Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Daivos Kazlauskienės, Jurgitos Mačionytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

civilio ieškovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui Ričardui Jankovskiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Tomo Songailos bei civilio ieškovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 26 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. I. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį 2 metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir A. I. paskirta galutinė 2 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2, 3 dalimis (2015 m. kovo 24 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Civilinės ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos civilinis ieškinys dėl 766 298,90 Eur turtinės žalos atlyginimo netenkintas.

Skundžiamu nuosprendžiu A. V. išteisinta pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, jai nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. A. I. nuteistas už tai, kad jis apgaule MB „A“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) naudai išvengė turtinės prievolės į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą sumokėti 766 298,90 Eur PVM, t. y.: jis, laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 17 d. iki 2016 m. rugsėjo 26 d., būdamas MB „A“ (toliau – Bendrija) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini)) vadybininku, pagal 2015 m. gegužės 25 d. MB „A“ direktorės N. B. suteiktą įgaliojimą faktiškai vykdydamas direktoriaus funkcijas ir valdydamas Bendriją, tiksliai nenustatytu laiku Vilniaus mieste, tiksliai nenustatytoje vietoje, veikdamas vieninga tyčia ir siekdamas išvengti MB „A“ turtinės prievolės į valstybės biudžetą sumokėti PVM, atsiradusios vykdant prekybą iš ES šalių ūkio subjektų nupirktu aliejumi, kuris buvo realizuojamas Lietuvos Respublikos ūkio subjektams, veikdamas bendrininkų grupe su nenustatytu tarpininku, pastarajam nenustatytu būdu pateikus jokios veiklos nevykdančių juridinių asmenų – MB „B“, UAB „C“, UAB „D“, UAB „E“, UAB „F“, UAB „G“, UAB „H“ netikras PVM sąskaitas faktūras:

- MB „B“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini): 2015 m. rugsėjo 30 d., Nr. (duomenys neskelbtini), 478 566 Eur sumai, tame tarpe – 83 056,91 Eur PVM, 2015 m. spalio 30 d., Nr. (duomenys neskelbtini), 198 000 Eur sumai, tame tarpe – 34 363,64 Eur PVM, 2015 m. lapkričio 26 d., Nr. (duomenys neskelbtini), 750 Eur sumai, tame tarpe – 130,17 Eur PVM;

- UAB „C“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini): 2015 m. gegužės 27 d., Nr. (duomenys neskelbtini) 180 347,61 Eur, tame tarpe – 31 300 Eur PVM, 2015 m. birželio 23 d., Nr. (duomenys neskelbtini) 214 999,50 Eur sumai, tame tarpe – 37 834,62 Eur PVM, 2015 m. lapkričio 27 d., Nr. (duomenys neskelbtini) 300 771,42 Eur, tame tarpe – 52 200 Eur PVM, 2015 m. gruodžio 21 d. Nr. (duomenys neskelbtini) 443 666,67 Eur sumai, tame tarpe – 77 000 Eur PVM;

- UAB „E“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini): 2016 m. vasario 25 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 97 454,61 Eur sumai, tame tarpe – 16 913,61 Eur PVM, 2016 m. kovo 14 d. Nr. 1403/16, 100 Eur sumai, tame tarpe – 17,36 Eur PVM, 2016 m. kovo 21 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 115 180,48 Eur sumai, tame tarpe – 19 990 Eur PVM, 2016 m. balandžio 29 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 179 404,28 Eur sumai, tame tarpe – 31 136,28 Eur PVM, 2016 m. gegužės 10 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 71 Eur sumai, tame tarpe – 14,91 Eur PVM, 2016 m. gegužės 31 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 29 6435,89 Eur sumai, tame tarpe – 51 447,55 Eur PVM, 2016 m. birželio 28 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 408 907,40 Eur sumai, tame tarpe – 70 967,40 Eur PVM, 2016 m. liepos 25 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 340 167,30 Eur sumai, tame tarpe – 59 037,30 Eur PVM, 2016 m. rugpjūčio 24 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 224 497,35 Eur sumai, tame tarpe – 38 962,35 Eur PVM;

- UAB „D“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini): 2016 m. sausio 25 d. Nr. (duomenys neskelbtini) 233 288 Eur sumai, tame tarpe – 40 488 Eur PVM;

- UAB „F“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini): 2015 m. gegužės 21 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 1 488,30 Eur sumai, tame tarpe – 258,30 Eur PVM, 2015 m. liepos 31 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 118 580 Eur sumai, tame tarpe – 20 580 Eur PVM, 2015 m. rugpjūčio 17 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 197 230 Eur sumai, tame tarpe – 34 230 Eur PVM, 2015 m. rugpjūčio 24 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 198 440 Eur sumai, tame tarpe – 34 440 Eur PVM, 2015 m. rugpjūčio 30 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 168 674 Eur sumai, tame tarpe – 29 274 Eur PVM;

- UAB „H“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini): 2015 m. gegužės 29 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 4 598 Eur sumai, tame tarpe – 798 Eur PVM;

- UAB „G“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini): 2015 m. gruodžio 3 d. Nr. (duomenys neskelbtini) 9 438 Eur sumai, tame tarpe – 1 638 Eur PVM, 2015 m. gruodžio 31 d. Nr. (duomenys neskelbtini) 1 270,50 Eur sumai, tame tarpe – 220,50 Eur PVM,

iš viso 4 415 326,31 Eur sumai, tame tarpe 766 298,90 Eur PVM, kuriose buvo įrašyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad MB „A“ perka prekes ir paslaugas iš Lietuvos Respublikoje registruotų juridinių asmenų, ir šiuos netikrus dokumentus pateikė MB „A“ buhalterei A. V., nieko nežinojusiai apie sandorių fiktyvumą, bei nurodė juos įtraukti į MB „A“ buhalterinę apskaitą, ko pasekoje MB „A“ buhalterė A. V., nežinodama, kad pateiktose MB „B“, UAB „C“, UAB „D“, UAB „E“, UAB „F“, UAB „G“, UAB „H“ PVM sąskaitose – faktūrose nurodytos prekės ir paslaugos realiai Bendrijai nebuvo parduotos ir šios PVM sąskaitos – faktūros yra netikros, įtraukė jas į Bendrijos buhalterinę apskaitą ir į PVM deklaracijas forma „FR0600“:

