Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laimutės Sankauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės G. D. apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. A2-1046-913/2016 pagal suinteresuoto asmens E. I. prašymą atnaujinti procesą išnagrinėtoje civ. byloje Anykščių rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 19 d. sprendimu pagal pareiškėjos G. D. pareiškimą dėl nuosavybės teisių įgijimo pagal įgyjamąją senatį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Anykščių rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-820-266/2011 G. D. pareiškimas buvo patenkintas ir nustatytas faktas, jog pareiškėja G. D. nuosavybės teisėmis pagal įgyjamąją senatį įgijo ūkio pastatą – sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2016 m. liepos 25 d. pagal pareiškėjos E. I. pareiškimą Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi pareiškėjos E. I. prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-820-266/2011 CPK 366 str. 1 d. 7 p. pagrindu tenkintas. Ji į atnaujintą bylą įtraukta suinteresuotu asmeniu. Atnaujinus procesą, vadovaujantis CPK 370 str. 4 d., byla buvo nagrinėjama pakartotinai pagal bendrąsias civilinio proceso taisykles.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Anykščių rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs atnaujintą civilinę bylą, 2016 m. lapkričio 16 d. sprendimu panaikino 2011 m. rugsėjo 19 d. Anykščių rajono apylinkės teismo sprendimą ir priėmė naują sprendimą : pareiškėjos G. D. pareiškimą dėl nuosavybės teisių įgijimo pagal įgyjamąją senatį, suinteresuoti asmenys VĮ Registrų centro Utenos filialas ir E. I., atmetė.Teismas nurodė, kad iš pareiškėjos G. D. paaiškinimų matyti, jog pastatu – sandėliu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojasi ir valdo jį kaip savo jau daugiau kaip dešimt metų. Tačiau tam, kad pareiškėja G. D. galėtų įgyti nuosavybės teises į naudojamą nekilnojamąjį daiktą įgyjamąja senatimi, trūksta vienos esminės ir būtinos sąlygos, kuri paaiškėjo tik atnaujinus procesą byloje, t.y. kad pastatas – sandėlis turi įregistruotą savininką. Teismui priimant sprendimą, kuriuo buvo patenkintas pareiškėjos G. D. prašymas ir nustatytas faktas, jog ji įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į pastatą – sandėlį, šis pastatas – sandėlis jau buvo viešame registre įregistruotas E. I. ir jos sutuoktinio vardu, šiuo metu yra įregistruotas E. I. vardu. G. D. šios aplinkybės nenurodė.Esant imperatyviai CK 4.69 str. 3 d. nuostatai, kad įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėja įgyjamąja senatimi negali įgyti nuosavybės teisės į ūkio pastatą – sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėto plane (duomenys neskelbtini).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu apeliantė G. D. prašo panaikinti Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 16 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, prijungti civilinę bylą Nr. 2-274-913/2016 prie apeliacinio skundo, priteisti bylinėjimosi išlaidas valstybei, pridėjo papildomus rašytinius įrodymus.Apeliantė nurodo, kad ji kreipėsi į teismą dėl pažeistų teisių gynimo, sandorių dalies panaikinimo, restitucijos taikymo, nes jos nuomone E. I. ir jos sutuoktinis negalėjo įsigyti ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi ginčo statinių pardavėja A. B. paveldėjimu nebuvo įgijusi šio statinio savo nuosavybėn, o jų palikėja A. S. irgi savo asmeninėje nuosavybėje šio statinio neturėjo.E. I. ketina parduoti ginčo statinį, kuris priklauso G. D., nes VĮ „Registrų centras“ viršydamas jam suteiktus įgaliojimus, 2009 m. kovo 19 d. išdavė jam klaidingą pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir atliko savavališkus veiksmus, priskirdamas ginčo ūkio pastatą A. B. nuosavybėn, nes fiziškai neegzistavo, ūkio pastatas buvo nugriautas, o jo vietoje stovėjo malkinė, kuri Nekilnojamojo turto registre neregistruota. Šiuo metu toji byla sustabdyta.Teismas, spręsdamas klausimą dėl įgyjamosios senaties, nesiaiškino esminių aplinkybių: ar egzistavo ginčo statiniai, pažymėti indeksais (duomenys neskelbtini) sandorių sudarymo metu: tarp Anykščių rajono valdybos ir A. V., tarp A.ir V. V. ir S.ir M. S., tarp s.ir