Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant atsakovo uždarosios akcinės bendrovės Mano būstas Vilnius atstovei Mildai Simelytei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei Mano būstas Vilnius dėl išmokėtos draudimo išmokos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.1015 straipsnio 1 dalimi, 6.266 straipsnio 1 dalimi, 6.263 straipsnio 1 dalimi ieškovas turi teisę reikalauti žalos atlyginimo iš atsakovo.

Neištyręs draudiminio įvykio aplinkybių, draudikas pats prisiėmė riziką dėl galimybės išieškoti išmokas iš atsakingo už žalą asmens.

Remiantis CK 6.246 straipsniu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau –ir CPK) 178 straipsniu ieškovas turėtų įrodyti, kad atsakovas netinkamai įvykdė savo pareigas ir kokias konkrečiai įstatymo normas pažeidė. Iki draudiminio įvykio niekas iš bendraturčių nesikreipė į administratorių dėl stogo defektų.

Ieškovui neįrodžius atsakovo neteisėtų veiksmų, nėra ir priežastinio ryšio tarp tariamai neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nesant priežastinio ryšio, atsakovui neatsiranda pareiga atlyginti žalą.

Nagrinėjamu atveju žala galimai atsirado dėl bendraturčių neveikimo savo lėšomis prisidėti prie daugiabučio namo bendrosios nuosavybės administravimo, todėl atsakomybė dėl tokios bendrosios dalinės nuosavybės netinkamo realizavimo, bei tuo pačiu, žalos kilimo grėsmė negali būti perkeliama namo administratoriui.

Ieškovas apie teismo posėdžio vietą ir laiką informuotas tinkamai, į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsniu, byla išnagrinėta be neatvykusio ieškovo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje nustatyta, kad tarp V. R. ir ADB „Gjensidige“ sudaryta gyventojų turto draudimo sutartis, kuria apdraustas butas, adresu (duomenys neskelbtini), draudimo liudijimas GJELT Nr. (duomenys neskelbtini), sutartis galiojo nuo 2017 m. gegužės 13 d. iki 2018 m. gegužės 12 d. (e. byla, b.l. 18 ). 2018 m. balandžio 6 d. buto savininkas pranešė draudėjui ADB „Gjensidige“ apie tai, kad (duomenys neskelbtini) įvyko vandens prasiskverbimas pro stogo konstrukciją, matomi apgadinimai – lubos (kv. 38,09 svetainė su virtuve, koridoriumi), paaiškino, kad prieš metus darytas remontas (e. byla, b. l. 3). Remiantis turto žalos įvertinimo skaičiuokle ADB „Gjensidige“ paskaičiavo 637,26 Eur dydžio draudimo išmoką (e. byla, b. l. 5). 2018 m. balandžio 24 d. ADB „Gjensidige“ informavo V. R., kad jo užregistruotas žalos Nr. (duomenys neskelbtini) reguliavimas yra baigtas, draudimo išmokos suma yra 637,26 Eur ir minėta suma artimiausiu metu bus išmokėta į nurodytą sąskaitą (e. byla, b. l. 11). Draudimo išmoka išmokėta 2018 m. balandžio 24 d. (e. byla, b. l. 11).

CK 6.1015 straipsnis nustato, jog draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normos, o tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009). Delikto pagrindu atsiradę santykiai yra deliktinės civilinės atsakomybės santykiai, todėl jiems taikomos atitinkamos civilinės atsakomybės taisyklės. Ieškovė būtent ir pareiškė ieškinį atsakovei dėl deliktinės civilinės atsakomybės taikymo (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis).

Deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-248/2019, 77 punktas).

Neteisėti veiksmai, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti tiek tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, tiek ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu, atsižvelgiant į prievolės esmę, jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis).

Ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 637,26 Eur dydžio išmokėtą draudimo išmoką iš esmės grindžiamas tik CK 6.266 straipsnio 1 dalies norma, t. y. kad dėl netvarkingo stogo buvo aplietas apdraustas objektas, už namo stogo priežiūrą 2018 m. kovo 23 d. buvo atsakingas namo administratorius, valdytojas UAB Mano Būstas Vilnius (buvęs pavadinimas UAB „Naujamiesčio būstas“).

Pažymėtina, kad CK 6.266 straipsnio 1 dalyje, kurioje įtvirtinta „griežtoji atsakomybė“, t. y. atsakomybė be kaltės. Šiai normai taikyti būtina nustatyti įstatyme nurodyto objekto – statinio, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą, žalos asmeniui padarymą ir objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, tačiau nenustatinėjami neteisėti statinio valdytojo veiksmai ir jo kaltė.

