- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-05
- Bylos Nr.
- 2S-1687-567/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-21040-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Neringa Švedienė
- Pareiškėjas
- A. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- Viridžio Invest OU
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Neringa Švedienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-26701-1080/2020 pagal pareiškėjo A. Š. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys Viridžio Invest OU, antstolė A. S.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. Pareiškėjas A. Š. pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, prašydamas panaikinti antstolės A. S. 2020 m. liepos 9 d. patvarkymą Nr. S020-11876 „Dėl datos gyvenamųjų patalpų apžiūrai nustatymo“, atlikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 667 str., 681 str. nurodytus veiksmus ir spręsti dėl CPK 759 str. 1 d. numatytos teisės įgyvendinimo. Nurodė, kad antstolė A. S. 2020 m. liepos 9 d. skundžiamu patvarkymu nustatė gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), apžiūros datą 2020 m. liepos 28 d. 10 val. Skundžiamas patvarkymas priimtas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2VP-7305-1101/2020 dėl leidimo įeiti į gyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini), siekiant apžiūrėti turtą. Žemės sklype (duomenys neskelbtini) stovi du gyvenamieji namai. Antstolė skundžiamu patvarkymu nutarė apžiūrėti namą, kuris priklauso A. Ž. ir R. Ž., o ne pareiškėjui. Pareiškėjui ir jo sutuoktinei J. Š. priklauso tame pačiame žemės sklype esantis namas, kurio adresas (duomenys neskelbtini). Vadinasi, antstolė neturi teisės apžiūrėti pareiškėjui priklausančio namo, todėl skundžiamas patvarkymas naikintinas. Antstolė taip pat neteisėtai areštavo pareiškėjui ir jo sutuoktinei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą, nors areštuoto turto padalinimo klausimas nebuvo sprendžiamas, todėl iki turto padalinimo vykdymo veiksmai negali būti vykdomi. Antstolė taip pat iki šiol neįvertino pareiškėjui priklausančių UAB akcijų, kurios buvo areštuotos dar 2018 m. birželio 21 d. Išieškojimą iš pareiškėjo išieškotojo Swedbank, AB naudai taip pat vykdo antstolis I. G. vykdomosiose bylose Nr. 0008/20/01007, Nr. 0008/20/01008, Nr. 0008/20/01009, tačiau antstolė A. S. iki šiol neprisijungė prie antstolio I. G. vykdomo išieškojimo. Antstolė siekia pirmiausia realizuoti kilnojamąjį neregistruotą pareiškėjo turtą, nors pareiškėjui priklausančio nekilnojamojo turto vertės pakaktų visų kreditorių reikalavimams patenkinti, tačiau prieš tai turtas turėtų būti įvertintas eksperto (CPK 667 str., 681 str., 759 str.).
2. Antstolė A. S. 2020 m. liepos 24 d. patvarkymu atmetė pareiškėjo A. Š. skundą dėl antstolio veiksmų ir persiuntė skundą nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Nurodė, kad vykdo Vilniaus miesto 26-ojo notarų biuro notaro R. T. išduotus vykdomuosius įrašus dėl skolų išieškojimo iš skolininko A. Š. išieškotojo Viridžio Invest OU naudai. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-7305-1101/2020 leido antstolei patekti į skolininkui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini). 2020 m. liepos 9 d. patvarkymu dėl datos gyvenamųjų patalpų apžiūrai nustatymo vykdymo proceso šalys ir tretieji asmenys buvo informuoti, kad 2020 m. liepos 28 d. 10 val. bus vykdoma gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini) apžiūra. Pareiškėjui priklauso 1/2 dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini), todėl patvarkyme atvykimas buvo numatytas būtent sklypo buvimo vietos adresu, o gyvenamųjų patalpų apžiūra būtų atliekama pareiškėjui priklausančiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini). 2018 m. liepos 10 d. ir 2018 m. lapkričio 12 d. patvarkymais pareiškėjo darbovietės UAB buvo įpareigotos atlikti išskaitas iš pareiškėjo darbo užmokesčio, tačiau iki šiol iš darboviečių negautas nei vienas pavedimas. 2018 m. birželio 21 d. turto arešto aktu buvo areštuotos pareiškėjui priklausančios transporto priemonės Mercedes Benz GL 350 CDI 4MATIC ir du BMW X5, tačiau dar 2018 m. gruodžio 13 d. priimtas patvarkymas dėl ekspertizės turto vertei nustatyti skyrimo nebuvo įvykdytas, nes vertintojui nebuvo sudaryta galimybė apžiūrėti transporto priemones. 