Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Agrosfera“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 2 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės Austrijoje registruotos bendrovės Nufarm GmbH & Co. KG pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Agrosfera“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Nufarm GmbH & Co. KG pateikė pareiškimą, kuriame prašė iškelti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Agrosfera“ nemokumo (bankroto) bylą.

3. Atsakovė prašė ieškovės pareiškimą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo palikti nenagrinėtą; netenkinus šio reikalavimo, prašė ieškovės pareiškimą atmesti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

14.3. Teismas nepagrįstai suabsoliutino nesudaryto susitarimo su viena iš bendrovės kreditorių – ieškove, faktą. JANĮ 9 straipsnyje įtvirtintos ikiteisminės tvarkos tikslas – suteikti galimybę skolininkui ir jo kreditoriams (ne tik kreditoriui, inicijavusiam nemokumo (bankroto) bylos iškėlimą) taikiai išspręsti skolininko nemokumo problemas, įspėti skolininką dėl bankroto bylos inicijavimo, o tik to nepavykus padaryti – kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo. Byloje neturėtų būti sudarytos prielaidos ieškovei neteisėtai ir nepagrįstai bankroto procedūras panaudoti skolai išieškoti ir įgyti pranašumą prieš kitus bendrovės kreditorius.

14.5. Tiek restruktūrizavimo, tiek bankroto atveju, turi būti konstatuojamas analogiškas požymis – juridinio asmens nemokumas, tad vien nemokumo fakto konstatavimas nesudaro ir negali sudaryti pagrindo bankroto bylai iškelti.

14.11. Byloje nėra jokių duomenų, kurie galėtų patvirtinti, kad didžiosios dalies debitorinių skolų išieškojimas yra neįmanomas, todėl debitorinių skolų suma pagrįstai įtrauktina ir laikytina atsakovės turtu. 2020 m. sausio 29 d. bendrovės debitorių įsiskolinimų suma siekė net 6 406 765,93 Eur, tačiau iki 2021 m. rugsėjo 30 d. buvo atgauta apie 5 499 615,68 Eur skolų.

15.1. Pareiga pranešti apie juridinio asmens buveinės vietos pakeitimą ar kitą galimą procesinių dokumentų įteikimo adresą tenka būtent juridiniam asmeniui (CK 2.49 straipsnio 2–3 dalys, 2.62 straipsnis, CPK 121 straipsnis, 122 straipsnio 2 dalis). Juridinis asmuo turėtų pasirūpinti, kad jo buveinėje būtų sudarytos sąlygos priimti procesinius dokumentus ir kitą korespondenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14-1075/2018).

15.2. Aplinkybė, kad atsakovei paraginimas faktiškai nebuvo įteiktas, nėra reikšminga, nes įstatymas nustato pasekmes, kurios atsiranda išsiuntus paraginimą registruotu buveinės adresu – paraginimas pagal įstatymą laikomas įteiktu praėjus septynioms dienoms nuo jo išsiuntimo.

15.3. Nuo 2020 m. sausio 1 d,. įsigaliojusiame JANĮ nėra numatyta pakartotinio pranešimo siuntimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1378-450/2021).

15.5. Vien faktas, kad atsakovė siekia inicijuoti restruktūrizavimo procesą ir su kreditoriais sudaryti susitarimus dėl pagalbos, nepatvirtina jokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą neiškelti atsakovei bankroto bylos.

15.7. Atsakovė nepateikė jokių dokumentų, kurie pagrįstų jos mokumą ar aplinkybes, kad atsakovės finansinės padėtis galėtų pagerėti, t. y. kad negalėjimas įvykdyti turtines prievoles (sumokėti skolas) yra laikinas. Atsakovė yra nemoki, neatsiskaito su savo kreditoriais, jų naudai yra vykdomi priverstiniai išieškojimai iš atsakovės turto, dėl šių priežasčių teismas pagrįstai iškėlė bankroto bylą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nenustatytas pagrindas peržengti atskirojo skundo ribas.

17. Šios apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria UAB „Agrosfera“ iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Atsakovė atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu bendrovės nemokumo vertinimu ir nustatytu pagrindu iškelti bankroto bylą, taip pat teigia, kad nebuvo laikytasi privalomos ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos.

