Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2024-03-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1-151-946/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-03-12
Bylos Nr.
1-151-946/2024
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Arūnas Purvainis
Kaltinamasis
I. A.
Nukentėjusysis
A. S.
Advokatai
Povilas Rėklaitis
Kategorijos

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1-151-946/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40124-2022-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.6.3; 1.1.8.7.13; 1.1.8.10.2; 1.2.26.2; 2.1.15.3.3.1; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; 2.4.1.2; 2.4.1.3

(S)KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. kovo 12 d.

KaunasKauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Arūnas Purvainis,sekretoriaujant Lauritai Žeimei,dalyvaujant prokurorui Donatui Jačiauskui,kaltinamajam I. A. ir jo gynėjui advokato padėjėjui Povilui Rėklaičiui,nukentėjusiajam A. S.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. A., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, vykdantis individualią veiklą, teistas:

1. Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (2 veikos), paskirta galutinė bausmė - 78 MGL (2937,48 Eur) dydžio bauda;

2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 182 straipsnio 1 dalį (12 veikų), paskirta subendrinta ir vienu trečdaliu sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta ir trečdaliu sumažinta laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 14 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir nesumokėta bauda, ir paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 2 metams ir 2837,48 Eur dydžio bauda. Paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, atidėtas 2 metams. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugsėjo 2 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 30 d. nuosprendžiu paskirta ir neišieškota 2837,48 eurų bauda pakeista į 472 valandų viešųjų darbų bausmę, kurią privalo atlikti per 12 mėnesių. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 13 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugsėjo 2 d. nutartimi pakeista ir likusi neatlikta 384 valandų viešųjų darbų bausmė į 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmę;

3. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir jam skirta bausmė – 50 parų areštas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 4 mėnesiams,

bausmę atlikęs (2022 m. kovo 7 d. išregistruotas iš Probuojamųjų asmens duomenų registro), teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje (2 nusikalstamos veikos).

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. A. 2022 m. spalio 11 d. apie 14 val. 20 min. viešoje vietoje – uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ klientų aptarnavimo centre, esančiame (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu, darbuotojų ir kitų asmenų akivaizdoje, kas pastariesiems sukėlė pasipiktinimą, nukentėjusiajam A. S. papurškė dujų į veidą, po to sugriebęs jį už megztinio nuvertė nuo kėdės ant grindų ir jį tempė, tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės tvarką bei A. S. sukėlė fizinį skausmą.

Be to, jis 2023 m. sausio 27 d. apie 20 val. 16 min. viešoje vietoje - (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu, kitų asmenų akivaizdoje, kas pastariesiems sukėlė pasipiktinimą, vairuodamas automobilį „Infinity“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), staiga, iš antrosios eismo juostos persirikiavo į trečiąją eismo juostą, sustojo priešais automobilį „Toyota Prius+“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuojamą nukentėjusiojo J. Š., ir iš jo išlipęs, dešinės rankos kumščiu išdaužė automobilio „Toyota Prius+“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), dešinės pusės priekinių durelių stiklą, kurio stiklai duždami subraižė nukentėjusiajam J. Š. veidą, padarydami pjautines žaizdeles kairiame skruoste ir dešinėje plaštakoje, tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės tvarką bei nukentėjusiajam J. Š. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

I. A. kaltė įrodyta teisme ištirtais įrodymais, kuriuos teismas vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į bylos įrodymų visetą, jų leistinumą, patikimumą ir pakankamumą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, bei išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai.

Dėl viešosios tvarkos pažeidimo 2022 m. spalio 11 d.