- 2015 m. birželio 25 d. PVM deklaracijoje 25 eilutėje „Įgytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ įrašė 32 098 Eur didesnį PVM, eilutėje 36 „Mokėtina į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto PVM“ 32 098 Eur mažesnę mokėtino PVM sumą už 2015 m. gegužės mėn.;

- 2015 m. rugpjūčio 25 d. PVM deklaracijoje 25 eilutėje „Įgytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ įrašė 37 835 Eur didesnį PVM, eilutėje 36 „Mokėtina į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto PVM“ 37 835 Eur mažesnę mokėtino (didesnę grąžintino) PVM sumą už 2015 m. birželio mėn.;

- 2015 m. rugpjūčio 25 d. PVM deklaracijoje 25 eilutėje „Įgytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ įrašė 20 580 Eur didesnį PVM, eilutėje 36 „Mokėtina į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto PVM“ 20 580 Eur mažesnę mokėtino (didesnę grąžintino) PVM sumą už 2015 m. liepos mėn.;

- 2015 m. rugsėjo 25 d. PVM deklaracijoje 25 eilutėje „Įgytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ įrašė 97944 Eur didesnį PVM, eilutėje 36 „Mokėtina į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto PVM“ 97 944 Eur mažesnę mokėtino PVM sumą už 2015 m. rugpjūčio mėn.;

- 2015 m. spalio 26 d. PVM deklaracijoje 25 eilutėje „Įgytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ įrašė 83 057 Eur didesnį PVM, eilutėje 36 „Mokėtina į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto PVM“ 83 057 Eur mažesnę mokėtino (didesnę grąžintino) PVM sumą už 2015 m. rugsėjo mėn.;

- 2015 m. lapkričio 25 d. PVM deklaracijoje 25 eilutėje „Įgytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ įrašė 34 364 Eur didesnį PVM, eilutėje 36 „Mokėtina į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto PVM“ 34 364 Eur mažesnę mokėtino PVM sumą už 2015 m. spalio mėn.;

- 2015 m. gruodžio 28 d. PVM deklaracijoje 25 eilutėje „Įgytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ įrašė 52 200 Eur didesnį PVM, eilutėje 36 „Mokėtina į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto PVM“ 52 200 Eur mažesnę mokėtino PVM sumą už 2015 m. lapkričio mėn.;

- 2016 m. sausio 25 d. PVM deklaracijoje 25 eilutėje „Įgytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ įrašė 78 859 Eur didesnį PVM, eilutėje 36 „Mokėtina į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto PVM“ 78 859 Eur mažesnę mokėtino PVM sumą už 2015 m. gruodžio mėn.;

- 2016 m. vasario 25 d. PVM deklaracijoje 25 eilutėje „Įgytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ įrašė 40 488 Eur didesnį PVM, eilutėje 36 „Mokėtina į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto PVM“ 40 488 Eur mažesnę mokėtino PVM sumą už 2016 m. sausio mėn.;

- 2016 m. kovo 25 d. PVM deklaracijoje 25 eilutėje „Įgytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ įrašė 16 914 Eur didesnį PVM, eilutėje 36 „Mokėtina į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto PVM“ 16 914 Eur mažesnę mokėtino (didesnę grąžintino) PVM sumą už 2016 m. vasario mėn.;

- 2016 m. balandžio 25 d. PVM deklaracijoje 25 eilutėje „Įgytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ įrašė 20 007 Eur didesnį PVM, eilutėje 36 „Mokėtina į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto PVM“ 20 007 Eur mažesnę mokėtino (didesnę grąžintino) PVM sumą už 2016 m. kovo mėn.;

- 2016 m. gegužės 25 d. PVM deklaracijoje 25 eilutėje „Įgytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ įrašė 31 136 Eur didesnį PVM, eilutėje 36 „Mokėtina į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto PVM“ 31 136 Eur mažesnę mokėtino PVM sumą už 2016 m. balandžio mėn.;

- 2016 m. birželio 23 d. PVM deklaracijoje 25 eilutėje „Įgytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ įrašė 51462 eurų didesnį PVM, eilutėje 36 „Mokėtina į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto PVM“ 51 462 Eur mažesnę mokėtino PVM sumą už 2016 m. gegužės mėn.;

- 2016 m. liepos 25 d. PVM deklaracijoje 25 eilutėje „Įgytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ įrašė 70 967 Eur didesnį PVM, eilutėje 36 „Mokėtina į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto PVM“ 70 967 Eur mažesnę mokėtino (didesnę grąžintino) PVM sumą už 2016 m. birželio mėn.;

- 2016 m. rugpjūčio 25 d. PVM deklaracijoje 25 eilutėje „Įgytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ įrašė 59 037 Eur didesnį PVM, eilutėje 36 „Mokėtina į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto PVM“ 59 037 Eur mažesnę mokėtino PVM sumą už 2016 m. liepos mėn.;

- 2016 m. rugsėjo 26 d. PVM deklaracijoje 25 eilutėje „Įgytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ įrašė 38 962 Eur didesnį PVM, eilutėje 36 „Mokėtina į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto PVM“ 38 962 Eur mažesnę mokėtino PVM sumą už 2016 m. rugpjūčio mėn.,

tokiu būdu MB „A“ naudai išvengiant turtinės prievolės 766 298,90 Eur PVM sumokėti į valstybės biudžetą bei šias PVM deklaracijas elektroniniu būdu 2015 m. birželio 25 d., 2015 m. rugpjūčio 25 d., 2015 m. rugsėjo 25 d., 2015 m. spalio 26 d., 2015 m. lapkričio 25 d., 2015 m. gruodžio 28 d., 2016 m. sausio 25 d., 2016 m. vasario 25 d., 2016 m. kovo 25 d., 2016 m. balandžio 25 d., 2016 m. gegužės 25 d., 2016 m. birželio 23 d., 2016 m. liepos 25 d., 2016 m. rugpjūčio 25 d., 2016 m. rugsėjo 26 d. pateikus Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, šiais nusikalstamais veiksmais A. I. apgaule MB „A“ naudai išvengė turtinės prievolės į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą sumokėti 766 298,90 Eur PVM.

