Kauno apygardos teismo nutartis

dalyvaujant bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Struktūra“ bankroto administratoriui Evaldui Kupriui, jos įgaliotam atstovui advokatui Nerijui Jurčiukoniui,

nedalyvaujant trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, savivaldybės biudžetinės įstaigos Ukmergės rajono savivaldybės administracijos įgaliotam atstovui,

trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE filialą Lietuvoje, įgaliotam atstovui

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl savivaldybės biudžetinės įstaigos Ukmergės rajono savivaldybės administracijos finansinio reikalavimo tvirtinimo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Struktūra“ bankroto byloje, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ERGO Insurance SE, veikiantis per ERGO Insurance SE filialą Lietuvoje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teismas 2019 m. birželio 10 d. nutartimi iškėlė atsakovei bankrutuojančiai UAB „Struktūra“ bankroto bylą, 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartimi patvirtino kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą.

Kauno apygardos teisme 2019 m. rugsėjo 6 d. gautas bankrutuojančios UAB „Struktūra“ bankroto administratoriaus Evaldo Kuprio prašymas netvirtinti Ukmergės rajono savivaldybės finansinio reikalavimo bankrutuojančios UAB „Struktūra“ bankroto byloje. Prašyme nurodė, kad bankroto administratorius 2019 m. rugpjūčio 3 d. gavo Ukmergės rajono savivaldybės administracijos 50 002,81 Eur finansinį reikalavimą, kurį sudaro bankrutuojančios UAB „Struktūra“ skola dėl defektų, atsiradusių ir neištaisytų per garantinį laikotarpį objekte Užugirio (A. Smetonos) dvare pagal 2012 m. gruodžio 10 d. statybos darbų rangos sutartį Nr. 20-921. Bankroto administratorius nesutinka su pareikštu finansiniu reikalavimu, kadangi prie Ukmergės rajono savivaldybės administracijos kreditorinio reikalavimo nėra pateikta jokių dokumentų įrodančių realiai atsiradusią materialinę žalą ir Ukmergės rajono savivaldybės patirtus finansinius nuostolius dėl bankrutuojančios UAB „Struktūra“ kaltės. Atkreipė dėmesį, kad 2016 metais speciali komisija nustatė, jog dvaro rūmų patalpos drėksta, nes esamose sienose nėra horizontalios hidroizoliacijos, taip pat nėra sutvarkytas lietaus nuvedimas nuo pastato ir nustatytiems trūkumams pašalinti rekomenduojama surinkti vandenį iš lietvamzdžių, paklojant lietaus kanalizacijos liniją, sumontuoti siurblinę, injektavimo ar elektroosmosiniu būdu atlikti esančių pastato sienų hidroizoliaciją. Tuo tarpu bankrutuojanti UAB „Struktūra“ neturėjo pareigos tokių darbų atlikti pagal su ja sudarytą rangos sutartį ir nustatyti defektai yra susiję su techninio darbų projekto trūkumais. Atsižvelgiant į tai, bankroto administratorius sprendžia, kad Ukmergės rajono savivaldybės administracija neįrodė tiek patirtos žalos, tiek bankrutuojančios UAB „Struktūra“ kaltės dėl nustatytų statinio trūkumų, todėl Ukmergės rajono savivaldybės administracijos finansinis reikalavimas turi būti atmetamas visa apimtimi (b. l. 11).

Bankroto administratoriui ginčijant trečiojo asmens Ukmergės rajono savivaldybės administracijos finansinį reikalavimą bankrutuojančios UAB „Struktūra“ bankroto byloje Kauno apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartimi bylą dėl Ukmergės rajono savivaldybės administracijos finansinio reikalavimo tvirtinimo išskyrė į atskirą bylą ir pasiūlė trečiajam asmeniui pateikti atsiliepimą į bankroto administratoriaus prašymą netvirtinti Ukmergės rajono savivaldybės finansinio reikalavimo (b. l. 27-28).