Kaltinamasis I. A. apklaustas teisiamojo posėdžio metu dėl pirmojo kaltinimo parodė, kad tai buvo būtinoji gintis, nes jis atvyko į UAB „(duomenys neskelbtini)“ klientų aptarnavimo centrą, esantį (duomenys neskelbtini), pasiklausti kaip įsivesti vandentiekį, tačiau nukentėjusysis A. S. buvo piktas, nepatenkintas, laikė rankas po stalu, jis nežinojo ko iš jo tikėtis, todėl jis numušė nukentėjusiajam kepurę ir papurškė dujų ir tempė jį lauk. Pripažįsta, jog viešoje vietoje elgėsi netinkamai (3 t. b. l. 58-59).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiuoju apklaustas A. S. parodė, kad 2022 m. spalio 11 d. 14.20 val. į viešą vietą - UAB „(duomenys neskelbtini)“ atvažiavo sudaryti sutarties dėl vandens tiekimo pratęsimo bute. Kol laukė savo eilės, tarp jo ir kaltinamojo bei jo motinos kilo žodinis konfliktas dėl garsaus šnekėjimo. Jam kaltinamasis I. A. trenkė per galvą, nukrito kepurė, o po to staigiai iš kišenės išsitraukė ir papurškė jam į akis dujų. Dujų pateko ne tik į akis, bet ir kvėpavimo takus, jam degė gerklė, stemplė ir plaučiai. Tuo metu kaltinamasis jį nugriovė nuo kėdės, tempė ir jis pajuto smūgį iš kojos į šoną, dėl to jam skaudėjo (3 t., b. l. 59-61).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta D. M. parodė, kad įvykio dieną lankėsi UAB „(duomenys neskelbtini)“ su sūnumi, kaltinamuoju I. A.. Salėje, kurioje jie buvo aptarnaujami, prie kito langelio, priėjo žmogus, kuris labai garsiai kalbėjo, ji jo paprašė kalbėti tyliau, tačiau minėtas žmogus jos atžvilgiu pavartojo necenzūrinius žodžius, taip padarė ne vieną kartą, jis elgėsi įžūliai ir agresyviai. Po to prie minėto žmogaus priėjo jos sūnus, kuris minėtam vyrui papurškė į akis dujų. Ji atidarė langą, nes visiems, buvusiems patalpose, pradėjo graužti akis, vėliau ji išėjo į lauką. Jos sūnus nukentėjusiajam netrenkė į galvą, tik numušė kepurę (3 t., b. l. 83-84).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta J. T. parodė, kad įvykio dieną dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pas jos kolegę atėjo vienas klientas, jie buvo dviese, o kitas klientas - vienas pas kitą jos kolegę. Vienas iš jų labai garsiai kalbėjo. Moteris, kuri atėjo kartu su vyru, nuėjo jį raminti, todėl kilo konfliktas, moters atžvilgiu pavartoti necenzūriniai žodžiai. Tą moterį įžeidė, o tas vyras, kuris buvo kartu su ja, nuėjo jos užstoti, girdėjau žodžius: „atsiprašyk, nes gausi dujų“, po to išgirdo kažkokius sakomus žodžius ir purškimo garsą. Dujų kvapas buvo stiprus, griaužė akis. Atvažiavo ir policija, ir greitoji medicinos pagalba, visi turėjo išeiti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpų, nes jautėsi dujų kvapas. Asmeniui, kuriam buvo papurkštos dujos, buvo iškviesta medicinos pagalba, jis buvo nukritęs ant grindų (3 t., b. l. 85).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta D. Š. parodė, kad įvykio dieną nukentėjusysis atvyko pas jos kolegę ir paprašius pateikti dokumentą, jo nepateikė, elgėsi agresyviai., todėl šalia sėdėjusi moteris bandė nutildyti minėtą asmenį, o nukentėjusysis jos atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius. Šalia moters esantis vyras pasakė: „atsiprašyk, nes nepagarbiai elgiesi“. Po to kilo konfliktas, kurio metu asmuo, buvęs su moterimi, papurškė nukentėjusiajam dujų. Dėl papurkštų dujų dalis asmenų, buvusių UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, turėjo išeiti į lauką (3 t., b. l. 86).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta L. S. parodė, kad įvykio dieną pas ją buvo atvykę du klientai – I. A. ir D. M., jie pildė prašymus, prie kito langelio buvo nukentėjusysis A. S.. A. S. garsiai kalbėjo, o D. M. pasakė, kad jis nerėktų, laikytųsi tvarkos. Po to pakilo prie jos langelio buvęs I. A., papurškė dujų, dėl to pradėjo griaužti gerklę, ji pakilo iš darbo vietos ir paliko patalpą, kurioje dirbo (3 t., b. l. 86-87).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta R. P. parodė, kad įvykio dieną ji dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, kalbėjo telefonu. Matė, kad nukentėjusysis A. S. nepagarbiai elgiasi ir šalia sėdėjusi moteris pasakė repliką ir jai buvo atsakyta necenzūriniais žodžiais. Tada tas vyras (kaltinamasis), kuris buvo su moterimi, atsistojo ir paprašė atsiprašyti ir tada įvyko incidentas, jie apsižodžiavo. Kaltinamasis nukentėjusįjį griebė lyg už nugaros, pradėjo tempti, lyg su ranka davė per galvą, kepurę. Ji telefonu kalbėjo, kai kaltinamasis papurškė dujų, visi išėjo iš patalpų, po to buvo kviečiama policija ir ji, pabaigusi skambutį, pati išėjo. Patalpoje buvo jaučiamas dujų kvapas, darbuotojos labai ilgai blogai jautėsi, akis griaužė (3 t., b. l. 122).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta R. A. parodė, kad įvykio dieną ji aptarnavo nukentėjusįjį A. S.. Ji paprašė jo asmens dokumento, tačiau nukentėjusysis iškarto parodė nepasitenkinimą, susinervinęs pradėjo šaukti. Nukentėjusiajam už nugaros, pas jos kolegę sėdėjo kaltinamasis su moterimi. Ta moteris su nukentėjusiuoju sėdėjo nugara, ji atsisukusi nukentėjusiajam patapšnojo per nugarą, kad jis kalbėtų truputėlį tyliau, nes jie negali susikalbėti. Nukentėjusysis pasakė jos atžvilgiu necenzūrinius žodžius, o tada pašoko su moterimi atėjęs kaltinamasis ir paprašė atsiprašyti, nukentėjusysis neatsiprašė. Kaltinamasis su ranka numušė nukentėjusiajam kepurę. Girdėjo, kad tarp jų įvyko konfliktas. Kaltinamasis išsitraukė dujų ir papurškė į akis A. S.. Nukentėjusysis pradėjo rėkti, kad jam išdegino akis. Jai ir kitiems asmenims pradėjo griaužti akis, jie išėjo iš patalpos (3 t., b. l. 122-123).

