Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Didmena 24“ buvusio vadovo P. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. sausio 8 d. nutarties, kuria netenkintas atsakovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Didmena 24“ buvusio vadovo P. G. prašymas dėl paskirtos baudos panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 16 d. nutartimi iškelta uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Didmena 24“ (toliau – ir bendrovė) nemokumo (bankroto) byla, nemokumo administratore paskirta UAB „Lausona“ (toliau – ir nemokumo administratorė) (1 t., b. l. 194–200). Nutartis įsiteisėjo 2025 m. balandžio 25 d.

2. Minėta nutartimi bendrovės valdymo organams buvo nustatytas 15 kalendorinių dienų terminas, skaičiuojamas nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, per kurį jie privalėjo perduoti paskirtai nemokumo administratorei: juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis; visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

14. Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

15. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas apelianto prašymas panaikinti teismo paskirtą baudą už nustatytų įpareigojimų perduoti nemokumo administratorei juridinio asmens valdomą (naudojamą) turtą ir dokumentus nevykdymą.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)pagrįstumo

19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal bendrąją įrodymų pareigos paskirstymo taisyklę įrodinėja tas, kuris remiasi tam tikromis aplinkybėmis (CPK 178 straipsnis). Teismų praktikoje pažymima, jeigu bendrovės valdymo organai nepateikė teismo reikalaujamų dokumentų ar bendrovės turto dėl objektyvių priežasčių, teismas turėtų panaikinti jiems paskirtą baudą, tačiau įrodinėjimo pareiga, jog egzistuoja pateisinama priežastis nepateikti nemokumo administratoriui teismo įsiteisėjusioje nutartyje nurodytų dokumentų, tenka patiems valdymo organams (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-562-186/2015; 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-524-381/2020, 17 punktas; 2026 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-105-464/2026, 18 punktas).

20. Specialusis įstatymas, skirtas bankroto byloms nagrinėti, yra JANĮ. JANĮ 15 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nemokumo bylos nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. JANĮ normos nereglamentuoja teismo paskirtų baudų panaikinimo ar sumažinimo tvarkos, todėl šis klausimas sprendžiamas pagal CPK nuostatas. CPK 106 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas skiria baudas CPK numatytais atvejais ir jame nustatyto dydžio. Teismas, spręsdamas dėl skirtinos baudos, turi įvertinti aplinkybių visumą, tai yra padaryto pažeidimo pobūdį, mastą, pasekmes, pažeidimo įtaką civilinio proceso ekonomiškumo, koncentruotumo, operatyvumo principams įgyvendinti, pažeidimą padariusio asmens savybes bei kitas reikšmingas aplinkybes. CPK 107 straipsnyje, numatančiame baudos panaikinimo ir sumažinimo tvarką, nėra nustatyti kriterijai, kuriais remiantis sprendžiama dėl baudos panaikinimo, todėl turėtų būti vadovaujamasi universaliaisiais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-609-1120/2020, 21 punktas).

21. Iš Valstybės įmonės Registrų centro Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo matyti, kad bendrovės vadovas nuo 2021 m. kovo 18 d. iki bendrovės bankroto bylos iškėlimo buvo P. G., bendrovės akcininku nuo 2023 m. gegužės 5 d. – L. J. (1 t., b. l. 38–40).

22. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 16 d. nutartimi iškelta bendrovės nemokumo (bankroto) byla, bendrovės valdymo organams nustatytas 15 kalendorinių dienų terminas, skaičiuojamas nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, per kurį jie privalo perduoti paskirtai nemokumo administratorei: juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis; visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla. Šia nutartimi buvo išaiškinta, kad nustatytu terminu neperdavus nemokumo administratorei nurodyto turto ir (ar) informacijos, teismas gali skirti valdymo organams iki vienos MMA dydžio baudą už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną (1 t., b. l. 194–200). Nutartis įsiteisėjo 2025 m. balandžio 25 d., todėl terminas įvykdyti nutartimi nustatytą įpareigojimą suėjo 2025 m. gegužės 12 d.

23. Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gruodžio 15 d. nutartimi buvusiam bendrovės vadovui P. G. paskirta 300 Eur bauda už Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 16 d. nutartyje nustatytų įsipareigojimų perduoti nemokumo administratoriui juridinio asmens valdomą (naudojamą) turtą ir dokumentus nevykdymą (6 t., b. l. 14–19). Vilniaus apygardos teismas 2026 m. sausio 8 d. nutartimi netenkino buvusio bendrovės vadovo P. G. prašymo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gruodžio 15 d. nutartimi jam paskirtą baudą, remdamasis tuo, kad: buvęs bendrovės vadovas P. G. teigdamas, jog neturi jokio bendrovės turto ir (ar) dokumentų, kadangi buvo tik formalus jos vadovas, turėjo procesinę pareigą tokias aplinkybes pagrįsti įrodymais, tačiau tokių įrodymų byloje nepateikė; byloje esanti medžiaga patvirtina, kad P. G. dalyvavo bendrovės veikloje, atliko tam tikrus veiksmus, nors kaip pats teigia, ir spaudžiamas bendrovės akcininko, todėl nėra pagrindo teigti, jog jis negalėjo nemokumo administratorei pateikti bendrovės dokumentų ir informacijos jokia apimtimi (6 t., b. l. 50–53).

24. Apeliantas iš esmės neginčija aplinkybių, kad bendrovės dokumentai ir turtas nemokumo administratorei nėra perduoti, tačiau nurodo, jog: bendrovės faktiniu vadovu buvo bendrovės akcininkas L. J., kuris turi visą bendrovės turtą ir dokumentus; nuo 2023 m. P. G. L. J. nurodymu išėjo priverstinių atostogų ir nuo to laiko faktiškai bendrovės vadovu nebebuvo, o L. J. apribojo jo visas prieigas prie bendrovės paskyrų; byloje nėra įrodymų, kad P. G. faktiškai turėtų bendrovės dokumentus; teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą, ją faktiškai perkeldamas buvusiam bendrovės vadovui vien dėl formalaus vadovo statuso, nors nemokumo administratorė, prašydama skirti baudą, privalo pagrįsti esminę aplinkybė, jog buvęs bendrovės vadovas faktiškai turi bendrovės dokumentus ir be pateisinamos priežasties jų neperduoda; baudos skyrimas šioje situacijoje yra betikslis ir neproporcingas, nes sankcija negali būti taikoma vien už tai, kad neatliekamas objektyviai neįmanomas veiksmas; teismas, spręsdamas šį klausimą, iš esmės rėmėsi vien prielaida, jog bendrovės vadovas privalo turėti bendrovės dokumentus, tačiau neįvertino pateiktų paaiškinimų, jog faktiškai visus dokumentus turi L. J.; tai, kad L. J. turi bendrovės dokumentus patvirtina ir bylos dėl finansinių reikalavimų tvirtinimo, kuriose L. J. bandė patvirtinti bendrovės atžvilgiu eilę finansinių reikalavimų, selektyviai teikdamas tik tam tikrus bendrovės ir susijusių, L. J. kontroliuojamų bendrovių dokumentus. Apeliacinės instancijos teismas su apelianto nurodytais atskirojo skundo argumentais nesutinka.

25. Visų pirma, nepagrįsti apelianto teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, ją faktiškai perkeldamas buvusiam bendrovės vadovui.

26. Sutiktina su apelianto argumentais, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog skiriant baudą už dokumentų neperdavimą, aktualu yra, ar bendrovės vadovas apskritai turi bendrovės dokumentus (turtą, informaciją), tačiau dėl nepateisinamų priežasčių jų neperduoda nemokumo administratoriui. Nustačius, jog bendrovės vadovas dokumentų neturi, baudos skyrimas bus betikslis, kadangi, nepriklausomai nuo baudos dydžio, dokumentai niekada nebus perduoti (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-2-407/2024, 22 punktas). Vis dėlto, toks išaiškinimas nereiškia, kad būtent nemokumo administratorė, prašydama skirti bendrovės vadovui baudą, privalo įrodyti, jog bendrovės vadovas turi bendrovės dokumentus ir be pateisinamos priežasties jų neperduoda. Priešingai, šioje nutartyje minėta (žr. šios nutarties 19 punktą), kad jeigu bendrovės valdymo organai nepateikė teismo reikalaujamų dokumentų ar bendrovės turto dėl objektyvių priežasčių, teismas turėtų panaikinti jiems paskirtą baudą, tačiau įrodinėjimo našta, jog egzistuoja pateisinama priežastis nepateikti nemokumo administratoriui teismo įsiteisėjusioje nutartyje nurodytų dokumentų, tenka patiems valdymo organams. Taigi, šiuo atveju būtent buvęs bendrovės vadovas turi įrodyti, kad egzistuoja objektyvios aplinkybės (šiuo atveju – tai, jog jis bendrovės dokumentų ir (ar) turto neturi), kurių pagrindu būtų galima panaikinti jam paskirtą baudą.

