Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Jonavos rajono savivaldybės administracijos atstovei Eleonorai Slovikaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių Jonavos rajono savivaldybės administracijos ir uždarosios akcinės bendrovės „Jonavos paslaugos“ ieškinį atsakovams R. B. ir L. B. dėl mokesčių priteisimo už buto nuomą, komunalines paslaugas bei iškeldinimo, tretysis asmuo M. B., dėl mokesčių priteisimo už buto nuomą ir komunalines paslaugas, nuomos sutarties nutraukimo bei iškeldinimo, institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės Jonavos rajono savivaldybės administracijos atstovė Eleonora Slovikaitė palaikė ieškinį dėl skolos ir atsakovų su atsakovės nepilnamečiais vaikais iškeldinimo jame nurodytais motyvais, prašė ieškinį tenkinti. Nors bylos nagrinėjimo metu atsakovė padengė dalį skolos, tačiau įsiskolinimas yra likęs, ieškinio suma yra gana nemaža, todėl neatsisako savo reikalavimų dėl atsakovės iškeldinimo iš socialinio būsto.

Teismo posėdžio metu ieškovės UAB „Jonavos paslaugos“ atstovė Alvyda Derbutaitė palaikė ieškinį dėl skolos ir atsakovės iškeldinimo ieškinyje nurodytais motyvais. Nuo ieškinio pateikimo teismui dienos atsakovė sumokėjo tik dalį skolos, šiai dienai atsakovės nesumokėta skola sudaro 871,51 Eur, kurią prašo priteisti bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 57 Eur žyminio mokesčio.

Dalyvaudama teismo posėdyje atsakovė R. B. nurodė, kad skolą pripažįsta, bylos nagrinėjimo metu dalį skolos ji jau sumokėjo. Paaiškino, kad ji šiuo metu įsidarbino, o jos sūnus L. B. dirba užsienyje, todėl jie galės sumokėti visas skolas. Skolų už einamuosius mėnesius neturi. Prašo leisti likusią skolą išsimokėti per 5 mėnesius. Ji iki šiol turėjo nemažai finansinių problemų, palaidojo mamą, gavo mažas pajamas, todėl negalėjo laiku susimokėti už būstą. Taip pat teismo prašo jos su vaikais neiškeldinti iš socialinio būsto, kadangi ji neturinti, kur išeiti.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius per teismo nustatytą terminą pateikė išvadą dėl ginčo, kurioje nurodė, kad skyrius sutinka su ieškovių reikalavimais dėl skolos priteisimo. Skyriaus nuomone, atsakovės ir kartu su ja gyvenančių nepilnamečių vaikų iškeldinimas, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, galimai pažeistų teisėtus nepilnamečių vaikų interesus.

Institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovė Aistė Ulickienė teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad sutinka su ieškovių reikalavimais dėl skolos priteisimo. Tačiau nesutinka su ieškovių reikalavimais dėl atsakovės ir kartu su ja gyvenančių nepilnamečių vaikų iškeldinimo, nesuteikiant jiems kitos gyvenamosios patalpos, kadangi tai prieštarautų nepilnamečių vaikų interesams.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Byloje ieškovių pateiktais rašytiniais įrodymais, ieškovių atstovių paaiškinimais nustatyta, kad atsakovei R. B. 2012 m. kovo 2 d. Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu „Dėl gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties pratęsimo“ Nr. 13B-356 buvo pratęsta 2 kambarių buto (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis. 2017 m. rugpjūčio 2 d. Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 13B-1467 atsakovei buvo pratęsta savivaldybės socialinio būsto nuomos sutartis neterminuotam laikotarpiui. Atsakovė, pasirašydama socialinio būsto nuomos pratęsimo sutartį, įsipareigojo mokėti buto nuomos ir kitus mokesčius nustatyta tvarka (sutarties 4.1, 4.6, 4.10, 12, 14, 15 punktai). Butas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Jonavos rajono savivaldybei, jame atsakovė su sūnum L. B. ir nepilnamečiais vaikais M. B., gimusiu (duomenys neskelbtini), ir E. B., gimusiu (duomenys neskelbtini), gyvena nuomininkės teisėmis. Minėtu adresu atsakovė yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą. Iš ieškovės UAB „Jonavos paslaugos“ pateiktų skaičiavimų matyti, kad laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 1 d. susidarė skola už butą – 2 533,47 Eur, iš kurių: 11,88 Eur skola už buto nuomą, 2 470,88 Eur skola už buto komunalines paslaugas ir 50,73 Eur delspinigiai. Atsakovė yra skolinga už buto nuomą, administravimą, šildymą, kaupiamąją įmoką, bendro naudojimo patalpų techninę priežiūrą ir valymą, teritorijos tvarkymą, priskaitytą priklausomai nuo buto ploto, už atliekų išvežimą, priskaičiuotą nuo deklaruotų asmenų skaičiaus. Paslaugų kainos paskaičiuotos vadovaujantis Jonavos rajono savivaldybės tarybos sprendimais: 2016 m. gruodžio 15 d. Nr. 13B-1979, 2011 m. lapkričio 24 d. Nr. 1 TS-386, 2017 m. lapkričio 30 d. Nr. 1TS-266, Nr. 1TS-267, Nr. 1TS-268 ir Nr. 1TS-98 patvirtintomis kainomis. Nuomos mokestis paskaičiuotas vadovaujantis Jonavos rajono savivaldybės tarybos 2016 m. vasario 25 d. sprendimu Nr. 1 TS-58 patvirtinta nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarka. Nuomininkė skolinga už šaltą vandenį, paskaičiuotą pagal vandens apskaitos prietaisų parodymus. Atsakovei 2019 m. rugpjūčio 20 d. surašytas ir išsiųstas įspėjimas dėl skolos už butą, nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo, tačiau skola nesumokėta, butas nustatyta tvarka nebuvo priduotas.