Dėl nemokumo proceso inicijavimo tvarkos, kai jį inicijuoja kreditorius

18. Asmuo, siekdamas tinkamai realizuoti teisę kreiptis į teismą dėl nemokumo proceso pradėjimo, turi laikytis įstatyme nustatytų šio proceso inicijavimo sąlygų. Pagal JANĮ 4 straipsnio 1 dalies 2 punktą nemokumo procesą turi teisę inicijuoti kreditorius, kuriam prievolės įvykdymo terminas yra suėjęs. JANĮ 9 straipsnyje reglamentuota privaloma nemokumo proceso inicijavimo tvarka, kuomet jį inicijuoja kreditorius.

19. Kreditorius nemokumo procesą inicijuoja registruotu laišku, per antstolius ar pasiuntinių paslaugų teikėjus pateikdamas pranešimą juridiniam asmeniui jo buveinės adresu, arba pateikdamas pranešimą elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu užtikrinamas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti asmens tapatybę. Jeigu nemokumo procesas inicijuojamas elektroninių ryšių priemonėmis, turi būti gautas patvirtinimas apie pranešimo gavimą. Pranešimas laikomas įteiktu praėjus 7 dienoms nuo jo išsiuntimo dienos, jeigu jis nebuvo pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis (JANĮ 9 straipsnio 1 dalis).

20. Pranešime nurodoma juridinio asmens neįvykdyta neginčijama prievolė ir pažymima, kad, jeigu per šiame pranešime nurodytą terminą prievolė nebus įvykdyta, nebus sudarytas susitarimas dėl pagalbos arba priimtas sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, kreditorius kreipsis į teismą dėl restruktūrizavimo arba bankroto bylos iškėlimo juridiniam asmeniui (JANĮ 9 straipsnio 2 dalis). Pagal JANĮ 9 straipsnio 3 dalį prievolei įvykdyti, susitarimui dėl pagalbos sudaryti arba sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti nustatomas ne trumpesnis kaip 15 dienų ir ne ilgesnis kaip 30 dienų terminas nuo pranešimo įteikimo juridiniam asmeniui dienos. Tinkamai pasinaudojus šia išankstine stadija, t. y. nuo termino, skirto prievolei įvykdyti, susitarimui dėl pagalbos sudaryti ar sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti, pabaigos, atsiranda teisė kreiptis į teismą dėl nemokumo (bankroto ar restruktūrizavimo) bylos iškėlimo (JANĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

21. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad įspėjimas apie ketinimą iškelti bankroto bylą skirtas tam, jog ginčas būtų išspręstas nesikreipiant į teismą, todėl tokia informavimo procedūra pripažintina ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarka. Ji nustatyta siekiant išspręsti ginčą nekeliant bankroto bylos, todėl kreditoriaus kreipimasis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo laikytinas ultima ratio (paskutine, kraštutine) gynybos priemone, kai išnaudoti visi pažeistų teisių gynimo būdai ir jie nedavė jokio teigiamo efekto, nes bankroto bylos iškėlimas susijęs su neigiamais teisiniais padariniais įmonei–skolininkei, t. y. apribojama jos veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2010).

22. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kreditorė Nufarm GmbH & Co. KG 2021 m. rugpjūčio 2 d. registruota pašto siunta išsiuntė atsakovei paraginimą sumokėti skolą, priteistą įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 15 d. sprendimu už akių, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-2019-254/2020. Paraginime nurodė, kad tuo atveju, jeigu per 15 dienų nuo pranešimo įteikimo dienos nebus įvykdyta minėta prievolė, nebus sudarytas susitarimas dėl pagalbos arba priimtas sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, kreditorė kreipsis į teismą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo UAB „Agrosfera“.

23. Minėtas paraginimas atsakovei buvo išsiųstas jos registruotos buveinės adresu Uosio g. 10, Kaunas. Iš pateiktų duomenų apie siuntos pristatymą matyti, kad siuntos gavėjui nepavyko įteikti, 2021 m. rugsėjo 10 d. siunta grąžinta siuntėjui. Kreditorė 2021 m. rugsėjo 22 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo atsakovei.

24. Kaip minėta, pagal JANĮ 9 straipsnio 1 dalį registruotu laišku juridiniam asmeniui jo buveinės adresu išsiųstas pranešimas laikomas įteiktu praėjus 7 dienoms nuo jo išsiuntimo dienos. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad kreditorės paraginimas laikytinas įteiktu atsakovei 2021 m. rugpjūčio 10 d., todėl būtent nuo šio momento skaičiuotinas paraginime nustatytas 15 dienų terminas, kuris atitinka JANĮ 9 straipsnio 3 dalyje nustatytą minimalaus termino reikalavimą.