Nukentėjusiojo A. S. pareiškime užfiksuota, kad 2022 m. spalio 11 d. apie 14 val. jis atvyko į UAB „(duomenys neskelbtini)“, laukė eilėje, kol jį priėmė viena iš darbuotojų. Salėje buvo daug žmonių. Darbuotoja jo paprašė asmens dokumento, bet jis jo neturėjo. Pasakė tai darbuotojai. Už jo nugara prie kitos darbuotojos langelio buvo kiti klientai - moteris ir vyras. Moteris jam pasakė, kad jis per garsiai kalba ir jie nesusikalba su darbuotoja. Jis pasakė, kad turi klausos problemų dėl sužeidimo per sausio 13 d. įvykius. Jis pasakė moteriai, kad ji neadvokatautų, tada tas vyras ir moteris atsistojo prieš jį, reikalavo, kad išeitų. Jis pasakė, kad jam niekas neaiškins kaip jam kalbėti. Tada vyras, buvęs kartu su moterimi, ranka sudavė per jo kepurę ir ji nukrito ant grindų. Pasakė, kad ją pakeltų. Jie pasakė, kad nekels. Tuo metu turėjo rankoje telefoną ir ėmė juos filmuoti. Vyras tuo momentu jam į veidą kažko papurškė, jam ėmė skaudėti akis, graužė jas ir veidą. Tada vyras griebė jį, nuvertė nuo kėdės, tempė grindimis. Tuo metu nieko nematė, nuėjo į tualeto patalpą plauti akių. Po kurio laiko atvyko medikai. Po šio įvykio buvo nuvežtas į Kauno klinikų Traumų centrą. Prašo asmenį, kuris jį tampė bei papurškė jam į akis dujų, patraukti atsakomybėn ir atlyginti jam padarytą turtinę žalą bei žalą jo sveikatai (1 t., b. l. 26-32).

2022 m. spalio 11 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 33-35).

Specialisto išvadoje Nr. G 2666/2022 (02) konstatuota, jog A. S. medicininiuose dokumentuose duomenų apie sveikatos sutrikdymą nėra (1 t., b. l. 52-53).

Specialisto išvadoje Nr. pG 919/2023 (02) konstatuota, jog jokių objektyvių traumos (galimai patirtos 2022 m. spalio 11 d.) požymių. Tai yra sužalojimų nenustatyta (1 t., b. l. 58-60).