2020 m. sausio 10 d. pareiškėjui buvo įteiktas antstolės 2020 m. sausio 8 d. patvarkymas, kuriuo pareiškėjas buvo įpareigotas per 5 darbo dienas nuo dokumentų gavimo dienos antstolei pateikti informaciją apie visą skolininkui priklausantį kilnojamąjį neregistruotiną turtą, iš kurio galimas išieškojimas, tačiau informacija nebuvo pateikta. Pareiškėjas sąmoningai veikia prieš vykdomųjų dokumentų vykdymą, kurių dalinis įvykdymas galimas tik realizavus kilnojamąjį neregistruotiną turtą, taip pat realizavus transporto priemones, kurias prieš varžytynes būtina apžiūrėti ir nustatyti vertę. Visas pareiškėjui priklausantis nekilnojamas turtas yra įkeistas hipotekos kreditoriui Swedbank, AB. Pareiškėjas neįrodė, kad hipotekos kreditoriaus naudai įkeisto turto pakaktų patenkinti visų kreditorių reikalavimus. Pareiškėjas nėra pateikęs įrodymų, kad UAB priklauso pareiškėjui ir kokia šios įmonės akcijų vertė, o viešuose registruose nėra duomenų apie šios įmonės finansinę atskaitomybę. Vertybinių popierių vertės nustatymo paslaugos kaštai labai dideli, todėl tokios išlaidos būtų perteklinės išieškotojui ir skolininkui. Vykdymo proceso šalims nebuvo pasiūlyta kreiptis i teismą dėl skolininko turto dalies, esančio bendroje su kitu asmeniu nuosavybėje nustatymo, kadangi nuo vykdymo proceso pradžios pareiškėjas nebendradarbiauja su antstole ir nepavyksta nustatyti bendros dalytino turto visumos. Tik aprašius ir areštavus visą bendrą turtą, atsirastų pagrindas nustatinėti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje. Antstolė 2019 m. rugsėjo 6 d. patvarkymais prisijungė prie antstolio I. G. vykdomo išieškojimo iš pareiškėjo (CPK 667 str.).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartimi nutarė atmesti pareiškėjo A. Š. skundą dėl antstolio veiksmų.
3. Teismas nustatė, kad antstolė A. S. vykdo Vilniaus miesto 26-ojo notarų biuro notaro R. T. išduotus vykdomuosius įrašus dėl 750 000 Eur ir 18 133,55 Eur skolų išieškojimo iš skolininko A. Š. išieškotojo Viridžio Invest OU naudai. 2020 m. liepos 9 d. antstolė priėmė patvarkymą dėl datos gyvenamųjų patalpų apžiūrai nustatymo, kuriuo informavo vykdymo proceso šalis, kad 2020 m. liepos 28 d. 10 val. (duomenys neskelbtini), bus vykdoma gyvenamųjų patalpų apžiūra, siekiant surasti, nustatyti ir aprašyti skolininkui A. Š. priklausantį kilnojamąjį neregistruotiną turtą, iš kurio galimas išieškojimas vykdymo procese. Patvarkymas priimtas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2VP-7305-1101/2020, kurioje teismas leido antstolei patekti į skolininkui A. Š. bendrosios jungtinės nuosavybės priklausančias gyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini), ir gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini).
4. Teismas nustatė, kad pareiškėjui ir jo sutuoktinei nuosavybės teise priklauso ½ dalis žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), ir pastatas–gyvenamasis namas, (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 14 d. nutartyje nurodytas žemės sklypo adresas (duomenys neskelbtini), kuriame yra pastatas, ir apžiūrimo objekto, kuriam išduodamas teismo leidimas apžiūrėti, unikalų kodas (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, objekto nurodytas unikalus kodas aiškiai identifikavo nekilnojamojo turto objektą, į kurį patekti antstolei buvo išduotas teismo leidimas. Aplinkybė, kad teismo nutartyje nenurodytas objekto, kurio unikalus (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), nepatvirtina, kad antstolei nebuvo suteiktas leidimas.
5. Teismas nurodė, kad antstolė, gavusi pareiškėjo skundą, 2020 m. liepos 24 d. patvarkymu atšaukė 2020 m. liepos 28 d. turėjusią vykti gyvenamųjų patalpų apžiūrą, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl skundžiamo 2020 m. liepos 28 d. patvarkymo panaikinimo nesukels materialiųjų teisinių pasekmių. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas.
6. Teismas nurodė, kad prieš pradedant vykdyti išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą, kuriame, kaip skolininkas nurodytas vienas iš sutuoktinių, antstoliui pagal prievolės teisinę prigimtį būtina išsiaiškinti, ar išieškojimas turi būti vykdomas iš bendro sutuoktinių turto, ar iš skolininko asmeninio turto. Pagal CPK 667 str. 1 d. pirmiausia turtas aprašomas ir areštuojamas, o po to imamasi veiksmų, siekiant nustatyti skolininko dalį bendrojoje nuosavybėje. Dėl pareiškėjo pasyvaus elgesio antstolė nėra nustačiusi bendros dalytino turto visumos, nors tik aprašius ir areštavus visą bendrą turtą, galima imtis tolesnių veiksmų ir nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje ir būtent iš skolininkui priklausančios dalies išieškoti skolą.
