- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-03-01
- Bylos Nr.
- 2-34-1069/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-00608-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Nainienė
- Ieškovas
- A. V.
- Atsakovas
- V. G., akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“
- Advokatai
- Irma Grikšelienė
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
- 2.6.10.2.4.2Neturtinė žala
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. V. ieškinį atsakovams V. G. ir akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai
1. ieškovė A. V. 2020-04-14 kreipėsi į teismą su ieškiniu (kurį 2020-12-07 patikslinusi), prašė: 1) priteisti solidariai iš atsakovų V. G. ir akcinės draudimo bendrovės (toliau – ADB) „Gjensidige“ 2 149,31 Eur turtinės žalos; 2) priteisti iš atsakovo V. G. 500 Eur neturtinės žalos; 3) priteisti iš atsakovės ADB „Gjensidige“ 5 000 Eur neturtinės žalos; 4) priteisti iš atsakovų 5 procentų metines palūkanas nuo priteistų sumų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas (b. l. 1-3; 116-117).
2. Ieškovė nurodė, kad eismo įvykio, įvykusio 2018-05-24 apie 13.07 val. Vytulių k., Šilutės r. sav., metu ją sužalojo į jos vairuojamą automobilį atsitrenkęs automobilis „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo atsakovas V. G.. Atsakovas pripažintas kaltu dėl kilusio autoįvykio. Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros (Šilutė) 2018-09-25 nutarimu buvo nutarta nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-25819-18, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių ir pavesta Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK pradėti administracinių nusižengimų teiseną. V. G. atžvilgiu pagal Administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 2 dalį Tauragės apskrities VPK Šilutės PK 2018-10-24 surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 94-ANRJP-7996-2018, kuriame nustatyta, kad V. G. išvažiuodamas automobiliu „WV Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) iš šalutinio į pagrindinį kelią nepraleido automobilio „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir atsitrenkė į priekinę dalį, ko pasėkoje apgadino abi transporto priemones ir sutrenkta „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojos A. V. krūtinės ląsta, taip pat padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Protokole V. G. dėl sukeltos avarijos pripažino kaltę ir labai gailėjosi. Įvykio dienai, atsakovo vairuojamas automobilis „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu atsakovo ADB „Gjensidige“ draudimo kompanijoje (draudimo polisas AYB 2042645). Dėl padarytų sužalojimų ieškovė patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Atsakovas kaltas dėl padarytos žalos. Turtinę žalą sudaro: išlaidos kurui įsigyti vykstant į gydymo įstaigas, pas teismo medicinos ekspertus – 49,69 Eur; išlaidos medikų suteiktoms paslaugoms apmokėti – 35,35 Eur; išlaidos vaistams įsigyti – 64,27 Eur; sumokėtas darbininkui darbo užmokestis per nedarbingumo laikotarpį (2018 m. birželio – spalio mėn.) – 2 000 Eur. Bendra turtinės žalos suma – 2 149,31 Eur. Po patirtų sužalojimų dėl sveikatos būklės 5 mėnesius nebegalėjo dirbti savo ūkininko ūkyje, todėl buvo priversta įdarbinti darbininką E. Š.. Per laikotarpį 2018 m. birželio – spalio mėn. mėn., E. Š. buvo išmokėtas 2 000 Eur atlyginimas (5 mėn. x 400 Eur). Pragyvenimui užsidirba tik iš ūkininko ūkyje gaunamų pajamų. Neturtinę žalą įvertina 5 500 Eur. Tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasiniai sukrėtimai, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Nustatydama atlygintinos neturtinės žalos dydį, ieškovė atsižvelgia į tai, kad po autoįvykio metu patirtų sužalojimų esmingai pablogėjo jos gyvenimo kokybė, pasireiškianti nuolatiniu ir kasdieniu galvos skausmu ir svaigimu, būtinumu vartoti skausmą malšinančius vaistus, vargina nemiga, nerimas, kamuoja aukštas kraujospūdis.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas papildomai nurodė, kad draudimo kompanija atlygino 311,57 Eur žalą, kurią sudaro 300 Eur neturtinė žala, 11,57 Eur turtinė žala. Po autoįvykio ji patyrė finansinių nuostolių ir neteko sveikatos. Prašoma priteisti turtinė žala yra ženkliai mažesnė, nei ji realiai patyrė. Ji neturėjo sveikatos įrodinėti papildomas išlaidas. Iki pat šiol vairavimas jai sukelia didžiulį stresą, bet ji neturi pasirinkimo, nes turi įsipareigojimų kaip ūkininkė. Psichologinės problemos sukeltos dėl avarijos yra nenuginčijami, gydytojai teigė, kad įvykio padariniai liks ilgam. Lankėsi ir pas psichiatrą, tačiau nuo jo paskirtų vaistų ji jautėsi kaip „daržovė“, todėl nutraukė jų vartojimą. Nedarbingumo ji neėmė, kadangi yra individualiai dirbanti, todėl dėl to kyla problemų. Po autoįvykio ji ne tik negalėjo savimi pasirūpinti, bet negalėjo tinkamai pasirūpinti savo neįgaliu vyru, kuriam dėl nuolatinio gulėjimo taip pat iškilo problemų. Po įvykio jai buvo išrašyti vaistai, lankėsi ne kartą Klaipėdoje pas gydytojus. Psichikos sveikatos centre įskaitoje buvo įrašyta tik po įvykio, kai ją gydanti šeimos gydytoja su ja nebesusikalbėjo. E. Š. buvo įdarbinusi tuo metu, kai dėl sveikatos būklės pati negalėjo dirbti. O iki tol, E. Š. ji buvo nusamdžiusi tam, kad nugriautų jos sklype esančias medines pašiūres. Atsakovas V. G. jos atsiprašė, tačiau tai buvo tik formalu, jis jai nesiūlė jokios realios pagalbos. Ji buvo pati nuvykusi pas atsakovą į namus, tačiau jis neteikė jokios kompensacijos, vėliau parašė žinutę, kad jai niekas nepriklauso. Po avarijos visus jos dirbamus darbus atliko E. Š., kartais talkino kaimynas. Jos sūnus taip pat turi ūkį, vairuoja traktorių ir kiek jai reikia, tiek jis jai padeda su traktoriumi. Dituvos turguje ji prekiauja pieno produktais, tačiau po autoįvykio tą darbą atliko jos marti, nes ji neturėjo sveikatos. Ji tik kartais atvažiuodavo į tą turgų su marčia. Pati prekiauti pradėjo praėjus keliems mėnesiams po įvykio. Iš karto po įvykio turguje ji tikrai nebuvo. Šiuo metu E. Š., iki kol jam bus suteiktas socialinis būstas, gyvena ieškovei priklausančiame bute, jos kaimynystėje, tačiau tikrai ne su ieškove. Iš draudimo kompanijos už sugadintą automobilį jai buvo išmokėta 490 Eur. Iki autoįvykio rimtų sveikatos sutrikimų neturėjo.
