepakeistų reikalavimų dalies.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 19 d. sprendimą civilinėje Nr. N2-766-131/2011 pakeisti dalyje dėl atsakovo A. L. bendravimo tvarkos su dukra A. L. nustatymo bei bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo ieškovės naudai priteisimo ir ją išdėstyti taip:
„– atsakovas A. L. bendrauja su dukra A. L. kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą savaitgalį, paimdamas ją iš dukros ir motinos A. T. gyvenamosios vietos (namų) penktadienį 19 val. ir grąžindamas ją į namus sekmadienį iki 19 val.;
- tą savaitę, kuomet vaikas A. L. nepraleidžia savaitgalio su atsakovu A. L., antradienį ir ketvirtadienį tėvas A. L. paima dukrą A. L. iš dukros ir motinos A. T. gyvenamosios vietos (namų) 17 val. ir į namus grąžina 19 val.; šalys gali susitarti dėl kitų savaitės dienų ir laiko ne mažiau kaip prieš 2 dienas telefonu ar raštu;
- kiekvienais metais atsakovas A. L. praleidžia su A. L. pasirinktinai vieną savaitę gruodžio mėnesį, t.y. per Kalėdų šventes, arba Naujųjų Metų šventes, paimant A. L. iš jos ir motinos A. T. gyvenamosios vietos (namų) pirmadienį iki 19 val. ir grąžindamas ją į namus sekmadienį iki 19 val., suderinus dukros paėmimo datą ir laiką iš anksto su ieškove A. T. ne mažiau nei prieš 15 d. telefonu ar raštu;
- atsakovas A. L. turi teisę kiekvienais metais bendrauti su dukra A. L. nepertraukiamai (negrąžinant į namus) 14 kalendorinių dienų iš eilės vasaros atostogų metu, paimdamas ją iš dukros ir motinos A. T. gyvenamosios vietos (namų) pirmą atostogų dieną iki 19 val. ir grąžindamas ją į namus paskutinę atostogų dieną iki 19 val., suderinus dukros paėmimo datą ir laiką su ieškove A. T. ne mažiau kaip prieš 15 d. telefonu ar raštu. “
Priteisti iš atsakovo A. L. 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovės A. T. naudai.
Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės A. T. 69,50 Lt žyminio mokesčio atsakovo A. L. naudai.
Priteisti iš ieškovės A. T. ir atsakovo A. L. po 5,55 Lt iš kiekvieno valstybei procesinių dokumentų įteikimo (pašto) išlaidų.