25. Apeliantė skunde nurodo, kad, nepavykus įteikti skolininkui pranešimo, tik pakartotinis pranešimas laikytinas įteiktu po 7 dienų nuo jo išsiuntimo dienos bendrovės buveinės adresu. Apeliantė remiasi teismų praktika, kuri buvo suformuota vadovaujantis anksčiau galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nuostatomis. Pažymėtina, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusio JANĮ nuostatos nenumato pakartotinio pranešimo siuntimo, registruotu buveinės adresu nepavykus pranešti registruotu laišku apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos kėlimo ir registruotu laišku siųstą pranešimą numato laikyti įteiktu praėjus 7 dienoms nuo jo išsiuntimo dienos, todėl apeliantės argumentai šiuo klausimu laikytini nepagrįstais.

26. Apeliantė taip pat teigia, kad kreditorė, žinodama, jog pranešimas atsakovei nebuvo įteiktas, turėjo jį siųsti bendrovės veiklos vykdymo adresu (Jovarų g. 2, LT-47193 Kaunas). Šis argumentas atmestinas, nes, kaip minėta, šiuo metu galiojančio JANĮ nuostatos nenumato reikalavimo pakartotinai siųsti pranešimą apie ketinimą inicijuoti bankroto bylos iškėlimą.

27. Be to, pažymėtina, kad juridiniai asmenys privalo juridinių asmenų registre nurodyti apie save ir savo veiklą visus įstatymų reikalaujamus duomenis (atskleidimo principas) (CK 2.62 straipsnio 3 dalis). Juridinių asmenų registre, be kita ko, turi būti nurodytas juridinio asmens buveinės adresas (CK 2.66 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

28. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad juridinis asmuo turėtų ne tik atskleisti duomenis juridinių asmenų registrui, bet ir pasirūpinti, kad jo buveinėje būtų sudarytos sąlygos priimti procesinius dokumentus ir kitą korespondenciją. Juridinio asmens nepasirūpinimas duomenų apie savo buveinę atskleidimu iš esmės reiškia, jog pats juridinis asmuo, žinodamas jam tenkančią įstatymo nustatytą atskleidimo pareigą ir jos teisines pasekmes, sąmoningai pasirenka tokį savo elgesio būdą, kuriuo atsisako savo pasiekiamumo ir prieinamumo bei su tuo susijusių savo teisių (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-14-1075/2018, 24 punktą). Taigi, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė, nepasirūpinusi, kad jos registruotu buveinės adresu būtų priimama jai skirta korespondencija, prisiima su tuo susijusią riziką. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė iki minėto pranešimo išsiuntimo informavo kreditorę, jog visą jai skirtą korespondenciją siųstų bendrovės veiklos vykdymo adresu (Jovarų g. 2, LT-47193 Kaunas).

29. Byloje nustatyta, kad tiek iki kreditorės pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei pateikimo teismui, tiek iki skundžiamos nutarties priėmimo, kai atsakovei įteikus procesinius dokumentus jai faktiškai tapo žinoma apie inicijuojamą bankroto bylos iškėlimą, atsakovė neatsiskaitė su kreditore, taip pat nesudarė susitarimo dėl pagalbos ir nebuvo priimtas sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas 2021 m. spalio 28 d. patenkino atsakovės prašymą ir beveik mėnesiui atidėjo klausimo dėl bankroto bylos UAB „Agrosfera“ iškėlimo nagrinėjimą, tačiau atsakovei per šį laikotarpį nepavyko sudaryti taikaus susitarimo nei su ieškove Nufarm GmbH & Co. KG, nei su kitais kreditoriais. Dėl to nėra pagrindo manyti, kad toks susitarimas šiuo atveju galėjo būti pasiektas per nustatytą terminą ikiteismine tvarka.

30. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad, priešingai nei teigia atsakovė atskirajame skunde, ieškovė laikėsi ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei.

Dėl bankroto bylos iškėlimo pagrindų

31. JANĮ 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla.

32. Juridinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Taigi, nemokumo būsenai konstatuoti yra būtina bent viena iš nustatytų aplinkybių: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.

33. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

34. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019). Bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus bendrovės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-680-241/2020).

35. Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, JANĮ 20 straipsnio 2 dalis). Todėl būtent ji turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos pakankamą finansinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1342-585/2020).