2. Be to, A. I. laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 17 d. iki 2016 m. birželio 31 d. būdamas MB „A“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadybininku, pagal 2015 m. gegužės 25 d. MB „A“ direktorės N. B. suteiktą įgaliojimą faktiškai vykdydamas direktoriaus funkcijas ir valdydamas Bendriją pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (toliau – BAĮ) 21 straipsnio „Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą“ 1 dalyje „Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus, atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už Bendrijos buhalterinės apskaitos organizavimą ir dokumentų išsaugojimą, nenustatytu laiku ir vietoje, veikdamas vieninga tyčia, siekdama iškreipti vidaus ir išorės informacijos vartotojams pateikiamą informaciją, veikdamas per Bendrijos buhalterinę apskaitą tvarkiusią A. V., nežinojusią apie daromą nusikalstamą veiką, organizavo Bendrijos buhalterinės apskaitos tvarkymą taip, kad joje buvo atvaizduotos faktiškai neįvykusios ūkinės operacijos:

– pažeidė BAĮ 4 straipsnio nuostatas, kur numatyta, kad ūkio subjektai buhalterinę apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams;

– pažeidė BAĮ 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, kur numatyta, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu;

– pažeidė BAĮ 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, kur numatyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, nes į Bendrijos buhalterinę apskaitą įtraukė netikras pirkimo PVM sąskaitas – faktūras:

- MB „B“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini): 2015 m. rugsėjo 30 d., Nr. (duomenys neskelbtini), 478 566 Eur sumai, tame tarpe – 83 056,91 Eur PVM, 2015 m. spalio 30 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 198 000 Eur sumai, tame tarpe – 34 363,64 Eur PVM, 2015 m. lapkričio 26 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 750 Eur sumai, tame tarpe – 130,17 Eur PVM;

- UAB „E“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini): 2016 m. vasario 25 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 97 454,61 Eur sumai, tame tarpe – 16 913,61 Eur PVM, 2016 m. kovo 14 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 100 Eur sumai, tame tarpe – 17,36 Eur PVM, 2016 m. kovo 21 d. Nr. (duomenys neskelbtini) 115 180,48 Eur sumai, tame tarpe – 19 990 Eur PVM, 2016 m. balandžio 29 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 179 404,28 Eur sumai, tame tarpe – 31 136,28 Eur PVM, 2016 m. gegužės 10 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 71 Eur sumai, tame tarpe – 14,91 Eur PVM, 2016 m. gegužės 31 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 296 435,89 Eur sumai, tame tarpe – 51 447,55 Eur PVM, 2016 m. birželio 28 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 408 907,40 Eur sumai, tame tarpe – 70 967,40 Eur PVM, 2016 m. liepos 25 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 340 167,30 Eur sumai, tame tarpe – 59 037,30 Eur PVM, 2016 m. rugpjūčio 24 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 224 497,35 Eur sumai, tame tarpe – 38 962,35 Eur PVM;

- UAB „D“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini): 2016 m. sausio 25 d. Nr. (duomenys neskelbtini) 233 288 Eur sumai, tame tarpe – 40 488 Eur PVM;

- UAB „F“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini): 2015 m. gegužės 21 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 1 488,30 Eur sumai, tame tarpe – 258,30 Eur PVM, 2015 m. liepos 31 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 118 580 Eur sumai, tame tarpe – 20 580 Eur PVM, 2015 m. rugpjūčio 17 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 197 230 Eur sumai, tame tarpe – 34 230 Eur PVM, 2015 m. rugpjūčio 24 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 198 440 Eur sumai, tame tarpe – 34 440 Eur PVM, 2015 m. rugpjūčio 30 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 168 674 Eur sumai, tame tarpe – 29 274 Eur PVM;

- UAB „H“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini): 2015 m. gegužės 29 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 4 598 Eur sumai, tame tarpe – 798 Eur PVM;

- UAB „G“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini): 2015 m. gruodžio 3 d. Nr. (duomenys neskelbtini) 9 438 Eur sumai, tame tarpe – 1 638 Eur PVM, 2015 m. gruodžio 31 d. Nr. (duomenys neskelbtini) 1 270,50 Eur sumai, tame tarpe – 220,50 Eur PVM, -iš viso 4 415 326,31 Eur sumai, tame tarpe 766 298,90 Eur PVM, kuriose buvo įrašyti žinomai melagingi duomenys apie prekių ir paslaugų įsigijimą, bei šių netikrų PVM sąskaitų faktūrų pagrindu surašė netikras prekių pardavimo PVM sąskaitas faktūras:

- „I“, PVM kodas (duomenys neskelbtini): 2016 m. birželio 30 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 354 560 Eur sumai, 2016 m. liepos 25 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 295 250 Eur sumai, 2016 m. rugpjūčio 24 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 194 635 Eur sumai;

- „J“ PVM kodas (duomenys neskelbtini): 2016 m. gegužės 4 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 158 647,40 Eur sumai, 2016 m. birželio 2 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 257 304 Eur sumai;

- „K“, PVM kodas (duomenys neskelbtini): 2016 m. kovo 14 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 83 300 Eur sumai, 2016 m. kovo 31 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 98 098 Eur sumai;

- „L“, PVM kodas (duomenys neskelbtini): 2015 m. gegužės 30 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 183 000,35 Eur sumai, 2015 m. birželio 29 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 187 371,94 Eur sumai;

- „M“, PVM kodas (duomenys neskelbtini) 2016 m. vasario 15 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 98 980 Eur sumai, 2016 m. vasario 15 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 164 630 Eur sumai, 2016 m. vasario 15 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 165 640 Eur sumai;

- „N“, PVM kodas (duomenys neskelbtini): 2015 m. lapkričio 28 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 209 000 Eur sumai, 2015 m. lapkričio 28 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 171 817,80 Eur sumai, 2015 m. lapkričio 28 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 204 820 Eur sumai;

- „O“, PVM kodas (duomenys neskelbtini): 2016 m. sausio 4 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 370 333,34 Eur sumai, 2016 m. balandžio 4 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 251 071,13 Eur sumai, - iš viso už 3 589 194 Eur, kuriose įrašė žinomai melagingus duomenis apie prekių pardavimą. Šiuos netikrus dokumentus A. I. pateikė Bendrijos buhalterinę apskaitą tvarkiusiai A. V., nežinojusiai apie daromą nusikalstamą veiką, įtraukti į Bendrijos buhalterinę apskaitą ir tokiu būdu buhalterinėje apskaitoje atvaizdavo tariamus prekių ir paslaugų pirkimo – pardavimo sandorius. Dėl šių pažeidimų laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 17 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. iš dalies negalima nustatyti MB „A“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2.2. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir motyvuotai sprendė, kad A. I. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, nustatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, tačiau pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 113, 115, 109 straipsnių reikalavimus, nes tinkamai nepatikrino visų byloje surinktų duomenų, patvirtinančių pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir neišsiaiškino visų reikšmingų aplinkybių, būtinų civiliniam ieškiniui tenkinti.

