- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-27
- Bylos Nr.
- 2S-671-278/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Valiulienė
- Pareiškėjas
- S. S.
- Suinteresuotas asmuo
- Bigbank AS filialas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. liepos 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2FB-10013-752/2019 pagal pareiškėjo S. S. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys Bigbank AS filialas, uždaroji akcinė bendrovė (toliau ir UAB) „Skolų rizikos sprendimai“, SIA „B2Kapital“, akcinė bendrovė (toliau ir AB) „Swedbank“, UAB „MiniBank“, UAB „Sergel“, UAB „Gelvora“, K. Č., UAB „Julianus Inkaso“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, UAB „Legal Balance“, UAB „ARN Group“, UAB „4Finance“, UAB „Mokilizingas“, UAB „Sostinės kreditai“, VSDFV Mažeikių skyrius, UAB „BnP Finance“, UAB „Ekskomisarų biuras“, L. S., antstoliai: S. V., A. A., J. Ž., R. G., R. S., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
1. Patikslintu pareiškimu S. S. prašė teismo iškelti jam bankroto bylą; bankroto administratoriumi paskirti V. Š.; laikotarpiu nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimus ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos, patvirtinti 220 Eur administravimo išlaidų sumą, reikalingą bankroto procedūroms atlikti; laikotarpiu nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimus ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos, patvirtinti 800 Eur sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį jo būtiniesiems poreikiams tenkinti; nustatyti keturių mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, mokumo atkūrimo plano projekto parengimui ir pateikimui teismui tvirtinti.
2. Pareiškėjas S. S. nurodė, kad dar iki 2008 m. iš AB „Swedbank“ buvo pasiskolinęs 10 000 Lt, kurie buvo panaudoti nuomos mokesčiams bei pragyvenimui, tačiau kredito sutartį bankas nutraukė ir skolos išieškojimą perdavė antstoliams. Vėliau jis ėmė greituosius kreditus, kurie buvo panaudoti pragyvenimui, šeimai, neabejodamas, kad juos grąžins, nes tuo metu dirbo. Sumažėjus darbo užmokesčiui, neliko lėšų kreditorių reikalavimams tenkinti, todėl negali tinkamai įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų, kurių bendra suma kreditoriams ir pradelsti mokėjimai sudaro virš 14 000 Eur. Nurodė, kad dirba (duomenys neskelbtini), per mėnesį gaunamos pajamos vidutiniškai sudaro 919 Eur sumą, atskaičius mokesčius. Teigė, kad atsižvelgiant į gaunamas pajamas, jis negali vykdyti prisiimtų finansinių įsipareigojimų, kurie vis didėja dėl skaičiuojamų netesybų, palūkanų. Nurodė, kad per paskutiniųjų trijų metų laikotarpį nebuvo sudaręs jokių kreditorių teises pažeidžiančių sandorių ar kitokių veiksmų, kurie galėtų būti nesąžiningais. Tapo nemokus ne dėl žalingų įpročių, taip pat ne dėl nusikalstamos veikos ir nėra kitų Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 5 straipsnio 8 dalyje numatytų pagrindų, dėl kurių jam nebūtų galima iškelti bankroto bylos. Nurodė, kad gaunamų pajamų ir jo turto nepakanka kreditorių reikalavimams patenkinti vykdymo procese, todėl jam, sąžiningai siekiančiam atkurti savo mokumą, tikslu tenkinti kreditorių reikalavimus, turi būti keliama bankroto byla. Teigė, kad bankroto bylos jam iškėlimas atitiktų tiek jo, tiek kreditorių interesus, nes užtikrins kreditorių reikalavimų patenkinimą kuo didesne apimtimi, bus parengtas mokumo atkūrimo planas, kuriame bus numatytos lėšos skiriamos kreditoriams. Nurodė, kad augina (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gimusius du nepilnamečius vaikus, yra vedęs, jo sutuoktinė dirba (duomenys neskelbtini), gauna minimalią mėnesinę algą, savo vardu registruoto nekilnojamojo turto jis neturi, o jo būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalinga 800 Eur suma per mėnesį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismas Kauno rūmai 2019 m. liepos 17 d. nutartimi atsisakyta pareiškėjui S. S. iškelti fizinio asmens bankroto bylą.