CK 6.266 straipsnio nuostatos įtvirtina bendrąją taisyklę, kad už statinio trūkumų sukeltą žalą be kaltės atsako jo savininkas, t. y. asmuo, kuris statinį valdo nuosavybės teise (CK 4.37 straipsnis). Savininkas atsako už statinio trūkumų sukeltą žalą visais atvejais, išskyrus, kai statinio valdymas yra perleistas kitam asmeniui – valdytojui (CK 6.266 straipsnio 1 dalis). Valdytoju gali būti asmuo, kuriam valdymo teisė priklauso tiek kaip savarankiška daiktinė teisė (CK 4.22 straipsnio 1 dalis), tiek kaip nuosavybės teisės sudėtinė dalis (CK 4.37 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant, ar buvo perleista statinio valdymo teisė griežtosios atsakomybės taikymo kontekste, reikia nustatyti, ar valdytojui perduota teisinė ir faktinė pareiga užtikrinti statinio saugumą.

Pagal kasacinio teismo praktiką statinio valdytoju nelaikomas asmuo, kuriam perduota tik statinio techninės priežiūros funkcija, todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kad statinys perduodamas kitam asmeniui savarankiškai valdyti (pvz., pirmiau minėta nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016, 22 punktas; 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017, 22.2 punktas). Statinio valdymas gali atsirasti tiek įstatymo, tiek sutarties pagrindu. Kai statinio valdymas perleidžiamas sutartimi, kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti tokio susitarimo turinį (pvz., pirmiau minėta nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-701/2015).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad administratorius turi teisę priimti sprendimus tik dėl bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, susijusius, be kita ko, su namo bendrosios inžinerinės įrangos priežiūra ir remontu, siekdamas išsaugoti ir atkurti jų normatyvines savybes, teikti namo techninės priežiūros paslaugas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017, 32 punktas). Vadinasi, daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus teisinio statuso turėjimas savaime nereiškia bendrojo naudojimo objektų valdytojo statuso CK 6.266 straipsnio prasme turėjimo.

Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad, sutartimi kitam asmeniui perdavus tik statinio techninės priežiūros veikiant pagal užsakovo nurodymus teisę, statinio valdymas tokiam asmeniui nepereina (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018).

Teismas daro išvadą, kad atsakovas UAB Mano Būstas Vilnius nėra namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas CK 6.266 straipsnio prasme. Taigi nagrinėjamu atveju pareiga įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus, priežastinis ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir pasekmių (vandens prasiskverbimo pro stogo konstrukcijas), kaltę tenka ieškovui..

Ieškovas jokių aplinkybių ar argumentų, kaip pasireiškė atsakovo neteisėti veiksmai, teikdamas ieškinį, nenurodė.

Teismas pažymi, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą.

Teismas 2019 m. gegužės 28 d. nutartimi byloje paskyrė pasirengimą nagrinėti bylą paruošiamųjų dokumentų būdu. Ieškovas privalėjo dubliką pateikti iki 2019 m. birželio 11 d. Nustatytu terminu dubliko nepateikė. Nors atsakovas atsiliepime nurodė, kad neprieštarauja sprendimo už akių priėmimui ieškovo atžvilgiu esant CPK numatytiems, teismas, atsižvelgęs į šalių pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus, padarė išvadą, kad byloje nėra pagrindo priimti sprendimo už akių ieškovo atžvilgiu, ir 2019 m. birželio 21 d. nutarė paskyrė bylą nagrinėti teismo posėdyje. Tačiau ieškovas neišreiškė noro nei teikti procesinius dokumentus (nors ir praleidęs terminą) su prašymu praleistą terminą atnaujinti, nei dalyvauti teismo posėdyje ir teikti paaiškinimus. 2019 m. spalio 9 d. ieškovas pateikė prašymą nagrinėti bylą ieškovo atstovui nedalyvaujant.

Tuo tarpu atsakovas atsiliepime į ieškinį ir jo atstovė teismo posėdžio metu teikė teismui paaiškinimus, patvirtinančius, kad nėra jokių neteisėtų atsakovo veiksmų. Atsakovas atliko visas jam, kaip namo administratoriui, priklausančias pareigas.

Su atsiliepimu į ieškinį atsakovas pateikė UAB „Naujamiesčio būstas“ savitarnos išrašą, kad name (duomenys neskelbtini), 2017 m. spalio 24 d. patalpų savininkų prašymu buvo atlikti smulkūs stogo remonto darbai (e. byla, b.l.27).

Namo bendraturčių prašymo, sutikimo atlikti stogo kapitalinį remontą administratorius nebuvo pateikta. Atsakovo atstovė patvirtino, kad nei namas, nei namo stogas nėra avarinės būklės.