Ieškovės UAB „Jonavos paslaugos“ atstovė teismo posėdyje nurodė, kad atsakovė bylos nagrinėjimo metu sumokėjo ieškovei 1 661,96 Eur, todėl skola yra sumažėjusi. Atsižvelgiant į tai, prašo sumažinti ieškinyje reikalaujamą priteisti skolos sumą ir priteisti iš atsakovės 871,51 Eur.

Dėl skolos priteisimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.583 straipsnio 1 dalis numato, kad už gyvenamosios patalpos nuomą nuomininkas moka nuomos mokestį (buto nuompinigius). CK 6.589 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas. CK 6.589 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog fiziniai asmenys, nustoję būti nuomininko šeimos nariais, bet toliau gyvenantys nuomojamoje patalpoje, turi tokias pat teises ir pareigas kaip ir nuomininkas bei jo šeimos nariai. Atsižvelgiant į šį teisinį reglamentavimą laikytina, kad tiek nuomininkas, tiek jo šeimos nariai turi pareigą mokėti nuomos mokestį bei kitus mokesčius bei atitinkamai yra atsakingi už šios pareigos nevykdymą.

Įstatymas įpareigoja prievoles vykdyti sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus bei draudžia vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.38 straipsnis, 6.59 straipsnis, 6.63 straipsnis).

Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad ginčo bute gyvena ir naudojasi komunalinėmis paslaugomis pagrindinė buto nuomininkė R. B. ir jos vaikai L. B. bei nepilnamečiai sūnūs M. B. ir E. B.. CK 6.590 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagal nuomos sutartį gyvenamojoje patalpoje turi teisę apsigyventi tie nuomininko šeimos nariai ir buvę šeimos nariai, kurie yra įvardyti sutartyje. Tačiau atsakovė mokesčių už buto nuomą ir suteiktas komunalines paslaugas nemokėjo.

Remiantis bylos duomenimis, ieškovių atstovių paaiškinimais, nagrinėjamoje byloje prašomas priteisti įsiskolinimas už buto (duomenys neskelbtini), nuomą ir komunalines paslaugas yra susidaręs nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d.

Bylos nagrinėjimo metu atsakovė sumokėjo dalį skolos - 1 661,96 Eur. Atsižvelgiant į tai, likusią atsakovės nesumokėtą skolą sudaro: 871,51 Eur skola ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidos. Atsakovė skolinga už buto nuomą, administravimą, šildymą, kaupiamąją įmoką, bendro naudojimo patalpų techninę priežiūrą ir valymą, teritorijos tvarkymą, priskaitytą priklausomai nuo buto ploto, už atliekų išvežimą, priskaičiuotą nuo deklaruotų asmenų skaičiaus. Šią skolą ieškovės reikalauja priteisti iš atsakovės, vadovaujantis CK 6.583–6.584 straipsniais.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, yra pagrindas sutikti su ieškovių išreikšta pozicija dėl nuomininkės pareigos sumokėti visą susidariusį įsiskolinimą už butą.

