Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2020-09-16 · Civilinė byla Nr. 2YT-26701-1080/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-09-16
Bylos Nr.
2YT-26701-1080/2020
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dovilė Sadauskaitė
Pareiškėjas
A. Š.
Kreditorius
Viridžio Invest OU
Skolininkas
A. Š.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS(S)NUTARTIS2020 m. rugsėjo 16 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dovilė Sadauskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. Š. skundą dėl antstolės Astos Stanišauskaitės veiksmų, suinteresuoti asmenys – išieškotojas Viridžio Invest OU, skolininkas A. Š., antstolė Asta Stanišauskaitė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas A. Š. pateikė skundą dėl antstolės Astos Stanišauskaitės veiksmų, kuriuo prašo panaikinti antstolės 2020 m. liepos 9 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl datos gyvenamųjų patalpų apžiūrai nustatymo“; atlikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 667 straipsnyje, CPK 681 straipsnyje nurodytus veiksmus bei spręsti dėl CPK 759 straipsnio 1 dalyje numatytos teisės įgyvendinimo.

Nurodo, kad antstolė 2020 m. liepos 9 d. priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl datos gyvenamųjų patalpų apžiūrai nustatymo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nustatė gyvenamųjų patalpų apžiūros datą – 2020 m. liepos 28 d. 10.00 val., nurodydama, kad bus apžiūrimos patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini). Pažymi, kad patvarkymas priimtas CPK 615 straipsnio 2 dalies pagrindu gavus teismo nutartį dėl leidimo įeiti į gyvenamąsias patalpas. Teismo nutartis buvo priimta 2020 m. vasario 14 d. civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Šioje teismo nutartyje, kaip ir antstolės patvarkyme nurodyta, kad antstolei leidžiama patekti į skolininkui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas - gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini) ir gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini) tikslu apžiūrėti turtą. Teigia, kad pagal Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą, matyti, kad žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), stovi du gyvenamieji namai. Gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kurį antstolė planuoja apžiūrėti pareiškėjui nuosavybės teise nepriklauso. Šis gyvenamasis namas priklauso A. Z. ir R. Z.. Pareiškėjui ir jo sutuoktinei priklauso kitas gyvenamasis namas, stovintis tame pačiame sklype, kurio adresas yra (duomenys neskelbtini). Taigi, antstolė ketina patekti į kitiems asmenims nuosavybės teise priklausantį turtą. Tuo tarpu apžiūrėti pareiškėjui ir jo sutuoktinei priklausančias gyvenamąsias patalpas antstolė neturi teismo išduoto leidimo. Dėl šių priežasčių, patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini) turi būti panaikintas, kaip priimtas neteisėtai.

