Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Romualda Janovičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto D. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo D. K. skundą dėl notarės D. J. veiksmų, suinteresuoti asmenys notarė D. J., Danske Bank A/S Lietuvos filialas, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas D. K. kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Vilniaus miesto 15-ojo notarų biuro notarės D. J. 2014-03-04 išduotą vykdomąjį įrašą Nr. DJ-1754. Pareiškėjas nurodė, kad vadovaujantis LR CK 4.147 straipsnio nuostatomis, hipoteka užtikrinamas pagrindinio reikalavimo įvykdymas ir iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų išieškojimas. Netesybos ir hipotekos kreditoriaus nuostoliai, patirti dėl hipoteka užtikrinto įsipareigojimo neįvykdymo, užtikrinami maksimaliąja hipoteka. Teigė, jog susitarimo dėl maksimaliosios hipotekos tarp jo ir hipotekos kreditoriaus nebuvo, ką patvirtina ir hipotekos registro išrašas, todėl notarės vykdomasis įrašas, kuriuo siūlomas priverstinis netesybų ir nuostolių išieškojimas, pareiškėjo manymu yra nepagrįstas ir prieštaraujantis galiojančioms LR CK bei vykdomųjų įrašų dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus rašytinį prašymą atlikimo tvarkos nuostatoms.

Suinteresuotas asmuo Danske Bank A/S, atstovaujamas Danske Bank A/S Lietuvos filialo pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad pareiškėjas vadovaujasi LR CK 4.174 straipsnio norma įsigaliojusia nuo 2012-07-01. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad kadangi sutartis sudaryta 2005-12-09, todėl turi būti taikoma tuo metu galiojusi LR CK 4.174 straipsnio 1 dalies redakcija, numačiusi, jog hipoteka užtikrinamas pagrindinio reikalavimo įvykdymas, iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimas. Suinteresuotas asmuo teismo prašė pareiškėjo skundą atmesti.

Suinteresuotas asmuo notarė D. J. atsiliepimo į skundą per teismo nustatytą terminą nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. balandžio 15 d. nutartimi pareiškėjo skundą dėl notarės veiksmų atmetė. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog hipoteka užtikrintas sandoris, tiek hipotekos lakštai buvo pasirašyti 2005 metais, tai yra iki LR CK 4.174 straipsnio pakeitimo, todėl pažymėjo, jog šiuo atveju turi būti vadovaujamasi LR CK 4.174 straipsnio redakcija galiojusia iki 2011-12-22, t.y. galiojusia sandorių sudarymo metu, kuriame buvo numatyta, kad jog hipoteka užtikrinamas pagrindinio reikalavimo įvykdymas, iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimas. Teismas taip pat vadovavosi LR Civilinio kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo (2011-12-22, Nr. IX-1842) 53 straipsnio 3 dalimi, kurioje įtvirtina, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo įregistruoti hipotekos (įkeitimo) kreditorių reikalavimai tenkinami eile, nustatyta pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias teisės normas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Apeliantas D. K. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 15 d. nutarties ir prašo skundžiama nutartį panaikinti bei skundą patenkinti. Nurodo, kad priešingai nei nurodė teismas, CK pakeitimo įstatymo 54 straipsnio 3 dalis nagrinėjamam ginčui netaikytina, nes ši norma reglamentuoja reikalavimų tenkinimo eiliškumą tarp kelių kreditorių, o teismui pateiktame skunde dėl notarės veiksmų tokio ginčo nebuvo. CK pakeitimo įstatymo 54 straipsnio 2 dalis numato, jog iki šio įstatymo įsigaliojimo išduoti hipotekos (įkeitimo) lakštai keičiami, baigiami vadovaujantis šio įstatymo nustatyta sutartinės ar priverstinės hipotekos keitimo ir baigimo tvarka. Kaip nurodoma CK 4.197 str. priverstinis įkeisto daikto realizavimas yra vienas iš hipotekos pasibaigimo atvejų. Todėl darytina išvada, kad visi iki pakeitimų įsigaliojimo sudaryti hipotekos (įkeitimo) sandoriai, jeigu jie yra baigiami priverstinio išieškojimo būdu, turi būti baigiami vadovaujantis CK pakeitimo ir papildymo įstatymo (2011-12-22 Nr. IX-1842) nustatyta tvarka, taigi ir šiuo įstatymu pakeisto CK 4.174 str. nuostatomis. Pasak apelianto, notarė privalėjo patikrinti ar kreditoriaus prašyme atlikti vykdomąjį įrašą nurodyti duomenys atitinka Hipotekos registre nurodytus duomenis, tame tarpe ir duomenis dėl maksimalios hipotekos įregistravimo, kadangi kreditorius savo prašyme nurodė netesybų ir nuostolių dydžius, o pakeitus įstatymą, šie dydžiai nurodomi tik hipotekos (įkeitimo) sandorio šalims susitarus, kad maksimaliąja hipoteka užtikrinamos netesybos ir (ar) hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus nuostoliai.