Atsakovė bylos nagrinėjimo metu neginčijo, kad už butą yra susidaręs įsiskolinimas, nurodė, kad mokesčių nemokėjo dėl sunkios finansinės padėties, tačiau didžiąją dalį skolos, tai yra 1 661,96 Eur, bylos nagrinėjimo metu ji padengė.

Esant nustatytoms aplinkybėms konstatuotina, jog atsakovė savo prievolės tinkamai nevykdė ir už būstą mokesčių nemokėjo, dėl ko susidarė skola, kurios atsakovė neginčijo, todėl 871,51 Eur skola už komunalines paslaugas priteisiama iš atsakovės ieškovei UAB „Jonavos paslaugos“. Kaip jau minėta, dalį skolos atsakovė sumokėjo, ieškovėms pareiškus ieškinį teisme, todėl ieškovėms patikslinus ieškinį ir nebeprašant priteisti sumokėtos skolos dalies – 1 661,96 Eur, tačiau neišreiškus atsisakymo nuo šios ieškinio dalies, ieškinio dalis dėl skolos priteisimo tenkinama visiškai, tačiau ši dalis nepriteisiama teismo sprendimu.

CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas, privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, jog skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl iš atsakovės ieškovei UAB „Jonavos paslaugos“ priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsakovė teismo posėdžio metu prašė skolos mokėjimą išdėstyti penkiems mėnesiams. Atsižvelgiant į sunkią atsakovės šeimos turtinę padėtį, sprendimo vykdymas išdėstomas 5 (penkiems) mėnesiams, pirmą mėnesį sumokant 174,30 Eur skolos ir 57 Eur bylinėjimosi išlaidas, o likusius penkis mėnesius mokant po 174,30 Eur (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir - CPK ) 284 straipsnio 1 dalis).

Dėl nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo.

Ieškovės pareiškė ieškinį dėl mokesčių priteisimo už buto nuomą ir komunalines paslaugas, nuomos sutarties nutraukimo bei iškeldinimo, prašo nutraukti buto, esančio (duomenys neskelbtini), 2017 m. rugpjūčio 7 d. sudarytą socialinio būsto nuomos sutartį Nr. 21T-255 ir iškeldinti atsakovus R. B., L. B. ir nepilnamečius atsakovės vaikus M. B., gimusį (duomenys neskelbtini), ir E. B., gimusį (duomenys neskelbtini), iš buto (duomenys neskelbtini), nesuteikiant jiems kitos gyvenamosios patalpos.

Pagrindinis argumentas, kuriuo remiantis, ieškovės prašo atsakovę iškeldinti iš ginčo buto, yra tas, kad atsakovė jau ilgą laiką nemoka buto nuomos ir kitų mokesčių.

Žmogaus teisę į būsto neliečiamybę ginama (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 straipsnis). Būsto praradimas yra radikaliausia teisės į būstą neliečiamybės gerbimą apribojimo forma ir bet kuris asmuo tokio dydžio apribojimo pavojuje turi turėti galimybę šios priemonės proporcingumo ir pagrįstumo klausimą ištirti Konvencijos 8 straipsnio principų kontekste nepriklausomame teisme, o skundžiamas apribojimas laikomas būtinu demokratinėje visuomenėje teisėtam tikslui pasiekti, jei jis atitinka primygtinį socialinį poreikį ir yra proporcingas siekiamam teisėtam tikslui (Europos Žmogaus Teisių Teismo bylos, pvz., McCann v. United Kingdom, no 19009/04, §50, 13 May 2008; Cosic v. Croatia, no 7205/02, 15 January 2009).

Gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimas reglamentuotas Civiliniame kodekse, kuris numato, kad nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinami iš nuomojamos patalpos, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, jei: nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio terminio) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas; nuomininkas, jo šeimos nariai ar kiti kartu su juo gyvenantys asmenys ardo ar gadina gyvenamąją patalpą arba ją naudoja ne pagal paskirtį; nuomininkas, jo šeimos nariai arba kiti kartu su jais gyvenantys asmenys netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyventi (CK 6.611 straipsnis). Teismų praktikoje numatyta, taikant CK 6.611 straipsnį, vadovautis teisingumo ir protingumo principais, įvertinti nuomininko kaltę dėl sutarties pažeidimo, o bylose dėl iškeldinimo iš gyvenamojo būsto nustatyti šalių interesų pusiausvyrą (CK 1.5 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-1124/2003, Nr. 3K-3-410/2010).