Skolininkas skunde teigia, kad antstolė taip pat neatliko ir kitų privalomųjų veiksmų, numatytų CPK 667 straipsnyje, CPK 681 straipsnyje bei CPK 759 straipsnyje. Nurodo, kad antstolės sudarytais turto arešto aktais yra areštavusi turtą, kuris yra bendras su kitais asmenimis. Skolininkas yra santuokoje, todėl visas turtas, kuris antstolės buvo areštuotas, priklauso ne tik skolininkui, bet ir jo sutuoktinei J. Š., t. y. šis turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Šio turto padalinimo klausimas CPK 667 straipsnio tvarka ir pagrindais nebuvo sprendžiamas. Skolininkui CPK 667 straipsnio 1 dalies pagrindu nebuvo siūloma pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Nesant tokio skolininko sutikimo, CPK 667 straipsnio 2 dalies pagrindu nebuvo pasiūlyta išieškotojui kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo. Skolininko nuomone, jokie vykdymo veiksmai šioje vykdomojoje byloje nebegali būti atliekami ar tęsiami, kol nebus išspręstas klausimas dėl skolininko turto bendrojoje jungtinėje sutuoktiniu nuosavybėje atidalinimo. Nurodo, kad CPK 681 straipsnis įpareigoja antstolį areštuojant skolininko turtą, jį įkainoti rinkos kainomis, o jeigu yra prieštaravimų arba jeigu antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turi paskirti ekspertizę turto vertei nustatyti. Teigia, kad skolininkas turi vertybinių popierių - 130 vnt. paprastųjų vardinių (duomenys neskelbtini) (į. k. (duomenys neskelbtini)) akcijų bei 100 vnt. paprastųjų vardinių (duomenys neskelbtini) (į. k. (duomenys neskelbtini)) akcijų, kurios yra areštuotos, turto arešto aktas įregistruotas 2018 m. birželio 21 d. Tačiau turto arešto akto dienai akcijų vertė nebuvo nustatyta. Antstolė 2019 m. balandžio 9 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) paskyrė tik (duomenys neskelbtini) akcijų paketo ekspertizę, o klausimas dėl (duomenys neskelbtini) akcijų paketo vertės iki šiol nėra išspręstas. Tai leidžia teigti, kad antstolė neįvykdė CPK 681 straipsnyje nustatytos pareigos ir turi būti sprendžiamas klausimas dėl nurodyto turto vertės nustatymo. Teigia, kad CPK 759 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog antstolis taip pat ir savo iniciatyva gali prisijungti prie išieškojimo, vykdomo skirtingų antstolių iš to paties skolininko turto ir lėšų. Sprendimu vykdymo instrukcijoje reglamentuojama prisijungimo prie išieškojimo iš realizuojamo turto ir lėšų, gautų realizavus ši turtą, tvarka. Skolininko žiniomis, antstolis Irmantas Gaidelis veda vykdomąsias bylas bylas Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), kuriose išieškotojas yra (duomenys neskelbtini) (hipotekos kreditorius). Tačiau antstolė CPK 759 straipsnio 1 dalies pagrindu neprisijungė prie antstolio Irmanto Gaidelio vykdomo išieškojimo.

Skolininkas nesutinka ir su antstolės 2020 m. liepos 9 d. patvarkyme išdėstytais teiginiais, „kad vykdomųjų dokumentų dalinis įvykdymas galimas tik realizavus kilnojamąjį neregistruotą turtą, iš kurio galimas išieškojimas.“ Anot skolininko, pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, žemės sklypo (duomenys neskelbtini) vertė nurodyta yra 267000 Eur, gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) vertė 296000 Eur, kiemo statinių (duomenys neskelbtini) - 1870 Eur, žemės sklypo (duomenys neskelbtini) - 31279 Eur, gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) - 198100 Eur, ūkinio pastato (duomenys neskelbtini) -10426 Eur. Tokios vertės buvo nustatytos atitinkamai 2008 m., 2013 m. ar 2015 m. Skolininkas savo iniciatyva užsakė nekilnojamojo turto vertinimą ir pagal vertinimą 1/2 dalis žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) ir gyvenamojo namo bei kitų statinių adresu (duomenys neskelbtini) bendra vertė 2018 m. balandžio 30 d. buvo 1000000 Eur. Nekilnojamojo turto esančio adresu (duomenys neskelbtini), vertė 2014 m. balandžio 9 d. buvo 970227 Eur. Todėl skolininko nuomone, galimai įvertinus šį nekilnojamąjį turtą su eksperto pagalba dabar, galimai jo vertė būtų dar didesnė ir preliminariai, šio turto vertės užtektų ne tik hipotekos kreditoriaus reikalavimams patenkinti, bet galimai ir visų skolininko kreditorių reikalavimams patenkinti.

Antstolė Asta Stanišauskaitė 2020 m. liepos 24 d. priėmė patvarkymą, kuriuo netenkino pareiškėjo skundo ir, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 3 dalimi, pareiškėjo skundą persiuntė nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Antstolė nurodo, kad kontoroje vykdo Vilniaus miesto 26-ojo notarų biuro notaro R. T. išduotus vykdomuosius įrašus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolų išieškojimo iš skolininko A. Š., išieškotojo Viridžio Invest OU naudai. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 14 d. nutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) leido antstolei patekti į skolininkui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas - gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tikslu apžiūrėti turtą. Antstolė 2020 m. liepos 9 d. patvarkymu dėl datos gyvenamųjų patalpų apžiūrai nustatymo vykdymo proceso šalys ir tretieji asmenys buvo informuoti, kad 2020 m. liepos 28 d. 10.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bus vykdoma gyvenamųjų patalpų apžiūra. Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis, skolininkui priklauso 1/2 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), atsižvelgiant į tai, patvarkyme dėl datos gyvenamųjų patalpų apžiūrai nustatymo ir buvo nurodytas sklypo adresas, kadangi atvykimas buvo numatytas būtent sklypo buvimo vietos adresu, o gyvenamųjų patalpų apžiūra būtų atliekama (duomenys neskelbtini) - skolininkui priklausančiame gyvenamajame name. Be to, pažymi, kad atsižvelgiant į tai, jog gautas skolininko skundas dėl antstolės veiksmų, apžiūra 2020 m. liepos 24 d. patvarkymu dėl gyvenamųjų patalpų apžiūros atšaukimo, atšaukta.