7. Teismas nustatė, kad antstolė 2018 m. birželio 21 d. turto arešto aktu areštavo 130 vnt. paprastųjų vardinių UAB akcijų ir 100 vnt. paprastųjų vardinių UAB. Areštuotų akcijų vertė nenustatyta ir nenurodyta, kad turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas arba, kad turto vertė bus nustatyta atskiru antstolio patvarkymu. 2019 m. balandžio 9 d. antstolė patvarkymu paskyrė UAB akcijų paketo ekspertizę. Dėl UAB skolininkui priklausančių vertybinių popierių vertės, pats skolininkas antstolei nėra pateikęs jokios informacijos nei apie turto priklausomybę, nei apie jo vertę. Oficialiems registrams informacija taip pat nėra teikiama, t. y. Juridinių asmenų registro išraše aktualių duomenų apie teiktus įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus, nėra. Pats turto buvimo faktas nereiškia jo likvidumo, o norint nustatyti likvidumą, būtina nustatyti jo apimtį ir vertę, tačiau vertybinių popierinių vertės nustatymo paslaugos kaštai labai dideli, tai reikalauja specifinių žinių, ir tai būtų perteklinės išlaidos tiek išieškotojui, tiek pačiam skolininkui. Teismas padarė išvadą, kad formalus CPK 681 str. nuostatų pažeidimas (UAB akcijų vertės nenustatymas), nenustačius, kad šis pažeidimas turėjo reikšmės skolininko ar išieškotojo teisėms ir/ar turtiniams interesams, nepatvirtina, kad antstolė netinkamai įgyvendina vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas.
8. Teismas nustatė, kad 2019 m. rugsėjo 6 d. antstolė priėmė patvarkymus dėl prisijungimo prie išieškojimo antstolio I. G. vykdomosiose bylose, todėl teismas atmetė pareiškėjo argumentus, jog antstolė neprisijungė prie antstolio I. G. vykdomo išieškojimo.
9. Teismas nurodė, kad pareiškėjas neįrodė, jog jam priklausančio nekilnojamojo turto aktualios vertės, kuri turėtų būti nustatyta eksperto, turėtų pakakti visų kreditorių reikalavimams patenkinti (CPK 667 str., 675 str., 678 str., 681 str., 682 str., 759 str.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Pareiškėjas A. Š. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti skundą dėl antstolio veiksmų. Nurodė, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog antstolė turėjo leidimą patekti į pareiškėjo gyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini). Pareiškėjui ir jo sutuoktinei priklauso kitas gyvenamasis namas, stovintis tame pačiame sklype, kurio adresas (duomenys neskelbtini). Adresas (duomenys neskelbtini) yra skirtas žemės sklypui ir gyvenamajam namui, kuris priklauso ne vykdymo proceso dalyviams A. Ž. ir R Ž. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2VP-7305-1101/2020, kurios pagrindu buvo priimtas skundžiamas patvarkymas, nebuvo išaiškinta, todėl pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog 2020 m. vasario 14 d. nutartyje buvo nurodytas žemės sklypo adresas, kuriame yra pastatas. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atidalinimas iš bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės nėra būtinas, kadangi nenustatytas ir neareštuotas visas turtas. Priešingai, antstolė yra areštavusi pareiškėjui ir jo sutuoktinei, kuri nėra skolininkė, priklausantį turtą, todėl turi būti atliktas turto atidalinimas iš bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės. Teismas neatkreipė dėmesio, kad antstolė yra nukreipusi išieškojimą į visą pareiškėjui ir jo sutuoktinei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą, kadangi antstolė vykdomojoje byloje Nr. 0177/18/01070 vykdė visų UAB akcijų pardavimą iš varžytynių, tokiu būdu pažeisdama CPK 667 str. 2 p. nuostatas. Antstolė žino, kad pareiškėjui priklauso UAB akcijos, nes akcijos buvo areštuotos 2018 m. birželio 21 d., tačiau priešingai nei UAB akcijų vertės klausimu, antstolė nepagrįstai nesiėmė veiksmų UAB akcijų vertei nustatyti. Akcijų vertės nenustatymas negali būti laikomas formaliu pažeidimu, nes tai gali turėti esminės reikšmės vykdymo proceso dalyvių interesams, areštuoto turto mastui ir pan. Teismas nepagrįstai nurodė, kad antstolė 2019 m. prisijungė prie antstolio I. G. vykdomų vykdomųjų bylų, kadangi vykdomąsias bylas Nr. 0008/20/01007, Nr. 0008/20/01008 ir Nr. 0008/20/01009 antstolis užvedė tik 2020 m. liepos mėn. Pareiškėjui priklausančio nekilnojamojo turto vertė buvo nustatyta 2008–2015 m. Pareiškėjas antstolei su skundu pateikė 2020 m. liepos 20 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą, 2014 m. ir 2018 m. Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitas. Antstolei pateikti dokumentai preliminariai patvirtina, kad turto vertės užtektų ne tik hipotekos kreditoriaus reikalavimams patenkinti. Pateiktų duomenų pagrindu galėtų būti paskirta ekspertizė ir nustatyta dabartinė turto vertė, tačiau antstolė tokių veiksmų nesiima (CPK 677 str., 667 str., 681 str., 759 str.).