M. S. ir A. S., paveldint A. B. testamentu; ginčo statinių lokalizacijos vietą pagal – žemės sklypo koordinates, ar atitinka faktinius duomenis nekilnojamojo turto kadastro duomenys.Pagal archyvinę namų valdos techninės apskaitos bylą skiriasi statinių lokalizacijos vieta, statinių plotai. Duomenys, kad sandoriais buvo perleidžiamas ginčo statinys (duomenys neskelbtini), neatitiko faktinių nekilnojamojo turto kadastro duomenų. Vietoj šio statinio pastatyta malkinė.Statinys, pažymėtas indeksu 2I1p, nepriklausė nei vienai šaliai, o G. D. kreipėsi į teismą, nes šį statinį valdė nuo 1990 m. nepertraukiamai, jį prižiūrėjo remontavo, o 2011 m. teismo sprendimu buvo pripažinta, kad apeliantė šį statinį įsigijo pagal įgyjamąją senatį.Apeliantei priklauso namas, esantis (duomenys neskelbtini) ir nuo namo įsigijimo ji naudojasi ir esančiu prie jo sandėliu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad priklausinį ištinka pagrindinio daikto likimas ir tais atvejais, jei jis nenurodomas turto perleidimo sutartyje.Apeliantė šį sandėlį atvirai valdė nuo 1990 m., jį remontavo, nes sandėlis buvo jos gyvenamojo namo priklausinys. Teismas šių aplinkybių nesiaiškino, taip pat ir aplinkybių, ar šis statinys nėra valstybės nuosavybė, kaip ir aplinkybės dėl sandėlio buvimo pagrindinio daikto priklausiniu.Pirmosios instancijos teismas, atnaujindamas bylos nagrinėjimą, neatskleidė bylos esmės ir prieštaringų faktinių aplinkybių, kurios turėjo būti nagrinėjamos sujungus civilines bylas Nr. 2-274-913/2016 ir A2-1046-913/2016. E. I. pateiktame 2006 m. balandžio 24 d. žemės sklypo kadastriniame matavimų plane, ginčo statinio nėra pažymėto, kas patvirtina, kad šio statinio, atliekant kadastrinius matavimus nebuvo. Ūkinis pastatas 2I1 p nepriklausė nei vienam asmeniui. Nurodo, kad valstybės paskirta advokatė dėl nesuprantamų priežasčių nepateikė visų dokumentų pirmosios instancijos teisme, apeliantė juos teikia apeliaciniam teismui. Atsiliepimu į apeliacinį skundą E. I. prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, priteisti jai bylinėjimosi išlaidas.Nurodo, kad ginčo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijo pagal 2009 m. kovo 23 d. pirkimo-pardavimo sutartį. Pareiškėja, kreipdamasi į teismą pareiškimu dėl nuosavybės teisių įgijimo pagal įgyjamąją senatį, nors buvo nurodyti ne tokie unikalūs numeriai, plotas, bei adresas, nurodė E. I. ir jos sutuoktiniui priklausantį pastatą.Minėtą pastatą, E. I. įsigijo ankščiau nei G. D. kreipėsi į teismą, pirkimo-pardavimo sutartis buvo tinkami įregistruota viešame registre, todėl statinys negalėjo būti jos įgytas pagal įgyjamąją senatį.Ieškovei G. D. kreipiantis į teismą dėl sandorio, pagal kurį E. I. yra įsigijusi ginčo pastatą, panaikinimo, E. I. sužinojo aplinkybes apie pastato atitekimą G. D. pagal įgyjamąją senatį. Nurodytos bylos negalėjo būti jungiamos, todėl teisėtai G. D. prašymas jas sujungti buvo atmestas. Su apeliaciniu skundu pateikti įrodymai yra pateikti sustabdytoje byloje. Jie nepaneigia teisinių pagrindų, kuriais buvo panaikintas Anykščių rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 9 d. sprendimas. Nustačius faktą, kad ginčo statinys turi savininką, jis nebegalėjo būti pripažintas G. D. nuosavybe.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas, Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 16 d. teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 326 str. 1 d. 1 p.).Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str.). Lietuvos Aukščiausias Teismas formuoja praktiką, kad atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir iš esmės teisingai vertino surinktus įrodymus reikšmingas bylos aplinkybes, nenukrypo nuo aktualios teismų praktikos ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl apeliaciniuose skunduose dėstomų argumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009).CPK 314 straipsnyje įvirtintas naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme ribojimas, kurio išimtys gali būti pateisinamos tik tuo, kad pirmosios instancijos teismas tam tikrus įrodymus atsisakė priimti ir tirti arba būtinybė pateikti šiuos naujus įrodymus atsirado vėliau, t.y. jau išnagrinėjus bylą pirmosios instancijos teisme. Apeliantė