2.4. Atkreiptinas dėmesys, jog kasacinis teismas yra pasisakęs, jog mokestinė prievolė nepasibaigia, kai mokesčių mokėtojas netinkamai vykdo pareigą apskaičiuoti mokestį ar nesaugo apskaitos ar kitų dokumentų, ar netinkamai apskaito mokestinę prievolę ar kitais atvejais, taip pat kai atlieka neteisėtą veiką, kuri yra pagrindas taikyti administracinę ar baudžiamąją atsakomybę (kasacinė nutartis byloje Nr. 2K-7-85-303/2018). Be to, BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.

2.5. Aptariamu atveju civilinio ieškovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įgaliotas atstovas tyrimo metu pagrįstai pareiškė civilinį ieškinį dėl 766 298,90 Eur turtinės žalos atlyginimo valstybei. Be kita ko, iš minėto VMI civilinio ieškinio seka, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 14 d. nutartimi (kuri įsiteisėjo 2018 m. birželio 26 d.) MB „A“ buvo iškelta bankroto byla. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. nutartimi patvirtintas VMI 2018 m. liepos 10 d. raštu Nr. (23.1-08) RNA-20005 pateiktas finansinis reikalavimas 6 386,51 Eur (iš jų – 3 737 Eur pelno mokestis, 226,24 Eur pelno mokesčio delspinigiai, 2 300,87 Eur PVM, 122,40 Eur PVM delspinigiai) sumai. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 16 d. nutartimi (kuri įsiteisėjo 2018 m. lapkričio 27 d.) BMB „A“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartimi patvirtintas VMI 6 386,51 Eur finansinio reikalavimo perleidimas VĮ „Turto bankui“ (aukščiau nurodytos mokestinės nepriemokos reikalavimo teisė 2018 m. gruodžio 7 d. Mokestinių nepriemokų ir jų bylų perdavimo ir priėmimo aktu buvo perleista VĮ „Turto bankui“). 2019 m. kovo 5 d. priimtas Vilniaus apygardos teismo sprendimas (kuris įsiteisėjo 2019 m. balandžio 5 d.) dėl juridinio asmens pabaigos ir 2019 m. gegužės 13 d. Bendrija išregistruota iš Juridinių asmenų registro. VMI 2019 m. gegužės 23 d. sprendimu Bendrijos 6 525,39 Eur mokestinė nepriemoka pripažinta pasibaigusia ir nurašyta. Kadangi priimtas Vilniaus apygardos teismo sprendimas dėl BMB „A“ pabaigos reiškia šios Bendrijos išnykimą, tai mokesčių administratorius neturės jokios galimybės 2004 m. balandžio 13 d. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 (toliau – MAĮ) nustatyta tvarka ir pagrindais iš Bendrijos išieškoti nustatytą turtinę žalą. Be to, nurodoma, jog A. I. inkriminuojama ir valstybės biudžetui padaryta 766 298,90 Eur PVM turtinė žala. VMI Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis, civilinio ieškinio pateikimo dienai ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje nėra atlyginta (t. 1, b. 1. 100-101).

2.9. Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, jog sprendžiant dėl civilinio ieškinio (dėl nesumokėtų mokesčių) priteisimo baudžiamojoje byloje turi būti nustatyta nusikalstama veika, dėl kurios valstybė patyrė žalą nesumokėtų mokesčių forma; žala, kurią sudaro dėl įmonės vadovo nusikalstamų veiksmų nesumokėta ir iš paties juridinio asmens dėl jo nemokumo negalima išieškoti mokesčių suma; priežastinis ryšys tarp vadovo veiksmų ir žalos; vadovo kaltė. Prokuroro vertinimu, šiuo atveju visi šie būtini civilinės atsakomybės elementai šioje baudžiamojoje byloje yra nustatyti. Aptariamu atveju konstatuota, jog žala valstybės biudžetui buvo padaryta A. I. (pagal Bendrijos direktorės N. B. suteiktą įgaliojimą), faktiškai valdžiusio Bendriją ir vykdžiusio direktoriaus pareigas (funkcijas), neteisėtais (nusikalstamais) veiksmais, dėl kurių valstybės biudžetas patyrė 766 298,90 Eur dydžio turtinę žalą (kurią sudaro į valstybės biudžetą išvengta sumokėti PVM turtinė prievolė), kurią pagal CK 6.263 str. privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Be to, neįvykdytą mokestinę prievolę vertinant civilinės atsakomybės aspektu – kaip dėl negautų pajamų valstybės patirtą žalą, kaip jau minėta, aktualios CK nuostatos dėl juridinio asmens – mokesčių mokėtojo teisinio savarankiškumo ir atsakomybės pagal prievoles jam priklausančiu turtu (CK 2.33, 2.50 straipsniai), iš kurių seka išvada, kad, kaip minėta, už neįvykdytą savo prievolę visais atvejais pirmiausia atsako pats juridinis asmuo, o kitų asmenų atsakomybė yra subsidiari. Dėl to, šiuo atveju aktualūs jau minėti šie juridiniai faktai – Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 16 d. nutartimi (kuri įsiteisėjo 2018 m. lapkričio 27 d.) BMB „A“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto; 2019 m. kovo 5 d. priimtas Vilniaus apygardos teismo sprendimas (kuris įsiteisėjo 2019 m. balandžio 5 d.) dėl juridinio asmens pabaigos ir 2019 m. gegužės 13 d. Bendrija išregistruota iš Juridinių asmenų registro; VMI 2019 m. gegužės 23 d. sprendimu Bendrijos 6 525,39 Eur mokestinė nepriemoka pripažinta pasibaigusia ir nurašyta. Kaip matyti, kadangi šioje baudžiamojoje byloje juridinis asmuo MB „A“ yra likviduotas bankrutavus ir išregistruotas, todėl aptartos mokestinės prievolės iš Bendrijos nėra galimybės išieškoti. Nagrinėjamoje byloje konstatuota, kad būtent A. I. nusikalstami veiksmai nulėmė, kad valstybės biudžetas patyrė 766 298,90 Eur dydžio turtinę žalą, kurią sudaro į valstybės biudžetą išvengta sumokėti PVM turtinė prievolė, todėl jam, kaip faktiškai valdžiusiam Bendriją ir vykdžiusiam direktoriaus pareigas (funkcijas), civilinis ieškinys pareikštas pagrįstai ir turi būti patenkintas.