2022 m. spalio 11 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, jog 2022 m. spalio 11 d. dirbant kartu su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 5-ojo skyriaus tyrėja E. Č., apie 14.35 val. iš budėjo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), įmonėje konfliktuoja du asmenys, vienas iš jų panaudojo galimai ašarines dujas. Atvykus nurodytu adresu ir tikslinant įvykio aplinkybes, bendrauta su UAB „(duomenys neskelbtini)“ specialistės pareigas einančia darbuotoja R. A., kuri paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ sukonfliktavo du įmonės klientai. Konfliktas įvyko, nes vienas vyras buvo agresyvus, įžeidinėjo kitus klientus, ko pasėkoje gretimai sėdėjęs klientas papurškė dujų agresyviam vyrui į akis. Dėl šio įvykio įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ personalas pretenzijų neturi, tačiau R. A. nurodė, kad dėl įvykio trumpam buvo sustabdytas darbas, personalas buvo priverstas išeiti į lauką, nes dėl uždaroje įmonės patalpoje papurkštų dujų darbuotojos jautė perštėjimą gerklėje ir kosėjo. Tikslinant įvykio aplinkybes, įvykio vietoje buvo agresyviai nusiteikęs vyras, kuris kaip vėliau nustatyta yra A. S.. Šį apžiūrėję medikai nusprendė jį vežti į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninę Kauno klinikas detalesnei apžiūrai. Bendraujant su A. S., šis apie įvykį nieko nenurodė, buvo agresyviai nusiteikęs, tačiau išreiškė, kad dėl įvykio turi pretenzijų. Nuvykus į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninę Kauno klinikas, A. S. dar laukė medikų apžiūros, tad asmeniui buvo įteiktas šaukimas atvykti į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariatą, (duomenys neskelbtini), apklausai. Įteikus A. S. šaukimą, šis toliau buvo agresyviai nusiteikęs bei nurodė, kad pretenzijų nebeturi ir į apklausą neatvyks. Susisiekus telefonu su kitu konflikto dalyviu, šis nurodė, kad geranoriškai sugrįžta į įvykio vietą. Nustatyta, kad kitas konflikto dalyvis yra I. A.. Pastarasis paaiškino, kad buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kartu su savo motina D. M., kai gretimai sėdintis vyras pradėjo šaukti ant aptarnaujančio personalo bei įžeidė necenzūriniais žodžiais šio motiną. Jam paprašius agresyvaus vyro atsiprašyti jo motinos, šis toliau elgėsi agresyviai, ko pasėkoje jis nesuvaldė emocijų bei papurškė dujų minėtam vyrui į akis. Įvykio vietoje buvo atlikta įvykio vietos apžiūra, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorei išsiųstas reikalavimas pateikti vaizdo stebėjimo kamerų įrašus, kuriuose matoma įvykio vieta, nes įvykio vietoje gauti vaizdo stebėjimo kamerų įrašą galimybės nebuvo (1 t., b. l. 84-86).

Dėl viešosios tvarkos pažeidimo 2023 m. sausio 27 d.

Kaltinamasis I. A. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jam nukentėjusysis J. Š. chuliganišku būdu užkišo kelią, sukėlė avarinę situaciją, o jis neturėjo kur dėtis. Su nukentėjusiuoju susitaikė, tačiau jau nepriimtina nukentėjusiojo vairavimo kultūra, todėl jis įvykio dieną užkirto nukentėjusiajam kelią ir paaiškino, jog taip vairuoti nėra priimtina. Sutinka, jog padarė nusikaltimą (3 t. b. l. 58-59).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiuoju apklaustas J. Š. parodė, kad įvykio dieną įvykio dieną važiavo nuo prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ pusės „(duomenys neskelbtini)“ arenos trečia juosta ir per galinį veidrodėlį matė, kad dideliu greičiu jį pasiveja kitas automobilis, bandė pasukti į antrą eismo juostą, tuo turbūt įžeidė kitą vairuotoją, kuris jį aplenkė ir bandė taranuoti iš vienos pusės ir stipriau sustodamas kampu jį sustabdė. Tuo momentu dirbo „(duomenys neskelbtini)“ ir su juo buvo keleivis. Kaltinamasis išlipo ir supykęs kumščiu trenkė į jo vairuoto automobilio priekinį stiklą dešinėje keleivio pusėje. Išmušė langą, šukės jam sukruvino veidą, o jį puolęs vairuotojas nuvažiavo. Jam buvo sužalotas ir veidas, ir plaštaka. Žalą kaltinamasis jam atlygino (3 t., b. l. 163-164).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas P. T. K. parodė, kad įvykio dieną važiavo „(duomenys neskelbtini)“ automobiliu. Įvykio metu „(duomenys neskelbtini)“ automobiliui buvo pasignalizuota garsiniu signalu, tada tas automobilis aplenkė „(duomenys neskelbtini)“ automobilį ir bandė agresyviai užstoti kelią, todėl „(duomenys neskelbtini)“ automobilis sustojo. Iš kito automobilio, kuris bandė užstoti kelią, išlipo vairuotojas, rėkavo ir išmušė priekinį dešinį stiklą „(duomenys neskelbtini)“ automobilio, kuriame jis sėdėjo. Įvykis sukėlė jam šoką (3 t., b. l. 84-85).

