Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pareiškimą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2YT-335-941/2016 pagal pareiškėjų L. N. ir P. N. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

2016-02-17 Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-335-941/586 buvo nutraukta P. N. ir L. N. santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria pareiškėjui P. N. po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atiteko Klaipėdos apygardos teismo 2015-06-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-996-538/2015, kuria pakeista Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-03-25 nutartis civilinėje byloje Nr. P2-74-613/2015, priskirtas turtas, taip pat ir pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), plotas 0,7531 ha, vertė 14 600 Eur. Pareiškėja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė prašymą atleisti ją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, atnaujinti procesą Klaipėdos rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2YT-335-941/586, netenkinti pareiškėjų P. N. ir L. N. prašymo dėl santuokos nutraukimo sutuoktinių bendru sutikimu ir netvirtinti tarp jų sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, žemės sklypą, 0,7531 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), palikti bendrąja jungtine pareiškėjų nuosavybe. Nurodė, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-02-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-335-941/586 yra nuspręsta dėl pareiškėjos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, kaip kreditorės, teisės reikalauti išieškoti iš kito skolininkų P. N. ir L. N. turto tuo atveju, jeigu pardavus įkeistą daiktą varžytynėse bus gauta mažesnė suma, nei priklauso kreditoriui. Nurodo, kad minėto žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį sudarė vienas sutuoktinis P. N., tačiau atsižvelgiant į tai, kad sutartimi įgytas turtas buvo įgytas po santuokos sudarymo, bei į tai, kad priverstinės hipotekos lakšte kaip skolininkai ir įkeičiamo daikto savininkai yra nurodomi abu sutuoktiniai, darytina išvada, kad pagal sutartį abu sutuoktiniai įsipareigojo atsakyti solidariai. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, iki 2015-07-03 minėto žemės sklypo savininku buvo įregistruotas tik vienas iš sutuoktinių, t. y. P. N.. Pareiškėjos nuomone, sutartimi įgytas žemės sklypas turėtų būti laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, todėl pareiškėja kaip kreditorė turi turėti teisę reikalauti įvykdyti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus iš abiejų sutuoktinių. Pareiškėjai P. N. ir L. N. turėjo pareigą informuoti apie tai, kad žinomiems kreditoriams yra pranešta apie bylos iškėlimą, tačiau nagrinėjamu atveju Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos kaip pirmos eilės kreditorė nebuvo informuota.Suinteresuoti asmenys L. N. ir P. N. pateikė atsiliepimus, juose nurodė nesutinkantys su pareiškėjos prašymu. Nurodė, kad jų santuoka nutraukta 2016-02-17 sprendimu ir santuokos metu įgytas turtas yra padalytas, todėl proceso atnaujinimas byloje dėl skolininko turto dalies bendrame su sutuoktiniu turte nustatymo yra netikslingas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2016-09-30 nutartimi pareiškėjos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė. Atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2YT-335-941/586 pagal pareiškėjų L. N. ir P. N. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.Teismas konstatavo, kad įstatymo nustatytas terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti yra praleistas ne dėl svarbių priežasčių, todėl nėra pagrindo minėtą terminą atnaujinti. Teismas sprendė, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2016-02-17 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-335-941/2016, kuriuo nutraukė sutuoktinių P. N. ir L. N. santuoką ir patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių bei padalijo jų turtą, nepasisakė dėl pareiškėjos teisių ir (ar) pareigų, šių teisių ir pareigų nepažeidė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Pareiškėja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė teismui atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-09-30 nutartį ir priimti naują sprendimą – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2YT-335-941/2016 pagal pareiškėjų L. N. ir P. N. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Nurodo, kad teismo neprašė atnaujinti terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti. Nurodo, kad teismo sprendimu žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), priskyręs tik vieno sutuoktinio nuosavybėn, kai šis sklypas realiai priklausė abiem sutuoktiniams ir jie abu buvo skolininkai pagal sklypo įsigijimo sutartį, teismas pažeidė pareiškėjos teises ir teisėtus interesus – išieškoti galimą skolą pagal minėtą sutartį iš abiejų sutuoktinių tuo atveju, jei įkeisto turto vertės nepakaks galimai skolai išieškoti. Teigia, kad šiuo metu prievolės pagal minėto sklypo įsigijimo sutartį tinkamai nevykdomos. Pažymi, kad sutuoktiniai santuokos nutraukimo byloje pareiškėjos apie santuokos nutraukimą ir turto padalijimą neinformavo, nors tai padaryti privalėjo.Suinteresuoto asmens L. N. atstovė pateikė atsiliepimą į pareiškėjos atskirąjį skundą, juo su skundu nesutinka, prašo atmesti. Nurodo, kad pareiškėjų santuokos nutraukimo byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl ginčo žemės sklypo priskyrimo vieno ar kito sutuoktinio nuosavybėn. Minėtas klausimas buvo išspręstas ankstesnėmis teismų nutartimis visai kitose bylose. Teigia, kad sutuoktiniai jų santuokos nutraukimo byloje tarėsi tik dėl judviejų turto, kuris buvo likęs nepadalytas ankstesnėje byloje. Mano, kad pareiškėjos teisės ir teisėti interesai nebuvo pažeisti, dėl jos teisių ir teisėtų interesų teismas santuokos nutraukimo byloje nepasisakė. Pažymi, kad proceso atnaujinimas nėra tikslingas ir dėl to, kad prievolės pagal ginčo sklypo įsigijimo sutartį tinkamai nevykdant, P. N. turi pakankami kito turto, į kurį galės būti nukreiptas išieškojimas, juolab kad atstovaujamosios solidarioji atsakomybė sutartimi nenustatyta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus bent vieną CPK 366 straipsnio 1 dalies 1–9 punktuose nustatytą pagrindą, kurį sudaranti aplinkybė konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatyta, peržiūrint bylą instancine tvarka. Proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999-10-28 sprendimas, priimtas byloje Brumarescu v. Rumunija (bylos Nr. 28342/95); 2002-07-25 sprendimas, priimtas byloje Sovtransavto Holding v. Ukraina (bylos Nr. 48553/99); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007, 2009-02-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-38/2009). Proceso atnaujinimas negali būti naudojamas kaip priemonė dar kartą pasibylinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2006, 2008-01-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008).Spręsdamas klausimą dėl proceso atnaujinimo, teismas atnaujina procesą nustatęs dvi būtinas sąlygas: pirma, prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 straipsnyje; antra, prašymas yra pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalies 1–9 punktuose nustatytais pagrindais (CPK 365 straipsnio 1 dalis, 370 straipsnio 3 dalis). Šių aplinkybių įrodinėjimo našta tenka prašymą atnaujinti procesą pateikusiai šaliai, t. y. proceso atnaujinimo siekianti šalis turi nurodyti konkretų faktinį proceso atnaujinimo pagrindą, motyvus, pateikti proceso atnaujinimo pagrindo buvimą patvirtinančius įrodymus bei pagrįsti prašymo padavimo terminų skaičiavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-02-24 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2014).Nagrinėjamu atveju apeliantė nurodė, kad apie Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-02-17 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2YT-335-941/2016 sužinojo tik iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-05-20 nutarties civilinėje byloje Nr. eA2-5571-889/2016. Pažymėtina, kad minėtoje byloje buvo sprendžiamas klausimas, ar buvo pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje, kurioje Klaipėdos apygardos teismo 2015-06-17 nutartimi ginčo žemės sklypas priskirtas P. N. ir laikytas jo asmenine nuosavybe. Minėtoje 2016-05-20 nutartyje Klaipėdos miesto apylinkės teismas nurodė, kad apeliantė turėtų kreiptis į Klaipėdos rajono apylinkės teismą dėl proceso civilinėje byloje Nr. 2YT-335-941/2016 atnaujinimo, jei mano, kad procesinis sprendimas buvo priimtas jos nepagrįstai neįtraukus į procesą. Sutiktina su apeliante, kad apie santuokos nutraukimo bylą ir joje priimtą sprendimą apeliantė galėjo sužinoti gavusi minėtą Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį. Dėl to spręstina, kad apeliantė nepraleido termino, nustatyto CPK 368 straipsnyje, nes prašymas dėl proceso atnaujinimo šioje byloje pateiktas pirmosios instancijos teismui 2016-08-18.Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Prašyme atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu nepakanka nurodyti vien procesinio pobūdžio aplinkybes – pareiškėjas turi nurodyti konkrečią teisę ar įstatymo saugomą interesą, pagrįstus materialiosios teisės norma, dėl kurių teismas nusprendė neįtraukęs pareiškėjo į procesą, pateikti visus įrodymus ir argumentus, kurie pagrįstų jo dalyvavimo įtaką šalių materialiniams teisiniams santykiams ir teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui. Pagrindas pripažinti, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos. Be to, CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu procesas gali būti atnaujinamas tik tuo atveju, jeigu asmuo, kuris prašo atnaujinti procesą, turėjo tam tikrų teisių į ginčo objektą. Jeigu į bylą neįtrauktas asmuo neturėjo jokių