3.4. Teismas civilinį ieškinį atmetęs skundžiamame nuosprendyje nurodytu motyvu, jog turtinę žalą dėl neįvykdytų mokestinių prievolių padarė ne A. I., bet jo vadovaujamas juridinis asmuo, dėl to civilinę atsakomybę taikyti vienasmeniškai A. I. nėra pagrindo, nesivadovavo aktualia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nagrinėjant civilinius ieškinius baudžiamosiose bylose – Baudžiamųjų bylų ir Civilinių bylų skyrių išplėstinė teisėjų kolegija yra pasisakiusi, kad civilinės atsakomybės subjektu dėl mokestinės prievolės neįvykdymo yra juridinis asmuo, nes tik jam pagal MAĮ 2 straipsnio 17 dalį kyla pareiga mokėti mokesčius, tačiau esant atitinkamoms sąlygoms, civilinės atsakomybės subjektu dėl žalos, padarytos nusikaltimu valstybės finansams, gali būti ir baudžiamojon atsakomybėn patraukti fiziniai asmenys – juridinio asmens vadovas ar kitas darbuotojas (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-86-303/2018).

3.5. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad neįvykdytą mokestinę prievolę vertinant civilinės atsakomybės aspektu – kaip dėl negautų pajamų valstybės patirtą žalą, aktualios CK nuostatos dėl juridinio asmens – mokesčių mokėtojo teisinio savarankiškumo ir atsakomybės pagal prievoles jam priklausančiu turtu (CK 2.33, 2.50 straipsniai), iš kurių išplaukia išvada, kad už neįvykdytą savo prievolę visais atvejais pirmiausia atsako pats juridinis asmuo, o kitų asmenų atsakomybė yra subsidiari ir galima tik esant išskirtinėms situacijoms (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-304-976/2016). Civilinio ieškovo baudžiamojoje byloje civilinio ieškinio pareiškimas juridinio asmens darbuotojui, kuris kartu yra ir juridinio asmens vadovas, už nusikaltimu padarytą žalą galimas esant šioms sąlygoms – darbuotojas, padaręs žalą nusikalstamais veiksmais, kurie yra konstatuoti BPK nustatyta tvarka, ir iki žalos atlyginimo išnykus subjektui (darbdaviui), privalančiam už jį atlyginti žalą, gali būti tiesioginės civilinės atsakomybės subjektas (tiesioginis skolininkas) pagal deliktinę prievolę (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328-248/2015). Tam, kad baudžiamojoje byloje būtų patenkintas žalos atlyginimo reikalavimas iš juridinio asmens vadovo ar kito darbuotojo, kuris nėra mokesčių mokėtojas, turi būti nustatyta: vadovo ar kito darbuotojo nusikalstama veika, dėl kurios valstybė patyrė žalą nesumokėtų mokesčių forma; žala, kurią sudaro dėl vadovo ar kito darbuotojo nusikalstamų veiksmų nesumokėta ir iš paties juridinio asmens dėl jo nemokumo negalima išieškoti mokesčių suma; priežastinis ryšys tarp vadovo ar kito darbuotojo veiksmų ir žalos; vadovo ar kito darbuotojo kaltė. Juridinio asmens vadovui ar kitam darbuotojui, pripažintam kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, nekiltų civilinė atsakomybė, jei jis įrodytų, kad mokestinė prievolė nebūtų įvykdyta net ir tuo atveju, jei nebūtų padaryta nusikalstama veika. Nustatydamas juridinio asmens vadovo ar kito darbuotojo civilinės atsakomybės sąlygas, teismas, be kita ko, turi išsiaiškinti, ar nėra galimybių mokesčių bei žalos išieškoti iš juridinio asmens – mokesčių mokėtojo (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-68-222/2018, Nr. 2K-7-86-303-2018)“.

3.6. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 14 d. nutartimi (įsiteisėjo 2018 m. birželio 26 d.) MB „A“ iškelta bankroto byla. To paties teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. nutartimi patvirtintas VMI finansinis reikalavimas 6 386,51 Eur (iš jų – 3 737 Eur pelno mokestis, 226,24 Eur pelno mokesčio delspinigiai, 2 300,87 Eur PVM, 122,40 Eur PVM delspinigiai) sumai, tačiau į šį finansinį reikalavimą nebuvo įtraukta civiliniame ieškinyje nurodyta 766 298,90 Eur PVM suma. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 16 d. nutartimi (įsiteisėjo 2018 m. lapkričio 27 d.) BMB „A“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, 2019 m. kovo 5 d. priimtas sprendimas (įsiteisėjo 2019 m. balandžio 5 d.) dėl juridinio asmens pabaigos ir 2019 m. gegužės 13 d. Bendrija išregistruota iš Juridinių asmenų registro (toliau – JAR). VMI 2019 m. gegužės 23 d. sprendimu Bendrijos 6 525,39 Eur mokestinė nepriemoka pripažinta pasibaigusia ir nurašyta. Kadangi priimtas sprendimas dėl BMB „A“ pabaigos reiškia šios Bendrijos išnykimą, tai, pagal aukščiau nurodytą kasacinio teismo praktiką, mokesčių administratorius neturi jokios galimybės MAĮ nustatyta tvarka ir pagrindais iš Bendrijos išieškoti nustatytą turtinę žalą. Aukščiau nurodytos aplinkybės, susijusios su Bendrijos atžvilgiu vykusia bankroto byla, yra nurodytos ir civiliniame ieškinyje, kurių, apelianto manymu, teismas neįvertino.