36. Apeliantė byloje yra pateikusi 2021 m. rugsėjo 30 d. preliminarų balansą, kuriame nurodyta, kad apeliantė turi turto iš viso už 2 125 617 Eur, o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai siekia 7 900 544 Eur ir tai yra vien per vienus metus mokėtinos sumos bei kiti trumpalaikiai įsipareigojimai. Iš pateiktų 2021 m. rugsėjo 30 d. duomenų matyti, kad apeliantės pradelsti įsipareigojimai kreditoriams sudaro 7 896 651,17 Eur, iš jų kreditorei OÜ „Three Thousand Corporations“ – 6 263 505,54 Eur, o kreditorei UAB „ICOR“ – 517 987,21 Eur.

37. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad bendrovės skolos viršija jos turtą, nes, anot apeliantės, bendra jos šiuo metu turimų kreditorių reikalavimų suma, su kuriais susitarimai dėl pagalbos dar nėra sudaryti, tačiau yra pateikti tokie pasiūlymai, siekia vos 1 086 731,86 Eur. Apeliantė byloje yra pateikusi 2020 m. spalio 1 d. susitarimą dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti, sudarytą su kreditorėmis OÜ „Three Thousand Corporations“ ir UAB „ICOR“, kuriuo šalys susitarė, kad kreditorė OÜ „Three Thousand Corporations“ nenukreips išieškojimo pagal sutartinį įkeitimą į skolininkės visas esamas ir būsimas atsargas bei visas esamas ir būsimas reikalavimo teises, o kreditorė UAB „ICOR“ (skolininkės akcininkė) įsipareigojo nepradėti priverstinio skolos išieškojimo iš skolininkės turto. Taigi, iš minėto susitarimo sąlygų matyti, kad kreditorė OÜ „Three Thousand Corporations“ įsipareigojo nenukreipti išieškojimo tik į dalį atsakovės turto, t. y. atsargas, kurios pagal 2021 m. rugsėjo 30 d. preliminaraus balanso duomenis sudaro 116 230 Eur (pagal byloje pateiktus 2021 m. spalio 1 d. duomenis UAB „Agrosfera“ produkcijos likučiai sudaro 101 191 Eur), ir debitorinius reikalavimus, kurie pagal 2021 m. rugsėjo 30 d. duomenis sudaro 1 289 334,22 Eur.

38. Preziumuojama, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorių skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1825-370/2017, 2018 m. sausio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-432-798/2018 ir kt.). Be to, pripažįstama, kad skolų susigrąžinimas iš debitorių visa apimtimi praktikoje apskritai nėra dažnas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1938/2014; 2015 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1473-407/2015). Nesant byloje įrodymų, jog yra realių galimybių atgauti debitorių skolas, tokių skolų suma neįskaitoma į realią bendrovės turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1448/2012; 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1534-943/2015). Apeliantė byloje nurodė, kad yra pareiškusi ieškinius savo skolininkams dėl bendros 886 440,32 Eur sumos priteisimo. Tačiau, atsižvelgiant į minėtą teismų praktiką, sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad vien šie duomenys nepatvirtina, jog atsakovė turi realias galimybes visas gautinas sumas susigrąžinti.

39. Be to, pagal antstolio pateiktus duomenis nustatyta, kad antstolis vykdo vykdomąsias bylas Nr. 0022/21/00220 ir Nr. 0022/21/00665 dėl 2 200 000 Eur išieškojimo iš skolininkės UAB „Agrosfera“ įkaito turėtojai ir hipotekos kreditorei OÜ „Three Thousand Corporations“. Išieškotoja OÜ „Three Thousand Corporations“ sutiko perimti varžytynėse neparduotą skolininkės turtą natūra už pradinę turto pardavimo kainą – 448 146 Eur, skolos likutis šiai kreditorei sudaro 693 503,78 Eur. Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartimi, vadovaujantis JANĮ 30 straipsnio 3 dalimi, leista baigti vykdyti minėtose vykdomosiose bylose pradėtą turto pardavimą CPK nustatyta tvarka, leidžiant perduoti išieškotojai OÜ „Three Thousand Corporations“ pirmosiose varžytynėse neparduotą įkeistą UAB „Agrosfera“ kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad visas atsakovei priklausantis materialus ilgalaikis turtas, kuris pagal balansą sudaro 730 913 Eur, išieškomas hipotekos kreditorės naudai, be to šį įkeistą turtą perdavus išieškotojai, lieka 245 357,78 Eur nepadengta skolos dalis. Visi kiti UAB „Agrosfera“ kreditoriai yra trečios eilės. Teismas taip pat nustatė, kad kitose vykdomosiose bylose vykdomų išieškojimų bendra suma sudaro 4 612 296,78 Eur. Net ir laikant, kad iki 2020 m. spalio 1 d. pradėtose vykdomosiose bylose Nr. 0161/20/01496 ir Nr. 0161/20/01367 išieškomų skolų sumos neturėtų būti įtrauktos, bendra vykdomų išieškojimų suma sudaro 1 101 985,68 Eur. Atskirajame skunde atsakovė šių teismo nustatytų aplinkybių iš esmės nepaneigia.

40. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir į tai, kad apeliantė byloje nepateikė jokių duomenų apie sudarytus susitarimus dėl pagalbos su likusiais savo kreditoriais, nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad jos skolos neviršija jos turto vertės.

41. Apeliantė byloje laikosi pozicijos, kad jos finansiniai sunkumai yra laikino pobūdžio, nulemti ir dėl COVID-19 pandemijos metu taikytų veiklos apribojimų, tačiau bendrovė yra gyvybinga, turinti perspektyvą ateityje atkurti mokumą ir atsiskaityti su kreditoriais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, su šiais argumentais sutikti taip pat nėra pagrindo.

42. Iš byloje pateiktų 2021 m. birželio 30 d. balanso duomenų apie ataskaitinį laikotarpį ir praėjusį ataskaitinį laikotarpį, taip pat jau minėtų 2021 m. rugsėjo 30 d. preliminaraus balanso duomenų nustatyta, kad UAB „Agrosfera“ turtas per visą šį laikotarpį nuosekliai mažėjo. Hipotekos kreditorė OÜ „Three Thousand Corporations“ perėmė visą apeliantės turėtą nekilnojamąjį turtą, įskaitant žemės sklypus, gamybinius pastatus, taip pat perėmė bendrovei priklausančią įrangą ir įrengimus. Atsakovės darbuotojų skaičius reikšmingai sumažėjo, pagal viešai skelbiamus duomenis 2020 m. kovo 1 d. įmonėje dirbo 13 apdraustųjų asmenų (darbuotojų), o 2021 m. birželio 16 d. liko tik 3 darbuotojai (iki šiol darbuotojų skaičius nėra pasikeitęs). Apeliantės argumentas, kad tokiu būdu siekta optimizuoti kaštus, efektyvinti procesus ir pan., neįtikina ir nepagrindžia, kaip bendrovė, nebeturėdama didžiosios dalies gamybinių resursų ir pajėgumų, ketina toliau tęsti savo veiklą tokia apimtimi, kad galėtų atsiskaityti su kreditoriais.

43. Be to, byloje pateikta 2021 m. birželio 30 d. pelno (nuostolių) ataskaita patvirtina, kad tiek einamaisiais, tiek praėjusiais finansiniais metais atsakovės veikla buvo nuostolinga. Apeliantė skunde akcentuoja, kad pagal byloje pateiktos 2021 m. rugsėjo 30 d. preliminarios pelno (nuostolių) ataskaitos duomenis bendrovės gautas grynasis pelnas sudaro 274 610 Eur. Tačiau, pažymėtina, kad šį finansinį rodiklį, kaip matyti iš ataskaitos turinio, nulėmė ne pardavimo pajamų ir savikainos skirtumas (kuris ir šiuo ataskaitiniu laikotarpiu taip pat yra neigiamas), o iš kitų veiklos rezultatų gautos pajamos, kurios, tikėtina, yra vienkartinio pobūdžio. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šis apeliantės argumentais taip pat nepagrindžia bendrovės perspektyvų atkurti mokumą ir atsiskaityti su kreditoriais.

44. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad UAB „Agrosfera“ ilgą laiką neatsiskaito su kreditoriais, taip pat neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti. Apeliantės argumentai šių aplinkybių iš esmės nepaneigia, todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog atsakovė yra nemoki. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė nepagrindė ir neįrodė, kad jos finansiniai sunkumai yra laikino pobūdžio, kad yra perspektyvų, tęsiant veiklos vykdymą, atkurti jos mokumą ir atsiskaityti su kreditoriais. Dėl to konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, iškeldamas atsakovei bankroto bylą, teisingai išsprendė ginčo klausimą, o atsakovės skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo priimti kitokį procesinį sprendimą, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.