Atsiliepimas
11. Antstolė A. S. pateikė atsiliepimą, prašydama atmesti pareiškėjo A. Š. atskirąjį skundą. Nurodė, kad pareiškėjas su antstole nebendradarbiauja ir informacijos apie areštuoto turto vertę neteikia. Visas pareiškėjui priklausantis nekilnojamas turtas yra įkeistas. Pareiškėjo atžvilgiu šiuo metu vykdomos 9 vykdomosios bylos dėl bendros 2 881 473,77 Eur sumos išieškojimo. 2020 m. sausio 1 d. antstolis I. G. priėmė patvarkymą, kuriuo pareiškėjui priklausantis nekilnojamas turtas įvertintas 1 144 000 Eur, t. y. pareiškėjo turto nepakanka visiems pareiškėjo kreditorių reikalavimams apmokėti. Antstolė yra prisijungusi ne prie antstolio I. G. vykdomųjų bylų, o prie šio antstolio vykdomo išieškojimo iš pareiškėjo. Antstolės vykdomų išieškojimų apimtis nėra pakitusi, todėl papildomų patvarkymų dėl prisijungimo prie išieškojimo priimti nebūtina.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas skundas dėl antstolio veiksmų, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia, vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Nei absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama, neperžengiant atskirojo skundo ribų.
13. CPK 314 straipsnyje yra nustatytas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama, tačiau šis draudimas nėra absoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 str. 3 d. reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016). Įrodymų pateikimo ribojimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti prisidedant prie greito ir išsamaus bylos ištyrimo, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Taip yra užtikrinamas bylos šalių lygiateisiškumas kiekvienai jų suteikiant galimybę laiku atsikirsti į kitos šalies pateiktus reikalavimus ir nuneigti pateiktus atsikirtimus. Tokiu būdu yra skatinamas bylos šalių sąžiningumas ir proceso koncentruotumas pirmosios instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143-695/2017).
14. Antstolė A. S. prie atsiliepimo į pareiškėjo A. Š. atskirąjį skundą pateikė antstolio I. G. 2020 m. spalio 1 d. patvarkymą dėl ekspertizės turto vertei nustatyti išvadų ir varžytynių, kuriame nurodyta, kad 1) hipotekos kreditoriaus Swedbank, AB naudai įkeisto pareiškėjui ir jo sutuoktinei priklausančio turto (duomenys neskelbtini), rinkos vertė ekspertizės atlikimu metu buvo 1 144 000 Eur, 2) 2020 m. spalio 27 d. numatoma skelbti varžytynes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, naujas įrodymas, atsižvelgiant į nagrinėjamo klausimo pobūdį, yra teisiškai reikšmingas. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas priima antstolės A. S. pateiktą įrodymą, nes jo pateikimo būtinybė iškilo vėliau po skundžiamos nutarties priėmimo (CPK 314 str.).
15. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra atliekamas išieškojimas, – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.). CPK 634 str. 2 d. įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad išieškojimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-313/2016). Viena iš tokių priemonių yra teisė apžiūrėti ir įvertinti gyvenamąsias patalpas. CPK 615 str. 1–2 d. nurodyta, kad atlikdamas vykdymo veiksmus, antstolis gyvenamojoje patalpoje gyvenančių asmenų sutikimu turi teisę apžiūrėti skolininko gyvenamąsias patalpas, jei tai reikalinga išieškojimui įvykdyti. Kitas patalpas antstolis turi teisę apžiūrėti be skolininko sutikimo. Jeigu antstolis į gyvenamąsias patalpas neįleidžiamas, jis į jas įeiti turi teisę tik pateikęs teismo nutartį dėl leidimo įeiti į gyvenamąsias patalpas.
16. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolė A. S. 2018 m. birželio 21 d. priėmė vykdyti Vilniaus miesto 26-ojo notarų biuro notaro R. T. išduotus vykdomuosius įrašus dėl 750 000 Eur ir 18 133,55 Eur skolų išieškojimo iš skolininko A. Š. išieškotojo Viridžio Invest OU naudai. 2018 m. birželio 21 d. turto arešto aktu buvo areštuotos skolininkui priklausantis turtas, t. y. vertybiniai popieriai, transporto priemonės, nekilnojamas turtas. 2018 m. gruodžio 13 d. patvarkymu paskirta skolininkui priklausančių transporto priemonių ekspertizė turto vertei nustatyti. Patvarkymas dėl transporto priemonių apžiūros skolininkui įteiktas 2019 m. sausio 7 d., tačiau skolininkas nesuteikė ekspertui galimybės apžiūrėti transporto priemones. 2020 m. sausio 8 d. patvarkymu antstolė įpareigojo skolininką per 5 darbo dienas pateikti informaciją apie visą skolininkui priklausantį kilnojamąjį neregistruotiną turtą. Patvarkymas dėl informacijos pateikimo skolininkui įteiktas 2020 m. sausio 10 d., tačiau antstolės prašoma pateikti informacija nebuvo pateikta. 