4. Teismas nustatė, kad pareiškėjo skolas sudaro: UAB „Gelvora“ 680,77 Eur, UAB „Sostinės kreditai“ 575,76 Eur , SIA „B2Kapital“ 1 706,25 Eur, kurių išieškojimą vykdo antstolė A. A.; UAB „Sergel“ 300,60 Eur, UAB „Legal Balance“ 1 001,82 Eur skola ir 5 proc. procesinės palūkanos, UAB „ARN Group“ 266,71 Eur skola ir 5 proc. procesinės palūkanos, UAB „Gelvora“ 1 121,11 Eur skola ir 5 proc. procesinės palūkanos, UAB „Julianus Inkaso“ 681,70 Eur skola ir 5 proc. procesinės palūkanos, kurių išieškojimas vykdomas antstolės J. Ž.; UAB „Ekskomisarų biuras“ 5 134,47 Eur skola, UAB „MiniBank“ 300,04 Eur skola, kurių išieškojimą vykdo antstolė S. V.; UAB „Skolų rizikos sprendimai“ 1 672,82 Eur skola, VMI prie LR FM 28,00 Eur, išieškojimą vykdo antstolė R. G.; VSDFV Mažeikių skyriui 2 857,14 Eur skola; taip pat vykdymo išlaidos antstoliams: antstolei J. Ž. – 427,89 Eur, antstolei S. V. – 466,41 Eur, antstolei A. A. – 282,63 Eur. Viso skolų, kurių mokėjimo terminai yra suėję, suma yra 17 504,12 Eur. Nustatė, kad pareiškėjas neturi registruotino nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, nuo 2018-03-27 dirba (duomenys neskelbtini) ir jo mėnesinis darbo užmokestis yra apie 900 Eur. Teismas nurodė, kad pareiškėjas yra vedęs, turi du nepilnamečius vaikus, sutuoktinė registruoto nekilnojamojo turto neturi, S. S. neteistas. Nustatė, kad pareiškėjas kreditoriams apie ketinimą kreiptis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo pranešė Fizinių asmenų bankroto įstatymo nustatyta tvarka.
5. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog pradelstų mokėjimų suma atitinka FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje numatytą sąlygą asmenį pripažinti nemokiu, savaime nepatvirtina asmens nemokumo. Nemokumui nustatyti reikalinga atlikti fizinio asmens nemokumo priežasčių analizę, įvertinti fizinio asmens skolinių įsipareigojimų apimtį, turimo turto masę, taip pat galimas skolininko perspektyvas įvykdyti skolinius įsipareigojimus. Nurodė, kad sprendžiant dėl pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą pagrįstumo, teismas taip pat turi patikrinti, ar nėra atsisakymo iškelti fizinio asmens bankroto bylą pagrindų, numatytų FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje.
6. Teismas įvertino pareiškėjo paaiškinimus, kad jis dar iki pirmosios santuokos sudarymo nuomojosi butą, pinigų nuomai, depozitui skolinosi iš AB „Swedbank“, susituokus ir gimus sūnui, nuolat trūko lėšų pragyvenimui, vėliau išsiskyrus iš jo priteistas išlaikymas vaikui, todėl iki 2013 metų ėmė greituosius kreditus, kuriuos naudojo pragyvenimui, nuomai. Vėliau susituokęs, skolų nedidino, t.y., šeima pragyveno iš gaunamų pajamų ir tėvų paramos. Antroje santuokoje gimė du vaikai, sutuoktinė nedirbo, augino vaikus. Pareiškėjo teigimu, padengti susidariusius įsiskolinimus neturėjo galimybės, nes jo gaunamų pajamų vos užteko buto nuomai, pragyvenimui, iš gaunamų pajamų kas mėnesį antstolis išskaičiuodavo apie 400 Eur išlaikymo įsiskolinimui dengti. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė objektyvių duomenų apie sutuoktinės gaunamą darbo užmokestį, nors patikslintame pareiškime nurodė, kad sutuoktinė dirba pardavėja, jos pajamas sudaro minimali mėnesio alga, o teismo posėdyje teigė, kad sutuoktinė dirba padavėja nepilnu etatu, gauna apie 200 Eur darbo užmokesčio. Pripažino, kad šeimos biudžetą taip pat sudaro ir pareiškėjo sutuoktinės gaunamos pajamos, kuri turi aukštąjį išsilavinimą. Teismas darė išvadą, kad sutuoktinė galėtų susirasti aukštesnės kvalifikacijos ir daugiau apmokamą darbą. Nurodė, kad nors pareiškėjas ir jo sutuoktinė nurodė, jog dviejų vaikų išlaikymui pareiškėjas turi skirti 300 Eur, konstatavo, kad išlaikyti vaikus yra abiejų tėvų pareiga, o nepateikus duomenų apie sutuoktinės gaunamas pajamas negalima vienareikšmiai vertinti, kad 300 Eur suma vaikų išlaikymui, įtraukta į pareiškėjo būtinuosius poreikis, yra objektyviai būtina, tuo labiau, kad valstybė skiria tėvams pagalbą vaikams mokamomis išmokomis, po 50 Eur kiekvienam vaikui. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad išlaidos būsto išlaikymui (220 Eur) nepagrįstai priskirtos pareiškėjo būtiniesiems poreikiams, nes išlaikyti būstą taip pat yra abiejų sutuoktinių pareiga. Konstatavo, kad pareiškėjo būtinieji poreikiai yra mažesni, nei nurodyta poreikių lentelėje.