Trečiajam asmeniui ERGO Insurance SE, veikiančiam per ERGO Insurance SE filialą Lietuvoje, pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo įteiktas 2020 m. sausio 3 d. (CPK 175¹ straipsnio 10 dalis, b. l. 58). Trečiasis asmuo atsiliepimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka per teismo nustatytą terminą nepateikė.

Kreditorės Ukmergės rajono savivaldybės administracijos finansinis reikalavimas netvirtintinas

Motyvuojamoji dalis

Teismas pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl Ukmergės rajono savivaldybės administracijos finansinio reikalavimo patvirtinimo nuo 2020 m. sausio 1 d. pasikeitė juridinių asmenų restruktūrizavimo ir bankroto procesų teisinis reguliavimas įsigaliojus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymui (toliau – JANĮ). JANĮ 155 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias: 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje. Atsižvelgiant į tai, kad ginčas dėl Ukmergės rajono savivaldybės administracijos finansinio reikalavimo pagrįstumo kilo kuomet galiojo Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nuostatos, klausimui dėl Ukmergės rajono savivaldybės administracijos finansinio reikalavimo patvirtinimo spręsti taikytinos ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalies nuostatos (JANĮ 155 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis).

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Administratoriaus ginčijamų kreditorių reikalavimų tvirtinimo klausimą teismas sprendžia teismo posėdyje, pranešęs administratoriui ir asmenims, kurių reikalavimai yra ginčijami (ĮBĮ 26 straipsnio 5 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų patenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto, bet ir turi įtakos patvirtintų kreditorių reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis bus tenkinami visų kreditorių reikalavimai, todėl siekiant įgyvendinti bankroto proceso tikslus, svarbu įvertinti kiekvieno kreditoriaus teikiamo reikalavimo pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354-969/2015). Todėl bankroto bylą nagrinėjantis teismas tvirtina kreditoriaus pareikštą reikalavimą tik tuomet, jeigu iš byloje esančių duomenų gali padaryti išvadą, kad toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-313/2017).

Teismas pažymi, kad byloje kilęs ginčas dėl bankrutuojančios UAB „Struktūra“ kaip rangovės atsakomybės už defektus, nustatytus per garantinį terminą, objekte Užugirio (A. Smetonos) dvare ir tuo pagrindu reiškiamo Ukmergės rajono savivaldybės administracijos finansinio reikalavimo dėl žalos atlyginimo šalinant nustatytus defektus. Bankroto administratorius ginčija trečiojo asmens Ukmergės rajono savivaldybės administracijos finansinį reikalavimą dviem pagrindais, t.y. nesant bankrutuojančios UAB „Struktūra“ neteisėtų veiksmų ir kaltės dėl nustatytų defektų objekte Užugirio (A. Smetonos) dvare pagal 2012 m. gruodžio 10 d. statybos darbų rangos sutartį Nr. 20-921 bei nesant realiai patirtos žalos. Taigi, bankrutuojančios UAB „Struktūra“ neteisėti veiksmai ir kaltė dėl nustatytų defektų ginčijama tuo pagrindu, kad defektai objekte Užugirio (A. Smetonos) dvare pagal 2012 m. gruodžio 10 d. statybos darbų rangos sutartį Nr. 20-921 atsirado dėl techninio darbo projekto trūkumų, bet ne dėl netinkamo statybos darbų atlikimo, o žalos nebuvimo aplinkybė grindžiama tuo, kad Ukmergės rajono savivaldybės administracija nėra atlikusi defektų šalinimo darbų, t.y. nepatyrė išlaidų, susijusių su defektų šalinimu objekte Užugirio (A. Smetonos) dvare. Teismas, spręsdamas dėl Ukmergės rajono savivaldybės administracijos finansinio reikalavimo pagrįstumo įvertina kiekvieną iš bankroto administratoriaus nurodytų finansinio reikalavimo netvirtinimo pagrindų pagal byloje esančius įrodymus, kurie surinkti byloje teismui ėmusis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą.

