Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus prokurorei Vaidai Matuzonienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka iš dalies nuotoliniu būdu (per ZOOM programą) išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. U. (R. U.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Vilnius, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis R. U. dėl nusikalstamos veikos, kurios padarymu buvo kaltinamas, teisiamajame posėdyje prisipažino visiškai ir parodė, kad 2022-08-27 apie 17.47 val., vairavo jam priklausantį automobilį „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Buvo susipykęs su savo draugė ir jis išvažiavo. Jį pareigūnai sustabdė (duomenys neskelbtini) – pareigūnams patikrinus jo blaivumą, buvo nustatytas 2,79 promilių girtumas. Jis labai nustebo, kadangi manė, jog į alkotesterį neįpūs, nes ryte apie 10-11 val. buvo išgėręs tik 2 butelius alaus 6 laipsnių, 0.5 l talpos. Jautėsi gerai, dėl to nemanė, kad vakare važiuojant gali įpūsti į alkotesterį. Blogai vertina savo tokį poilgį, labai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, proceso dalyviams sutinkant, byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, BPK 291 straipsnio pagrindu paskelbus byloje esančius dokumentus.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis R. U. parodė, kad prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką kurios padarymu yra įtariamas, gailisi. Jam teisės išaiškintos, parodymus duos lietuvių kalba. Nėra įtrauktas į psichiatrijos įskaitą, galvos traumų neturėjęs. 2022-08-27 apie 17.47 val., vairavo jam priklausantį automobilį „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Jį pareigūnai sustabdė (duomenys neskelbtini) – pareigūnams patikrinus jo blaivumą, buvo nustatytas 2,79 promilių girtumas. Jis labai nustebo, kadangi manė, jog į alkotesterį neįpūs, nes ryte apie 10-11 val. buvo išgėręs tik 2 butelius alaus 6 laipsnių, 0.5 l talpos. Jautėsi gerai, dėl to nemanė, kad vakare važiuojant gali įpūsti į alkotesterį. Papildomai nori parodyti, kad iš vakaro, t. y. 2022-08-26 buvo išgėręs apie 15 butelių alaus, 6 laipsnių, 0.5 l talpos. Matyt, dėl šios priežasties ir įpūtė į alkotesterį, nors kaip minėjo jautėsi gerai, nesijautė apsvaigęs nuo alkoholio. Alkoholį vartojo (duomenys neskelbtini), kur ir nakvojo, iš ten važiavo namo. Labai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos (b. l. 52-54).

Iš byloje esančio Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 3-ojo skyriaus vyriausiosios tyrėjos Irinos Konenkovos tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2022-08-27 apie 17.47 val., (duomenys neskelbtini). sankryža, R. U., gimęs (duomenys neskelbtini) m., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,79 promilės etilo alkoholio koncentracija (b. l. 4-6).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio 2022-08-27 neblaivumo nustatymo akto matyti, kad R. U. gimusiam (duomenys neskelbtini), nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas; nerišli kalba; nekoordinuoti judesiai. Eiti tiesia linija – pėda po pėdos negali. Stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) negali. Alkotesteriu Drager Alcotest 7510 Nr. ARKA-0042 17.59 val. nustatytas 2.84 promilių neblaivumas; 18.19 val. nustatytas 2.79 promilių neblaivumas (b. l. 8).

Iš byloje esančio 2022-08-27 17.59 val. alkoholio matuokliu „ALCOTEST 7510“, Nr. ARKA-0442 (patikros sertifikato Nr. 168021) atlikto R. U. asmens blaivumo testo matyti, kad R. U. patikros rezultatas – 2.84 % (b. l. 9, 11).

Iš byloje esančio 2022-08-27 18.19 val. alkoholio matuokliu „ALCOTEST 7510“, Nr. ARKA-0442 (patikros sertifikato Nr. 168021) atlikto R. U. asmens blaivumo testo matyti, kad R. U. patikros rezultatas – 2.79 % (b. l. 10, 11).