3.10. Be to, LAT išplėstinė teisėjų kolegija dėl civilinių ieškinių baudžiamosiose bylose yra pasisakiusi ir tai, kad reikalavimas priteisti dėl nusikalstamos veikos nesumokėtus mokesčius paremtas nukentėjusio dėl nusikalstamos veikos asmens teisių gynimo operatyvumo idėja ir gali būti įgyvendintas baudžiamajame procese, jei tenkinamos šios sąlygos: pirma, valstybės patirtų turtinių praradimų kompensavimas baudžiamajame procese yra efektyvesnis ir operatyvesnis teisių gynimo būdas nei naujų mokesčių administravimo procedūrų pradėjimas, antra, valstybės turtiniai praradimai kyla tiesiogiai iš nusikalstamos veikos ir potencialiai gali būti reikšmingi veikos teisiniam kvalifikavimui. Tokiu ieškiniu siekiama sudaryti galimybę kompensuoti nukentėjusio dėl nusikalstamos veikos patirtus turtinio pobūdžio praradimus tame pačiame procese, kuriame sprendžiamas baudžiamosios atsakomybės klausimas, nereikalaujant iš šio asmens pradėti naujų savarankiškų teisinių procesų (2018 m. birželio 6 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-86-303/2018). Kadangi šioje baudžiamojoje byloje juridinis asmuo MB „A“ yra likviduota bankrutavusi ir išregistruota, tai neabejotina, kad nagrinėjamu atveju civilinis ieškinys yra baudžiamųjų teisinių santykių dalis, o jo tenkinimas yra tiesiogiai ir betarpiškai susijęs su BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų konstatavimu nuteistojo A. I. atžvilgiu šioje baudžiamojoje byloje, todėl nuosprendyje nurodytas teismo teiginys, jog šiuo atveju už žalą civilinę atsakomybę taikyti vienasmeniškai A. I. nėra pagrindo, yra nepagrįstas.

3.11. Sutiktina su nuosprendyje teismo nurodytu teiginiu, jog A. I. veikė juridinio asmens naudai, kas reiškia, jog esant juridiniam asmeniui, žalą pirmiausia turėtų atlyginti pagrindinis skolininkas – mokesčių mokėtojas, t. y. juridinis asmuo, tačiau akivaizdu iš civiliniame ieškinyje bei šiame apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių, kad juridinio asmens MB „A“ nėra, mokestinių prievolių iš Bendrijos objektyviai neįmanoma išieškoti, todėl esant tokiai situacijai, teismas privalėjo išspręsti turtinės žalos atlyginimo iš faktinio Bendrijos vadovo A. I., klausimą taip, kaip tą numato Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo praktika. Taigi nuosprendyje teismas neatsižvelgė į tai, kokia yra faktinė situacija dėl juridinio asmens MB „A“, neįvertino, kad nėra galimybių turtinės žalos išieškoti iš šio juridinio asmens. Civiliniame ieškinyje buvo nurodyta apie Bendrijos atžvilgiu vykusią bankroto bylą, apie mokesčių administratoriaus negalėjimą MAĮ nustatyta tvarka išieškoti valstybės biudžetui padarytą turtinę žalą, kuriuos pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti, tačiau to nepadarė.

3.12. Pagal MAĮ 2 straipsnio 25 dalį, mokestis yra mokesčio įstatyme mokesčio mokėtojui nustatyta piniginė prievolė valstybei. Pagal MAĮ 2 straipsnio 25 dalies, 13 straipsnio prasmę, mokesčiai – valstybės finansų sistemos esminė dalis, vienas iš pagrindinių valstybės biudžeto pajamų šaltinių. Jie sudaro pagrindinę valstybės biudžeto dalį. Biudžete sukaupiama nacionalinių pajamų dalis, kuri skiriama valstybės švietimo, kultūros, mokslo, sveikatos apsaugos, socialinio aprūpinimo bei socialinės šalpos, gamtos apsaugos programoms įgyvendinti, ūkiui plėtoti, valstybės valdžios ir valstybės valdymo įstaigoms išlaikyti bei krašto apsaugai. Mokesčiais reguliuojami visuomenėje vykstantys socialiniai – ekonominiai procesai, skatinamos naudingos ūkinės pastangos, paremiami tautos ūkio vystymo prioritetai. Taigi, mokesčiai – viena pagrindinių valstybės gyvavimo sąlygų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1998 m. spalio 9 d. nutarimas). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 127 straipsnio nuostatos, įtvirtinančios Lietuvos Respublikos biudžeto sistemą, nurodančios valstybės biudžeto formavimo šaltinius, kartu įtvirtina ir konstitucinę pareigą mokėti mokesčius. Ši mokesčio mokėtojui nustatyta piniginė prievolė atliekama įstatymo nustatyta tvarka. Nesumokėjus mokesčių arba sumokėjus juos ne laiku valstybės iždas negauna pajamų, auga biudžeto deficitas, ribojamos ar net atimamos galimybės valstybei įgyvendinti savo uždavinius ir vykdyti funkcijas, gyvybiškai svarbias jos piliečiams, tautai, valstybei. Be to, vieniems ūkinės veiklos subjektams nemokant mokesčių, kiti jos subjektai – sąžiningi mokesčio mokėtojai atsiduria jiems nepalankioje padėtyje, pažeidžiami esminiai laisvosios rinkos, besiremiančios sąžininga konkurencija, principai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, šiuo atveju VMI procesinis teisinis interesas yra siejamas su viešuoju interesu.

4. Atsilepimų į apeliacinius skundus negauta.

5. Teismo posėdžio metu prokuroras ir civilinio ieškovo atstovas prašė skundus tenkinti, nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliaciniai skundai tenkinami.