Atsakovė, dalyvaudama teismo posėdyje, su ieškinio reikalavimais dėl jos iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos nesutiko. Savo nesutikimą ieškovė grindė tuo, jog ji nenori būti iškeldinta, kitos gyvenamosios patalpos ji neturi, o dėl sunkios finansinės padėties, neturės galimybių išsinuomoti kitą būstą.

CK 6.611 straipsnyje nustatyta, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinti iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, jeigu nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, jei nuomininkas, jo šeimos nariai ar kiti kartu su juo gyvenantys asmenys ardo ar gadina gyvenamąją patalpą arba ją naudoja ne pagal paskirtį, netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyventi.

Nors gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo teisėtumo vertinimui taikytinos CK normos, tačiau nagrinėjamu atveju ginčo šalis sieja išskirtinio pobūdžio nuomos sutartis – socialinio būsto nuoma, todėl teismai turi atsižvelgti ir į ginčo sutarties pobūdį ir sudarymo tikslus, kurie suponuoja didesnę labiau pažeidžiamų visuomenės grupių apsaugą, be nacionalinės teisės normų subsidiariai garantuojamą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, dėl kurių Lietuva įsipareigojo. Teismai kiekvienu konkrečiu atveju privalo spręsti dėl teisės į būstą apribojimo proporcingumo ir atitikties būtinumui asmens nenaudai priimti griežčiausią teisinę sutarties pažeidimo priemonę – iškeldinimą iš gyvenamųjų patalpų nesuteikiant kitų (CK 6.611 straipsnis).

Vertinant taikomos priemonės proporcingumo klausimą, gali būti svarbūs įvairūs aspektai – iškeldinamų asmenų pažeidžiamumo laipsnis (sveikatos būklė, amžius, nepilnamečiai vaikai), gyvenimo atitinkamame būste trukmė, kito būsto neturėjimas, nuomos mokesčio mokėjimas, tvarkingos kaimynystės užtikrinimas, kito reikšmingo intereso į būstą nebuvimas, iškeldinimu suinteresuoto subjekto pozicija iškeldinamojo atžvilgiu (kokį laikotarpį ignoruotas teisių pažeidimas), valstybės įsipareigojimų suteikti kitą būstą nesilaikymas ir (ar) pan. (žr., pvz., Bjedov v. Croatia, no. 421050/09, judgment of 29 May 2012, Stankova v. Slovakia, no. 7205/02, judgment of 9 October 2007, Pinnock and Walker v. United Kingdom, no. 31673/11, judgment of 24 September 2013; kt.). Taigi Konvencijos 8 straipsnio pažeidimas konstatuojamas ir iškeldinimas iš būsto pripažįstamas neproporcingu, kai tokia priemonė nepagrįstai suvaržo asmenų teises, neatitinka pažeidimo, už kurį yra taikoma, sunkumo, taikoma neatsižvelgus į iškeldinamo asmens siekius ir galimybes pašalinti pažeidimą ir kitais panašiais atvejais. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, kur teisėtu pripažintas atsisakymas iškeldinti nuomos ir komunalinių mokesčių nemokantį bei butą subnuomojusį, į bedarbių sąrašą įrašytą bute nuolat gyvenantį ir kitos gyvenamosios patalpos neturintį asmenį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012), ilgalaikį ryšį su būstu turinčią socialiai remiamą šeimą, kurios materialinė padėtis sunki, sutartinių įsipareigojimų nevykdymą lėmė sunki finansinė padėtis (objektyvios priežastys), atsakovė skolos neneigė, neginčijo apimties, bylos nagrinėjimo metu ją sumažino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-645/2013) ir panašūs atvejai (Kauno apygardos teismo 2014 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-2098-658/2014).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė bute (duomenys neskelbtini), yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą. Socialinio būsto nuomos sutartis su atsakove nuo 2017 m. rugpjūčio 2 d. sudaryta neterminuotam laikotarpiui. Buto nuomos sutartis su atsakove buvo pratęsta 2012 m. kovo 2 d. Nuomojamame bute atsakovė su savo nepilnamečiais vaikais gyvena ilgiau nei devynerius metus. Sutiktina su ieškovėmis, kad atsakovė tinkamai nevykdė pareigos mokėti nuomos mokesčio ir mokesčių už buto komunalines paslaugas, tačiau, sprendžiant dėl ieškovių prašomų taikyti CK 6.611 straipsnyje nustatytų padarinių, būtina įvertinti šios priemonės proporcingumą ir pagrįstumą.