Nurodo, kad apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro asmens duomenimis, skolininkas dirba (duomenys neskelbtini), įmonės vadovas ir akcininkas yra pats skolininkas, taip pat skolininkas dirba ir įmonėje (duomenys neskelbtini), kurios vadovas yra skolininkas, bei (duomenys neskelbtini) įmonės vadovas ir akcininkas yra pats skolininkas. 2018 m. liepos 10 d. ir 2018 m. lapkričio 12 d. buvo priimti patvarkymai dėl skolos išieškojimo, kuriais buvo įpareigotos įmonės (duomenys neskelbtini) atlikti išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio. Minėti patvarkymai įteikti 2018 m. liepos 13 d., tačiau nuo 2018 m. birželio 21 d. iki 2020 m. liepos 24 d. į antstolės depozitinę sąskaitą iš darboviečių nėra gautas nei vienas pavedimas. 2018 m. lapkričio 12 d. (duomenys neskelbtini) buvo išsiųstas patvarkymas pateikti informaciją, patvarkymas įteiktas 2018 m. lapkričio 15 d., tačiau prašoma informacija nebuvo gauta. 2020 m. birželio 21 d. turto arešto aktu buvo areštuotos skolininkui priklausančios kelių transporto priemonės: Mercedes Benz GL 350 CDI 4MATIC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Iškilus abejonių dėl turto vertės, 2018 m. gruodžio 13 d. priimtas patvarkymas dėl ekspertizės turto vertei nustatyti skyrimo Nr. (duomenys neskelbtini). Ekspertizę pavesta atlikti UAB „Nepriklausomų vertintojų biuras” vertintojui A. V.. Minėtas patvarkymas skolininkui įteiktas 2019 m. sausio 17 d. Tačiau vertintojui nebuvo sudaryta galimybė apžiūrėti jam priklausančių kelių transporto priemonių. 2020 m. sausio 8 d. patvarkymu dėl įpareigojimo pateikti informaciją antstolė įpareigojo skolininką per 5 darbo dienas nuo dokumentų gavimo dienos antstolei pateikti informaciją, nurodant antstolei raštu visą skolininkui priklausantį kilnojamąjį neregistruotiną turtą, iš kurio galimas išieškojimas. Minėtas patvarkymas įteiktas 2020 m. sausio 10 d., tačiau prašoma informacija antstolei pateikta nebuvo. Anot antstolės, skolininkas sąmoningai veikia prieš vykdomųjų dokumentų vykdymą, o taip yra pažeidžiamos išieškotojo teisės bei teisėti interesai. Pažymi, kad šiai dienai vykdomųjų dokumentų dalinis įvykdymas galimas tik realizavus kilnojamąjį neregistruotiną turtą, iš kurio galimas išieškojimas, kurį surasti ir nustatyti galima tik patekus į skolininkui nuosavybės teise priklausančius nekilnojamojo turto objektus; taip pat realizavus transporto priemones, kurių apžiūra būtina, tikslu nustatyti jų vertę, prieš paskelbiant varžytynes. Visas skolininkui priklausantis nekilnojamas turtas įkeistas hipotekos kreditoriaus naudai. Nors skolininkas skunde teigia, kad realizavus nekilnojamąjį turtą, kuris įkeistas hipoteka, bus patenkinti visi išieškotojų reikalavimai, tačiau šio fakto nepatvirtinta jokiais turto rinkos vertę įrodančiais aktualias dokumentais. Taip pat hipotekos kreditorius bet kurioje vykdymo proceso stadijoje pateikdamas prašymą antstoliui gali vykdomąją bylą sustabdyti, taip pat ir vykdomąjį dokumentą. Dėl įmonės (duomenys neskelbtini) skolininkui priklausančių vertybinių popierių vertės, pažymi, kad skolininkas taip pat antstolei nėra pateikęs jokios informacijos, t. y. nei apie turto priklausomybę, nei apie jo vertę. Oficialiems registrams informacija taip pat nėra teikiama - Juridinių asmenų registro išraše aktualių duomenų apie teiktus įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus, nėra. Pats turto buvimo faktas nereiškia jo likvidumo, o norint nustatyti likvidumą, būtina nustatyti jo apimtį ir vertę. Vertybinių popierinių vertės nustatymo paslaugos kaštai labai dideli, tai reikalauja specifinių žinių, atsižvelgiant į tai, tai būtų perteklinės išlaidos tiek išieškotojui, tiek pačiam skolininkui. Nurodo, kad CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Tik įvykdžius šia sąlygą - aprašius ir areštavus visą bendrą turtą, atsiranda pagrindas nustatinėti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje. Teigia, kad antstolė nepasiūlė ir negalėjo pasiūlyti iki skundo gavimo, vykdymo proceso šalims kreiptis i teismą dėl skolininko turto dalies, esančio bendroje su kitu asmeniu nuosavybėje nustatymo, kadangi nuo vykdomųjų bylu užvedimo skolininkas nebendradarbiauja vykdymo procese su antstolė ir nepavyksta nustatyti bendros dalytino turto visumos. Nurodo, kad skolininkas klaidingai pateikia informaciją, nurodydamas, jog antstolė nėra prisijungusi prie antstolio Irmanto Gaidelio vykdomo išieškojimo. 2019 m. rugsėjo 6 d. buvo parengti ir antstoliui išsiųsti patvarkymai dėl prisijungimo prie išieškojimo Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini).