Dėl bankrutuojančios UAB „Struktūra“ atsakomybės už defektus objekte Užugirio (A. Smetonos) dvare

Teismas dėl bankrutuojančios UAB „Struktūra“ neteisėtų veiksmų ir kaltės atliekant statybos darbus objekte Užugirio (A. Smetonos) dvare nustatė šias teisiškai reikšmingas aplinkybes:

1. 2012 m. gruodžio 10 d. užsakovė Ukmergės rajono savivaldybės administracija ir rangovė bankrutuojanti UAB „Struktūra“ sudarė statybos darbų rangos sutartį Nr. 20-921, kuria rangovė įsipareigojo atlikti darbus objekte Užugirio (A. Smetonos) dvare bei ištaisyti defektus, o užsakovė įsipareigojo sudaryti rangovei būtinas sąlygas darbams atlikti, priimti darbų rezultatą sutartyje nustatyta tvarka ir sumokėti sutarties kainą (2012 m. gruodžio 10 d. statybos darbų rangos sutarties 2.1 punktas). Tarp užsakovės ir rangovės 2012 m. gruodžio 10 d. sudarytos statybos darbų rangos sutarties 1. 8 punkte nurodyta, kad projektą sudaro statinio techninis projektas – projekto pirmasis ir pagrindinis etapas, kurio sprendiniai detalizuojami statinio darbo projekte ir, kuris, parengtas užsakovės projektuotojo, yra privalomas rangovei, (1.8.1. punktas) ir statinio darbo projektas – projekto antrasis etapas, techninio projekto tąsa, kuriame detalizuojami techninio projekto sprendiniai ir pagal kurį atliekami statybos darbai, šį projektą parengiant rangovei savo lėšomis (1.8.2. punktas). Minėtos statybos darbų rangos sutarties 5.5 punkte nustatyta, kad rangovė, dalį darbų perduodama subrangovams, yra atsakinga už subrangovo, jo įgaliotų atstovų ir darbuotojų veiksmus arba neveikimą taip, kaip atsakytų už savo paties veiksmus ar neveikimą (b. l. 13-17).

2. Pagal tarp užsakovės ir rangovės 2012 m. gruodžio 10 d. sudarytą statybos darbų rangos sutartį atliekami darbai, aprašyti objektinėje sąmatoje, buvo: 1) pamatų įrengimas po kolonomis; 2) sienų tinkavimas sanuojančiu skiediniu; 3) sienos sutvarkymas; 4) dvaro rūmai; 5) drenažo tinklai; 6) vienpusio židinio kapsulės įrengimas; 7) boilerių įrengimas; 8) elektrinių šildytuvų įrengimas; 9) durų įrengimas; 10) keltuvo neįgaliesiems įrengimas (b. l. 20-21).

3. Užsakovė Ukmergės rajono savivaldybės administracija ir rangovė bankrutuojanti UAB „Struktūra“ 2014 m. rugpjūčio 4 d. sudarė deklaraciją apie statybos užbaigimą, kurioje konstatuota, kad užbaigtas ypatingo poilsio paskirties statinio unikalus Nr. 4400-0042-6490 kapitalinis remontas pagal statinio projektą „Užugirio (A. Smetonos) dvaro u/k 797 pritaikymas turizmo reikmėms, rūmų u/k 27607 kapitalinis remontas ir tvarkybos darbai“. Šia deklaracija užsakovė įsipareigojo nuolat saugoti šiuos statybos dokumentus: statybos darbų žurnalą, statinio projektą, statinio kadastro duomenų bylą ir sertifikatus bei atitikties deklaracijas (b. l. 22-23).