II. Atsakovų procesinė pozicija
4. Atsakovas V. G. atsiliepimuose (b. l. 33-34, 121-123) su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šiuo atveju solidariosios prievoles nėra. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilines atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra konstatuota, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybes privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2012-06-11 iki 2018-10-31 yra 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 Eur dėl neturtines žalos) ir 1 000 000 Eur dėl žalos turtui. Dėl to, kad automobilis, kurį jis vairavo ir sukėlė eismo įvykį, buvo jo tėvo A. G. draustas įprastinės transporto priemonių valdytojų civilines atsakomybės privalomuoju draudimu laikotarpiui nuo 2018-03-29 iki 2018-07-28, todėl visą ieškovės patirtą žalą turėjo atlyginti ADB „Gjensidige“, ieškovei teikiant prašymą su įrodymais dėl patirtos žalos. Ieškovė nurodo, kad išlaidos kurui įsigyti vykimui į gydymo įstaigas, pas teismo medicinos ekspertus sudaro 49,69 Eur, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad, visų pirma, nėra šių išlaidų tikslaus paskaičiavimo, t. y. kokia ieškovės vairuojamo automobilio galia, kada ir kiek kilometrų nuvažiavo iki konkrečios gydymo ar ekspertines įstaigos, visų antra, iš specialistu išvadų matyti, kad jos atliktos tik iš ieškovės medicininių dokumentų, kas reiškia, kad ieškovė pas ekspertu iš viso nevyko, o be to, vyresnysis teismo medicinos ekspertas D. V. konstatavo, kad po eismo įvykio ieškovė gydėsi pas šeimos gydytojų dėl hipertenzinės širdies ligos pablogėjimo, kas reiškia, kad ne dėl eismo įvykio ji patyrė išlaidas vykimui pas gydytoją, todėl prašymas priteisti minėtas išlaidas iš viso nepagrįstas. Ieškovės prašymas priteisti išlaidas medikų, suteiktoms paslaugoms apmokėti (35,35 Eur) yra nepagristas, kadangi neaišku, nei kas siuntė ją pas gydytoją neurologą, nei dėl ko, nei kas buvo nustatyta. Taigi, byloje nėra absoliučiai įrodymų, kad šias išlaidas ieškovė patyrė dėl autoįvykio. Ieškovės prašymas priteisti išlaidas vaistams įsigyti taip pat nepagrįstas, nes ieškinyje net nepaaiškinta, kokius vaistus ir dėl ko ieškovė vartojo, o pateikti tik tam tikru vaistų pirkimo kvitai, dėl ko negalima nustatyti, ar šie vaistai buvo skirti tik eismo įvykio metu patirtiems sužalojimams gydyti. Išties tokio pobūdžio bylose yra būtina ieškovei įrodyti, kad tam tikri vaistai nebuvo jai skiriami iki autoįvykio, t. y. iki tol turėtų ligų gydymui, tačiau to ieškovė neįrodė. Ieškovės prašymas dėl sumokėto 2 000 Eur darbininkui E. Š. darbo užmokesčio per nedarbingumo laikotarpį (2018 m. birželio spalio mėn.) taip pat nepagrįstas, kadangi byloje nėra duomenų, kad ieškovė tokį ilgą laikotarpį turėjo nedarbingumą, o, jei ir būtų tokie duomenys, tai turėtų būti ir įrodymai, kad nedarbingumas buvo ne dėl kitų ieškovės ligų, o dėl autoįvykio metu patirtų sužalojimų, tačiau tai yra nerealu, nes ieškovei buvo padarytas tik nežymus sveikatos sutrikdymas, kas reiškia, kad ir gydymas truko tik iki 10 dienų, o ne penkis mėnesius. Be to, E. Š. gyveno pas ieškovę ir dirbo ieškovės ūkyje dar iki autoįvykio, tik nežinia, ar jis dirbo ten legaliai ar ne, o ir pati ieškovė nepateikė įrodymų, kada jis oficialiai buvo įdarbintas, ar buvo nutraukta darbo sutartis, ar jis ir toliau dirba. Ieškovės prašymas priteisti dydžio neturtinę žalą yra akivaizdžiai nepagristas, neatitinkantis teismų praktikos. Draudiko išmokėta ieškovei 300 Eur neturtinė žala yra pakankama, atitinkanti sužalojimo mastą, nes specialisto išvadomis nustatyta, kad ieškovei padarytas tik krūtinės ląstos sumušimas, kas sukėlė jai tik nežymų sveikatos sutrikdymą. Ieškovės nurodytos aplinkybes, kad neva po autoįvykio jai pasireiškia galvos skausmai ir svaigimas, nemiga, nerimas bei aukštas kraujospūdis neatitinka faktinių aplinkybių, kadangi iš ieškovės ambulatorinės kortelės matyti, kad šiais sveikatos sutrikimais ieškovė jau skundėsi gerokai prieš įvykį. t. y. 2011-04-27 yra gydytojo įrašas, kad ieškovė nemiega; 2016-04-11 įrašas, kad yra galvos svaigimas, pjovimas širdies plote, blogai jaučiasi apie metus laiko; 2016-04-01 pažymėtas įrašas, jog ieškovei diagnozuota arterinė hipertenzija. Taigi, daugiau nei akivaizdu, kad ieškovei šie simptomai pasireiškė ne dėl autoįvykio, o jie buvo atsiradę gerokai anksčiau, todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad ieškovei padaryta didesnė nei 300 Eur neturtinė žala. Nors prie ieškinio pateiktas UAB „Šilutės psichikos sveikatos ir psichoterapijos centras“ išrašas iš medicininių dokumentu, tačiau iš jo visiškai neaišku, kada ieškovei buvo diagnozuotas psichikos sutrikimas ir dėl ko. Pagal ieškinyje pareikštų reikalavimų sumas jis negali būti atsakovas, kadangi iš ieškovės prašomos priteisti žalos dydžio yra akivaizdu, kad ji neviršija TPVCAPDĮ numatytų draudimo sumų, todėl atsakovas neturi pareigos atlyginti ieškovei padarytą žalą.