6. Apeliacinio proceso ribas nustato Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis, kurioje įtvirtinta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Prokuroras ir civilinė ieškovė nuosprendį skundžia dalyje dėl civilinio ieškinio, nurodydami, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė Valstybinės mokesčių inspekcijos reikalavimą priteisti iš nuteistojo A. I. valstybei padarytą 766 298,90 Eur turtinę žalą. Tiek prokuroro, tiek Valstybinės mokesčių inspekcijos apeliaciniai skundai grindžiami iš esmės tais pačiais argumentais, todėl teisėjų kolegija pasisakys dėl abiejų apeliacinių skundų.

7. Vilniaus miesto apylinkės teismas, pripažinęs A. I. kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir BK 222 straipsnio 1 dalį, VMI civilinį ieškinį atmetė nurodydamas, kad nuteistasis veikė juridinio asmens, kuris išvengė prievolės sumokėti į valstybės biudžetą privalomus mokesčius, naudai, todėl turtinę žalą padarė ne A. I., o jo vadovaujamas juridinis asmuo. Dėl to teismas sprendė, kad už žalą civilinę atsakomybę taikyti vienasmeniškai A. I. nėra pagrindo. Su šiais pirmosios instancijos teismo argumentais teisėjų kolegija nesutinka ir pritaria apeliacinių skundų argumentams, jog pirmosios instancijos teismas nesivadovavo aktualia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu, jog nors civilinės atsakomybės subjektu dėl mokestinės prievolės neįvykdymo yra juridinis asmuo, nes tik jam pagal MAĮ 2 straipsnio 17 dalį kyla pareiga mokėti mokesčius, tačiau esant atitinkamoms sąlygoms, civilinės atsakomybės subjektu dėl žalos, padarytos nusikaltimu valstybės finansams, gali būti ir baudžiamojon atsakomybėn patraukti fiziniai asmenys – juridinio asmens vadovas ar kitas darbuotojas (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-86-303/2018). Faktiniu bendrovės vadovu pripažįstamas tas asmuo, kuris atlieka juridinio asmens vadovui priskirtas funkcijas ir priima vadovui pagal kompetenciją priskirtus valdingus sprendimus, nepriklausomai nuo jo einamų formalių pareigų ir nepriklausomai nuo jo buvimo ar ne juridinio asmens dalyviu (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-265-611/2017).

8. Skundžiamu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu konstatuota, jog A. I. buvo faktiniu MB „A“ vadovu nuo 2015 m. gegužės 17 d. iki 2016 m. birželio 31d. Taigi jis tyčia, žinodamas ir panaudodamas apgaulę, kuri pasireiškė netikrų ūkinių – finansinių operacijų įforminimu, netikrų duomenų pateikimu, siekdamas, kad jo faktiškai vadovaujama bendrovė MB „A“ išvengtų turtinės prievolės ir nesumokėtų privalomo į valstybės biudžetą sumokėti PVM, kuris įstatymų numatyta tvarka kaip prievolė bendrovei buvo būtinas dėl realiai vykdomos ūkinės ir verslo veiklos, tai yra iš kitų šalių ūkio subjektų nupirkto aliejaus prekybos Lietuvoje, įtraukdamas į MB „A“ netikrus dokumentus, kurių pagrindu buvo surašyti tikrovės neatitinkantys duomenys PVM deklaracijose, ir šias deklaracijas pateikus Valstybinei mokesčių inspekcijai, MB „A“ išvengė turtinės prievolės (nesumokėjo privalomo mokėti nustatyto dydžio PVM). Be to, teismas vertino, kad A. I. buvo atsakingas ir apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima visiškai ar iš dalies nustatyti MB „A“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio aptariamu laikotarpiu.

9. Taigi byloje civilinis ieškovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos turėjo teisę reikšti civilinį ieškinį dėl 766 298,90 Eur turtinės žalos atlyginimo valstybei (t. 1, b. 1. 100-101). Byloje nustatyta, šios faktinės aplinkybės nurodomos ir civiliniame ieškinyje, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 14 d. nutartimi (įsiteisėjo 2018 m. birželio 26 d.) MB „A“ buvo iškelta bankroto byla. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. nutartimi patvirtintas VMI 2018 m. liepos 10 d. raštu Nr. (23.1-08) RNA-20005 pateiktas finansinis reikalavimas 6 386,51 Eur (iš jų – 3 737 Eur pelno mokestis, 226,24 Eur pelno mokesčio delspinigiai, 2 300,87 Eur PVM, 122,40 Eur PVM delspinigiai) sumai. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 16 d. nutartimi (įsiteisėjo 2018 m. lapkričio 27 d.) BMB „A“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartimi patvirtintas VMI 6 386,51 Eur finansinio reikalavimo perleidimas VĮ „Turto bankui“ (aukščiau nurodytos mokestinės nepriemokos reikalavimo teisė 2018 m. gruodžio 7 d. Mokestinių nepriemokų ir jų bylų perdavimo ir priėmimo aktu buvo perleista VĮ „Turto bankui“). 2019 m. kovo 5 d. priimtas Vilniaus apygardos teismo sprendimas (kuris įsiteisėjo 2019 m. balandžio 5 d.) dėl juridinio asmens pabaigos ir 2019 m. gegužės 13 d. Bendrija išregistruota iš Juridinių asmenų registro. VMI 2019 m. gegužės 23 d. sprendimu Bendrijos 6 525,39 Eur mokestinė nepriemoka pripažinta pasibaigusia ir nurašyta. Kaip teisingai nurodoma apeliaciniuose skunduose, priimtas Vilniaus apygardos teismo sprendimas dėl BMB „A“ pabaigos reiškia šios Bendrijos išnykimą, tai mokesčių administratorius nebeturės jokios galimybės 2004 m. balandžio 13 d. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 (toliau – MAĮ) nustatyta tvarka ir pagrindais iš Bendrijos išieškoti nustatytą turtinę žalą. Be to, nurodoma, jog A. I. inkriminuojama ir valstybės biudžetui padaryta 766 298,90 Eur PVM turtinė žala. VMI Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis, civilinio ieškinio pateikimo dienai ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje nėra atlyginta.

