- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-07-11
- Bylos Nr.
- e2S-1410-967/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01122-2024-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė
- Atsakovas
- D. T.
- Kategorijos
- 3.1.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. gegužės 17 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui D. T. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) (duomenys neskelbtini) (toliau – ieškovė, bendrovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui D. T. (toliau – atsakovas), prašydama priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 62 646,56 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui priklausantį nekilnojamąjį turtą ir kilnojamąjį turtą, o nekilnojamojo turto ir kilnojamojo turto nesant ar esant nepakankamai – atsakovui priklausančias pinigines lėšas ir turtines teises, esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant atsakovui disponuoti ar naudotis nurodytu turtu (62 646,56 Eur apimtyje).
3. Ieškovė nurodė, kad teismui priėmus palankų ieškovei sprendimą, bus apsaugoti ieškovės kreditorių interesai, apgintas viešasis interesas. Ieškovė prašė įvertinti didelę ieškinio sumą, taip pat aplinkybę, kad atsakovas, iškėlus ieškovei bankroto bylą, iki šiol neperdavė nemokumo administratoriui visų ieškovės dokumentų ir turto, jam buvo paskirtos baudos už teismo įpareigojimų nevykdymą. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovo ir jo sutuoktinės vardu registruotas būstas 2023 m. kovo mėnesį buvo parduodamas, todėl negalima atmesti tikimybės, kad atsakovas ir toliau siekia parduoti šį būstą. Ieškovės teigimu, egzistuoja pagrįsta rizika, jog teismo sprendimas ieškinio tenkinimo atveju gali likti neįvykdytas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2024 m. gegužės 17 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo 62 646,56 Eur skolos sumai atsakovui priklausantį nekilnojamąjį turtą ir kilnojamąjį turtą, uždraudžiant šį turtą perleisti, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę, o nekilnojamojo turto ir kilnojamojo turto nesant ar esant nepakankamai – atsakovui priklausančias pinigines lėšas ir turtines teises, esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant atsakovui disponuoti ar naudotis nurodytu turtu, paliekant jam teisę įmokėti pinigus į banko sąskaitą (-as) ir leidžiant jam atsiskaityti su ieškove.
5. Teismas vertino, kad ieškovė kartu su ieškiniu pateikė įrodymus (sąskaitas, mokėjimo kvitus), tikėtinai pagrindžiančius jos reikalavimą 62 646,56 Eur skolos sumai, o ieškovės nurodytų aplinkybių visuma rodo, kad atsakovas yra linkęs nevykdyti jam taikomų įsipareigojimų ieškovės bankroto procese, kas suteikia pagrindą tokį jo elgesį ieškovės atžvilgiu laikyti nesąžiningu. Teismas pažymėjo, kad iš Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamos civilinės bylos Nr. eB2-857-779/2024 duomenų matyti, jog atsakovui, kaip buvusiam bendrovės (duomenys neskelbtini), Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 20 d. ir 2024 m. vasario 26 d. nutartimis buvo paskirtos baudos už teismo įpareigojimo perduoti nemokumo administratoriui ieškovės turtą ir bankroto procedūrai svarbius dokumentus nevykdymą be pateisinamų priežasčių ir ilgą laiką, nors buvo ne kartą raginamas tą padaryti, juolab kad klausimo dėl antros baudos atsakovui skyrimo nagrinėjimo metu nemokumo administratorius, pateikdamas įrodymus, pažymėjo, jog tarp atsakovo perduotų įmonės dokumentų yra neatitikimų arba įtartinų veikų, galinčių užtraukti (duomenys neskelbtini) civilinę atsakomybę (Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 26 d. nutartis). Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 28 d. nutartimi atsakovo prašymas dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 26 d. nutartimi jam paskirtos baudos panaikinimo atmestas konstatuojant, kad atsakovas nepateisinamai ilgai delsė įvykdyti savo pareigą dėl visų bankrutuojančios įmonės dokumentų ir turto perdavimo (Vilnius apygardos teismo 2024 m. kovo 28 d. nutartis). Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gegužės 16 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 28 d. nutartis palikta nepakeista. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovės pateikti duomenys (turto pardavimo skelbimas) liudija, kad 171,78 kv. m bendro ploto butą, esantį (duomenys neskelbtini), į kurį, tikėtina, atsakovo iniciatyva buvo investuojamos ieškovės lėšos atsakovo asmeniniams poreikiams patenkinti, atsakovas ketino perleisti prieš pat prasidedant ieškovės bankroto procesui. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad skolos suma, atsižvelgiant į aplinkybę, kad žalos atlyginimo reikalaujama iš fizinio asmens, šiuo atveju yra labai didelė. Teismas vertino, kad ieškovės pateiktų duomenų visumos pakanka konstatuoti, jog šioje byloje atsakovo atžvilgiu nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Atsakovas D. T. (toliau – ir apeliantas) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutartį civilinėje byloje Nr. e2-5711-1224/2024 ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti BUAB (duomenys neskelbtini) prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Ieškovė turėtų pateikti bent minimalius įrodymus, patvirtinančius, kad atsakovas iki bylos iškėlimo ėmėsi veiksmų turimo turto masei sumažinti, jam nuslėpti, apsunkinti ar pan. Kaip matyti iš bylos medžiagos, įrodymų, pagrindžiančių bent tikėtiną atsakovo nesąžiningumą, ieškovė nepateikė.