prie apeliacinio skundo pateikė naujus įrodymus (pastatų pirkimo-pardavimo sutartį, paveldėjimo pagal testamentą liudijimą, žemės sklypo kadastrinius matavimus ir kt.). Šie įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, be to jie nėra tiesiogiai susiję su nagrinėjama byla, kadangi šioje byloje nesprendžiamas sandorių teisėtumo klausimas. Remdamasi šiais argumentais, teisėjų kolegija nepriima apeliantės naujai pateiktų įrodymų, jais nesivadovauja ir jų nevertina. Dėl tokių pačių motyvų teismas atmeta apeliantės prašymą prijungti civilinę bylą Nr.2-274-913/2016.Byloje yra kilęs ginčas dėl pareiškėjos daiktinės teisės į ginčo objektu tapusį ūkio pastatą.Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 str. 11 p.), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali įgyti asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tokį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja.CK 4.69 straipsnio 3 dalyje nustatytas imperatyvusis draudimas įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybės teisę dviem atvejais: 1) nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus; 2) nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus.Bylos duomenimis nustatyta, kad ūkinį pastatą – sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą plane 2I1p, užstatytas plotas 35 kv. m., esantį , (duomenys neskelbtini) kurį G. D. prašo pripažinti įgijus pagal įgyjamąją senatį yra įsigijusi E. I.. Ji su sutuoktiniu įsigijo pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 2I1p, paskirtis – pagalbinio ūkio, ir pastatą – ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėjimas plane 3I1p, paskirtis – pagalbinio ūkio, kurį įregistravo savo vardu nuo 2009 m. kovo 24 d. E. I. ginčo pastatą įsigijo ankščiau nei G. D. kreipėsi į teismą dėl įgyjamosios senaties nustatymo bei buvo priimtas 2011 m. rugsėjo 19 d. Anykščių rajono apylinkės teismo sprendimas. Pirkimo-pardavimo sutartis buvo tinkami įregistruota viešame registre.Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad paaiškėjus aplinkybėms, kad ginčo daiktas yra įregistruotas kito asmens vardu, pareiškėja įgyjamąja senatimi negali įgyti nuosavybės teisės į ginčo ūkio pastatą (CK 4.69 str. 3 d.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kito asmens nuosavybės teisės įregistravimas viešame registre, kol nepaneigtas tokios registracijos teisėtumas (teisinio pagrindo registracijai buvimas), pats savaime yra pakankamas teisinis pagrindas pripažinti, kad daikto valdymas nesukuria teisinių padarinių įgyjamosios senaties instituto taikymo prasme, nepaneigiant daikto valdymo teisėtumo kitais teisiniais pagrindais, pvz., panaudos teise (CK 4.22 straipsnio 2 dalis, 6.629 straipsnio 1 dalis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 4 d. nutartį, priimtą civilinėje Nr. 3K-3-170-415/2016).Taigi kol yra nepaneigtos E. I. nuosavybės teisę į daiktą – ūkio pastatą ir jos registracijos teisėtumas, faktas, kad apeliantė valdo tą daiktą daugiau kaip 10 metų, šiai dienai nesukuria teisinių padarinių ir pareiškėja negali įgyti daikto savo nuosavybėn įgyjamąja senatimi.Kiti apeliaciniame skunde nurodyti klausimai yra ne šios nagrinėjamos bylos teisminio nagrinėjimo dalykas ir nevertinami šioje byloje. Apeliantei pareiškus ieškinį dėl pažeistų teisių gynimo, pažymos ir sandorių dalies panaikinimo, įrašų viešajame registre panaikinimo, restitucijos taikymo, apeliaciniame skunde nurodyti klausimai bus sprendžiami kitoje byloje.Vadovaudamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pareiškėja, pageidaudama įgyti nuosavybėn ūkio pastatą pagal įgyjamąją senatį, neatitiko CK 4.68 straipsnio 1 dalies reikalavimų, pirmosios instancijos teismas tinkamai ir teisingai ištyrė ir įvertino įrodymus bei aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas ir priėmė pagrįstą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti.Šioje byloje abi šalys atleistos nuo bylinėjimosi išlaidų, abiems suteikta antrinė teisinė pagalba, todėl bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei klausimas nesprendžiamas (CPK 93 str. 4 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmuoju punktu,

nutaria:

Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.