Atsiliepimas

Suinteresuoti asmenys iki teismo posėdžio pradžios atsiliepimų į pareiškėjo skundą nepateikė.

Byloje dalyvaujantiems asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 510-512 straipsniai).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas atmestinas.

Teismas pažymi, kad vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis), t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko bei kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia ir tai, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą. Taigi antstolis vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus, bet koks veikimas viršijant kompetenciją (ultra vires) vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas.

Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, turi patikrinti teismo antstolio veiksmų teisėtumą ir įvertinti kiekvieno iš jo padarytų vykdymo proceso normų pažeidimų įtaką vykdymo proceso dalyvių teisėms ir teisėtiems interesams. Antstolio veiksmai vertinami atsižvelgiant į tai, ar antstolio padaryti pažeidimai sudaro pagrindą juos pripažinti neteisėtais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2007).

Iš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos nustatyta, kad antstolė Asta Stanišauskaitė vykdo Vilniaus miesto 26-ojo notarų biuro notaro R. T. išduotus vykdomuosius įrašus dėl skolų (750 000 Eur ir 18 133,55 Eur) išieškojimo iš skolininko A. Š. išieškotojo Viridžio Invest OU naudai. 2020 m. liepos 9 d. antstolė priėmė patvarkymą dėl datos gyvenamųjų patalpų apžiūrai nustatymo Nr. (duomenys neskelbtini).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo panaikinti antstolės 2020 m. liepos 9 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl datos gyvenamųjų patalpų apžiūrai nustatymo. Savo prašymą iš esmės motyvuoja tuo, kad gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini), kurį antstolė planuoja apžiūrėti, pareiškėjui nuosavybės teise nepriklauso, gyvenamasis namas priklauso kitiems asmenims, tuo tarpu apžiūrėti pareiškėjui ir jo sutuoktinei priklausančias gyvenamąsias patalpas antstolė neturi teismo išduoto leidimo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad skundžiamu patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) antstolė informavo vykdymo proceso šalis, jog 2020 m. liepos 28 d. 10.00 val. adresu (duomenys neskelbtini), bus vykdoma gyvenamųjų patalpų apžiūra, tikslu – surasti, nustatyti ir aprašyti skolininkui priklausantį kilnojamąjį neregistruotiną turtą, iš kurio galimas vykdymo procese išieškojimas; gyvenamųjų patalpų apžiūroje privalomai dalyvauja antstolė, kviečiamas raktininkas ir policija (3 t., v. b. l. 68-69). Šis antstolės patvarkymas priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 14 d. nutarties pagrindu. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 14 d. civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) išdavė antstolei Astai Stanišauskaitei leidimą patekti į skolininkui A. Š. bendrosios jungtinės nuosavybės priklausančias gyvenamąsias patalpas – gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) tikslu apžiūrėti turtą (3 t., v. b. l. 56).