7. Teismas vertino, kad pareiškėjo gaunamos pajamos sudaro sąlygas padengti paskolos sutartimis prisiimtus skolinius įsipareigojimus per protingą laikotarpį, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 736 straipsnio nuostatomis, antstoliams vykdant išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kiekvieną mėnesį skolų dengimui tektų apie 370 Eur, todėl pareiškėjo skola visa apimtimi, visiems kreditoriams būtų padengta per 47 mėnesius. Nurodė, kad patenkinus pareiškėjo prašymą iškelti jam bankroto bylą ir patvirtinus pasiūlytą būtinųjų išlaidų sumą, kreditorinių reikalavimų dengimui bankroto proceso metu kiekvieną mėnesį būtų skiriama apie 50 Eur, o per visą bankroto laikotarpį, t.y. 36 mėn., visų kreditorinių reikalavimų tenkinimui būtų skirta tik 1 800 Eur, likusi kreditorinių reikalavimų dalis būtų nurašyta. Teismas darė išvadą, kad skirti per mėnesį 370 Eur skolų dengimui pareiškėjui neturėtų būti finansiškai neįmanoma, be to, jis padengė išlaikymo įsiskolinimą sūnui iš pirmos santuokos, antstoliui išskaitant apie 400 Eur. Sprendė, kad esant dabartinei finansiniai situacijai, t.y., pareiškėjo gaunamoms pajamos, jo turtinė padėtis leistų jam ne tik per protingą terminą atsiskaityti su kreditoriais, bet ir užtikrinti asmeninių poreikių tenkinimą, o pareiškėjo sutuoktinei susiradus darbą pagal įgytą išsilavinimą ir profesiją, ateityje pareiškėjo šeimos pajamos galėtų didėti.
8. Pirmosios instancijos teismas vertino pareiškėjo paaiškinimus, kad jis greituosius kreditus ėmė ir vartojimo kredito sutartis sudarė pragyvenimo tikslu – būsto nuomai, kitoms reikmėms, nors visą laiką dirbo, turėjo lėšų pragyvenimui. Nurodė, kad pareiškėjui nepateikus duomenų, teismas neturi galimybės objektyviai įvertinti S. S. finansinės padėties skolų susidarymo laikotarpiu, jų būtinumo. Pripažino, kad byloje nėra duomenų, jog vartojimo kredito sutartys buvo sudarytos dėl svarbių priežasčių. Vertindamas pareiškėjo elgesį prisiimant ir vykdant finansinius įsipareigojimus, teismas sprendė, kad pareiškėjas prisiėmė finansinius įsipareigojimus, kurių jis realiai negalėjo vykdyti. Pripažino, kad pareiškėjo išsilavinimas leido jam tinkamai įvertinti savo galimybes prisiimant naujus skolinius įsipareigojimus ir žinodamas savo galimybes vykdyti jau esamus skolinius įsipareigojimus, sudarė naujas greitųjų kreditų sutartis ir taip sukėlė nemokumą. Nurodė, kad pats pareiškėjas nurodė, jog jis stebėjosi, kad kredito bendrovės, turint omenyje jo kreditingumo istoriją, jam suteikė naujus trumpalaikius kreditus ir konstatavo, kad tai leidžia daryti išvadą pareiškėją buvus nesąžiningą. Pripažino, kad pareiškėjas S. S., elgdamasis atidžiai ir rūpestingai, turėjo ir galėjo suvokti, jog sudarydamas skolinimosi sandorius, sunkina savo finansinę padėtį ir mažina realias galimybes atsiskaityti