4. Užsakovė Ukmergės rajono savivaldybės administracija 2017 m. balandžio 4 d. dalyvaujant Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriui S. J., statybos ir infrastruktūros skyriaus vedėjui G. N., UAB „Struktūra“ techniniam direktoriui V. P., Ukmergės kraštotyros muziejaus direktorei V. S., UAB „Statybos montavimo darbai“ direktoriui V. P. užfiksavo šiuos defektus ir reikalingus jų taisymo darbus objekte Užugirio (A. Smetonos) dvaro pritaikymas turizmo reikmėms: 1) rūmų pastato rūsio patalpose dėl drėgmės pažeista sienų apdaila ir šiam defektui pašalinti iki 2017 m. birželio 1 d. numatyta atstatyti sienų apdailą; 2) ant rūmų fasado ties pagrindiniu įėjimu balkono lubų dažai paveikti drėgmės, vietomis nubyrėję ir šiam defektui pašalinti iki 2017 m. birželio 1 d. numatyta nustatyti vandens patekimo į tinką priežastį, atstatyti pažaidas; 3) nubyrėjęs kamino galvutės tinkas; 4) neveikia šilumos siurbliai ir šiam defektui pašalinti iki 2017 m. balandžio 21 d. numatyta nustatyti gedimo priežastis; 5) viešbučio pastate patalpoje „Gluosnis“ užlietos WC patalpos, sienos paveiktos drėgmės; 6) viešbučio pastate patalpose „Beržas“, „Klevas“, „Ąžuolas“ vietomis sienos paveiktos drėgmės, atšokę dažai; 7) viešbučio pastate sanitariniuose mazguose nehermetiškos dušų kabinos, dalis gyvatukų sumontuota netvirtai, išsineria sujungimai (b. l. 18-19).

5. Rangovė UAB „Struktūra“ 2017 m. gruodžio 1 d. rašte užsakovei Ukmergės rajono savivaldybės administracijai nurodė, kad dvaro rūmų patalpos drėksta, nes esamose sienose nėra horizontalios hidroizoliacijos ir nesutvarkytas lietaus nuvedimas nuo pastato , todėl šiems defektams pašalinti būtina surinkti vandenį iš lietvamzdžių paklojant lietaus kanalizacijos liniją, sumontuoti siurblinę, injektavimo ar elektroosmosiniu būdu atlikti esančių sienų hidroizoliaciją. Dėl kitų defektų nurodė, kad sulūžusi nuotekų siurblinės talpa bus pakeista naujai pagaminta talpa ir su visa technologine įranga permontuota iki 2017 m. gruodžio 22 d., sušilus orams bus nuardyta balkono plytelių danga, hidroizoliacija, išlyginamieji sluoksniai ir balkonas bus pertinkuotas sanuojančiais tinkais bei suremontuotos kaminų galvutės 2018 m. gegužės mėn. (b. l. 26).

6. Bankroto administratorius E. Kuprys 2020 m. vasario 10 d. vykusio teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2017 m. balandžio 4 d. defektiniame akte 4 punktu nurodytus defektus bankrutuojanti UAB „Struktūra“ pašalino, 2 ir 3 punkte nurodytų trukumų nepašalino prasidėjus įmonės finansiniams sunkumams. Pažymėjo kad dėl 1, 5-7 punktais nustatyto defekto nenustatyta bankrutuojančios UAB „Struktūra“ kaltė dėl netinkamai atliktų darbų ir įmonė šios aplinkybės niekada nepripažino. Tuo tarpu Ukmergės rajono savivaldybės administracija savo finansinį reikalavimą grindžia būtent 2017 m. balandžio 4 d. defektiniame akte nustatytais defektais dėl drėkstančių sienų (2020 m. vasario 10 d. teismo posėdžio garso įrašo 16 min. 01 s. – 16 min. 43 min.).