10. Taip pat ir kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad, neįvykdytą mokestinę prievolę vertinant civilinės atsakomybės aspektu – kaip dėl negautų pajamų valstybės patirtą žalą, aktualios CK nuostatos dėl juridinio asmens – mokesčių mokėtojo teisinio savarankiškumo ir atsakomybės pagal prievoles jam priklausančiu turtu (CK 2.33, 2.50 straipsniai), iš kurių seka išvada, kad už neįvykdytą savo prievolę visais atvejais pirma atsako pats juridinis asmuo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-304-976/2016). Neįvykdyta mokestinė prievolė galėtų būti vertinama kaip žala civilinės atsakomybės požiūriu, jeigu būtų nustatyta, kad ją lėmė nusikalstami veiksmai valstybės finansams ir dėl to nėra galimybės įvykdyti mokestinę prievolę mokesčio įstatymo nustatyta tvarka ir pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-304-976/2016, 2K-7-68-222/2018, 2K-7-85-303/2018).

11. Sprendžiant dėl civilinio ieškinio (dėl nesumokėtų mokesčių) priteisimo baudžiamojoje byloje turi būti nustatyta nusikalstama veika, dėl kurios valstybė patyrė žalą nesumokėtų mokesčių forma; žala, kurią sudaro dėl įmonės vadovo nusikalstamų veiksmų nesumokėta ir iš paties juridinio asmens dėl jo nemokumo negalima išieškoti mokesčių suma; priežastinis ryšys tarp vadovo veiksmų ir žalos; vadovo kaltė. Kaip teisingai nurodoma apeliaciniuose skunduose, nagrinėjamoje byloje visi šie būtini civilinės atsakomybės elementai yra nustatyti – konstatuota, jog žala valstybės biudžetui buvo padaryta A. I., faktiškai valdžiusio Bendriją ir vykdžiusio direktoriaus funkcijas, neteisėtais veiksmais, dėl kurių valstybės biudžetas patyrė 766 298,90 Eur dydžio turtinę žalą, kurią sudaro į valstybės biudžetą išvengta sumokėti PVM turtinė prievolė ir, kurią pagal CK 6.263 str. privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

12. Valstybės biudžetui padarytas 766 298,90 Eur PVM turtinė žalos faktas buvo konstatuotas tik šioje baudžiamojoje byloje priėmus nuosprendį, todėl civilinis ieškovas neturėjo jokio teisinio pagrindo reikalauti iš MB „A“ valstybės biudžetui padarytos turtinės žalos atlyginimo bankroto byloje arba MAĮ nustatyta tvarka, juo labiau, kad Bendrija buvo išregistruota iš JAR 2019 m. gegužės 13 d., o Valstybinė mokesčių inspekcija tik 2020 m. kovo 18 d. iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus (toliau – FNTT prie VRM KAV NVTS) raštu Nr. 25/11-1-15- 4860 gavo informaciją apie Bendrijos atžvilgiu atliktą ūkinės finansinės veiklos tyrimą ir 2020 m. kovo 6 d. surašytą specialisto išvadą dėl MB „A“ ūkinės finansinės veiklos, kurioje nustatyta žala valstybės biudžetui bei 2020 m. lapkričio 3 d. FNTT prie VRM KAV NVTS raštu Nr. 25/11-1-15-17486 gavo 2020 m. spalio 2 d. A. I. surašytą pranešimą apie įtarimą.

13. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, kad tokiais atvejais, kai dėl mokestinių teisinių santykių srityje padarytų nusikalstamų veikų yra pradedamos procedūros, numatytos BPK (ikiteisminis tyrimas ir teisminis nagrinėjimas), mokesčių administratorius jam pavestą funkciją – išieškoti biudžetui padarytą žalą, visų pirma, turėtų įgyvendinti būtent šių procedūrų metu, kas atitiktų proceso koncentruotumo bei ekonomiškumo principus. Būtent baudžiamojoje byloje yra surenkami pirminiai ir tiesioginiai įrodymai, jų pagrindu padaromos išvados dėl mokestinius teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų pažeidimo, šių pažeidimų pobūdžio bei apimties (2014 m. lapkričio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1221/2014 ir kt.).

14. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo teismo išplėstinė teisėjų kolegija dėl civilinių ieškinių baudžiamosiose bylose yra pasisakiusi, kad reikalavimas priteisti dėl nusikalstamos veikos nesumokėtus mokesčius paremtas nukentėjusio dėl nusikalstamos veikos asmens teisių gynimo operatyvumo idėja ir gali būti įgyvendintas baudžiamajame procese, jei tenkinamos šios sąlygos: pirma, valstybės patirtų turtinių praradimų kompensavimas baudžiamajame procese yra efektyvesnis ir operatyvesnis teisių gynimo būdas nei naujų mokesčių administravimo procedūrų pradėjimas, antra, valstybės turtiniai praradimai kyla tiesiogiai iš nusikalstamos veikos ir potencialiai gali būti reikšmingi veikos teisiniam kvalifikavimui. Tokiu ieškiniu siekiama sudaryti galimybę kompensuoti nukentėjusio dėl nusikalstamos veikos patirtus turtinio pobūdžio praradimus tame pačiame procese, kuriame sprendžiamas baudžiamosios atsakomybės klausimas, nereikalaujant iš šio asmens pradėti naujų savarankiškų teisinių procesų (2018 m. birželio 6 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-86-303/2018). Kaip teisingai nurodoma apeliaciniuose skunduose, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje juridinis asmuo MB „A“ yra bankrutavusi, likviduota ir išregistruota, tai neabejotina, kad civilinis ieškinys yra baudžiamųjų teisinių santykių dalis, o jo tenkinimas yra tiesiogiai ir betarpiškai susijęs su BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų konstatavimu nuteistojo A. I. atžvilgiu šioje baudžiamojoje byloje, todėl nuosprendyje nurodytas teismo teiginys, jog šiuo atveju už žalą civilinę atsakomybę taikyti vienasmeniškai A. I. nėra pagrindo, yra nepagrįstas.

15. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareikštą ieškinį tenkinti ir valstybei padarytą 766 298,90 Eur turtinę žalą priteisti iš A. I..

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos prokuratūros trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Tomo Songailos bei civilinio ieškovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinius skundus tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 26 d. nuosprendį dalyje dėl civilinio ieškinio išsprendimo, ir civilinės ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos civilinį ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš A. I. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai 766 298,90 Eur (septyni šimtai šešiasdešimt šeši tūkstančiai, du šimtai devyniasdešimt aštuoni Eur, 90 ct.) turtinei žalai atlyginti.

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.