su jau esamais kreditoriais. Darė išvadą, kad byloje pateiktų įrodymų visuma patvirtina pareiškėjo neatsakingą požiūrį į skolinimąsi, nes buvo paimtos paskolos (greitieji kreditai), neplanuojant pajamų ir išlaidų, nevertinant prisiimtų įsipareigojimų mąsto ir savo galimybių juos įvykdyti. Sprendė, kad S. S. gaunant pastovias, su darbo santykiais susijusias pajamas, toks paskolų kiekis su dideliais paskolų sutarčių kaštais nebuvo būtinas būtiniausiems pareiškėjo poreikiams tenkinti, o tenkinti tokius poreikius, kurie nėra būtini ir yra kilę iš jo noro gyventi ne pagal finansines galimybes, neatitinka sąžiningo asmens kriterijų. Darė išvadą, kad pareiškėjas, prisiimdamas vis naujus skolinius įsipareigojimus, elgėsi nesąžiningai, neprotingai ir neatsakingai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą motyvai
9. Atskiruoju skundu pareiškėjas S. S. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019-07-17 nutartį ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
10. Nurodo, kad teismas nebuvo aktyvus, nes nevisapusiškai ir neišsamiai ištyrė duomenis apie jo mokumą ir (ne)sąžiningumą, nebuvo surinkti visi bylai reikšmingi įrodymai. Teismas nutartyje nepagrįstai kvestionavo 300 Eur sumą, reikalingą vaikų išlaikymui, nes orientaciniu kriterijumi, nustatant išlaikymo dydį, laikoma CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą, kuri nuo 2019-01-01 yra 555 Eur. Nurodė, kad vieno vaiko išlaikymui abu tėvai turėtų skirti po 277,50 Eur, o jis abiem vaikams skirtų tik po 150 Eur ir tokia suma išlaikymui atitinka minimalius vaikų poreikius. Be to, atsižvelgtina, kad vienas sūnus dažnai serga, reikalingi vaistai, tyrimai, kitas sūnus lanko būrelius. Teigia, kad vaikų poreikius sudaro: rinkliavos darželyje, mokestis už darželį, žaislai, prietaisai vaikams žaisti, pramogos (kino teatras, žaidimų aikštelės, žinomos lankytinos vietos/ekskursijos, transporto išlaidos jų poreikiams, maistas, apranga, avalynė), be to, kyla maisto produktų, higienos, ugdymo ir lavinimo bei kitų būtiniausių prekių kainos. Nurodo, kad suma būstui (220 Eur) yra pagrįsta įrodymais, nes pagal nuomos sutartį už nuomą reikia mokėti 210 Eur, šaltuoju sezonu mokestis už komunalines paslaugas vidutiniškai sudaro apie 250 Eur, šiltuoju metų sezonu apie 150 Eur. Šios sumos yra mokamos abiejų sutuoktinių, jo nurodyta suma 220 Eur kas mėnesį yra tinkamai paskaičiuota, pateikti įrodymai, tačiau jų teismas nevertino. Tvirtina, kad vykdymo proceso metu skolininkui yra skaičiuojamos palūkanos, delspinigiai, antstolių vykdymo išlaidos, kas lemia, jo turimų skolinių įsipareigojimų neapibrėžtumą. Vykdant priverstinį skolų išieškojimą, nėra atsižvelgiama į jo būtinuosius poreikius, vaikų išlaikymui skirtinas sumas, todėl fizinių asmenų bankrotas suteikia galimybę grįžti į normalų gyvenimą.