7. UAB „Ukmergės versmė“, atlikusi darbus, dėl kurių konstatuoti defektai Ukmergės kraštotyros muziejaus 2018 m. balandžio 12 d. rašte, 2018 m. gegužės 28 d. rašte, adresuotame UAB „Struktūra“, nurodė, kad UAB „Struktūra“ pavedimu nuvyko į objektą ir jį apžiūrėjo tikslu įvertinti nustatytus defektus. UAB „Ukmergės versmė“ pažymėjo, kad nustatyti defektai yra projektinio sprendimų pobūdžio, nes darbai atlikti pagal techninio, darbo projekto sprendinius, brėžinius, pateiktas specifikacijas ir darbų techninis prižiūrėtojas dėl to pastabų neturėjo. Gruntinio vandens pažeminimo klausimas dvaro teritorijos dalyje statinio projekte taip pat nebuvo sprendžiamas ir bus sprendžiamas tik 2018 metais, todėl didesnis kritulių kiekis lemia didelę drėgmę dvaro rūmų rūsyje (b. l. 40).

8. Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 25 d. žodine nutartimi trečiasis asmuo Ukmergės rajono savivaldybės administracija įpareigota pateikti techninį projektą, pagal kurį bankrutuojanti UAB „Struktūra“ vykdė darbus objekte, bei tikslius duomenis apie tai, kuo pasireiškė UAB „Struktūra“ kaip generalinio rangovo neteisėti veiksmai, kokie statybos defektai buvo atlikti vykdant statybos darbus ir kas patvirtina realią žalą dėl neteisėtų veiksmų, netinkamos kokybės darbų ir priežastinio ryšio tarp žalos ir netinkamų darbų bei pasiūlyta pateikti visus turimus įrodymus įrodinėjant teisiškai reikšmingas aplinkybes (b. l. 43-45,47).

9. Kauno apygardos teismas 2020 m. sausio 14 d. nutartimi pakartotinai įpareigojo trečiąjį asmenį Ukmergės rajono savivaldybės administraciją iki 2020 m. vasario 3 d. pateikti teismui projektą, pagal kurį UAB „Struktūra“ vykdė statybos darbus bei tikslius duomenis apie tai, kuo pasireiškė UAB „Struktūra“ kaip generalinio rangovo neteisėti veiksmai, kokie statybos defektai buvo atlikti vykdant statybos darbus ir kas patvirtina realią žalą dėl neteisėtų veiksmų, netinkamos kokybės darbų ir priežastinio ryšio tarp žalos ir netinkamų darbų (b. l. 60-61).

Teismas, ištyręs ir įvertinęs šiuos aukščiau aprašytus įrodymus, nustatė, kad UAB „Ukmergės versmė“ UAB „Struktūra“ pavedimu atliko darbus dėl kurių nustatyti ir iki šiol nepašalinti defektai, t. y. rūmų pastato sienų sugadinimas dėl drėgmės. Darbus atlikusi UAB „Ukmergės versmė“ nurodė, kad defektai atsirado dėl techninio, darbo projektų trūkumų, nes darbai atlikti pagal techninio, darbo projekto sprendinius ir techninis prižiūrėtojas pastabų dėl darbų neatitikimo projektiniams sprendiniams neturėjo. Remiantis tarp užsakovės Ukmergės rajono savivaldybės administracijos ir rangovės bankrutuojančios UAB „Struktūra“ 2012 m. gruodžio 10 d. sudarytos statybos darbų rangos sutarties 1.8.1. punktu rangovė rengdama darbo projektą ir atlikdama darbus privalėjo laikytis techninio projekto sprendinių, kuriuos rangovei pateikė užsakovė. Statinio projektas užbaigus statybą buvo perduotas Ukmergės rajono savivaldybės administracijai. Trečiasis asmuo Į Ukmergės rajono savivaldybės administracija teismo įpareigojimo pateikti statinio projektą neįvykdė, taip pat nenurodė, dėl kokių priežasčių negali jo pateikti, net nebandė įvykdyti savo įrodinėjimo pareigų (CPK 178 straipsnis)

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.697 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad rangovas, projektuotojas, statinio projekto ekspertizės rangovas ir statybos techninis prižiūrėtojas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant šią teisės normą yra nurodyta, kad tais atvejais, kai yra nustatytas darbų rezultato kokybės garantinis terminas, rangovas laikytinas atsakingu už darbų rezultato kokybės trūkumus visą darbų rezultato garantinį laikotarpį, todėl paaiškėjus darbų rezultato kokybės trūkumams užsakovas turi įrodyti tik patį defektų buvimo faktą. Rangovas, siekdamas apsiginti nuo pareikštų reikalavimų dėl darbų rezultato trūkumų, turėtų įrodyti aplinkybes, kad trūkumai atsirado dėl užsakovo ar trečiųjų asmenų kaltės ar dėl normalaus darbų rezultato nusidėvėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-1075/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2014).