6.2. Ieškovė ieškinyje nurodė, o pirmosios instancijos teismas dėl nesuprantamų priežasčių laikė svarbia aplinkybe tai, jog atsakovas buvo įdėjęs buto pardavimo skelbimą prieš ieškovės bankroto bylos iškėlimą. Pažymėtina, kad bankroto bylos bendrovei iškėlimas neturi jokio ryšio su atsakovo skelbimo apie parduodamą nekilnojamąjį turtą įkėlimu. Atsakovas nėra atsakingas dėl bendrovės nemokumo, nėra sukėlęs jokios žalos bendrovei ar pan. Teismas nepagrįstai vertino, kad vien skelbimo įdėjimas yra vienas iš požymių, jog atsakovas siekia slėpti ir (ar) mažinti savo turto masę, kai tuo metu net nebuvo įmanoma numanyti apie galimas pretenzijas atsakovui. Atsakovo skelbimas iš esmės buvo patalpintas dar gerokai iki ginčo su ieškove.
6.3. Ieškovė savo ieškinio reikalavimą dėl žalos atlyginimo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grindžia tuo, kad atsakovas netinkamai vykdė jam, kaip bankrutavusios bendrovės (duomenys neskelbtini), tenkančias pareigas, t. y. ne tik netinkamai valdė bendrovę, bet ir po bankroto bylos jai iškėlimo neperdavė bendrovės dokumentų. Aptariama aplinkybė, pirmosios instancijos teismo įvertinta kaip reikšminga, nors niekaip nei patvirtina, nei paneigia atsakovo nesąžiningumo, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsakovo atžvilgiu taikymo, t. y. atsakovo ketinimų paslėpti, perleisti, įkeisti turimą, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi areštuotą, būtent jam priklausantį turtą ar kitaip jį apsunkinti. Aplinkybė, kad buvusiam bendrovės (duomenys neskelbtini) (atsakovui) už teismo įpareigojimo nevykdymą du kartus buvo paskirta bauda, nėra pakankama grindžiant šio asmens nesąžiningumą laikinųjų apsaugos priemonių būtinumo aspektu. Bendrovės dokumentų neperdavimas bei siekis slėpti ir (ar) mažinti savo turto masę yra niekaip nesusiję. Ryšys tarp atsakovo veiksmų ir pasekmių bankroto proceso metu yra pernelyg nutolęs nuo aplinkybių, kurios įrodinėtinos prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – jog atsakovas ketina išvengti išieškojimo pagal būsimą teismo sprendimą. Taigi teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog tokiu būdu atsakovas siekia išvengti teismo sprendimo įvykdymo būtent šioje byloje. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įvertino, kad bendrovės dokumentų neperdavimas yra viena iš aplinkybių, leidžiančių spręsti, jog atsakovas ketina slėpti ir (ar) mažinti savo turto masę.
6.4. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas didelę ieškinio sumą, kaip vieną iš aplinkybių atsakovui taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nukrypo nuo susiformavusios teismų praktikos.