2023 m. sausio 27 d. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, jog pareiškėjas J. Š. parodė, kad dirba „(duomenys neskelbtini)“ pavėžėju jam nuosavybės teise priklausančiu automobiliu „Toyota Prius+“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). 2023 m. sausio 27 d. apie 20.13 val. paėmė klientą, adresu (duomenys neskelbtini). Važiuojant antrąja eismo juosta (duomenys neskelbtini), ties sankirta su (duomenys neskelbtini), automobilis „Infinity“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), bandė įžūliai persirikiuoti iš trečiosios eismo juostos į jo važiuojamąją eismo juostą, tačiau jis nekreipė dėmesio ir važiavo į priekį. Automobilis „Infinity“ nepersirikiavo prieš jį, tačiau jam pravažiavus sankirtą, jis pradėjo važiuoti paskui jį. Jis automobiliu persirikiavo į trečiąją eismo juostą, o transporto priemonė „Infinity“ padidino greitį ir staiga iš antrosios eismo juostos persirikiavo prieš jį ir taip privertė jį staigiai stabdyti bei išvengti eismo įvykio. Jų transporto priemonėms sustojus, iš „Infinity“ automobilio kairės pusės priekinės sėdynės išlipo maždaug 50 metų amžiaus vyras. Asmuo eidamas link jo automobilio grėsmingai gniaužė kumščius, kažką garsiai sakė, tačiau jis neišgirdo. Priėjęs prie dešinės pusės priekinių durelių plūsdamasis necenzūriniais žodžiais dešinės rankos kumščiu trenkė į stiklą ir jis sudužo. Dužimo metu stiklo šukės sužalojo jam veidą. Asmuo kuris išdaužė jo automobilio stiklą buvo vidutinio kūno sudėjimo, apie 180 cm. ūgio, tamsių plaukų, su barzdele, vilkėjo tamsios spalvos striukę, kitų aprangos detalių neįsidėmėjo. Asmuo išdaužęs stiklą, nuėjo į savo automobilį, atsisėdo ir nuvažiavo. „Infinity“ automobilyje priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjo moteris. Įvykio metu jo automobilyje ant galinės sėdynės buvo keleivis, kuris šiuo įvykiu labai pasipiktino, spėjo užfiksuoti „Infinity“ automobilio valstybinius numerius ir jam juos pasakė. Klientą nuvežė ir paleido prie (duomenys neskelbtini). Kelionės toliau netęsė, dėl šio įvykio buvo sutrikdyta jo darbinė veikla. Po įvykio paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112. Kliento duomenų neturi, nes jo mobilaus ryšio numerį žino tik „(duomenys neskelbtini)“ atstovybė (2 t., b. l. 1-12).

2023 m. sausio 28 d. Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti kryptimi nuo (duomenys neskelbtini), ties pastatu adresu (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 13-15).

Specialisto išvadoje Nr. G 209/2023 (02) nustatyta, jog J. Š. konstatuota pjautinės žaizdelės kairiame skruoste, dešinėje plaštakoje. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (2 t., b. l. 37-38).

2023 m. sausio 27 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas baltos spalvos, penkių durų lengvasis automobilis „Toyota“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini). Ant automobilio kėbulo matome žalios spalvos logotipus su užrašu „(duomenys neskelbtini)“. Matyti, jog automobilio dešinės pusės priekinių durelių stiklas išdaužtas. Atidarius minėtas automobilio duris, automobilyje ant priekinės dešinės sėdynės bei guminio kilimėlio matomos stiklo duženos, kurios yra nufotografuojamos (2 t., b. l. 39-41).

2023 m. sausio 27 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, jog atliekant procesinius veiksmus nustatytas transporto priemonės „Infinity“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), savininkas - M. B.. Susisiekus su transporto priemonės savininke M. B., ši nurodė, kad transporto priemonę „Infinity“ eksploatuoja I. A. (2 t., b. l. 76-77).

2023 m. vasario 8 d. susitarime dėl susitaikymo ir žalos atlyginimo matyti, jog tarp I. A. ir J. Š. pasirašytas susitarimas, kad atlyginta turtinė ir neturtinė žala (2 t., b. l. 86).

Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamų veikų kvalifikavimo

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį už viešosios tvarkos pažeidimą atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal šį baudžiamojo įstatymo straipsnį nepakanka nustatyti tik objektyvųjį požymį – veiką, turi būti nustatyti ir dėl tokios veikos kilę padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Šie padariniai nustatomi atsižvelgiant į tai, ar viešoje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-141-507/2015, 2K-310-942/2016, 2K-3-489/2018, 2K-19-511/2020, 2K-239-697/2022). Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad nagrinėjama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160-697/2019, 2K-124-719/2022). Pagal šį straipsnį veikos kvalifikuojamos ir tais atvejais, kai savo asmeniniams santykiams spręsti kaltininkas pasirinko būtent viešąją vietą ir būdą, kuriuo akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį, pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126/2006, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-55/2011, 2K-120/2011).

Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, darytina išvada, kad kaltinimas I. A. dėl viešosios tvarkos sutrikdymo 2022 m. spalio 11 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“, pasitvirtino.