Iš byloje esančio Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 7-ojo skyriaus vyriausiojo patrulio Armino Šeduikio tarnybinio pranešimo dėl neblaivaus vairuotojo matyti, kad 2022-08-27 patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu D. Kvaseliu apie 17.33 val. iš Vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad nuo (duomenys neskelbtini) į Vilnių važiuoja automobilis „Toyota“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas neblaivus. Pranešė gyventojas. Važiuojant link nurodyto adreso pastebėjo minėtą automobilį „Toyota“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir sustabdė adresu (duomenys neskelbtini) Minėtą automobilį „Toyota“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairavo R. U. gimęs (duomenys neskelbtini), kuris kalbėjo nerišliai, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Dėl to R. U. buvo patikrintas girtumas alkotesteriu Drager Aclotest 7510 Nr. ARKA-0042, patikros sertifikato Nr. 1680201 ir 17.59 val., nustatytas 2,84 promilių girtumas, o 18.19 val., nustatytas 2.79 promilių gimimas. R. U. teigė, kad alkoholį vartojo vakar, dėl to jam buvo įteiktas šaukimas atvykti Vileišio 20c, Vilnius, 2022-08-30 13.00 val. Į įvykio vietą taip pat atvyko D. K., gimęs (duomenys neskelbtini), kuris pasiėmė „Toyota“ vairuotoją R. U.. Automobilis „Toyota“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo priverstinai išvežtas į automobilių saugojimo aikštelę, adresu Vilnius, Minsko pl. 21. Filmuota BODY 1744 BODY 1747 (b. l. 38)

Apklaustas kaip liudytojas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 7-ojo skyriaus vyriausiasis patrulis Arminas Šeduikis parodė, kad 2022-08-27 dirbo nuo 15.00 val. iki kitos dienos 03.00 val. ekipaže V1767 kartu su vyriausiuoju patruliu Donatu Kvaseliu. 2022-08-27 apie 17.33 val. iš Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad Vilniaus rajone, nuo (duomenys neskelbtini) link Vilniaus važiuoja automobilis „Toyota“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas galimai neblaivus. Važiuojant nurodytu adresu buvo pastebėtas aukščiau minėtas automobilis ir jis buvo sustabdytas (duomenys neskelbtini) sankryža. Buvo nustatyta, kad automobilį vairavo R. U., gimęs (duomenys neskelbtini), kuris akivaizdžiai buvo neblaivus – nuo jo sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. Į klausimą ar vartojo alkoholį R. U. paaiškino, kad vartojo vakar. Pasiūlius pastarajam pasitikrinti blaivumą ir jam sutikus alkotesterio pagalba pirmu pūtimu 17.59 val. buvo nustatytas 2.84 promilių neblaivumas, antru pūtimu 18.19 val. nustatytas 2.79 promilių neblaivumas. R. U. su alkotesterio parodymais sutiko. Jam buvo įteiktas šaukimas 2022-08-30 13.00 val. atvykti į policijos įstaigą, po ko jis buvo perduotas į įvykio vietą atvykusiam D. K., gim. (duomenys neskelbtini) m. Automobilis „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priverstinai išvežtas į saugojimo aikštelę adresu Minsko pl. 21, Vilniuje. Įvykio metu R. U. automobilyje buvo vienas, jo vairavimo faktas yra užfiksuotas tarnybiniame automobilyje įrengtomis vaizdo stebėjimo kameromis. Įvykio vietoje filmuota BODY 1744 BODY 1747 (b. l. 40-43).

Iš byloje esančio Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad protokole užfiksuota, kad apžiūrint transporto priemonę „Toyota“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), nenustatyti jokie išoriniai transporto priemonės sugadinimo požymiai. Prie protokolo pridėta fotolentelė (b. l. 14-21). Automobilis „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priverstinai nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę, esančią Minsko pl. 21, Vilnius (b. l. 12-13).

2022-09-06 išduotas leidimas atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę – automobilį „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (b. l. 36-37).

Iš byloje esančių VšĮ „EMPREKIS“ duomenų matyti, kad automobilio „Toyota Avensis“ (pasirinkti metai 2015, kėbulo tipas – universalas, darbinis tūris – 1,998.0 , variklio galia – 91 kW) vidutinė kaina 9 259 Eur (b. l. 24).

Iš byloje esančio VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad transporto priemonė – automobilis „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas SB1ED76L80E143113 nuosavybės teisė priklauso R. U. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) (b. l. 23).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Įvertinus aukščiau išdėstytus duomenis, kurie pripažintini įrodymais BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad R. U. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo iškvėptame ore buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio. Šias išvadas teismas daro įvertinęs kaltinamojo parodymus, liudytojų parodymus, procesinių veiksmų atlikimo protokoluose bei tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotus duomenis. Aptarti duomenys sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo, ir yra pakankami R. U. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. Kaltinamojo veiksmus, pagal nustatytas aplinkybes, teismas kvalifikuoja pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

IV. Dėl laidavimo instituto taikymo

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo motina G. U. prašė perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą be užstato ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės. Paaiškino, kad kaltinamasis – jos sūnus. Jų tarpusavio santykiai geri, nurodė, kad ji darys kaltinamajam teigiamą poveikį. Nei kaltinamasis, nei ji niekada nebuvo netinkamai pasielgę. Supranta laidavimo pasekmes ir atsakomybę. Mano, kad sūnus ateityje nebenusikals, o ji galės užtikrinti, kad jis daugiau nedarytų nusikalstamų veikų. Prašo kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, o ją skirti jo laiduotoja.

Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi šiame baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyje esančias sąlygas. Pagal teismų praktiką, teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-52-648/2017, Nr. 2K-132-699/2017, Nr. 2K-134-1073/2018, Nr. 2K-196-697/2018, Nr. 2K-176-303/2018 ir kt.).

Bylą nagrinėjančio teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos, įstatyme numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį R. U. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jo motinos G. U. laidavimą. R. U. kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalto pirmą kartą, dėl nagrinėjamos nusikalstomos veiklos padarymo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme prisipažino kaltu, atsakomybės nevengė, nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto ir davė išsamius parodymus, dėl savo poelgio padarė atitinkamas išvadas, savo poelgį vertina kritiškai. Teismų praktikoje yra ne kartą pažymėta, jog atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 281¹ straipsnyje, ir sprendžiant klausimą, ar yra pagrindo manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į asmens praeityje padarytus KET pažeidimus ir jam taikytą administracinę atsakomybę. Nors iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus penkerių metų laikotarpyje matyti, kad R. U. už KET pažeidimus baustas vieną kartą, tačiau bylos nagrinėjamo metu nuobauda nebegalioja, be to, pažymėtina, kad kaltinamąjį teigiamai charakterizuoja tai, kad jis sumokėjęs jam paskirtą baudą, kas rodo, kad jis prisiima atsakomybę už savo veiksmus. Todėl teismas neturi pagrindo manyti, kad kaltinamasis nesilaikys įstatymų ir darys naujas nusikalstamas veikas. Neigiamai R. U. charakterizuojančių duomenų nei baudžiamojoje byloje, nei Lietuvos teismų informacinės sistemoje „Liteko“ nėra, taip pat nenustatyta, kad po šios nusikalstamos veikos padarymo jis vėl būtų pažeidęs baudžiamuosius įstatymus. Duomenų apie sistemingai daromus nusikaltimus ar kitus teisės pažeidimus nebuvimas, iš esmės teigiamai R. U. asmenybę charakterizuojantys duomenys, šiuo konkrečiu atveju mažina padaryto nusikaltimo ir jį padariusiojo asmenybės pavojingumą ir sudaro pagrindą vertinti nusikalstamą veiką kaip atsitiktinę.

Kaip jau minėta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veikos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-186-942/2018 ir kt.). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011, 2K-186-942/2018). Taigi, laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltinamajam yra akivaizdi.

Bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad G. U. yra tinkama būti laiduotoja. G. U. tiek prašyme dėl kaltinamojo perdavimo jo atsakomybėn pagal laidavimą, tiek teisiamojo posėdžio metu aiškiai išdėstė poziciją laiduoti už kaltinamąjį. Nurodė, kad jos sūnus pirmą kartą gyvenime padarė nusikalstamą veiką, dėl padaryto labai pergyvena ir išgyvena, savęs neteisina, supranta, jog privalo elgtis tinkamai. G. U. praeityje neteista, administracine tvarka nebausta. Kai nurodė G. U. sūnus su ja aptaria įvairias problema, taip pat daug kalbėjosi apie padarytą nusikalstamą veiką. G. U. gali daryti tik teigiamą įtaką ir ją daro, jos asmeninės savybės leidžia įsipareigoti. Nuolatinis tarpusavio bendravimas ir santykių palaikymas laikytinas pakankamu išvadai, kad tarp asmenų esantys santykiai yra pakankamai stabilūs ir tamprūs. Teismui nekyla abejonių dėl to, kad G. U. suvokia BK 40 straipsnyje įtvirtinto instituto esmę, jos, kaip laiduotojos atsakomybę ir kad ji išreiškė tvirtą sutikimą būti laiduotoja. Kaip matyti iš nustatytų aplinkybių, G. U. rūpi jos sūnaus ateitis ir už jį laiduoja, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Apibendrinus minėtas aplinkybes darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti R. U. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarymą pagal laiduotojos G. U. laidavimą. Nustatydamas laidavimo terminą, teismas atsižvelgia į byloje nustatytą padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, kaltinamojo asmenybę, taip pat teigiamą laiduotojos asmenybę ir daro išvadą, jog laidavimas 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių terminui bus pakankama poveikio priemonė R. U.. Laiduotoja per nurodytą laidavimo terminą turės galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam ir toks laidavimo terminas yra pakankamas. Įvertinus R. U. ir G. U. finansinę padėtį, t. y. neteko darbo, pragyvena iš laiduotojos pensijos, taip pat atsižvelgiant į teisingumo ir proporcingumo principų esmę, R. U. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą netaikant užstato.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