Atsakovo atstovė teismo posėdžio nurodė, kad atsakovas tinkamai vykdo namo techninę priežiūrą vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 patvirtintu statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2010 „Privalomieji daugiabučių gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ nuostatomis.

Tvirtino, kad jokie namo stogo defektai po 2017 m. spalio 24 d. atsakovo atlikto smulkaus remonto, nebuvo nustatyti, namo stogo tvarkymo darbai nebuvo būtini. Todėl negavęs iš daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų pranešimų dėl galimų defektų, neprivalėjo imtis aktyvių veiksmų nustatinėjant galimus stogo konstrukcijų defektus.

Iš ieškovo patekto 2018 m. balandžio 6 d. V. R. pranešimo draudikui ADB „Gjensidige“ apie įvykį, kad nukentėjusysis nurodė, kad įvykio data yra 2018 m. kovo 23 d., t. y. kad minėtą dieną vanduo prasiskverbė pro stogo konstrukcijas.

Teismas atkreipia dėmesį, kad byloje nėra duomenų, kad dalyvaujant namo administratoriaus darbuotojui būtų surašytas aktas, iš kurio matytųsi, kad pro namo stogo konstrukcijas skverbiasi vanduo. Namo administratorius negavo jokių pranešimų apie galimą stogo defektą. Namo administratoriaus atstovai nebuvo kviečiami nei apžiūrėti, nei įvertinti butui, adresu (duomenys neskelbtini), padarytą žalą, tikslu įsitikinti, kad namo stogo konstrukcijos turi defektų.

Byloje nėra jokių duomenų, kad buto (duomenys neskelbtini), savininkas ar savininkai kreipėsi į namo administratorių ir prašė patikrinti ar suremontuoti stogą, nors žinodami apie tai, kad galimai pro stogo konstrukcijas skverbiasi vanduo, kaip bendro naudojimo patalpų bendraturčiai, privalėjo kreiptis į namo administratorių. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė nurodė, kad į namo administratorių nei 2018 m. kovo 23 d. nei vėliau dėl papildomų stogo remonto (smulkūs remonto darbai buvo atlikti 2017 m. spalio 24 d.) darbų niekas nesikreipė, klausimas dėl namo stogo konstrukcijų ar stogo remonto darbų nebuvo sprendžiamas. Teismas daro išvadą, kad ieškovas byloje neįrodė, kad žala 2018 m. kovo 23 d. padaryta dėl stogo konstrukcijų trūkumų, kaip tai numato CK 6.266 straipsnis.

Teismas atkreipia dėmesį, kad disponuodami informacija, susijusia su galimai stogo konstrukcijų defektais, butų savininkai nesikreipė į namo administratorių, nepriėmė sprendimų dėl prevencinių priemonių (reikalingų darbų atlikimo) įgyvendinimo, nors pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį, 4.76 straipsnį, 4.83 straipsnio 3 dalį tokią pareigą turėjo.

Nesant įrodymų, paneigiančių atsakovo argumentus, kad atsakovas tinkami vykdė namo techninę priežiūrą, todėl negavęs iš daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų pranešimų dėl galimų defektų, neprivalėjo imtis aktyvių veiksmų nustatinėjant galimus stogo konstrukcijų defektus, teigti, kad atsakovas pažeidė pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, negalima. Neįrodžius atsakovo, kaip namo administratoriaus neteisėtų veiksmų ar neveikimo, ieškovo argumentas, kad atsakovas buvo atsakingas už namo stogo priežiūrą, todėl turi atlyginti žalą, teismo vertinimu prieštarauja protingumo principui bei nuostatams.

Pagrindas civilinei atsakomybei (žalos atlyginimo forma) bendraisiais atvejais kilti egzistuoja, jeigu nustatomos šios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), žala (CK 6.249 straipsnis), priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys (CK 6.247 straipsnis) ir žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.248 straipsnis). Pažymėtina, kad civilinei atsakomybei (bendraisiais atvejais) kilti yra būtinas įvardytų sąlygų visetas – bent vienos sąlygos nebuvimas eliminuoja civilinės atsakomybės taikymo galimybę. Byloje neįrodyta, kad UAB Mano Būstas Vilnius susidariusioje situacijoje neatliko kokių nors jam privalomų atlikti veiksmų ir veikė neteisėtai, todėl nėra pagrindo kilti ir deliktinei civilinei atsakomybei.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.).

Ieškovo ieškinį atmetus, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos. Atsakovas prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo byloje neapreiškė ir nepateikė tai patvirtinančių įrodymų.

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (1,76 Eur) neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3 EUR) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybės naudai iš šalių nepriteisiamos (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais,

nusprendžia:

akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.