Teismo vertinimu, sutikti su pareiškėjo pozicija, kad antstolė neturi išduoto teismo leidimo apžiūrėti pareiškėjui priklausančias gyvenamąsias patalpas, dėl ko, antstolės 2020 liepos 9 d. patvarkymas turi būti panaikintas, pagrindo nėra. Nekilnojamojo turto registro duomenimis pareiškėjui ir jo sutuoktinei nuosavybės teise priklauso ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (3 t., v. b. l. 145-146). Teismas 2020 m. vasario 14 d. priimdamas nutartį ir išduodamas antstolei leidimą įeiti į skolininkui nuosavybės teisėmis priklausančius nekilnojamojo turto objektus, nurodė žemės sklypo adresą (duomenys neskelbtini), kuriame yra pastatas, taip pat nurodė ir apžiūrimo objekto, kuriam išduodamas teismo leidimas apžiūrėti, unikalų kodą - (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, objekto nurodytas unikalus kodas aiškiai identifikuoja nekilnojamojo turto objektą, į kurį antstolei patekti yra išduotas teismo leidimas. Vien tai, kad teismo nutartyje nenurodytas objekto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), nesudaro pagrindo konstatuoti, kad toks leidimas antstolei neišduotas.

Be to, byloje yra duomenys, kad gavus skolininko skundą, antstolė 2020 m. liepos 24 d. priėmė patvarkymą dėl gyvenamųjų patalpų apžiūros atšaukimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atšaukė gyvenamųjų patalpų apžiūrą, adresu (duomenys neskelbtini), turėjusią vykti 2020 m. liepos 28 d. 10.00 val. (3 t., v. b. l. 153). Tokiu atveju akivaizdu, kad skolininko reiškiamas reikalavimas panaikinti antstolės 2020 m. liepos 9 d. patvarkymą dėl datos gyvenamųjų patalpų apžiūrai nustatymo, skolininkui nesukels materialiųjų teisinių pasekmių. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas.

Skolininkas skunde taip pat teigia, kad antstolė neatliko ir kitų privalomųjų veiksmų, numatytų CPK 667 straipsnyje, CPK 681 straipsnyje bei CPK 759 straipsnio 1 dalyje. Savo teiginius pareiškėjas grindžia tuo, kad vykdomojoje byloje nėra išspręstas skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo klausimas CPK 667 straipsnio pagrindais, todėl pareiškėjo nuomone, vykdomojoje byloje nebegali būti atliekami vykdymo veiksmai, priešingu atveju, yra pažeidžiami kitų asmenų interesai; antstolė neišsprendė klausimo dėl (duomenys neskelbtini) akcijų vertės, nors turto areštuotas 2018 m. birželio 21 d.; antstolė CPK 759 straipsnio 1 dalies pagrindu neprisijungė prie antstolio Irmanto Gaidelio vykdomo išieškojimo, nors abiejų antstolių vedamose vykdomosiose bylose yra išieškoma iš to paties skolininko.