11. Tvirtina, kad byloje sprendžiant dėl FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto taikymo, turi būti vertinami jo veiksmai (neveikimas) per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo - t. y. iki 2019 m. balandžio mėnesio, todėl į vertinamų sandorių laikotarpį patenka sandoriai, sudaryti nuo 2016 m. balandžio mėnesio iki 2019 m. balandžio mėnesio, o per šį laikotarpį nėra sudaręs jokių sandorių. Teigia, kad teismas netinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias atsisakymą iškelti bankroto bylą dėl fizinio asmens nesąžiningumo ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikoje bylose dėl fizinio asmens bankroto, suformuotų bankrutuoti siekiančio asmens (ne)sąžiningumo vertinimo kriterijų. Nurodo, kad kreditoriai neįrodinėjo, kad sudarydamas kredito sutartis jis siekė tapti nemokus. Siekiančio bankrutuoti fizinio asmens (ne)sąžiningumo sąlyga negali būti nustatoma vien pagal nemokumą kaip pasekmė. Vien paskolų (kreditų) gavimas ir vėliau iš to išplaukęs prievolių pagal paskolų sutartis nevykdymas (nepajėgumas) savaime negali būti pripažįstamas pakankamu kredito gavėjo fizinio asmens nesąžiningumo, nulemiančio atsisakymą iškelti jam bankroto bylą, patvirtinimu. Teigia, jog sąmoningai nesiekė tapti nemokus, kreditus ėmė neturėdamas realaus pagrindo manyti, kad nesugebės jų grąžinti. Vartojimo kreditų paėmimas, siekiant tenkinti būtiniausius šeimos poreikius, negali būti laikomas neatidžiu ir nerūpestingu elgesiu, o toks elgesys negali būti kvalifikuojamas kaip nesąžiningas. Tvirtina, kad nevengė dirbti, o netekęs darbo, ieškojo, dėjo pastangas gauti didesnį darbo užmokestį, buvo aktyvus darbo rinkos dalyvis. Priemonės, kurių ėmėsi nebuvo veiksmingos, nes jo mokumas ne didėjo, o palaipsniui mažėjo dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių. Teigia, jog nors ir elgėsi nepakankamai atidžiai bei rūpestingai, jo elgesio negalima prilyginti elgesiui, patvirtinančiam siekį bloginti savo padėtį, todėl jis negali būti pripažintas nesąžiningu. Nurodo, kad skolintomis lėšomis dengė ankstesnius įsipareigojimus kreditoriams, o tai patvirtina, kad kreditorių reikalavimai, nors ir ne visiškai, buvo dengiami. Tai tik patvirtina, kad nesiekė tapti nemokus. Kreditoriai neįrodinėjo, jog jis kreipęsis dėl kreditų suteikimo, elgėsi nesąžiningai, nuslėpė ar pateikė klaidingą informaciją, susijusią su savo mokumu, kuri yra reikšminga priimant sprendimą dėl kreditavimo. Teigia, kad skolinosi lėšas būtiniausiems poreikiams tenkinti, o ne prabangos prekių įsigijimui, ar kitaip sąmoningai siekė nemokumo, skolinosi nuomai, pragyvenimui, kas irgi laikoma svarbiomis priežastimis, nes buvo atsidūręs beviltiškoje padėtyje.
12. Pareiškėjas tvirtina, kad teismas nebuvo aktyvus, nes nei posėdyje, nei nutartimi nereikalavo pateikti duomenų apie sutuoktinės gaunamas pajamas ar apie jo gautas pajamas skolų susidarymo laikotarpiu, nereikalavo šių duomenų iš atitinkamų institucijų. Teismo išsakytos rekomendacijos pakeisti gyvenamąją vietą ir keltis gyventi į kaimą, yra nesuprantamos. Sutinka, kad jo sutuoktinė turi aukštąjį išsilavinimą ir gali ieškotis geresnio darbo, tačiau vertinant jos sukauptą darbo patirtį visiškai kitoje srityje nei jos turimas išsilavinimas, lemtų mažas gaunamas pajamas, be to, istorijos mokytojo paklausa nėra didelė.
Atsiliepimas
13. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo „B2Kapital“ SIA prašo skundo netenkinti. Nurodo, kad pagrįsta teismo išvada, jog pareiškėjo S. S. skola yra tokio dydžio, kuri visa apimtimi gali būti padengta per protingą laiką, kuris būtų šiek tiek ilgesnis nei trunka fizinio asmens bankroto byla. Teigia, kad imdamas kreditus, pareiškėjas planavo arba turėjo planuoti į ateitį kreditų grąžinimą. Gaunant 900 Eur darbo užmokestį pagal CPK 736 straipsnio nuostatas skola galėtų būti padengta per trumpesnį nei 5 metų laikotarpį, skolininkui patiriant šiek tiek didesnes išlaidas, nei būtų patiriamos fiziniam asmeniui iškėlus bankroto bylą. Nurodo, kad atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis FABĮ įtvirtintu teisingos skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyros principu, skolininko mokumas galėtų būti pilnai atkurtas neiškėlus jam bankroto bylos, pilnai padengiant kreditorinius reikalavimus. Teigia, jog pareiškėjas teikia prieštaringus duomenis - pareiškime nurodo, kad kreditus jis paėmė, kai buvo netekęs darbo, o pareiškimą teikė dirbdamas bei gaudamas virš 900 Eur per mėnesį darbo užmokestį. Nurodo, kad Fizinių asmenų bankroto įstatymu sudaromos sąlygos fiziniams asmenims, iš esmės pablogėjus jų finansinei būklei, per protingą terminą pagal galimybes tenkinti kreditorių reikalavimus ir, pasibaigus šiam terminui, įstatyme nustatytomis sąlygomis būti atleistiems nuo tolimesnio skolų mokėjimo. Teigia, kad pareiškėjo turtinė padėtis yra pagerėjusi, t.y., jis paėmė kreditus tuo metu kai nedirbo, o pareiškimo pateikimo metu jo turtinė padėtis žymiai geresnė, todėl dalį lėšų gali skirti atsiskaitymams su kreditoriais. Nesutinka, kad teismas nebuvo aktyvus, nevisapusiškai ir neišsamiai ištyrė duomenis apie pareiškėjo mokumą, nes į bylą pats pareiškėjas pateikė duomenis apie savo gaunamas pajamas, o teismo posėdžio metu paklausus apie sutuoktinės gaunamas pajamas, vengė atsakyti į šį klausimą. Nesutinka su pareiškėjo pateiktu lėšų paskaičiavimu, reikalingu būtinųjų poreikių tenkinimui. Teigia, kad vaikų išlaikymui bei būsto nuomai ir komunalinėms išlaidoms reikalingos lėšos turėtų būti padalintos per pusę, nes pareiškėjo sutuoktinė taip pat turi prisidėti prie vaikų ir būsto išlaikymo. Mano, kad didelis dėmesys turėtų būti skiriamas, teisingumo, protingumo bei skolininko ir kreditoriaus interesų pusiausvyros principams. Nurodo, kad jei pareiškėjui būtų iškelta bankroto byla, kuriai pasibaigus po 3 metų būtų nurašomi visi likę kreditoriniai reikalavimai, o per šiek tiek ilgesnį bet protingą laiką galėtų būti padengti visi kreditoriniai reikalavimai, būtų pažeistas kreditorių (kredito įstaigų) ir skolininkų (klientų, kurie kreipiasi į kredito įstaigas dėl paskolos, ketindami ją grąžinti per protingą laiką) interesų pusiausvyra bei padaryta žala ekonominiam stabilumui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas tenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
15. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė iškelti pareiškėjui S. S. fizinio asmens bankroto bylą konstatuodamas, kad pareiškėjo gaunamos pajamos sudaro sąlygas padengti paskolos sutartimis prisiimtus skolinius įsipareigojimu per protingą laikotarpį bei pripažindamas, jog pareiškėjo elgesys prisiimant ir vykdant įsipareigojimus nevertintinas kaip sąžiningas.
16. FABĮ 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą jei nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Fizinio asmens bankroto bylą iškelti atsisakoma jei teismas nustato, kad pareiškėjas yra nesąžiningas (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2-4 punktai), mokus (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 1 punktas), kreipėsi dėl bankroto bylos iškėlimo pakartotinai nesuėjus įstatyme nustatytam terminui (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 5 punktas), arba paaiškėja, kad fiziniam asmeniui yra iškelta neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyvis yra fizinis asmuo, bankroto byla (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 6 punktas). Sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti įvertinamos dvi aplinkybių grupės: pirma, turi būti konstatuotas fizinio asmens nemokumas; antra, nustačius fizinio asmens nemokumą, turi būti patikrinama, ar neegzistuoja FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant bankroto bylą atsisakoma iškelti.