5. Atsakovo V. G. atstovė teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad po autoįvykio atsakovas kreipėsi į ieškovę siūlydamasis jai padėti, tačiau ieškovė jokios pagalbos neprašė, jokių prašymų neišsakė. Turtinė žala turėtų būti priteista tik iš draudimo bendrovės, kadangi V. G. nėra atsakingas už šias išlaidas, jo vairuotas automobilis buvo apdraustas privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu. Ieškovei buvo padarytas tik nežymus sveikatos sutrikdymas, o jos negalavimai susiję su jos sveikatos problemomis, nustatytomis dar 2016 metais. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad ieškovės nurodytos išlaidos patirtos būtent dėl autoįvykio metu patirtų sužalojimų. Iš ieškovės medicininių dokumentų matyti, kad galvos svaigimą, nemigą ir kitus negalavimus ji jautė dar iki autoįvykio, todėl šie negalavimai nėra sietini su eismo įvykiu. Kada tiksliai ieškovei nustatyti psichikos sutrikimai byloje duomenų nėra. Taip pat ieškovė neįrodė, kad E. Š. samdė būtent dėl negalėjimo pačiai dirbti po autoįvykio. Akivaizdu, kad E. Š. ieškovės ūkyje dirbo ir iki įvykio ir po to dirba, darytina prielaida kad dirba dar ir iki šiol, kadangi ten gyvena, o iš pašalpos išgyventi, mokėti nuomą ir komunalinius patarnavimus sunkiai įmanoma Taip pat ieškovė prieštaringai nurodė, kad jai po autoįvykio talkino E. Š., po to, kad padėjo kaimynas, jos sūnus, nors spaudoje rašoma, kad A. V. ūkyje ji dirba su sūnumi.
6. Atsakovė ADB „Gjensidige“ atsiliepimuose (b. l. 39-43, 127-128) prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad sutiko, kad 2018-05-24 įvykusio eismo įvykio metu atsakovo V. G. valdyta transporto priemonė privalomuoju transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės draudimu buvo apdrausta pas draudikę ADB „Gjensidige“. Dėl šios priežasties ieškovė kreipėsi į draudikę su prašymu išmokėti draudimo išmoką už jos apgadintą transporto priemonę. 2018-10-10 draudikė išmokėjo 491 Eur draudimo išmoką už apgadintą automobili. Praėjus daugiau nei metams (2020-01-16) ieškovė kreipėsi į draudikę su pretenzija dėl draudimo išmokos, kompensuojančios neturtinę ir turtinę žalą išmokėjimo. Draudikę atsisakė išmokėti draudimo išmoką. Atsakovė ADB „Gjensidige“ pripažino, kad jos 2020-02-05 atsisakymo išmokėti draudimo išmoką raštas nėra pagrįstas, kadangi 1 metų termino praleidimas, šio ginčo atveju, nešalina draudiko pareigos kompensuoti ieškovės faktiškai patirtą žalą. Minėtas raštas surašytas ir išsiųstas dėl žmogiškosios klaidos. Vėliau draudikė paskaičiavo ir išmokėjo 300 Eur dydžio draudimo išmoką, kompensuojančią neturtinę žalą, bei 11,57 Eur išmoką, kompensuojančią turtinę žalą. Tačiau likusi ieškovės nurodyta žala nėra įrodyta. Ieškovė su ieškiniu pateikė savo medicinos dokumentų išrašą ir specialisto D. V. išvadą. Iš išrašo matyti, kad diagnozė – krūtinės ląstos, krūtinkaulio sumušimas (tai nurodyta ir nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą). Sveikatos sutrikdymo laipsnis – nežymus. Gydymo trukmė ligoninėje – 1 lovadienis (nuo 2018-05-24 iki 2018-05-25). Išraše taip pat nurodyta, kad 2018-05-29, gydymo eigoje pacientei meninginės, židininės simptomatikos neišryškėjo, skausmai sumažėjo. Akivaizdu, kad jau 5 dieną po įvykio ieškovės sveikata pagerėjo. Specialistas D. V. konstatavo, kad ieškovei sumušta krūtinė ir dėl to nežymiai sutrikdyta sveikata. Darytina išvada, kad krūtinės sumušimo gydymas iš esmės vyko tik kelias dienas, o vėliau mažiausiai iki 2018-09-18 joks gydymas nebuvo vykdomas, o tai suponuoja išvadą, kad sumušimas tikrai buvo lengvas, nes nereikalavo jokio vėlesnio gydymo. Specialisto išvadoje taip pat nurodyta, kad iki įvykio ieškovė jau sirgo kitomis ligomis. Be to, išvadoje nurodyta, kad yra ir amžiniai stuburo pakitimai (pvz., osteochondrozė). Kadangi šie pakitimai yra amžiniai (susiję su ieškovės amžiumi), todėl jie nėra susiję su ginčo eismo įvykiu. Ieškovė prašo civilinės atsakomybės taikymo atsakovui ir prašymą priteisti draudimo išmoką reiškia draudikei, nes šis įvykio metu buvo apdraudęs atsakovo civilinę atsakomybę. Dėl šios priežasties, ieškovė privalo įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas, įskaitant ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos bei pačia žalą. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą bei į ieškovės reikalavimus ir pateiktus įrodymus, darytina išvada, kad didžioji dalis ieškovės nurodomų nuostolių arba nepatirti, arba nurodomos išlaidos teisiškai reikšmingu priežastiniu ryšiu nesusiję su ginčo eismo įvykio metu padarytais atsakovo neteisėtais veiksmais. Ieškovė prašo 49,69 Eur kuro išlaidų kompensavimo, su kuriuo negali sutikti, kadangi jis nepagrįstas. Eismo įvykis, kurio metu tik nežymiai buvo sutrikdyta ieškovės sveikata įvyko 2015-05-24. Ieškovės pateikti „Baltic Petroleum“ kuro pirkimo kvitai yra išrašyti gerokai vėliau (po 5 ir daugiau mėnesių) 2018-10-28, 2018-10-25 ir 2018-11-12, kai jau buvo pasibaigęs gydymas, todėl laikytina, kad šios išlaidos patirtos ne dėl eismo įvykio, todėl nekompensuotinos. Be to, ieškovė nenurodo ir nepagrindžia rašytiniais įrodymais, pas kokius konkrečiai specialistus ir kokiu tikslu važiavo. Specialistas D. V. tyrimą atliko išimtinai iš dokumentų, todėl akivaizdu, kad ieškovė pas jį nevyko, todėl išlaidų kurui nepatyrė. Ieškovė taip pat prašo priteisti 35,35 Eur išlaidų medikų suteiktoms paslaugoms apmokėti. Nurodo, kad šios išlaidos patirtos medikų suteiktoms paslaugoms apmokėti, tačiau pridedamas tik 2018-11-20 Klaipėdos universitetinės ligoninės kvitas, kuriame nurodoma, kad mokėta už neurologo konsultaciją. Kvitas atspausdintas praėjus 6 mėn. nuo įvykio, kurio metu buvo padarytas tik nežymus sveikatos sutrikdymas Ieškovei, gydymas seniai pasibaigęs, todėl neįtikėtina, kad šios išlaidos patirtos dėl ginčo eismo įvykio. Be to, neaišku, kas ir dėl ko siuntė ieškovę pas neurologą. Į bylą pateiktas 2020-01-15 psichikos sveikatos centro išrašas, kuriame nurodyta, kad ieškovei nustatytas vidutinio sunkumo depresijos epizodas. Ši diagnozė, neabejotinai, nėra susijusi su įvykiu, kuris nebuvo tragiškas, sveikata sutrikdyta tik nežymiai, todėl niekaip iš esmės negalėjo pakeisti ieškovės psichinės sveikatos. Be to, nėra duomenų, kada ši depresijos diagnozė nustatyta. Ieškovė prašo priteisti ir 64,27 Eur išlaidas, patirtas vaistams įsigyti. Su šiuo reikalavimu sutinka tik iš dalies. Ieškovė pridėjo keletą vaistų įsigijimo kvitų, tačiau nenurodė, kokiu pagrindu ir dėl kokių priežasčių šiuos vaistus įsigijo. Atkreiptinas dėmesys, kad tik vienas kvitas įrodo, kad vaistai buvo pirkti iš kart po įvykio, t. y. 2018-05-25. Šiame kvite nurodyta, kad įsigyti vaistai „Dolobene“ gelis ir „Ibuprofenas“ laikytini susijusiais su įvykiu, todėl dėl jų mokėtina 11,57 Eur dydžio draudimo išmoka. „Aspirin cardio“ nesusijęs su įvykiu, todėl jo įsigijimo kaštai nekompensuotini. Kiti gi vaistų įsigijimo kvitai atspausdinti daug vėliau po įvykio: 2018 rugsėjo ir lapkričio mėn., kai nežymaus sveikatos sutrikdymo gydymas jau buvo pasibaigęs, todėl akivaizdu, kad šios išlaidos nesusijusios su eismo įvykiu. Ieškovė pridėjo ir kitam asmeniui 2018-05-23 išrašytą receptą. Tai dar kartą sukelia abejones ieškovės pateiktų vaistų įsigijimo kvitų sąsaja su ginčo eismo įvykiu. Dar vienas receptas išrašytas 2018 m. lapkritį, todėl akivaizdžiai nesusiję su įvykiu. Ieškiniu ieškovė prašo priteisti 2 000 Eur sumokėtą darbo užmokestį (už 2018 birželį - spalį) darbuotojui. Su šiuo reikalavimu negali sutikti. Prie ieškinio ieškovė pridėjo 2018 m. birželio - spalio darbuotojo E. Š. darbo užmokesčio žiniaraščius ir įrodymus, kad darbo užmokestis už minėtą laikotarpį darbuotojui buvo išmokėtas. Prie ieškovės 2020-01-16 pretenzijos draudikui buvo pridėtas ir 2018 m. gegužės darbo užmokesčio E. Š. išmokėjimo žiniaraštis bei dokumentas su E. Š. parašu, kad jis gavo atlyginimą už visą gegužės mėn. Dėl šios priežasties akivaizdu, kad E. Š. dirbo pas ieškovę ūkyje dar iki 2018-05-24 eismo įvykio, t. y. bent jau visą gegužės mėnesį, todėl atmestinas, kaip nepagrįstas ieškovės teiginys, kad E. Š. ji įdarbino, nes dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų negalėjo pati dirbti. Darbuotojas kaip dirbo iki įvykio, taip dirbo ir po įvykio, todėl tai niekaip nesusiję su eismo įvykiu, dėl ko darbo užmokesčiui sumokėti patirti kaštai nekompensuotini. Ieškovės gydymas užtruko tik kelias dienas, jos būklė pagerėjo, be to, medicininiuose dokumentuose ir specialisto D. V. išvadoje nenurodyta, kad ieškovė skundėsi negalinti dirbti per visą laikotarpį, per kurį, pasak jos, ji turėjo samdyti darbuotoją. Medicininiuose dokumentuose nėra užfiksuota, kad ieškovė negalėjo dirbti jos nurodomą laikotarpį. Ieškovės teigimu, jai dėl įvykio iš esmės pablogėjo gyvenimo kokybė, o tai pasireiškė nuolatiniu galvos skausmu ir svaigimu, nemiga, nerimu, aukštu kraujospūdžiu, todėl ji patyrė neturtinę žalą, kurios priteisimo prašo iš atsakovo ir draudiko. Ginčo įvykio metu (2018-05-24) galiojusioje TPVCAPDĮ redakcijoje buvo numatyta, kad maksimali neturtinės žalos draudimo išmoką dėl vieno įvykio negali būti didesnė nei 5 000 Eur. Dėl eismo įvykio buvo sutrikdyta ieškovės sveikata, tačiau sveikata sutrikdyta nežymiai (tik sumušta krūtinė), o visos kitos užfiksuotos ligos, negalavimai nėra susiję su eismo įvykiu. Taigi ieškovė neįrodė, kad jos sveikatos sutrikimai atsirado išimtinai dėl eismo įvykio.
III. Liudytojų parodymai
7. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas E. Š. paaiškino, kad A. V. ūkyje dirbo nuo 2018 m. gegužės mėn. Įsidarbino, kadangi reikėjo griauti medinius pastatus: malkinę, daržinę, ir sutvarkyti atlaisvinti teritoriją. Darbas truko mėnesį laiko, gavo apie 400 Eur. Tačiau darbą ūkyje tęsė ir po ieškovės iki kol ji pasveiko. E. Š. melžė karves, šėrė gyvulius atliko visus kitus ūkio darbus. A. V. sveikata buvo labai prasta, ji net iš lovos negalėjo atsikelti, todėl ji nieko negalėjo dirbti. Dirbo ilgokai, tiksliai nepamena kiek, apie 5 mėnesius. Per tuos 5 mėnesius ieškovė net negalėjo prekiauti Dituvos turguje, viską atiduodavo veršiukams. Jau apie 2 metus, praktiškai nuo darbo jos ūkyje pradžios, gyvena A. V. sodyboje, tačiau pas ją nedirba, gauna neįgalumo pašalpą apie 160 Eur. Kartais A. V. padeda buityje. Darbo santykiai nutrūko, nes nebeliko poreikio.
8. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas A. G. paaiškino, kad A. V. pažįsta, kaip netoliese, už kokių 3 kilometrų, gyvenančią ūkininkę. Atsakovas V. G. yra jo sūnus. Sūnus po autoįvykio skambino A. V. jai grįžus iš ligoninės, teiravosi kaip jos sveikata ar nereikia pagalbos. Ji atsakė, kad pagalbos nereikia, turinti sūnų, kuris jai padeda. Autoįvykio vietoje buvo atvykęs ir jis. Ten atvyko ir E. Š., kuris sakė policijos pareigūnui, kad nori atsiimti A. V. automobilį. Policininkas liepė įrodyti, kad jis šeimos narys. Tada Atvyko A. V. marti. E. Š. iki eismo įvykio apie pusę metų jau gyveno pas A. V., buvo kalbos, kad jis ten ir dirba. Be to, po įvykio iš karto pirmą savaitgalį A. V. jau prekiavo pieno produktais Dituvos turguje. Po kokių poros savaičių vėl ją ten pat matė. Ieškovė pati turguje viską dirbo.
IV. Byloje nustatytos aplinkybės, teismo motyvai, išaiškinimai ir išvados
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas iš dalies.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių
9. Nustatyta, kad atsakovė ADB „Gjensidige“ 2020-04-27 sudarė Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. LT/AYB 2042645 su A. G. dėl transporto priemonės VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinės atsakomybės (b. l. 35).
10. 2018-05-24 įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė dvi transporto priemonės: ieškovės valdyta Audi, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo V. G. valdytas VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Minėto eismo įvykio metu ieškovės valdyta transporto priemonė buvo sugadinta, o ieškovei nežymiai sutrikdyta sveikata (b. l. 4-5).
11. Byloje nekilo ginčo dėl aplinkybės, kad 2018-05-24 įvykusio eismo įvykio kaltininkas yra atsakovas V. G., kurio atžvilgiu 2018-09-25 nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas bei surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį (b. l. 6, 7).