BK 68 straipsniu teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Teismas spręsdamas dėl šios poveikio priemonės (uždraudimo naudotis specialia teise) taikymo ir jos termino nustatymo kaltinamajam R. U. įvertina, kad jis nusikalstamą veiką padarė, kai jam alkoholio matuokliu buvo nustatytas 2.79 promilės girtumas. Kartu pažymėtina, kad tokiais savo veiksmais R. U. sukėlė pavojų ne tik savo, tačiau ir aplinkinių žmonių sveikatai bei gyvybei, taip padarydamas vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių KET pažeidimų. Nors kaltinamojo padaryta nusikalstama veika sunkių pasekmių nesukėlė, neabejotina, kad galimų neigiamų pasekmių nagrinėjamu atveju buvo išvengta ne dėl aktyvių veiksmų, bet tik laimingo atsitiktinumo dėka, kelyje nepasitaikius jokiai kliūčiai. Tai tik patvirtina aplinkybę, kad nagrinėjamu atveju R. U. požiūris į nustatytas teisės normas buvo atsainus, tokiu savo elgesiu parodė, kad darydamas nusikalstamą veiką jis negalvojo apie galimai dėl jo veiksmų kilsiančias pasekmes, buvo abejingas bet kokiems gresiantiems padariniams. Teismas konstatuoja, jog R. U., sėsdamas už vairo neblaivus, visiškai ignoravo galimas kilti neigiamas pasekmes, elgėsi neatsakingai, veikė tiesiogine tyčia – žinojo, kad teisės aktai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Kartu pažymėtina, kad šios rūšies baudžiamojo poveikio priemonės taikymas už transporto eismo saugumą pažeidžiančias nusikalstamas veikas yra viena efektyviausių prevencinių priemonių. Dėl šios priemonės taikymo galinčios kilti neigiamos pasekmės nuteistojo šeimai ar jam asmeniškai negali būti vertinamos aukščiau už visuomeninį interesą imtis visų būtinų priemonių, kad būtų užtikrintas transporto eismo saugumas, o skirta bausmė atliktų savo prevencinę paskirtį. Teismo vertinimu nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės bei kaltinamojo asmenį charakterizuojantys duomenys, jo elgesys po veikos padarymo, sudaro pagrindą uždrausti kaltinamajam 3 metus naudotis teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės susibadymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2022-08-31.

BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. R. U. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė naudodamas transporto priemone ,,Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) be šios transporto negalėtų padaryti jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, todėl automobilis pripažintinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Bylos medžiaga nustatyta, kad automobilis ,,Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) faktiškai priklauso R. U., todėl automobilis, kaip BK uždraustos veikos priemonė, konfiskuotinas.

VI. Kiti klausimai

2022-08-31 nutarimu R. U. buvo paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas (paimtas vairuotojo pažymėjimas Nr(duomenys neskelbtini)), rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 63-68). Šios kardomosios priemonės paliktinos galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

Vairuotojo pažymėjimas Nr(duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas į VĮ „Regitra“.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą, skirtą R. U. į automobilį automobiliui „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), palikti nepakeistą iki teismo sprendimo dėl turto konfiskavimo įvykdymo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

nusprendė:

R. U. (R. U.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laiduotojos G. U. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) laidavimą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu R. U. (R. U.) paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą 3 metus naudotis specialiąja teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo taikymo pradžios, t. y. nuo 2022-08-31.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1 ir 2 dalimis, konfiskuoti R. U. (R. U.) priklausantį automobilį ,,Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini).

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą R. U. (R. U.) priklausančiam turtui – transporto priemonei ,,Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), palikti iki nuosprendžio turto konfiskavimo dalyje įvykdymo dienos.

R. U. (R. U.) paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą, dokumentų (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą, palikti nepakeistas iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui – panaikinti.

Vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) - nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti į VĮ Regitra“.

Išaiškinti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą R. U. (R. U.) ir laiduotojai G. U., kad:

laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės;

jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.