2020 m. sausio 8 d. antstolė informavo skolininką, kad jei skolininkas iki 2020 m. sausio 13 d. nepateiks informacijos apie transporto priemones, tai antstolė kreipsis į teismą dėl leidimo įeiti į skolininkui nuosavybės teise priklausančias patalpas. 2020 m. sausio 28 d. antstolė kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydama išduoti leidimą įeiti į skolininkui nuosavybės teise priklausančius objektus, t. y. gyvenamąjį namą ir kiemo statinius (duomenys neskelbtini), ir gyvenamąjį namą ir ūkio pastatą (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-7305-1101/2020 nutarė dėl turto apžiūros leisti antstolei A. S. patekti į skolininkui A. Š. bendrosios jungtinės nuosavybės priklausančias gyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini), ir gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis gyvenamasis namas, kurio (duomenys neskelbtini), yra žemės sklypo su statiniais (duomenys neskelbtini), priklausinys, namas ir žemės sklypas nuo 2008 m. birželio mėn. po ½ dalį bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso A. Š. ir jo sutuoktinei J. Š., namui suteiktas adresas – (duomenys neskelbtini). 2020 m. liepos 9 d. patvarkymu antstolė informavo vykdymo proceso šalis, kad 2020 m. liepos 28 d. 10 val. (duomenys neskelbtini), bus vykdoma gyvenamųjų patalpų apžiūra, siekiant surasti, nustatyti ir aprašyti skolininkui priklausantį kilnojamąjį neregistruotiną turtą, iš kurio galimas išieškojimas vykdymo procese. 2020 m. liepos 24 d. patvarkymu antstolė, gavusi skolininko skundą dėl antstolio veiksmų, nutarė atšaukti 2020 m. liepos 28 d. turėjusią vykti gyvenamųjų patalpų apžiūrą.
17. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog antstolė skundžiamu 2020 m. liepos 9 d. patvarkymu aiškiai informavo pareiškėją apie tai, jog 2020 m. liepos 28 d. 10 val. (duomenys neskelbtini), bus vykdoma pareiškėjo ir jo sutuoktinės gyvenamųjų patalpų apžiūra, siekiant surasti, nustatyti ir aprašyti skolininkui priklausantį kilnojamąjį neregistruotiną turtą, iš kurio galimas išieškojimas vykdymo procese. Nors pareiškėjui ir jo sutuoktinei priklausančiam namui yra suteiktas kitas nei žemės sklypo, ant kurio namas pastatytas, adresas (duomenys neskelbtini), tačiau tai nereiškia, jog antstolė ketino apžiūrėti ne pareiškėjui ir jo sutuoktinei, o kitą ant to paties žemės sklypo esantį gyvenamąjį namą, kuris priklauso kitiems ir su vykdymo procesu nesusijusiems asmenims. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas aiškiai patvirtina, kad gyvenamasis namas, kurio unikalus (duomenys neskelbtini), ir kurį leido apžiūrėti Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 14 d. nutartimi, yra žemės sklypo su statiniais (duomenys neskelbtini), priklausinys, namas ir žemės sklypas nuo 2008 m. birželio mėn. po ½ dalį bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso A. Š. ir jo sutuoktinei J. Š. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 14 d. nutartimi būtent ir leido apžiūrėti skolininkui priklausantį namą, kurio unikalus (duomenys neskelbtini) ir kuris yra žemės sklype (duomenys neskelbtini). Vadinasi, aplinkybė, kad pareiškėjo ir jo sutuoktinės namui suteiktas kitas, nei žemės sklypo, adresas, nereiškia, kad namas randasi ne pagrindinio daikto (žemės sklypo) adresu, ir antstolė skundžiamu patvarkymu ketino apžiūrėti ne skolininkui priklausanti namą, nes skolininkui ir jo sutuoktinei priklausančio namo dislokacijos vieta yra (duomenys neskelbtini). Skolininkui ir jo sutuoktinei priklausantis namas yra nurodyto žemės sklypo priklausinys. Tai, kad namui suteiktas skirtingas adresas, siekiant jį identifikuoti (atskirti) nuo kitiems asmenims tame pačiame žemės sklype esančio gyvenamojo namo, nekeičia skolininkui ir jo sutuoktinei priklausančio namo buvimo vietos adreso pagal žemės sklypo adresą, nes įsiteisėjusia teismo nutartimi antstolei suteiktas leidimas apžiūrėti skolininkui priklausantį namą, kurio (duomenys neskelbtini). Darytina išvada, kad skundžiamas antstolės 2020 m. liepos 9 d. patvarkymas dėl skolininkui priklausančio namo apžiūros, nepriklausomai nuo to, jog antstolė, gavusi pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, 2020 m. liepos 24 d. patvarkymu panaikino jį savo iniciatyva, buvo teisėtas ir pagrįstas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą dėl nurodyto patvarkymo panaikinimo.