6.5. Nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad atsakovas ėmėsi veiksmų ar ketina imtis veiksmų tikslingai mažinant savo turto vertę, perleidžiant jį kitiems asmenims, slepiant, kitaip sąmoningai bloginant savo turtinę padėtį, elgėsi nesąžiningai, siekdamas, kad būtų sukliudyta ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
Atsiliepimas
7. Ieškovė BUAB (duomenys neskelbtini) pateikė atsiliepimą į atsakovo atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. gegužės 17 d. nutartyje konstatavo, kad bankroto administratorius ieškinyje buvo nurodęs, jog ieškovas yra bankrutuojanti įmonė, todėl teismui priėmus palankų ieškovei sprendimą bus apsaugoti ieškovės kreditorių interesai, apgintas viešasis interesas. Ieškovės prašoma priteisti 62 646,56 Eur žalos suma šiuo atveju yra labai didelė. Bankroto bylos procese paskyrus atsakovui baudas, šis iki šiol neperdavė bankroto administratoriui visų ieškovo dokumentų ir turto. Be to, atsakovo ir jo sutuoktinės vardu registruotas būstas jau buvo pardavinėjamas 2023 m. kovo mėnesį, todėl jis galimai ir toliau siekia parduoti šį būstą. Šiuo atveju laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama užtikrinti ieškovės teisių įgyvendinimą, realų teismo sprendimo įvykdymą ir ieškovės kreditorių interesų apsaugą. Teismas turi teisę netenkinti prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių tik tuomet, kai yra duomenų apie atsakovo sąžiningumą ir užtikrintas galimybes įvykdyti ieškovei palankų teismo sprendimą. Ieškovė nurodo, kad pritaria šiems teismo argumentams.
7.2. Ieškovė taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad atsakovas yra linkęs nevykdyti jam taikomų įsipareigojimų ieškovės bankroto procese, kas suteikia pagrindą tokį jo elgesį ieškovės atžvilgiu laikyti nesąžiningu. Atsakovui, kuris yra buvęs ieškovės (duomenys neskelbtini), Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 20 d. ir 2024 m. vasario 26 d. nutartimis BUAB (duomenys neskelbtini) bankroto byloje buvo paskirtos baudos už teismo įpareigojimo perduoti administratoriui ieškovės turtą ir bankroto procedūrai svarbius dokumentus nevykdymą be pateisinamų priežasčių ir ilgą laiką, nors buvo ne kartą raginamas tą padaryti. Be to, bankroto administratorius nustatė, kad galimai buvo atliekamos bendrovės buhalterinės apskaitos korekcijos, atbuline data sudarinėjamos sutartys ir atliekami kiti neteisėti veiksmai, kurie parodo atsakovo nesąžiningumą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
9. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Dėl atskirojo skundo argumentų
10. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Procesinę pareigą įrodyti abi minėtas sąlygas turi ta šalis, kuri prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12 ir 178 straipsniai). Priešinga šalis, kuri suinteresuota, kad tokios priemonės nebūtų taikomos, turi pateikti įrodymus, paneigiančius minėtų sąlygų buvimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018).
11. Spręsdamas, ar egzistuoja pirmoji CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga, teismas preliminariai įvertina ieškovo reikalavimą, pateiktus įrodymus ir įsitikina, ar ieškovui palankus teismo sprendimas galėtų būti priimtas. Pažymėtina, kad preliminarus pareikštų reikalavimų ir pateiktų įrodymų įvertinimas reiškia, kad teismas iš ieškinio reikalavimo bei faktinių ir teisinių argumentų pobūdžio sprendžia, ar jis nėra akivaizdžiai netenkintinas, tačiau netiria ir nevertina šio procesinio dokumento faktinių ir teisinių argumentų, juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1502-178/2018). Taigi, pradinėje proceso stadijoje ieškinio (ne)pagrįstumas vertintinas tik tikėtinumo aspektu.
12. Nagrinėjamu atveju matyti, kad ieškovė aiškiai suformulavo ieškinio reikalavimus, jie grindžiami faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, taip pat pateikė įrodymus, siekdama pagrįsti savo poziciją, todėl, atlikus prima facie ieškovės pateikto ieškinio įvertinimą, ieškinys laikytinas tikėtinai pagrįstu (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-757-236/2015), ką pagrįstai nustatė ir pirmosios instancijos teismas.
13. Vertinant antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui – buvimą, pažymėtina, kad CPK nuostatos neįtvirtina jokių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes.
14. Lietuvos apeliacinis teismas nuosekliai plėtoja praktiką, kad didelei ieškinio sumai, kurios nurodymas visuomet priklauso tik nuo ieškovo, nesuteikiama absoliučios ir savaime lemiančios laikinųjų apsaugos priemonių (turto arešto) taikymą aplinkybės reikšmė. Ieškinio sumos dydis gali būti tik vienas iš daugelio kriterijų, sprendžiant dėl kilsiančios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, tačiau vien jis negali būti vertinamas kaip pakankamas pagrindas spręsti dėl tokios grėsmės buvimo. Tokio išimtinio ir itin atsakovo interesus varžančio procesinio instituto, kaip turto areštas, taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo. Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-629-302/2017; 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018).
15. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad asmens nesąžiningumas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nėra preziumuojamas, todėl jį įrodyti turi pareigą šių priemonių prašantis asmuo (CPK 12 ir 178 straipsniai). Disponavimo turtu ribojimų nustatymo tikslas yra antrosios ginčijamų teisinių santykių šalies (atsakovo) turto išsaugojimas, jeigu kyla abejonių, kad šis turtas gali būti perleistas būtent siekiant ateityje išvengti atsiskaitymo su savo kreditoriais ar prievolių jiems įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017).
16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo metu byloje yra pakankamai duomenų apie tikėtiną atsakovo siekį išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo (CPK 178 straipsnis). Ieškovė pateikė teismui konkrečius duomenis apie nesąžiningą atsakovo elgesį. Iš ieškovės pateiktos Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 20 d. nutarties (priimtos civilinėje byloje Nr. eB2-2382-779/2023) matyti, kad 2023 m. liepos 18 d. nutartimi teismas iškėlė BUAB (duomenys neskelbtini) bankroto bylą ir nustatė 15 dienų terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos, per kurį bendrovės valdymo organai privalo perduoti nemokumo administratoriui įmonės turtą ir visus dokumentus, tačiau atsakovas, kuris buvo bendrovės (duomenys neskelbtini), po paminėtos nutarties įsiteisėjimo 2023 m. liepos 27 d. teismo įpareigojimų neįvykdė, todėl jam buvo paskirta 300 Eur bauda. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. vasario 26 d. nutartimi (civilinės bylos Nr. eB2-857-779/2024) paskyrė atsakovui 600 Eur baudą, nustatęs, kad atsakovas ir toliau nevykdo 2023 m. liepos 18 d. nutartimi paskirtų įpareigojimų, kadangi bankroto administratoriui be pateisinamų priežasčių perdavė tik dalį bankrutuojančios bendrovės dokumentų. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teismas 2024 m. kovo 28 d. nutartimi netenkino atsakovo prašymo dėl teismo nuobaudos panaikinimo bendrovės bankroto byloje, kadangi nustatė, jog atsakovas vis dar nėra perdavęs visų bendrovės dokumentų nemokumo administratoriui. Teismo procesiniai sprendimai, kuriais buvo spręstas nuobaudos skyrimo atsakovui klausimas, yra įsiteisėję. Nurodytos aplinkybės, kaip pagrįstai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju leidžia daryti išvadą, kad atsakovas nėra sąžiningas, kadangi jis be pateisinamų priežasčių ilgą laiką nevykdo teismo nustatytų įpareigojimų bendrovės bankroto procese, o tai sudaro pagrindą manyti, kad ir šioje byloje, kurioje atsakovui yra pareikštas reikalavimas dėl žalos atlyginimo, atsakovas gali siekti išvengti teismo procesinio sprendimo įvykdymo.
17. Šią išvadą pagrindžia ir atsakovui pareikšto ieškinio suma – 62 646,56 Eur, kuri, įvertinus aplinkybę, kad atsakovas yra fizinis asmuo, laikytina pakankamai didele, bei ieškovės pateikti duomenys apie tai, kad prieš prasidedant bendrovės bankroto procesui atsakovas siekė parduoti jam priklausantį nekilnojamąjį turtą. Šie duomenys patys savaime, kaip nurodo ir atsakovas, nesudarytų pagrindo šioje byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau nurodytus duomenis įvertinus byloje esančių kitų įrodymų apie atsakovo nesąžiningumą, pasireiškiantį teismo įpareigojimų nevykdymu, kontekste, galima daryti labiau tikėtiną išvadą, jog nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
18. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju pagrįstai, nenukrypdamas nuo formuojamos teismų praktikos, nustatė visas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas – tiek tikėtiną ieškinio pagrįstumą, tiek grėsmės teismo sprendimo įvykdymui buvimą.
Dėl bylos procesinės baigties
19. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso teisės normas bei nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, todėl tenkinti atsakovo atskirojo skundo ir panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. gegužės 17 d. nutartį nėra pagrindo (CPK 336 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
20. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsniu 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
apelianto D. T. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. gegužės 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.