17. Fizinio asmens bankroto bylai iškelti pareiškėjo turtinė būklė turi atitikti FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nustatytą nemokumo kriterijų, t.y., jis turi būti nepajėgus įvykdyti skolinius įsipareigojimus, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 MMA. Taigi, sprendžiant dėl fizinio asmens nemokumo būklės turi būti taikomi tokie kriterijai: skolų suma turi viršyti 25 MMA, šių skolų mokėjimo terminai turi būti pasibaigę ir asmuo faktiškai (objektyviai) neturi turėti galimybės šias skolas padengti nei šiuo metu, nei tokios galimybės neatsiras per protingą terminą. Teismas turi įvertinti asmens galimybių įvykdyti skolinius įsipareigojimus perspektyvas per konkretų, teismo vertinimu, protingą laikotarpį (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-06-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379-701/2015). Fizinio asmens nemokumui konstatuoti būtina šių sąlygų visuma. Įstatymas nenumato konkretaus laikotarpio, kuriuo turėtų būti įvertinama bankrutuoti siekiančio fizinio asmens skolinių įsipareigojimų kitimo dinamikos perspektyva, todėl būtina atsižvelgti į skolininko ir jo kreditorių teisėtų interesų pusiausvyrą. Esminis skolininkų interesas yra grįžti į aktyvią ekonominę veiklą, išsaugant orumą, o kreditorių – atgauti skolas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad šių interesų pusiausvyros išsaugojimas, be kita ko, priklauso nuo skolininkui skolos grąžinimo laikotarpiu liekančių pragyventi lėšų ir termino, per kurį jis privalo vykdyti savo įsipareigojimus kreditoriams, ilgumo. Jei terminas, teismo nustatytas vykdyti įsipareigojimus, yra labai ilgas ar apskritai neapibrėžtas, jis labai ilgam ar neapibrėžtam laikui atideda asmens grįžimą į aktyvią ekonominę veiklą, pažeisdamas pirmiau nurodytą interesų pusiausvyrą, todėl negali būti pripažįstamas protingu terminu FABĮ nuostatų kontekste. Dėl to protingo termino nustatymas kiekvienu konkrečiu atveju yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑217‑969/2015). Dėl konkrečiu atveju protingo laikotarpio įsipareigojimams vykdyti nustatymo spręstina vertinant konkrečios bylos faktines aplinkybes ir siekiant išlaikyti skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyrą. Nustatant, ar asmuo pajėgus vykdyti savo įsipareigojimus, būtina nustatyti ir įvertinti jo per ataskaitinį laikotarpį (mėnesį) mokėtiną pinigų sumą, gaunamas ir numatomas gauti pajamas, lėšas, būtinas pragyvenimui (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-561/2014; Nr. 3K-3-217-969/2015; Nr. 3K‑3‑269-219/2015 ir kt.).
18. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pradelstų mokėjimų suma atitinka FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje numatytą sąlygą, tačiau pareiškėjo pajamos sudaro 900 Eur per mėnesį, jo sutuoktinė taip pat yra dirbanti (pajamos nežinomos), ji galėtų susirasti geriau apmokamą darbą, galimai pareiškėjo būtinieji poreikiai yra mažesni nei nurodyta poreikių lentelėje ir darė išvadą, kad vykdant priverstinius išieškojimus, skola kreditoriams, mokant kas mėnesį po 370 Eur gali būti padengta per 47 mėnesius. Apeliantas S. S. nesutinka su teismo išvadomis, kad vaikų išlaikymui po 150 Eur kas mėnesį skirtina suma yra per didelė, o 220 Eur būstui kas mėnesį skirtina suma nepagrįsta. Teigia, kad jo finansinė būklė taps dar sudėtingesnė, bus priverstas skolintis pragyvenimui, vykdymo proceso metu bus skaičiuojamos palūkanos, delspinigiai, patiriamos vykdymo išlaidos. Nurodo, kad teismas nebuvo aktyvus, nesiaiškino aplinkybių dėl jo gautų pajamų skolų susidarymo laikotarpiu bei kokias pajamas gauna jo sutuoktinė.
19. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nenustatė pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų per protingą terminą ir yra nemokus. Nurodė, kad S. S. nepateikė objektyvių duomenų apie sutuoktinės gaunamą darbo užmokestį, nes šeimos biudžetą sudaro ir pareiškėjo sutuoktinės gaunamos pajamos, o nustatęs, kad ji turi aukštąjį išsilavinimą, darė išvadą, jog sutuoktinė galėtų susirasti aukštesnės kvalifikacijos ir geriau apmokamą darbą. Teismas sprendė, kad esant dabartinei finansiniai situacijai, t.y., pareiškėjo gaunamoms pajamos (900 Eur/mėn), jo padėtis leistų jam ne tik per protingą terminą atsiskaityti su kreditoriais (mokant 47 mėnesius po 370 Eur/mėn), bet ir užtikrinti asmeninių poreikių tenkinimą, o sutuoktinei susiradus darbą pagal įgytą išsilavinimą ir profesiją, ateityje pareiškėjo šeimos pajamos galėtų didėti. Tačiau pareiškėjas teigia, jog yra visos sąlygos konstatuoti jo nemokumą.
20. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsižvelgiant į viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, teismas jose turi būti aktyvus, tai apima ir teisę rinkti įrodymus (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014-11-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad byloje trūksta tam tikrų duomenų pareiškėjo (ne)mokumo nustatymui (šiuo atveju apie pareiškėjo šeimos, sutuoktinės gaunamas pajamas), turėjo pareikalauti iš pareiškėjo S. S. papildomų įrodymų (FABĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktas) arba savo iniciatyva juos surinkti, o ne atsisakyti iškelti pareiškėjui bankroto bylą, be kita ko, tuo pagrindu, kad pareiškėjas nepateikė tam tikras aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Tik įvertinus S. S. sutuoktinės gaunamas pajamas būtų galima svarstyti klausimą, kokio dydžio yra pareiškėjo būtiniausi poreikiai, ar jis turėtų didesne dalimi prisidėti prie nepilnamečių vaikų, būsto išlaikymo ir atitinkamai, kiek lėšų galėtų būti skiriama kreditorių reikalavimams tenkinti.
21. Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad pareiškėjo elgesys neatitinka FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte keliamų sąžiningumo reikalavimų. Atskirajame skunde apeliantas nesutinka su šiomis teismo išvadomis ir teigia, kad nėra pagrindo konstatuoti jo nesąžiningus veiksmus per aktualų trejų metų laikotarpį. Nurodo, kad sprendžiant dėl FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto taikymo, turi būti vertinami jo veiksmai (neveikimas) per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, t.y., į vertintinų sandorių laikotarpį patenka sandoriai, sudaryti 2016 m. balandžio mėnesio - 2019 m. balandžio mėnesio laikotarpiu, o per šį laikotarpį jis nėra sudaręs jokių sandorių.
22. Teismas nurodė, kad S. S., nors dirbo ir gavo pajamas, tačiau ėmė greituosius kreditus būsto nuomai, kitoms reikmėms (pragyvenimui), prisiėmė tokius finansinius įsipareigojimus, kurių realiai negalėjo įvykdyti, nors jo išsilavinimas leido įvertinti galimybes ir tokių paskolų kiekis su dideliais kaštais nebuvo būtinas būtiniausių poreikių patenkinimui. Minėti motyvai leidžia daryti išvadą, kad teismas pasisakė, jog galimai sandoriai buvo sudaryti nesant būtinybės, nes pareiškėjas gavo atlyginimą. Atkreiptinas dėmesys, kad nutartyje ir pats teismas nurodė, jog pareiškėjas paaiškino kad nuo 2013 metų greitųjų kreditų neima, skolų nedidina.
23. Kasacinis teismas teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėse yra išaiškinęs, kad įstatymo tikslą atitiktų toks FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte įtvirtintos teisės normos aiškinimas, pagal kurį sąžiningumo aspektu būtų vertinamas pareiškėjo elgesys būtent per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, turėjęs įtakos jo nemokumui (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015-01-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-65/2015). Nagrinėjamu atveju aktualus laikotarpis, per kurį turėtų būti vertinamas pareiškėjo sąžiningumas, yra nuo 2016 m. balandžio mėnesio iki 2019 m. balandžio mėnesio, tačiau pirmosios instancijos teismas šio laikotarpio nenustatinėjo ir nekonkretizavo kada pareiškėjas atliko tam tikrus nesąžiningus veiksmus. Nors byloje nustatyta, kokio dydžio yra skolos, tačiau nėra aišku, iš kokių metų sudarytų sutarčių kilo skoliniai įsipareigojimai, ar kreditai paimti po 2016 m. balandžio mėn.. Pažymėtina, kad civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, todėl nesąžiningumas turi būti įrodytas. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl pareiškėjo S. S. nesąžiningumo yra bendro pobūdžio, kurios negali būti pakankamu pagrindu atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nepakanka konstatuoti asmens nesąžiningumo, bet turi būti padarytos aiškios išvados ir dėl nesąžiningo elgesio įtakos nemokumui, būtent aktualiu laikotarpiu, per paskutinius trejus metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo.
24. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytas teisės aiškinimo bei taikymo taisykles, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nustatęs, jog byloje trūksta tam tikrų įrodymų ir (ar) duomenų, leidžiančių padaryti pagrįstas išvadas dėl pareiškėjo (ne)sąžiningumo ir (ar) (ne)mokumo, turėjo pareikalauti iš pareiškėjo S. S. pateikti papildomus įrodymus ir (ar) paaiškinimus dėl abejones teismui sukėlusių aplinkybių, o ne atsisakyti iškelti pareiškėjui bankroto bylą, be kita ko, tuo pagrindu, kad pareiškėjas nepateikė tam tikras aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad aukščiau nurodytos aplinkybės, susijusios su pareiškėjo (ne)mokumu ir (ne)sąžiningumu, nebuvo išsamiai nustatytos ir detaliai įvertintos, taip neatskleidžiant bylos esmės, todėl skundžiama nutartis naikintina, bankroto bylos iškėlimo klausimas grąžintinas iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. liepos 17 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.