Teismas, atsižvelgdamas į kasacinio teismo formuojamą praktiką dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo sprendžiant rangovo atsakomybės dėl darbų defektų, nustatytų per garantinį terminą, pažymi, kad trečiasis asmuo Ukmergės rajono savivaldybės administracija bankrutuojančios UAB „Struktūra“ atsakomybę už defektus objekte Užugirio (A. Smetonos) dvare grindžia 2017 m. balandžio 4 d. defektiniu aktu. Bankrutuojanti UAB „Struktūra“, atstovaujama bankroto administratoriaus įrodinėjo, kad defektai atsirado dėl techninio projekto pagal kurį buvo atliekami darbai objekte Užugirio (A. Smetonos) dvare trūkumų. Šias aplinkybes bankroto administratorius įrodinėjo, remdamasis UAB „Struktūra“ susirašinėjimu su Ukmergės rajono savivaldybės administracija ir subrangovu UAB „Ukmergės versmė“.

Teismas pažymi, kad pagal 2012 m. gruodžio 10 d. statybos darbų rangos sutarties Nr. 20-921 1.8.1 punktą trečiojo asmens Ukmergės rajono savivaldybės administracijos techninis projektas buvo privalomas bankrutuojančiai UAB „Struktūra“ vykdant darbus pagal minėtą sutartį. Trečiojo asmens Ukmergės rajono savivaldybės administracijos ir bankrutuojančios UAB „Struktūra“ 2014 m. rugpjūčio 4 d. deklaracijoje apie statybos užbaigimą nurodyta, jog visa su statybos darbais susijusi dokumentacija, taip pat ir statinio projektas yra perduoti trečiajam asmeniui Ukmergės rajono savivaldybės administracijai. Taigi, bankrutuojanti UAB „Struktūra“ aplinkybę, kad techniniame projekte nebuvo numatyti reikiami sprendiniai defektams išvengti galėjo įrodyti tik teismui išreikalavus techninį projektą pagal kurį buvo atliekami statybos darbai objekte Užugirio (A. Smetonos) dvare. Esant šioms aplinkybėms teismas pareikalavo, kad trečiasis asmuo Ukmergės rajono savivaldybės administracija pateiktų techninį projektą aplinkybėms, jog būtent techniniame projekte nebuvo numatyti sprendiniai, reikalingi išvengti drėgmės keliamų problemų statiniui, patvirtinti arba paneigti. Nustačius, kad trečiasis asmuo Ukmergės rajono savivaldybės administracija teismo įpareigojimo neįvykdė, teismas, konstatuoja, jog trečiasis asmuo Ukmergės rajono savivaldybės administracija nevykdė procesinių pareigų nustatant jos finansinio reikalavimo pagrįstumą. Todėl bankrutuojanti UAB „Struktūra“ aplinkybę, kad techniniame projekte nebuvo numatyti reikiami sprendiniai defektams dėl drėkstančių dvaro rūmų sienų išvengti, galėjo įrodyti tik remdamasi kitais netiesioginiais įrodymais, kuriuos ir pateikė nagrinėjamoje byloje.