Vertinant dėl pareiškėjo argumentus, kad vykdomojoje byloje nėra išspręstas skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo klausimas CPK 667 straipsnio pagrindais, todėl pareiškėjo nuomone, vykdomojoje byloje nebegali būti atliekami vykdymo veiksmai, priešingu atveju, yra pažeidžiami kitų asmenų interesai, teismas pažymi, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog prieš pradedant vykdyti išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą, kuriame kaip skolininkas nurodytas vienas iš sutuoktinių, antstoliui pagal prievolės teisinę prigimtį būtina išsiaiškinti, ar išieškojimas turi būti vykdomas iš bendro sutuoktinių turto, ar iš skolininko asmeninio turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-09-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2005; 2005-10-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2005; 2009-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248/2009, 2010 m. gegužės 20 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). CPK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. CPK 667 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Aptariama CPK norma numato eiliškumą veiksmų, kuriuos turi atlikti antstolis, jeigu iškyla reikalas areštuoti ne tik skolininko turtą, bet ir jo dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje: pirmiausia turtas aprašomas ir areštuojamas, o po to imamasi veiksmų, siekiant nustatyti skolininko dalį bendrojoje nuosavybėje. Vykdomojoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad dėl skolinino pasyvaus elgesio antstolė nėra nustačiusi bendros dalytino turto visumos. Sutiktina su antstolė, kad tik įvykdžius sąlygą - aprašius ir areštavus visą bendrą turtą, galima imtis tolesnių veiksmų ir nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje ir būtent iš skolininkui priklausančios dalies išieškoti skolą. Taigi, pareiškėjo argumentai dėl to, kad antstolė nevykdė CPK 667 straipsnio pareigų, o pareiškėjas nepasinaudojo jam suteiktomis šio straipsnio teisėmis yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Pareiškėjas teigia, kad antstolė taip pat neįvykdė CPK 681 straipsnyje numatytos pareigos ir neišsprendė klausimo dėl (duomenys neskelbtini) akcijų vertės, nors turto areštas šiam turtui įregistruotas dar 2018 m. birželio 21 d.

Vadovaujantis CPK 675 straipsnio 1 dalimi, skolininko turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba šios teisės atskirų sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas uždraudimas ar apribojimas. Antstolis areštuoja skolininko turtą surašydamas turto arešto aktą. CPK 681 straipsnio 1 dalis numato, kad areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. CPK 678 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, jog turto arešto akte, be kita ko, turi būti nurodomas kiekvieno areštuojamo daikto pavadinimas, unikalus numeris (jei daiktas registruojamas viešame registre), daikto skiriamieji požymiai (svoris, matmenys, nusidėvėjimo laipsnis ir kiti), kiekvieno daikto vertė ir viso areštuojamo turto vertė. Jei antstolis arešto metu negali įvertinti areštuojamo turto, turto arešto akte nurodoma, kad turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas. Pagal CPK 682 straipsnio 1 dalį antstolis ekspertizę turto vertei nustatyti skiria, priimdamas patvarkymą.

Iš vykdomosios bylos duomenų nustatyta, kad antstolė 2018 m. birželio 21 d. turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) areštavo 130 vnt. paprastųjų vardinių (duomenys neskelbtini) (į. k. (duomenys neskelbtini)) akcijų bei 100 vnt. paprastųjų vardinių (duomenys neskelbtini) (į. k. (duomenys neskelbtini)) akcijų (1 t., v. b. l. 122-123). Areštuotų akcijų vertė nenustatyta, taip pat nenurodyta, kad turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas arba, kad turto vertė bus nustatyta atskiru antstolio patvarkymu (CPK 678 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Bylos duomenimis 2019 m. balandžio 9 d. antstolė patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) paskyrė (duomenys neskelbtini) akcijų paketo ekspertizę (2 t., v. b. l. 122-123). Vertinant pareiškėjo reikalavimo pagrįstumą pažymėtina, kad sprendžiant, ar pažeidimas yra esminis, būtina nustatyti, kaip jis pažeidė skolininko, išieškotojo ir kitų suinteresuotų asmenų teises. Vykdomosios bylos medžiaga patvirtina, jog dėl įmonės (duomenys neskelbtini) skolininkui priklausančių vertybinių popierių vertės, pats skolininkas antstolei nėra pateikęs jokios informacijos nei apie turto priklausomybę, nei apie jo vertę. Oficialiems registrams informacija taip pat nėra teikiama, t. y. Juridinių asmenų registro išraše aktualių duomenų apie teiktus įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus, nėra. Be to, sutiktina su antstole, kad pats turto buvimo faktas nereiškia jo likvidumo, o norint nustatyti likvidumą, būtina nustatyti jo apimtį ir vertę, tačiau vertybinių popierinių vertės nustatymo paslaugos kaštai labai dideli, tai reikalauja specifinių žinių, ir tai būtų perteklinės išlaidos tiek išieškotojui, tiek pačiam skolininkui. Tesismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju formalus CPK 681 straipsnio nuostatų pažeidimas, byloje nenustačius, kad šis pažeidimas turėjo reikšmės skolininko ar išieškotojo teisėms ir/ar turtiniams interesams, nesudaro teisinio pagrindo teigti, kad antstolė netinkamai įgyvendina vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas.