12. 2018-05-24 eismo įvykio metu ieškovei buvo padarytas krūtinės ląstos sumušimas, atitinkantis nežymaus sveikatos sutrikdymo mastą (specialisto išvadoje Nr. pG1611/2018(03)), ieškovė traumatologijos skyriuje buvo gydoma nuo 2018-05-24 iki 2018-05-25 (t. y., 1 lovadienį), o 2018-05-25 išrašyta ambulatoriniam gydymui į namus, rekomenduojant tęsti tausojantį rėžimą, esant skausmui vartoti ibubrofeną, krūtinkaulio sutepimui – Dolopeno žele (b. l. 4, 8).
13. 2018-10-10 atsakovė ADB „Gjensidige“ sumokėjo ieškovei 491 Eur išmoką, kompensuojančią ieškovės sugadintos transporto priemonės vertę (b. l. 45). Tarp šalių nekilo ginčo dėl kitokios ieškovei priklausiusios transporto priemonės vertės. Be to, atsakovė ADB „Gjensidige“ (nepaisant ieškovei 2020-02-05 išsiųsto atsisakymo atlyginti eismo įvykyje patirtą žalą, b. l. 46) 2020-05-14 išmokėjo 300 Eur išmoką, kompensuojančią ieškovės neturtinę žalą bei 11,57 Eur turtinės žalos atlyginimą (b. l. 96).
14. Tačiau, kaip minėta, 2020-04-14 teisme priimtas ieškovės ieškinys (kuris 2020-12-07 buvo patikslintas) su reikalavimu, visų pirma, solidariai priteisti iš atsakovų V. G. ir ADB „Gjensidige“ 2 149,31 Eur turtinės žalos atlyginimą (kurį sudaro: vykimo į gydymo įstaigas kuro išlaidos – 49,69 Eur; užmokestis medikams už suteiktas paslaugas – 35,35 Eur; išlaidos vaistams įsigyti – 64,27 Eur; užmokestis, sumokėtas darbininkui ieškovės nedarbingumo laikotarpiu (2018 m. birželio – spalio mėn.) – 2 000 Eur). Ir, antra, priteisti iš atsakovo V. G. – 500 Eur, o iš atsakovės ADB „Gjensidige“ 5 000 Eur neturtinės žalos.
15. Tokiu atveju, atsakovams nesutinkant su ieškinio reikalavimais, byloje keliami eismo įvykio metu nukentėjusio asmens dėl sveikatos sužalojimo patirtų išlaidų atlyginimo, neturtinės žalos dydžio nustatymo ir solidariosios atsakomybės klausimai.
Dėl atsakovų solidariosios atsakomybės
16. CK 6.6 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus.
17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija suformulavo tokią teisės taikymo taisyklę – civilinės atsakomybės draudiko ir žalą padariusio asmens solidarioji prievolė atlyginti žalą TPVCAPDĮ nenustatyta. Tuo atveju, kai kaltininko civilinę atsakomybę apdraudęs draudikas atlygina tik dalį nukentėjusiojo draudikui jo išmokėtos draudimo išmokos, nes ši viršija kaltininko TPVCAPD sutartyje ir įstatyme nustatytas maksimalias turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ribas, nukentėjusio asmens draudikas įgis teisę reikalauti iš kaltininko atlyginti tik tą draudimo išmokos dalį, kuri viršija draudimo sutartyje ir įstatyme nustatytą draudimo sumą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-29 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-43-706/2016 64 punktą, Teismų praktika. 2016, 45, p. 122-140).
18. Analizuojamas eismo įvykis įvyko 2018-05-24, todėl šiuo atveju aktualus Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punktas, reglamentuojantis, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra laikotarpiu nuo 2012-06-11 iki 2018-10-31 – 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 Eur dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 Eur dėl žalos turtui.
19. Ieškovės prašoma priteisti turtinės žalos atlyginimo suma siekia 2 149,31 Eur ir neviršija Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės įstatyme 11 straipsnio 1 dalies 3 punkto numatytos draudimo sumos, todėl ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo V. G. atmestinas, kaip pareikštas netinkamam atsakovui.
20. Kadangi ieškovės prašoma priteisti visa neturtinės žalos atlyginimo suma siekia 5 500 Eur ir viršija Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės įstatyme 11 straipsnio 1 dalies 3 punkto numatytą draudimo sumą dėl atsakovo V. G. solidariosios atsakomybės šioje dalyje teismas pasisakys, aptaręs ieškovės patirtos neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.
Dėl turtinės žalos atlyginimo
21. Turtinė žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos, taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų neabejotinai gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, tai yra toks praradimas, kai nukenčia asmens ekonominiai interesai. Tokios žalos atlyginimas – tai pinigais išreikštas dydis, todėl būtina tiksliai nustatyti, ar iš tiesų pagal ieškovės nurodytas faktines aplinkybes galima nustatyti, kokias pasekmes sukėlė eismo įvykis, kiek ji nukentėjo būtent dėl eismo įvykio, tai yra, ar žalą bei įvykį sieja priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis).
22. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad kai ginčas yra susijęs su atlygintinos žalos (nuostolių) dydžiu ir nėra susijęs nei su atsisakymu mokėti draudimo išmoką, nei su draudimo išmokos sumažinimo atvejais, nagrinėjant ginčą taikytina bendroji įrodinėjimo naštos taisyklė – šalys turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-03-19 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-81-1075/2018).
23. Šioje byloje teismas nėra įstatymo įpareigotas veikti aktyviai rinkdamas įrodymus, nes ginčas yra privataus pobūdžio, taigi, įrodinėjimo procese, galiojant rungimosi principui (CPK 12 straipsnis) ir bendrajai įrodinėjimo pareigos taisyklei (CPK 178 straipsnis), kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų bei atsikirtimų pagrindu. Šiuo atveju rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis), o būtent – žalos dydžio ir priežastinio ryšio tarp įvykusio eismo įvykio ir atsiradusios žalos įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui (šiuo atveju – ieškovei).