Suinteresuotas asmuo Danske Bank A/S, atstovaujamas Danske Bank A/S Lietuvos filialo atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundžiama nutartį palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Nurodo, kad teismas visiškai pagrįstai nurodė, jog hipotekos lakštai pagal kuriuos bankas vykdo išieškojimą, buvo pasirašyti dar 2005 metais. Hipotekos lakštų sudarymo metu ir iki 2012-07-01 galiojusi CK 4.174 str. redakcija numatė, jog hipoteka užtikrinamas pagrindinio reikalavimo įvykdymas, iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimas. Suinteresuoto asmens manymu, šiuo atveju turi būti taikoma būtent senoji CK 4.174 str. redakcija, kadangi įstatymai ir teisės aktai negalioja atgaline tvarka.

Suinteresuotas asmuo notarė D. J. atsiliepimo į atskirąjį skundą per teismo nustatytą terminą nepateikė.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Bylos duomenimis nustatyta, jog tarp Danske Bank A/S, veikiančio per Lietuvos filialą ir apelianto D. K. 2005-12-09 buvo sudaryta kreditavimo sutartis Nr. BP0131051273 pagal kurią D. K. buvo suteiktas 101 801 EUR kreditas. Galutinis kredito grąžinimo terminas 2036-12-09. Suteikto kredito grąžinimo užtikrinimui hipotekos lakštu ID01120050025864 banko naudai buvo įkeistas D. K. nuosavybės teise priklausantis turtas: butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini). Apeliantui vėluojant grąžinti kreditą ir kitus privalomus mokėjimus, bankas nutraukė sutartį ir kreipėsi į Vilniaus miesto 15-ąjį notarų biurą su prašymu išduoti vykdomąjį įrašą. 2014-03-04 išduotas vykdomasis įrašas dėl 146 938,35 EUR skolos ir 11 procentų dydžio metinių palūkanų, taip pat 1 087,20 Lt vykdymo išlaidų, 676 Lt nesumokėti įkeisto turto draudimo mokesčio išieškojimo.

Nuo 2012 m. liepos 1 d. įsigaliojus papildytoms ir pakeistoms Civilinio kodekso IV knygos Hipotekos skyriaus nuostatoms, pasikeitė išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto procedūra. Nustatyta, kad kreditorius, turintis teisę inicijuoti išieškojimo iš jo naudai sutartine hipoteka įkeisto turto procedūrą, gali gauti vykdomąjį dokumentą, kreipdamasis į notarą su prašymu dėl vykdomojo įrašo padarymo. Hipotekos kreditorius gali kreiptis į notarą dėl vykdomojo įrašo atlikimo tuo atveju, kai per hipotekos sandoryje nustatytą terminą skolininkas neįvykdo įsipareigojimų arba atsiradus kitiems hipotekos sandoryje nustatytiems pagrindams (CPK 4.192 straipsnio 1 dalis). Supaprastinta išieškojimo iš įkeisto turto tvarka (ne ginčo procedūrų visuma) įstatymų leidėjas siekė vieno iš svarbiausių tikslų – užtikrinti greitą ir koncentruotą privilegijuoto hipotekos kreditoriaus reikalavimo patenkinimą tais atvejais, kai įkeitimu užtikrintas reikalavimas dėl vienokių ar kitokių priežasčių nėra skolininko tinkamai įvykdomas arba nėra apskritai įvykdomas.