18. Pagal CPK 666 str. 1 d. išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. CPK 667 str. 1 d. nurodyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Gavęs šį skolininko sutikimą, antstolis, priėmęs sprendimą nukreipti išieškojimą į areštuotą turtą, patvarkymu visiems patvarkymo priėmimo dieną vykdomuosius dokumentus pateikusiems vykdyti išieškotojams pasiūlo per dvidešimt dienų nuo patvarkymo priėmimo dienos pateikti antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Jeigu nė vienas išieškotojas per šį terminą nepateikia antstoliui šioje dalyje nurodyto prieštaravimo, antstolis patvarkymu pasiūlo skolininkui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams per trisdešimt dienų pateikti antstoliui notarine tvarka patvirtintą susitarimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo. Šis terminas skaičiuojamas nuo antstolio patvarkymo, kuriuo nustatytas bendraturčių susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo pateikimo terminas, priėmimo dienos ir motyvuotu antstolio patvarkymu gali būti pratęstas ne daugiau kaip trisdešimt dienų.
19. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, prieš pradedant vykdyti išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą, kuriame, kaip skolininkas nurodytas vienas iš sutuoktinių, antstoliui pagal prievolės teisinę prigimtį būtina išsiaiškinti, ar išieškojimas turi būti vykdomas iš bendro sutuoktinių turto, ar iš skolininko asmeninio turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248/2009).
20. Nurodytas teisinis reglamentavimas ir kasacinio teismo praktika reiškia, kad antstolis gali nukreipti išieškojimą į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, kai skolininko dalis dar nėra nustatyta tik tuomet, kai šį turtą areštavus bei aprašius, yra nustatoma skolininko dalis šiame turte. Kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo antstolis gali pasiūlyti suinteresuotiems asmenims tuomet, kai turtas (šiuo atveju ir skolininko sutuoktinės) yra aprašytas ir areštuotas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2018 m. birželio 21 d. turto arešto aktu buvo areštuotos skolininkui priklausantis turtas, t. y. vertybiniai popieriai, transporto priemonės, nekilnojamas turtas. 2018 m. gruodžio 13 d. patvarkymu paskirta skolininkui priklausančių transporto priemonių ekspertizė turto vertei nustatyti, tačiau skolininkas nesuteikė ekspertui galimybės apžiūrėti transporto priemones. 2020 m. sausio 8 d. patvarkymu antstolė įpareigojo skolininką per 5 darbo dienas pateikti informaciją apie visą skolininkui priklausantį kilnojamąjį neregistruotiną turtą, tačiau antstolės prašoma pateikti informacija nebuvo pateikta. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-7305-1101/2020 nutarė dėl turto apžiūros leisti antstolei A. S. patekti į skolininkui A. Š. bendrosios jungtinės nuosavybės priklausančias gyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini), ir gyvenamąjį namą, (duomenys neskelbtini), tačiau nekilnojamojo turto objektai neapžiūrėti iki šiol, nes pareiškėjas apskundė antstolės 2020 m. liepos 9 d. patvarkymą, kuriuo antstolė informavo pareiškėją apie ketinimą apžiūrėti nekilnojamus turto objektus. Akivaizdu, kad antstolė CPK 667 str. nustatytos pareigos pasiūlyti skolininkui pateikti susitarimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo neįvykdė ne dėl nuo jos priklausančių priežasčių, kadangi pats skolininkas vengia vykdyti antstolės įpareigojimus, susijusius su skolininko turto visumos nustatymu.
21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aplinkybė, jog antstolė buvo nukreipusi išieškojimą į pareiškėjui ir jo sutuoktinei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančias UAB akcijas, savaime nepatvirtina CPK 667 str. nuostatų pažeidimų, nes iš vykdomųjų bylų nenustatyta, jog nurodytos akcijos buvo realizuotos priverstine tvarka, o pareiškėjas CPK 510 str., 512 str. tvarka būtų skundęs antstolės patvarkymus, susijusius su nurodytų akcijų pardavimu iš varžytynių.
22. CPK 512 str. nurodyta, kad skundas dėl antstolių veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šių terminų tikslas – sudaryti sąlygas kuo operatyvesniam, ekonomiškesniam ir realiam teismų bei kitų institucijų ir pareigūnų priimtų sprendimų įvykdymui. CPK 512 str. nustatytas dvidešimties dienų terminas, skaičiuotinas nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, gali būti atnaujinamas, jeigu jis praleistas dėl svarbių priežasčių, o devyniasdešimt dienų terminas, kuris skaičiuojamas nuo skundžiamo veiksmo atlikimo, yra naikinimasis ir, jį praleidus, teismo nebegali būti atnaujinamas, CPK 512 str. nustatytas devyniasdešimties dienų naikinimasis terminas antstolio veiksmams apskųsti vertinamas, kaip pakankamas, aktyviai ir sąžiningai veikiantiems vykdymo proceso dalyviams sužinoti apie galimus savo teisių pažeidimus ir imtis priemonių šias teises ginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2014).