Anksčiau nustatytų aplinkybių visuma rodo, jog kaltinamasis be jokios priežasties papurškė dujų nukentėjusiajam į veidą, jį nuvertė nuo kėdės ant grindų ir tampė, toks elgesys (dujų ir fizinio smurto naudojimas) nebuvo adekvatus atsakas į nukentėjusiojo nepagarbų elgesį su kaltinamojo motina, priešingai - tai buvo akivaizdus noras savo neteisėtais veiksmais pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, siekį priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos. Kaltinamojo kaltę patvirtina ne tik nuoseklūs nukentėjusiojo A. S. parodymai, tačiau juos patvirtina ir byloje esantis vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas pats įvykis. Kaip matyti iš byloje esančio vaizdo įrašo, nukentėjusysis A. S. neatliko jokių provokuojančių veiksmų, priešingai – nusikalstama veika padaryta paties kaltinamojo aktyviais veiksmais – purškiant dujas, nutraukiant nuo kėdės ir tempiant už megztinio ant žemės. Pats kaltinamasis, kaip nustatyta, provokavo nukentėjusįjį įvykio metu numušdamas nuo jo galvos kepurę.

Be to, byloje nustatyta, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis iki įvykio nebuvo pažįstami, byloje nėra duomenų, kad nukentėjusysis A. S. iki kaltinamojo smurtinių veiksmų būtų atlikęs kokius nors neteisėtus veiksmus kaltinamojo atžvilgiu. I. A. dujas ir fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį naudojo be jokios rimtos asmeninio pobūdžio dingsties. Kaltinamojo I. A. nusikalstama veika buvo padaryta viešoje vietoje, UAB „(duomenys neskelbtini)“ klientų aptarnavimo centre, be aiškios motyvacijos, naudojant smurtinius veiksmus, dėl šių smurtinių nuteistojo veiksmų nukentėjusiajam A. S. buvo sukeltas fizinis skausmas. Nusikalstama veika buvo padaryta matant kitiems asmenims, buvusiems UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurie jautė neigiamas emocijas, stiprų susijaudinimą, į nusikaltimo vietą buvo iškviesti policijos pareigūnai bei greitosios medicinos pagalbos medikai, dėl papurkštų dujų darbuotojai ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ klientai buvo priversti palikti klientų aptarnavimo patalpas, dėl to buvo sutrikdytas įstaigos darbas.

Be to, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, darytina išvada, kad kaltinimas I. A. dėl viešosios tvarkos sutrikdymo 2023 m. sausio 27 d. gatvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), taip pat pasitvirtino.

Kaltinamojo I. A. kaltę dėl šios nusikalstamos veikos padarymo patvirtina ne tik nuoseklūs nukentėjusiojo J. Š. parodymai, tačiau ir įvykį tiesiogiai mačiusio liudytojo P. T. K. parodymai apie tai, jog kaltinamojo vairuojamas automobilis staigiai išvažiavo prieš nukentėjusiojo vairuojamą automobilį ir iš kaltinamojo vairuoto automobilio išlipus kaltinamajam, jis rankos kumščiu smūgiavo į priekinio automobilio lango keleivio pusės stiklą, jį sudaužė ir duždamos šukės sužalojo nukentėjusyjį.

Kaltinamojo I. A. kaltę bei nukentėjusiajam J. Š. padarytų sužalojimų mastą taip pat patvirtina ir byloje esanti specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad nukentėjusiajam konstatuota pjautinės žaizdelės kairiame skruoste, dešinėje plaštakoje. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (2 t., b. l. 37-38).

Anksčiau nustatytų aplinkybių visuma rodo, jog kaltinamasis be jokios aiškios priežasties sudavė į automobilio stiklą, o duždamas automobilio stiklas sužalojo nukentėjusį, toks elgesys (stiklo išdaužimas viešoje vietoje kumščiu viešoje vietoje) nebuvo adekvatus atsakas į galimai netinkamą nukentėjusiojo vairavimą, priešingai - tai buvo akivaizdus noras savo neteisėtais veiksmais pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, siekį priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos.

Be to, byloje nustatyta, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis iki įvykio nebuvo pažįstami, byloje nėra duomenų, kad nukentėjusysis J. Š. iki kaltinamojo smurtinių veiksmų būtų atlikęs kokius nors neteisėtus veiksmus kaltinamojo atžvilgiu. I. A. veiksmai prieš nukentėjusįjį panaudoti be jokios asmeninio pobūdžio dingsties. Kaltinamojo I. A. nusikalstama veika buvo padaryta viešoje vietoje – gatvėje, be aiškios motyvacijos, naudojant smurtinius veiksmus (kumščiu suduodant į automobilio stiklo ir išdaužiant stiklą), šių nuteistojo veiksmų pasekoje nukentėjusiajam J. Š. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Nusikalstama veika buvo padaryta matant kitiems asmenims – keleiviui, buvusiam kartu su pavežėjimo paslaugas teikusiu nukentėjusiuoju J. Š., dėl to jį ištiko šokas, jis jautė neigiamas emocijas, stiprų susijaudinimą.