Remiantis nauju teisiniu reglamentavimu, notaras vykdomuosius įrašus išduoda vadovaudamasis CK 4.192 straipsniu, Notariato įstatymo 49¹ straipsniu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr.1R-144 patvirtinto Vykdomųjų įrašų dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą atlikimo tvarkos apraše nustatyta tvarka ir forma. Įsigaliojus įstatymo pakeitimams, notaras perėmė hipotekos teisėjo, kaip teisinį tyrimą atliekančio subjekto, funkcijas. Notaras nesprendžia ginčų dėl teisės, nagrinėtinų ginčo teisena (kaip to nedarė ir hipotekos teisėjas), tačiau pažymėtina, kad notaro funkcijos yra siauresnės apimties nei hipotekos teisėjo, nes notaras privalo atlikti tik ribotą teisinį tyrimą ir neturi tikrinti kitų, nei teisės aktuose nurodytų duomenų, jų atitikties (išskyrus atitiktį Hipotekos registro duomenims) ir už juos neatsako. Teisės aktuose gana detaliai reglamentuoti tiek kreditoriaus, tiek notaro veiksmai notarinio įrašo išdavimo procedūroje. Hipotekos kreditorius privalo pateikti prašyme dėl vykdomojo įrašo atlikimo (CK 4.192 straipsnio 3 dalis, Aprašo 5–6 punktai) šiuos duomenis: kreditorių, skolininką ir įkaito davėją; hipotekos (įkeitimo) kodą Hipotekos registre; negrąžintos skolos dydį (kai išieškoma pagal maksimaliąją hipoteką (įkeitimą), gali būti ir nenurodytas, tačiau privalo būti nurodyta maksimali įkeičiamu daiktu užtikrinamų įsipareigojimų apsaugojimo suma) ir palūkanų dydį, sandorio šalims susitarus, kad maksimaliąją hipoteka užtikrinamos netesybos ir (arba) bauda kreditoriaus nuostoliai, –netesybų ir (arba) nuostolių dydį; tais atvejais, kai reikalaujama prieš terminą patenkinti hipoteka (įkeitimu) užtikrintą reikalavimą, nurodyti tokį reikalavimą pagrindžiančius dokumentus. Taip pat kartu su prašymu turi būti pateikiamas hipotekos (įkeitimo) sandoris, jame nurodomi tikslūs ir teisingi duomenys, nes būtent hipotekos kreditorius atsako už savo prašyme nurodytų duomenų teisingumą (CK 4.193 straipsnio 3 dalis). Notaras, gavęs hipotekos kreditoriaus prašymą išduoti vykdomąjį įrašą, turi patikrinti šiuos duomenis (CK 4.192 straipsnio 4 dalis, Notariato įstatymo 49¹ straipsnis, Aprašo 7 punktas): ar prašymą pateikia asmuo, kuris yra hipotekos kreditorius; ar šiame prašyme nurodyti duomenys atitinka nurodytus Hipotekos registre; ar pasibaigęs hipoteka užtikrintos prievolės įvykdymo terminas, o tuo atveju, kai kreditorius reikalauja prieš terminą patenkinti hipoteka užtikrintą reikalavimą, kreditoriaus nurodyti pagrindai yra nustatyti įstatymuose ar hipotekos sandoryje. Notaras tik nustatęs, kad prašyme yra visi Aprašo 6 punkte išvardyti duomenys, pateikti visi nurodyti dokumentai, duomenys atitinka Aprašo 7 punkto reikalavimus, bei prieš tai išsiuntęs skolininkui ir įkaito davėjui Apraše nurodyto turinio pranešimą, atsižvelgdamas į kreditoriaus ir skolininko pateiktus duomenis, atlieka vykdomąjį įrašą arba motyvuotai atsisako jį atlikti (CK 4.192 straipsnio 4 dalis).