24. Jau minėta, kad atsakovė ADB „Gjensidige“ atlygino ieškovei žalą už jos vairuotos transporto priemonės sugadinimą (491 Eur), taip pat kompensavo išlaidas, susijusias su vaistu pirkimu (11,57 Eur), tačiau kitoje dalyje atsakovė ADB „Gjensidige“ ieškovės turtinės žalos neatlygino, motyvuodama tuo, jog ieškovės išlaidos yra nesusijusios su 2018-05-24 įvykusiu eismo įvykiu bei ieškovės sveikatos grąžinimu.
25. Ieškovė, siekdama pagrįsti patirtus nuostolius, susijusius su sumomis, išleistomis degalams (49,69 Eur), medikų suteiktoms paslaugoms (35,35 Eur) ir vaistų įsigijimu (64,27 Eur), bylos svarstymui pateikė: 1) 2018-11-20 kvitą, išrašytą VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės, kuriuo už neurologo paslaugos mokėjo 35,38 Eur (b. l. 14), paaiškino, kad konsultacija jai buvo suteikta, kadangi po eismo įvykio prasidėjo galvos skausmais ir svaigimas; 2) receptus ir vaistų pirkimo kvitus, išrašytus 2018-05-25, 2018-09-06 ir 2018-09-06 (b. l. 10-12, 13); 3) degalų pirkimo kvitus, išrašytus 2018-10-25, 2018-10-28, 2018-11-12 (b. l. 15).
26. Teismas šiuo atveju sutinka su atsakovės ADB „Gjensidige“ argumentais, kad dažioji dalis aptartų ieškovės turėtų išlaidų, susidarė jau praėjus nemažam laiko tarpui po eismo įvykio ir byloje nepateikta duomenų, leidžiančių pagrįstai spręsti apie tai, kad šias išlaidas (vizitai pas medikus, vaistų ir degalų pirkimą) nulėmė eismo įvykio metu patirtas ieškovės nežymus sveiktais sutrukdymas. Tokias išvadas suponuoja byloje esanti medžiaga tarp kurios ir 2018-05-29 medicinos dokumentų išrašas, patvirtinantis, kad ieškovė traumatologijos skyriuje buvo gydyta laikotarpiu nuo 2018-05-24 iki 2018-05-25 (1 lovadienį), 2018-05-25 išrašyta ambulatoriniam gydymui į namus, rekomenduota: tęsti tausojantį rėžimą, esant skausmui vartoti ibubrofeną, krūtinkaulio sutepimui – Dolopeno žele (b. l. 8), papildoma specialisto išvada Nr. pG1611/2018(03) atlikta remiantis medicininiais dokumentais (b. l. 4). Be to, bylos svarstymui, ieškovės sutikimu, buvo išreikalauta ieškovės ambulatorinė asmens sveikatos istorija (kortelė), kuri taip pat leidžia spręsti apie ieškovės amžiau būdingus gretutinius sveikatos veiksnius (pavyzdžiui, 2011-04-27 padarytas įrašas, susijęs su nemiga, 2016-04-11 įraše užfiksuotas galvos svaigimas, 2016-04-01 diagnozuota arterinė hipertenzija). Taigi teismas negali vadovautis vien ieškovės teiginiais bei numanomomis prielaidomis apie sveikatos būklės pokyčius po eismo įvykio (CPK 185 straipsnis).
27. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teismas konstatuoja, kad ieškovės nurodytos išlaidos susijusios su kuro įsigijimu, medikų paslaugų apmokėjimu ir vaistų pirkimu, neatitinka sveikatos grąžinimo išlaidų, nurodytų CK 6.283 straipsnio 2 dalyje ar kitokių tiesioginių nuostolių, sampratos, todėl aptarti ieškovės reikalavimai atmestini kaip nepagrįsti.
28. Sprendžiant dėl ieškovės reikalavimo kompensuoti jos ūkyje dirbusiam darbuotojui išmokėtą darbo užmokestį 2018 m. birželio – spalio mėnesių laikotarpiu (2 000 Eur), nustatyta, kad ieškovė verčiasi ūkininkavimo veikla ir nuo 2002-03-21 yra įregistravusi ūkį (b. l. 16). Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad verčiasi galvijininkystės (pieno) ūkiu ir šio ūkio produkcija prekiauja turguje. Ieškovė taip pat paaiškino, kad jos sutuoktinis dar 2007-08-23 teismo nutartimi pripažintas neveiksniu, ieškovė juo rūpinasi ir globoja (b. l. 65), todėl visi ūkio darbai iš esmės tenka vienai ieškovei, kuriai dar kartais talkina sūnus, marti ir kaimynas.
29. Ieškovė teismui pateikė 2018-05-02 darbo sutartį Nr. 2, sudarytą su darbuotoju, E. Š. (b. l. 118), byloje taip pat pateikti atlyginimo išmokėjimo žiniaraščiai, iš kurių matyti, kad ieškovė 2018 m. birželio - spalio mėnesiais išmokėjo savo darbuotojui E. Š. 2 000 Eur atlyginimą (b. l. 17-26), o Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazėje esanti informacija leidžia įsitikinti, kad E. Š. ieškovės ūkyje buvo įdarbintas laikotarpiu nuo 2018-05-03 iki 2018-10-31 (b. l. 87-93, CPK 179 straipsnio 3 dalis). Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas E. Š. paaiškino, kad ieškovės ūkyje dirbo nuo 2018 m. gegužės mėnesio, kur tuo metu buvo pasamdytas nugriauti medinius pastatus, sutvarkyti ir atlaisvinti teritoriją. Tačiau įvykus eismo įvykiui, kurio metu ieškovė liko sužalota tęsė darbus (melžė karves, šėrė gyvulius atliko visus kitus ūkio darbus) iki kol ieškovė pasveiko. Taip pat paaiškino, kad ir šiuo metu gyvena ieškovės ūkyje, kur iš ieškovės nuomojasi būstą, šiuo metu gyvena iš neįgalumo pašalpos, tačiau pas ieškovei jau nedirba, nes ieškovei pasveikus nebėra tam poreikio.