27. Antra, apeliantas byloje nepateikė objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad jis faktiškai neturi bendrovės dokumentų bei turto. Apelianto pateikti paaiškinimai, kad jis nuo 2023 m. nedalyvavo bendrovės valdyme, nes buvo priverstinai išėjęs neapmokamų atostogų, jog nuo 2023 m. jis neturėjo jokių prisijungimų prie bendrovės finansinės apskaitos duomenų, nėra pagrįsti faktiniais duomenimis, todėl vien paaiškinimais grindžiami argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad apeliantas bendrovės dokumentų ir (ar) turto neturi. Be to, priešingai nei teigia apeliantas, byloje esančių duomenų visuma patvirtina, kad J. G. ir po 2023 m. dalyvavo bendrovės veikloje, sudarinėjo sandorius, pasirašė skolų suderinimo aktus ir kt. (2 t., b. l. 53, 61, 76, 97). Taigi, vien deklaratyvūs apelianto teiginiai, nepateikiant konkrečių duomenų, kad jis nedalyvavo bendrovės veikloje, todėl nei bendrovės turto, nei dokumentų neturi, nesudaro pagrindo šiuos argumentus vertinti kaip pagrįstus.

28. Trečia, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentu, kad šiuo atveju baudos paskyrimas yra betikslis, neatlieka savo funkcijos skatinti greičiau įvykdyti įpareigojimą, o yra neteisėtas baudimas už objektyviai neįmanomų įvykdyti įpareigojimų neįvykdymą. Nagrinėjamu atveju apeliantas nepateikė objektyvių duomenų, kad pareigos perduoti bendrovės dokumentus ir turtą neįvykdė dėl objektyvių priežasčių. Vien apelianto deklaratyvūs teiginiai apie tai, kad jis neturi dokumentų, savaime negali būti objektyviai pateisinama priežastimi nevykdyti teismo įpareigojimo pateikti JANĮ 57 straipsnyje nurodytus dokumentus ir turtą. Priešingas aiškinimas sudarytų prielaidas nesąžiningiems asmens piktnaudžiauti teise.

29. Ketvirta, apelianto nurodytos Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. eB2-2759-981/2025, eB2-2757-981/2025, eB2-2762-981/2025, kuriose buvo sprendžiami klausimai dėl UAB „Talino 10“, dėl UAB „Optena“, dėl L. J. finansinių reikalavimų patvirtinimo bendrovės bankroto byloje savaime nepatvirtina, kad būtent L. J. turi bendrovės dokumentus ir (ar) turtą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bankrutuojančios bendrovės potencialūs kreditoriai, siekdami pagrįsti savo finansinį reikalavimą bendrovės bankroto byloje, privalo pateikti įrodymus, patvirtinančius reiškiamo reikalavimo pagrįstumą, be kita ko, ir tai, jog bendrovė turi įsipareigojimų tam kreditoriui. Taigi, vien tai, kad L. J., UAB „Talino 10“, UAB „Optena“ įrodinėdami finansinio reikalavimo pagrįstumą pateikė tam tikrus duomenis, susijusius su bendrovės vykdyta veikla ir įsiskolinimais, nereiškia, kad L. J., nors ir susijęs su UAB „Talino 10“, UAB „Optena“, turi bendrovės dokumentus ir (ar) turtą.

30. Be to, apeliantas teigdamas, kad visi bendrovės dokumentai ir turtas yra pas L. J., nepateikė objektyvių duomenų, kad siekdamas įvykdyti teismo jam paskirtą įpareigojimą, elgėsi rūpestingai ir atidžiai bei pats kreipėsi į L. J., prašydamas pateikti jam bendrovės dokumentus ir (ar) turtą, o pastarasis atsisakė tai padaryti.

31. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantas neįrodė, jog jis dėl objektyvių priežasčių negalėjo pateikti nemokumo administratorei bendrovės dokumentų ir (ar) turto. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi tinkamai įvertino bylai reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai nusprendė nepanaikinti paskirtą 300 Eur baudą.

Dėl procesinės bylos baigties

32. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis nustatytomis aplinkybėmis ir nurodytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė ginčui aktualias materialiosios ir procesinės teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurios atskirojo skundo argumentais naikinti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo, todėl apelianto atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo 2026 m. sausio 8 d. nutartis paliekama nepakeista.

33. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skunde nurodytų argumentų, apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie neturi įtakos apskųstos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.

Lietuvos apeliacinis teismas , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2026 m. sausio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.