Nagrinėjamu atveju, tarp šalių kilo ginčas dėl to kokia teisės norma šiuo atveju turi būti taikoma hipotekos teisiniams santykiams, t.y. ar tai LR CK 4. 174 str. redakcija galiojusi iki Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo (2011-12-22, Nr. IX-1842), ar tai nauja LR CK 4.174 str. redakcija, kuri įsigaliojo po pakeitimo 2012-07-01.

Civilinio kodekso 4. 174 str. (galiojęs iki 2012-07-01) nustatė, jog hipoteka užtikrinamas pagrindinio reikalavimo įvykdymas, iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimas. 2012-07-01 pasikeitus minėto straipsnio redakcijai, CK 4.174 str. 1-2 d. numato, kad hipoteka užtikrinamas pagrindinio reikalavimo įvykdymas ir iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų išieškojimas, o hipotekos sandoryje šalys gali susitarti, kad netesybos ir hipotekos kreditoriaus nuostoliai, patirti dėl hipoteka užtikrinto įsipareigojimo neįvykdymo, užtikrinami maksimaliąja hipoteka. Apeliantas pateikęs skundą nurodo, jog priešingai nei nurodė teismas, šiuo atveju turi būti vadovaujamasi nauja įstatymo redakcija. Apeliacinės instancijos teismas atmesdamas šiuos apelianto argumentus, visų pirma pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog teisinio reguliavimo srityje galioja taisyklė lex retro non agit – teisės aktas neturi atgalinio veikimo galios, todėl paprastai netaikomas tiems įvykusiems teisiniams faktams ir teisiniams padariniams, kurie atsirado iki naujai priimto teisės akto įsigaliojimo (CK 1.7 str.), jog ši taisyklė yra svarbus ir būtinas veiksnys užtikrinant teisės, įstatymų, teisinės tvarkos stabilumą ir tvirtumą, teisinių santykių subjektų teises bei pasitikėjimą valstybės priimtais teisės aktais ir pačia valstybe, jog civiliniai įstatymai galioja tik civiliniams teisiniams santykiams, susiklosčiusiems įsigaliojus įstatymui, ir tik išimtiniais atvejais naujas įstatymas (nauja jo redakcija) taikomas santykiams susiklosčiusiems prieš priimant tą įstatymą (naują redakciją) turi būti nustatyti įstatymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-393/2012). Nagrinėjamu atveju toks išimtinis atvejis nurodytame įstatyme nenustatytas, todėl akivaizdu, jog kreditoriui Danske Bank A/S, kuris sudarė su apeliantu kreditavimo sutartį dar 2005 metais, turi būti taikoma tuo metu galiojanti CK 4.174 straipsnio 1 dalies redakcija, numačiusi, jog hipoteka užtikrinamas pagrindinio reikalavimo įvykdymas, iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimas.

Apeliantas taip pat nurodo, jog turi būti atsižvelgiama į LR CK pakeitimo ir papildymo įstatymo (2011-12-22, Nr. IX-1842) 54 straipsnio 2 dalį, numatančia, jog iki šio įstatymo įsigaliojimo išduoti hipotekos (įkeitimo) lakštai keičiami, baigiami vadovaujantis šios įstatymo nustatyta sutartinės ar priverstinės hipotekos keitimo ir baigimo tvarka. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su minėta apelianto pozicija ir pažymi, kad šiuo atveju kreditavimo sutartis buvo sudaryta 2005 metais, o vykdomasis įrašas buvo išduotas 2014 metų. Pasikeitus įstatymo redakcijai bei esant visiškai skirtingiems hipotekos teisinių santykių procesams, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgęs į tai, jog šiai dienai šalių hipotekos teisiniai santykiai perėjo prie stadijos, kuomet iš skolininko jau pradėtas priverstinis išieškojimas, hipotekos kreditoriaus naudai, sprendžia, jog šios bylos sutartinė hipoteka turi būti baigiama remiantis LR CK pakeitimo ir papildymo įstatymo ( 2011-12-22, Nr. XI-1842) 54 str. 2 d. nustatyta tvarka.

Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų apelianto argumentų, kadangi jie nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamoje byloje, be to atmesdamas atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties motyvams. Tokia teismo nutarties motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010). Vadovaujantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią apelianto atskirojo skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.