Tokiais veiksmais kaltinamasis I. A. abu kartus veikė tiesiogine tyčia, tai yra suvokė daromų nusikalstamų veikų pobūdį ir norėjo taip veikti, todėl šiuo atveju I. A. veikoje nustatyti visi būtinieji BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai, tarp jų ir šio straipsnio dispozicijoje numatyti padariniai – visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymas.

Bausmės skyrimo motyvai

Teismas, skirdamas kaltinamajam I. A. bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, nusikalstamų veikų stadiją, kaltės formą, veikų padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamasis I. A. įvykdė du nesunkius nusikaltimus, numatytus BK 284 straipsnyje, nusikalstamos veikos įvykdytos tiesiogine tyčia, baigtos (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jis anksčiau teistas tris kartus, bausmes atlikęs, būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, neišnykus teistumui ir esant nepanaikintam įstatymo nustatyta tvarka, vėl įvykdė tyčinį nusikaltimą, todėl jis yra laikomas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis), baustas administracine tvarka.

Kaltinamojo I. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl nusikalstamos veikos, numatytos 2023 m. sausio 27 d., padarymo laikytina tai, jog jis savo noru atlygino padarytą žalą, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, jog jis nusikaltimus įvykdė būdamas recidyvistu (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Įvertinus anksčiau išdėstytas aplinkybes, o taip pat atsižvelgiant į tai, jog I. A. apklausiamas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme davė išsamius, nuoširdžius parodymus, iš esmės pripažino kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų, tačiau teisiamas ketvirtą kartą, anksčiau paskirtos švelnesnės bausmės bausmei keliamų tikslų nepasiekė ir nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo kaltinamojo nesulaikė, be to, nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, todėl jam už padarytas nusikalstamas veikas abiem atvejais skirtina BK 284 straipsnio sankcijoje numatyta griežčiausia bausmės rūšis – laisvės atėmimas, jos dydį nustatant didesnį nei sankcijose numatytas minimalus (BK 50 straipsnis).

Paskirtos bausmės subendrintinos tarpusavyje visiško sudėjimo būdu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, paskiriant galutinę subendrintą bausmę.

Atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamoje byloje I. A. padarė du nesunkius nusikaltimus, sunkios pasekmės nekilo, jis siekia koreguoti savo gyvenimo būdą (sumokėjo jam skirtas administracine snuobaudas), bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą I. A. atidedant 2 metų laikotarpiui, paskiriant jam bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu šias pareigas: tęsti darbą ir dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 75 straipsnio 2 dalis, 5 dalies 5, 6 punktai).

Dėl civilinių ieškinių

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių BK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai).

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje tenkinamas tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, teismas nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensavimas. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę padėtį.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. S. pareiškė patikslintą civilinį ieškinį, kuriuo prašė jo naudai iš kaltinamojo I. A. 638,34 Eur turtinę žalą, kurią sudaro konflikto metu dingusi piniginė su banko kortelėmis ir pinigais (345 Eur), akinių, kurie buvo konflikto metu sulaužyti, kaina – 115 Eur, vaistai – 48,35 Eur, išlaidos naujiems dokumentams – 20 Eur, džemperis – 89,99 Eur, ir 5000 Eur neturtinę žalą.

Nagrinėjamu atveju, kaltinamajam I. A. buvo pareikštas dėl dviejų nusikalstamų veikų, susijusių su viešosios tvarkos pažeidimu, pareikštame kaltinime kaltinamajam nebuvo inkriminuotas svetimo turto – nukentėjusiojo piniginės su pinigais ir bankinėmis kortelėmis – pagrobimas, o byla teisme nagrinėjama tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 255 straipsnio 1 dalis), todėl nukentėjusiojo A. S. civilinis ieškinys dalyje dėl piniginės su bankinėmis kortelėmis ir pinigais ir su tuo susijusios išlaidos naujiems dokumentams gauti, paliktinas nenagrinėtu, išaiškinant, jog šiuo atveju civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju, nukentėjusysis ir civilinis ieškovas taip pat prašė priteisti akinių kainą – 115 Eur ir išlaidas už vaistus ir naują džemperį. A. S. pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštą, kad naujų gamybos kaina yra 118 Eur, nes akiniai sugadinti nepataisomai, tai nukentėjusiajam ir civiliniame ieškovui priteistina sulaužytų akinių atkūrimo vertė (3 t., b. l. 35), tačiau nors nukentėjusysis A. S. prašė jam priteisti išlaidas, patirtas įsigyjant vaistus, tačiau kaip matyti iš teismui pateiktų vaistų įsigijimo kvitų, vaistai įsigyti 2023 m. birželio 16 d., tai yra praėjus daugiau nei 8 mėnesiams po nusikalstamos veikos padarymo, todėl, teismo vertinimu, neįrodyta, jog jie įsigyti praėjus tokiam ilgam laiko tarpui siekiant gydyti patirtus sužalojimus nusikalstamos veikos padarymo metu, todėl šioje dalyje civilinis ieškinys atmestinas. Atmestinas civilinis ieškinys dalyje ir dėl sugadinto džemperio, kadangi jis ikiteisminio tyrimo metu apžiūrėtas nebuvo, nėra neginčijamų duomenų, jog jis buvo sugadintas nusikalstamos veikos padarymo metu.

Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, pažymėtina, jog CK 6.250 straipsnio 1 dalis numato, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, taip pat ir civilinės teisės normas, neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnis).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog dėl kaltinamojo I. A. tyčinių neteisėtų veiksmų, tai yra įžūlaus elgesio, pasireiškusio dujų panaudojimu nukentėjusiojo A. S. atžvilgiu, sugriebimu už megztinio ir nuvertimu nuo kėdės bei tempimu viešoje vietoje, jis patyrė fizinį skausmą. Be to, kaip nustatyta byloje, įvykio dieną nukentėjusysis buvo užpultas be jokios pagrįstos priežasties, buvo panaudotas neadekvatus atsakas į kilusį konfliktą – purškiamos dujos į veidą (akis). Šios pasekmės nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. S. dvasinei ir fizinei sveikatai yra pagrindas konstatuoti, jog jam padaryta neturtinė žala (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo bylose, kurių aplinkybės panašios į nagrinėjamą atvejį (asmenys nuteisti už viešosios tvarkos pažeidimą, kurio metu nukentėjusiajam padaromas ir nežymus sveikatos sutrikdymas), neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiesiems nustatomas nuo 145 – 3000 Eur (LAT nutartys Nr. 2K-53-693/2018, 2K-170-699/2016, Nr. 2K–272–648/2015, 2K-35/2014, 2K-473/2013, 2K-522/2013, 2K-267/2013, 2K-170/2013, 2K–70/2013, 2K-12/2012, 2K-605/2011, 2K-144/2010).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad kaltinamasis I. A. kaltas dėl nukentėjusiojo A. S. fizinio skausmo sukėlimo viešoje vietoje, todėl atsižvelgiant į nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. S. nurodytas aplinkybes, taip pat į aktualią teismų praktiką, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. S. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. S. priteisiant iš kaltinamojo 800 Eur jo nusikalstamais veiksmais padarytos neturtinės žalos atlyginimui.

Kiti klausimai

Kaltinamajam I. A. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė –rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, juo paskirtos bausmės vykdymo pradžios, o įsiteisėjus nuosprendžiui, pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę, panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – trys kompaktinės plokštelės ir atminties laikmena, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos saugoti prie baudžiamosios bylos kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (1 t., b. l. 90, 101; 2 t., b. l. 54, BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas); vokas, kuriame yra stiklo šukė, vokas, kuriame yra ant sterilaus vatos tampono paimtas galimai biologinės kilmės pėdsakas ir vokas, kuriame yra stiklo duženų pavyzdys, saugomi Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Daiktų saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini kaip menkaverčiai (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301- 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304 – 305 straipsniais, 307 -308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

I. A. pripažinti kaltu:

- padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje (2022 m. spalio 11 d. nusikalstama veika), ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 5 (penkiems) mėnesiams;

- padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje (2023 m. sausio 27 d. nusikalstama veika), ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3 dalimis, I. A. šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti visiškai sudedant ir paskirti subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 6 punktais, I. A. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, paskiriant jam pareigas: tęsti darbą ir dalyvauti elgesio pataisos programoje.

I. A. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, juo paskirtos bausmės vykdymo pradžios, o įsiteisėjus nuosprendžiui, pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę, panaikinti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies: priteisti jam iš I. A. 118 Eur (vieną šimtą aštuoniolika eurų) nusikalstamais veiksmais padarytai turtinei ir 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti, dalyje dėl turtinės žalos priteisimo, priteisiant vaistų įsigijimo išlaidas ir sugadintą džemperį, atmesti, o dalyje dėl piniginės su banko kortelėmis ir pinigais bei patirtų išlaidų naujiems dokumentams gauti – palikti nenagrinėtą.

Daiktus, turėjusius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – tris kompaktines plokšteles ir atminties laikmeną, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą; voką, kuriame yra stiklo šukė, voką, kuriame yra ant sterilaus vatos tampono paimtas galimai biologinės kilmės pėdsakas ir voką, kuriame yra stiklo duženų pavyzdys, saugomus Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Daiktų saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti kaip menkaverčius.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Arūnas Purvainis