23. Iš vykdomosios bylos Nr. 0177/18/01070 nustatyta, kad UAB akcijos buvo areštuotos 2018 m. birželio 21 d., informacija apie įmonės turtinę būklę pareikalauta 2018 m. gruodžio 19 d., ekspertizė akcijų vertei nustatyti paskirta 2019 m. balandžio 9 d., ekspertizės išvados patvirtintos 2019 m. gegužės 21 d., pakartotinę ekspertizę pasiūlytą atlikti 2019 m. birželio 10 d., pirmosios varžytynės paskelbtos 2019 m. birželio 21 d., o joms neįvykus ir išieškotojui neperėmus akcijų, antrosios varžytynės paskelbtos 2019 m. rugpjūčio 7 d., antrosios varžytynės pripažintos neįvykusiomis 2019 m. rugsėjo 6 d. Visi nurodyti antstolės A. S. patvarkymai skolininkui buvo įteikti tinkamai, iš jų paskutinis – 2019 m. rugsėjo 10 d., visuose patvarkymuose nurodyta jų apskundimo tvarka. Vadinasi, skolininkui apie UAB akcijų pardavimą buvo žinoma nuo pat pradžių, t. y. arešto taikymo, ekspertizės paskyrimo ir varžytynių paskelbimo, tačiau skolininkas jų neskundė, tokiu būdu praleisdamas naikinamąjį terminą patvarkymams apskųsti, nes vėliausią iš nurodytų patvarkymų, susijusių su UAB akcijų pardavimu, pareiškėjas turėjo teisę skųsti iki 2019 m. gruodžio 10 d. Darytina išvada, kad nepaisant to, jog vykdymo procese UAB akcijos taip ir nebuvo realizuotos, pareiškėjas nelaikė, jog nurodytos įmonės akcijų realizavimas pažeidžia jo interesus ar CPK 667 str. nuostatas. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą dėl antstolės CPK 667 str. nurodytos pareigos nevykdymo, kadangi pareiškėjo argumentai dėl CPK 667 str. pažeidimo iš esmės yra deklaratyvaus pobūdžio.
24. Pagal CPK 678 str. 1 d. 5 p. turto arešto akte turi būti nurodomas kiekvieno areštuojamo daikto pavadinimas, unikalus numeris (jei daiktas registruojamas viešame registre), daikto skiriamieji požymiai (svoris, matmenys, nusidėvėjimo laipsnis ir kiti), kiekvieno daikto vertė ir viso areštuojamo turto vertė. Jei antstolis arešto metu negali įvertinti areštuojamo turto, turto arešto akte nurodoma, kad turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas. CPK 681 str. 1 d. nustatyta, kad areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Vykdymo proceso metu įkainoto turto vertei pasikeitus, antstolio patvarkymu turtas gali būti perkainojamas, laikantis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad visais atvejais tik antstoliui suteikta teisė spręsti dėl ekspertizės skyrimo reikalingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2010).
25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apelianto nurodyti argumentai, susiję su vykdymo proceso nenustatyta pareiškėjui priklausančių UAB akcijų verte, yra nepagrįsti, kadangi yra akivaizdu, jog pareiškėjui per įstatyme nustatytą terminą nepareiškus antstolei prieštaravimų dėl turto (ne)įvertinimo ir konkretaus prašymo dėl ekspertizės paskyrimo, akcijų rinkos vertės vertinimo ekspertizę skirti buvo netikslinga. UAB akcijos buvo areštuotos dar 2018 m. birželio 21 d., tačiau jų vertė nenustatyta iki šiol, nes skolininkas nebuvo pateikęs antstolei informacijos apie jų vertę, o antstolė savo iniciatyva akcijų vertės nenustatinėjo, nes pagal viešai skelbiamą informaciją UAB nėra pateikusi Juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės dokumentų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal antstolės pateiktą informaciją šiuo metu pareiškėjo atžvilgiu vykdomos 9 vykdomosios bylos dėl bendros 2 881 473,77 Eur sumos išieškojimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra akivaizdu, kad jei iš tiesų UAB akcijos būtų vertingos ir turėtų įtakos pareiškėjo turto masei, iš kurios galėtų būti tenkinamai kreditorių reikalavimai, tai informacija apie akcijų vertę pareiškėjas būtų pateikęs antstolei nedelsiant po 2018 m. birželio 21 d. pritaikyto turto arešto. Preliminari UAB akcijų vertė nebuvo nurodyta nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą dėl antstolės CPK 681 str. nurodytos pareigos nevykdymo, kadangi pareiškėjo argumentai dėl CPK 681 str. pažeidimo iš esmės yra deklaratyvaus pobūdžio ir atmestini, kaip nepagrįsti.
26. Pagal CPK 681 str. 1–2 d. areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Vykdymo proceso metu įkainoto turto vertei pasikeitus, antstolio patvarkymu turtas gali būti perkainojamas, laikantis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos. CPK 682 str. 3 d. nurodyta, kad Skolininkas ar išieškotojas, prieštaraujantys dėl antstolio nustatytos turto vertės, turi prieš skiriant ekspertizę sumokėti į antstolio depozitinę sąskaitą sumas, būtinas už ekspertizės atlikimą. Jeigu skolininkas ar išieškotojas pareiškia prieštaravimus dėl antstolio nustatytos turto vertės, tačiau už ekspertizės atlikimą būtinų sumų nesumoka ir nėra pagrindo jo nuo šių sumų sumokėjimo atleisti, antstolis savo iniciatyva gali skirti ekspertizę turto vertei nustatyti. Šiuo atveju už ekspertizės atlikimą sumokama iš antstolio sąskaitos. Ekspertizės atlikimo išlaidos išieškomos iš skolininko šio Kodekso 611 straipsnyje nustatyta tvarka. Šioje dalyje numatytu atveju antstolio patvarkymas atsisakyti skirti ekspertizę turi būti motyvuotas ir gali būti skundžiamas teismui.
27. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolė buvo paskyrusi UAB akcijų vertės ekspertizę, o aktuali pareiškėjo nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), rinkos vertės ekspertizė buvo atlikta antstolio I. G. vykdomosiose bylose. Nekilnojamojo turto registro masinio vertinimo 2015 m. duomenimis pareiškėjui ir jo sutuoktinei priklausančio ½ dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini), vertė yra 133 500 Eur, gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), vertė 296 000 Eur, kiemo statinių 1 870 Eur, viso 431 370 Eur. Pareiškėjo užsakymu UAB „OBER–HAUS“ nekilnojamas turtas 2018 m. parengė nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) turto vertinimo ataskaitą, pagal kurią nurodytas turtas įvertintas 1 000 000 Eur, t. y. dvigubai daugiau nei vidutinė rinkos turto vertė buvo nustatyta 2015 m. masinio vertinimo metu. Nagrinėjamu atveju antstolė nevertino, kad pareiškėjo patekti duomenys apie turto vertę gali turėti reikšmės pareiškėjo turimo turto realiai vertei, o pareiškėjas skunde antstolei nebuvo nurodęs reikalavimo skirti ekspertizę pagal CPK 681–682 str. nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įstatyme yra nustatyta antstolio teisė, bet ne pareiga skirti ekspertizę turto vertei nustatyti, todėl kiekvienu atveju dėl poreikio skirti turto vertės nustatymo ekspertizę sprendžia išieškojimą vykdantis antstolis, atsižvelgęs į konkrečioje vykdomojoje byloje esamą situaciją, vykdymo proceso paskirtį ir tikslus bei proceso dalyvių teisėtus interesus. Nurodytos antstolio teisės paskirtis yra pašalinti galimas antstolio abejones dėl areštuoto turto vertės. Kadangi nagrinėjamu atveju pareiškėjas nebuvo pareiškęs antstolei konkretaus reikalavimo skirti pareiškėjui priklausančio turto ekspertizę CPK 681–682 str. nustatyta tvarka, todėl pareiškėjo argumentai, jog antstolė savo iniciatyva turėtų iš naujo įvertinti pareiškėjui priklausantį turtą, laikytini iš esmės deklaratyvaus pobūdžio, todėl atmestini, kaip nepagrįsti.
28. CPK 759 str. 1–2 d. nurodyta, kad išieškotojo prašymu ar antstolio iniciatyva prisijungimą prie išieškojimo, vykdomo skirtingų antstolių iš to paties skolininko turto ir lėšų, antstolis vykdo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka ir terminais. Prisijungęs prie išieškojimo, išieškotojas gali dalyvauti anksčiau pradėtoje byloje po prisijungimo atliekant vykdymo veiksmus. Sprendimų vykdymo instrukcijos 27 p. nurodyta, kad kiti antstoliai, vykdantys išieškojimą iš to paties skolininko, gali prisijungti prie išieškojimo iš realizuojamo turto ir lėšų, gautų realizavus šį turtą, Antstolių informacinėje sistemoje parengdami patvarkymą dėl prisijungimo prie išieškojimo. Prisijungti prie išieškojimo galima iki to momento, kol turtą realizuojantis antstolis nesurašo išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymo.
29. Nurodytas teisinis reglamentavimas reiškia, kad išieškojimą iš skolininko vykdantis antstolis prie išieškojimo, vykdomo kitų antstolių iš to paties skolininko turto ir lėšų, turi teisę prisijungti išieškotojo prašymu ar savo iniciatyva, t. y. įstatymas nenumato antstoliui imperatyvaus įpareigojimo prisijungti prie kito antstolio vykdomo išieškojimo. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolė 2019 m. rugsėjo 6 d. priėmė patvarkymus dėl prisijungimo prie išieškojimo antstolio I. G. vykdomosiose bylose. Vadinasi, aplinkybė, kad po nurodytų patvarkymų dėl prisijungimo prie kito antstolio vykdomo išieškojimo priėmimo, antstolio I. G. kontoroje užvestos dar kelios naujos vykdomosios bylos dėl skolų išieškojimo iš pareiškėjo, nereiškia, jog antstolė turėjo imperatyvią pareigą priimti atskirus naujus patvarkymus dėl prisijungimo prie kitų antstolio I. G. vykdomųjų bylų dėl skolų išieškojimo iš pareiškėjo.
30. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes. Atskirojo skundo argumentai dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo atmestini, kaip nepagrįsti, paliekant skundžiamą nutartį nepakeistą. Kiti argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina (CPK 2 str., 3 str., 7 str., 178 str., 330 str., 338 str., 510 str., 512 str., 666–667 str., 678 str., 681–682 str., 759 str.).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p.,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartį nepakeistą.