Pareiškėjas taip pat teigia, kad antstolė CPK 759 straipsnio 1 dalies pagrindu neprisijungė prie antstolio Irmanto Gaidelio vykdomo išieškojimo, nors abiejų antstolių vedamose vykdomosiose bylose yra išieškoma iš to paties skolininko.

CPK 759 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad išieškotojo prašymu ar antstolio iniciatyva prisijungimą prie išieškojimo, vykdomo skirtingų antstolių iš to paties skolininko turto ir lėšų, antstolis vykdo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka ir terminais. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad prisijungęs prie išieškojimo, išieškotojas gali dalyvauti anksčiau pradėtoje byloje po prisijungimo atliekant vykdymo veiksmus. CPK 759 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto prisijungimo prie išieškojimo normos tikslas – sudaryti galimybę kitiems išieškotojams, kurių vykdomuosius dokumentus vykdo kiti antstoliai, dalyvauti tenkinant jų reikalavimus iš skolininko turto. Iš vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, kad 2019 m. rugsėjo 6 d. antstolė priėmė patvarkymus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) dėl prisijungimo prie išieškojimo antstolio Irmanto Gaidelio vykdomosiose bylose (3 t., v. b. l. 23-24). Todėl pareiškėjo argumentai, kad antstolė CPK 759 straipsnio 1 dalies pagrindu neprisijungė prie antstolio Irmanto Gaidelio vykdomo išieškojimo, atmestini kaip nepagrįsti.

Skolininkas, be kita ko, nesutinka su antstolės 2020 m. liepos 9 d. patvarkyme išdėstytais teiginiais, kad vykdomųjų dokumentų dalinis įvykdymas galimas tik realizavus kilnojamąjį neregistruotą turtą, iš kurio galimas išieškojimas. Anot skolininko, pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, žemės sklypo (duomenys neskelbtini) vertė yra 267000 Eur, gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) vertė 296000 Eur, kiemo statinių (duomenys neskelbtini) - 1870 Eur, žemės sklypo (duomenys neskelbtini) - 31279 Eur, gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) - 198100 Eur, ūkinio pastato (duomenys neskelbtini) -10426 Eur. Tokios vertės buvo nustatytos ir 2008 m., 2013 m. ar 2015 m. Be to, pareiškėjas savo iniciatyva užsakė nekilnojamojo turto vertinimą ir pagal vertinimą 1/2 dalis žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), ir gyvenamojo namo bei kitų statinių, adresu (duomenys neskelbtini), bendra vertė 2018 m. balandžio 30 d. buvo 1000000 Eur. Nekilnojamojo turto esančio adresu (duomenys neskelbtini), vertė 2014 m. balandžio 9 d. buvo 970227 Eur. Mano, kad galimai įvertinus šį nekilnojamąjį turtą su eksperto pagalba dabar, galimai jo vertė būtų dar didesnė ir preliminariai, šio turto vertėss užtektų ne tik hipotekos kreditoriaus reikalavimams patenkinti, bet galimai ir visų skolininko kreditorių reikalavimams patenkinti. Pažymėtina, kad skolininkas nepateikia jokių objektyvių įrodymų šiems savo teiginiams pagrįsti ir, teismo vertinimu, remiasi tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, jog hipotekos kreditoriui įkeisto turto vertės galimai užtektų ne tik hipotekos kreditoriaus reikalavimams patenkinti, bet ir visų kitų kreditorių reikalavimams patenkinti (CPK 178 straipsnis). Todėl teismas neturi pagrindo sutikti su tokia pareiškėjo pozicija.

Kiti šalių argumentai neturi įtakos teisingam ginčo išsprendimui, todėl teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Vadovaujantis tuo kas išdėstyta auksčiau, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju antstolė veikė pagal įstatymus, nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų, vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų, todėl tenkinti pareiškėjo skundo jame nurodytais motyvais teisinio pagrindo nėra, dėl ko pareiškėjo skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292, 510-513 straipsniais,

nutaria:

atmesti pareiškėjo A. Š. skundą dėl antstolės Astos Stanišauskaitės veiksmų.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Dovilė Sadauskaitė