Teismas atkreipia dėmesį ir tai, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog bankrutuojanti UAB „Struktūra“ ėmėsi veiksmų pašalinti dalį 2017 m. balandžio 4 d. defektiniame akte nustatytų trūkumų ir dalis šių defektų buvo pašalinta. Tai patvirtina, kad bankrutuojanti UAB „Struktūra“ nevengė atsakomybės dėl 2017 m. balandžio 4 d. defektiniame akte nustatytų defektų, tačiau paaiškėjus aplinkybei, jog dvaro rūmų sienos drėksta dėl netinkamų techninio projekto sprendinių, šią aplinkybę nurodė Ukmergės rajono savivaldybės administracijai. Taigi, trečiajam asmeniui Ukmergės rajono savivaldybės administracijai buvo žinoma ir kita galima defektų atsiradimo priežastis. Atsižvelgiant į tai, kad CK 6.697 straipsnio 3 dalyje numatyta ne tik rangovo, bet ir projektuotojo bei techninio prižiūrėtojo atsakomybė už defektus, nustatytus per garantinį terminą, trečiasis asmuo Ukmergės rajono savivaldybės administracija teismui nenurodė, kokių veiksmų ėmėsi, siekdama įvertinti kitų darbų kokybę turinčių garantuoti subjektų atsakomybę dėl nustatytų defektų (papildomai žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2014).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pagal CPK 185 straipsnį teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Teismai turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2014). Todėl teismas, atsižvelgdamas į šią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ir įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog 2017 m. balandžio 4 d. defektiniame akte nustatyti defektai atsirado tik dėl bankrutuojančios UAB „Struktūra“ kaltės, bankroto administratoriui įrodžius, kad defektų atsiradimą galėjo lemti ir kitos nuo bankrutuojančios UAB „Struktūra“ veiksmų nepriklausiusios priežastys vykdant statybos darbus objekte Užugirio (A. Smetonos) dvaro rūmai.

Dėl Ukmergės rajono savivaldybės administracijos patirtos žalos

Teismas pažymi, kad Ukmergės rajono savivaldybės administracija 50 002,81 Eur finansinį reikalavimą grindžia UAB „Baltukmės statyba“ lokalinėmis sąmatomis (b. l. 24-25), tačiau yra nurodžiusi, kad defektų šalinimo darbai objekte Užugirio (A. Smetonos) dvaro rūmai nėra atlikti, nes neįvykdyti viešieji pirkimai šiems darbams atlikti (b. l. 30). Taigi, nurodomas finansinio reikalavimo dydis nėra pagrįstas realiai atliktais defektų šalinimo darbais ir dėl to patirtomis išlaidomis. Teismas taip pat atkreipia dėmesį ir į šioje byloje nustatytą aplinkybę, kad dalį defektų pagal 2017 m. balandžio 4 d. defektinį aktą bankrutuojanti UAB „Struktūra“ yra pašalinusi. Tuo tarpu iš pateiktų UAB „Baltukmės statyba“ lokalinių sąmatą nėra aišku, kokie 2017 m. balandžio 4 d. defektiniame akte nustatyti defektai bus pašalinti atlikus minėtose lokalinėse sąmatose nurodytus darbus. Trečiasis asmuo Ukmergės rajono savivaldybės administracija šių duomenų nepatikslino per teismo nustatytus terminus (b. l. 43-45,47, 60-61). Esant šioms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad Ukmergės rajono savivaldybės administracijos patirtos žalos faktas dėl 2017 m. balandžio 4 d. defektiniame akte nustatytų defektų taip pat neįrodytas (CPK 185 straipsnis).

Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nustatytas aplinkybes, padarytas teisinęs išvadas ir įvertinęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kad bankroto byloje gali būti tvirtinami tik tokie finansiniai reikalavimai, kurie pagrįsti įrodymais ir jų nepaneigia kiti įrodymai, sprendžia, jog trečiojo asmens Ukmergės rajono savivaldybės administracijos prašymas patvirtinti finansinį reikalavimą bankrutuojančios UAB „Struktūra“ bankroto byloje atmestinas (ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 26 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais,

nutaria:

Netvirtinti trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, savivaldybės biudžetinės įstaigos Ukmergės rajono savivaldybės administracijos finansinio reikalavimo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Struktūra“ bankroto byloje.

Įpareigoti bankroto administratorių su šia nutartimi supažindinti kreditorius.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.