teisių į ginčo objektą, tai byloje priimtas teismo sprendimas objektyviai negali turėti įtakos jo teisėms, todėl pagrindo procesą atnaujinti nėra. Sprendimo įtaka neįtrauktų asmenų teisių pasikeitimui turi būti reali, todėl svarbu nustatyti sprendimu pakeistų teisių ir pareigų ryšį, kad būtų galima konstatuoti, jog dėl proceso šalių teisių ir pareigų bei neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų ryšio pasikeitė pastarųjų turinys. Nenustačius šio pasikeitimo galimybės, proceso atnaujinimas gali tapti trukdžiu įsiteisėjusiam teismo sprendimui vykdyti ir būtų pažeistas proceso atnaujinimo tikslas, taip pat koncentruotumo principas, nes būtų sudarytos sąlygos nepagrįstam pakartotiniam bylinėjimuisi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013-10-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2013).Apeliantė nurodo, kad L. N. ir P. N. santuokos nutraukimo byloje buvo sprendžiama dėl ginčo žemės sklypo padalijimo. Kadangi minėtas sklypas yra įkeistas apeliantei, apeliantė mano, kad privalėjo būti įtraukta į minėtų asmenų santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimą, t. y. jai įstatymo normų pagrindu turėjo būti pranešta apie minėtą bylą, ji turėjo teisę pasisakyti dėl sutuoktinių sutartų sąlygų, susijusių su ginčo žemės sklypu. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokia apeliantės pozicija.LR CK 3.126 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl turto padalijimo, privalo pareiškime dėl ieškinio nurodyti jam žinomus bendrus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir apie bylos iškėlimą jiems pranešti, nusiųsdamas jiems pareiškimo dėl ieškinio kopiją. Šių nuostatų privaloma laikytis nepriklausomai nuo to, kokiu būdu nutraukiama santuoka, t. y. nepriklausomai nuo to, ar byla nagrinėjama ginčo teisenos ar ypatingosios teisenos tvarka (LR CPK 381 straipsnis). Reikalavimas nurodyti sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius pareiškime ar ieškinyje dėl santuokos nutraukimo įtvirtintas ir proceso teisės normose (LR CPK 382 straipsnio 5 punktas, 539 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 3 dalies 4 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad nors sutuoktinių sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių yra jų tarpusavio suderintos valios išraiška, reiškianti, kad nėra sutuoktinių ginčo, teismas, prieš tvirtindamas tokią sutartį, turi pareigą patikrinti, ar ši sutartis yra teisėta ir nepažeidžia kieno nors teisių. Tai reiškia, kad teismas turi ne tik patikrinti, ar sutartyje sutuoktiniai aptarė visus klausimus, kurie pagal LR CK 3.53 straipsnio 3 dalį turi būti aptarti, bet ir įvertinti, ar sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų, kreditoriaus interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010, 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).Nagrinėjamu atveju nėra duomenų apie tai, kad pagal ginčo žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį su apeliante yra atsiskaityta. Priešingai, apeliantės teigimu, už minėtą žemės sklypą jai yra įsiskolinta. Ginčo žemės sklypui esant įkeistam apeliantės naudai, konstatuotina, kad ji turi atitinkamas teises į sklypą: tuo atveju, jei už sklypą nebus sumokėta, ji išieškojimą galės nukreipti į minėtą žemės sklypą, jo vertės nepakankant – galbūt į vieno ar abiejų buvusių sutuoktinių kitą turtą. Taigi, apeliantės teisinis interesas ginčo žemės sklypo padalijimo byloje yra akivaizdus. Byloje nustatyta ir nepaneigta, kad apeliantė nebuvo informuota apie santuokos nutraukimo bylos iškėlimą, jai nebuvo nusiųstos pareiškimo ir sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių kopijos. Apeliantė neturėjo galimybės pasisakyti dėl sutuoktinių sutartų sąlygų, susijusių su ginčo žemės sklypu. Tokiu būdu buvo pažeisti apeliantės teisėti interesai ir teisės (CPK 382 str. 5 p.). Ji galbūt prarado galimybę į skolos (jos nemokėjimo atveju) išieškojimą iš abiejų sutuoktinių kito turto.Dėl minėtų priežasčių skundžiamos nutarties negalima laikyti teisėta ir pagrįsta – ji naikintina, klausimas išspręstinas iš esmės – pareiškėjos prašymas atnaujinti procesą tenkintinas (337 str. 1 d. 2 p., 366 str. 1 d. 7 p.).Pažymėtina, kad šioje apeliacinės instancijos teismo byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl ginčo žemės sklypo priskyrimo vieno ar kito sutuoktinio nuosavybėn ir prievolių pagal ginčo žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį padalijimo, priskyrimo. Toks klausimas turės būti sprendžiamas bylą nagrinėjant iš esmės pirmosios instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-09-30 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.

Atnaujinti procesą Klaipėdos rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2YT-335-941/2016 pagal pareiškėjų L. N. ir P. N. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

Bylą perduoti toliau nagrinėti pirmosios instancijos teismui.