Teismas, susipažinęs, su byloje pateiktais įrodymais, daro išvadą, jog pagrindinė buto nuomininkė atsakovė R. B. nuomos skolos už socialinį būstą ir komunalinių mokesčių, kuriame gyvena, negalėjo sumokėti dėl sunkios finansinės padėties. Tačiau bylos nagrinėjimo metu atsakovė sumokėjo didesnę dalį prašomos priteisti skolos sumos.

Teismo vertinimu, aukščiau nurodytos aplinkybės pagrindžia skolos susidarymo priežasčių objektyvumą. Bylos duomenys patvirtina esminę faktinę aplinkybę, kad atsakovė gaunanti minimalias pajamas, ilgą laiką neturėjo galimybės susimokėti už buto nuomą ir komunalines paslaugas, ginčo bute nuolat gyvena nuo 2012 m. ir kitos gyvenamosios patalpos neturi, kas Konvencijos 8 straipsnio taikymo prasme patvirtina asmens pakankamų ir tęstinių ryšių su konkrečia vieta buvimą kaip prielaidą ginti tokio asmens teisę į būstą. Nėra duomenų, kad pagrindinė buto nuomininkė atsakovė R. B. ar jos nepilnamečiai vaikai piktnaudžiavo savo teisėmis, nesiekė padengti savo įsiskolinimų nors turėjo pakankamai lėšų ar pan., elgėsi nerūpestingai, nesąžiningai, neteisingai, taip pat kad atsakovė vengia ir ateityje tikėtinai vengs tinkamai vykdyti prievoles, kylančias iš nuomos teisinių santykių, kadangi atsakovė didesnę dalį skolos sumokėjo. Taip pat pažadėjo per penkis mėnesius padengti visą įsiskolinimą už butą. Atsakovė neturi registruotino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų asociali ar vestų asocialų gyvenimo būdą. Todėl teismas daro išvadą, jog šiuo atveju gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimas ir atsakovės bei jos nepilnamečių vaikų iškeldinimas, būtų neproporcingas padarytam pažeidimui bei prieštarautų protingumo, teisingumo bei sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Žyminis mokestis priteisiamas ieškovui iš atsakovo proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovė UAB „Jonavos paslaugos“, paduodama ieškinį teismui, už turtinį reikalavimą sumokėjo 57 Eur žyminį mokestį. Bylos nagrinėjimo metu, ieškovė patikslino ieškinio reikalavimus, sumažindama prašomos priteisti skolos dydį, kadangi dalis skolos buvo padengta. Atsakovai dalį ieškovės reikalavimo patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė, kreipdamasi į teismą, sumokėjo žyminį mokestį už tuo metu buvusią atsakovės skolą, todėl ieškovei iš atsakovų priteisiama visa ieškovės sumokėta žyminio mokesčio suma – 57 Eur.

Už pareikštą reikalavimą dėl iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos ieškovė Jonavos rajono savivaldybės administracija yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Ieškinio dalį dėl atsakovų iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos atmetus, žyminis mokestis už šį reikalavimą valstybei iš atsakovės nepriteisiamas.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur), todėl jos iš atsakovų nepriteisiamos (CPK 92, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285 straipsnio 1 dalimi, 285–286 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Jonavos paslaugos“, juridinio asmens kodas 156916523, solidariai iš atsakovų R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. B. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) 871,51 Eur (aštuonių šimtų septyniasdešimt vieno euro 51 centų) įsiskolinimą už buto, esančio (duomenys neskelbtini), komunalines paslaugas laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 1 d., ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (871,51 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. sausio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 57 Eur (penkiasdešimt septynių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimo vykdymą išdėstyti 5 (penkiems) mėnesiams, pirmą mėnesį sumokant 174,30 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt keturis eurus 30 centų ) skolos ir 57 Eur (penkiasdešimt septynių eurų) bylinėjimosi išlaidas, o likusius penkis mėnesius mokant po 174,30 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt keturis eurus 30 centų ).

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.