30. Teismas sprendžia, kad šioje byloje priežastinis ryšys tarp įvykusio eismo įvykio ir E. Š. įdarbinimo nebuvo neįrodytas (CK 6.247 straipsnis). Tiek ieškovė, tiek liudytoju apklaustas darbuotojas, E. Š., nurodė, kad pastarasis 2018 m. buvo įdarbintas senų statinių nugriovimui ir teritorijos sutvarkymui, o ūkyje liko dirbti tik dėl ieškovei padaryto sužalojimo eismo įvykio metu. Tačiau kaip matyti dar iki byloje analizuojamo eismo įvykio, ieškovė su E. Š. sudarė neterminuotą darbo sutartį, t. y., 2018-05-02 darbo sutarties šalys, priešingai nei tvirtino teismo posėdžio metu, nebuvo sulygusios nei jokių konkrečių darbų, nei vieno mėnesio termino. Byloje nustatyta ir nekilo ginčo dėl aplinkybės, kad šis darbuotojas liko ir iki šiol gyvena ieškovės ūkyje, o kadangi jis jokios kitos darbinės/ ūkinės veiklos nevykdo yra pagrindas pagrįstų prielaidų apie jo besitęsiantį talkinimą ieškovės ūkyje susiformavimui (CPK 185 straipsnis).
31. Teismas taip pat atsižvelgia į bylos svarstymui pateiktas 2019-10-02 ir 2019-09-28 publikacijas spaudoje, kuriose kalbama apie ieškovės kartu su sūnumi valdomo ūkio dydį, sudėtį, darbų pasidalinimo principus (b. l. 137-139) ir sprendžia, kad šių ir aukščiau byloje aptartų duomenų visuma, tarp kurių ir ieškovei konstatuotas sveikatos sutrikdymo mastas (nežymus sveikatos sutrikdymas), traumos pobūdis (krūtinės ląstos sumušimas), ligoninėje praleistas laikas (vienas lovadienis), gydymosi rekomendacijos (tausojantis rėžimas) nesudaro pagrindo pripažinti, kad E. Š. įdarbinimą ūkyje vasaros - rudens sezono laikotarpiu apsprendė būtent 2018-05-24 eismo įvykyje ieškovės sveikatai sukeltos pasekmės (CPK 185 straipsnis).
32. Konstatuojant faktines bylos aplinkybes civiliniame procese yra leidžiama taikyti įrodymų pakankamumo taisyklę, kuri grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, kai išvada apie fakto buvimą civiliniame procese gali būti padaroma ir tada, kai išlieka tam tikros abejonės, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina, jog šis faktas buvo nei kad jo nebuvo. Atsižvelgdamas į bylos medžiagą, šalių ir liudytojų paaiškinimus ir vadovaudamasis šia taisykle, teismas sprendžia, jog ieškovės nurodomi argumentai dėl išlaidų darbininkui nėra pakankami, kad leistų spręsti apie šių išlaidų pagrįstumą, todėl reikalavimas priteisti 2 000 Eur išlaidas, susijusias su darbininkui sumokėtu darbo užmokesčiu, taip pat atmestinas kaip nepagrįstas (CK 6.247 straipsnis, 6.249 straipsnis, CPK 185 straipsnis).
Dėl neturtinės žalos dydžio
33. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviaisiais ir objektyviaisiais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir lemiančiais pareigą įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Pažymėtina, kad žalos atlyginimo teisiniai santykiai lemia būtinybę ne tik atlyginti padarytą žalą, bet ir tai, kad, nustatant neturtinės žalos dydį, būtų laikomasi lygiateisiškumo principo (kad analogiškos bylos būtų sprendžiamos panašiai), taip pat proporcingumo principo. Dėl šios priežasties nustatydami neturtinės žalos dydį teismai turi remtis įstatymų nustatytais ir teismų praktika suformuotais ir taikomais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais bei atsižvelgti į teismų analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos dydžius, taip įgyvendindami teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus (CK 1.2, 1.5 straipsniai, CPK 4 straipsnis).
34. Ieškovo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra tik vienas kriterijų, į kuriuos teismas atsižvelgia. Nukentėjusiojo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis negali būti vertinamas kaip nustatytas, nes jo nustatymas yra priskirtas teisingumą vykdančiam subjektui – teismui. Kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tačiau šioje teisės normoje nepateiktas išsamus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas; atsižvelgęs į bylos aplinkybes, teismas gali pripažinti reikšmingais ir kitus kriterijus. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad turi būti įvertinta kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, visuma ir neturi būti sureikšminamas nė vienas jų atskirai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151/2013 ir kt.)
35. Šioje byloje nustatyta, kad 2018-05-24 eismo įvykio metu atsakovas V. G., vairuodamas automobilį ir išvažiuodamas iš šalutinio kelio, nepraleido pagrindiniu keliu važiavusio ieškovės vairuojamo automobilio, todėl įvyko eismo įvykis, kurio metu ieškovei buvo sumušta krūtinės ląsta ir konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymo faktas, kuo leidžia įsitikinti bylos svarstymui pateikta papildoma specialisto išvada Nr. pG1611/2018(03) (b. l. 4). Bylos svarstymui pateiktas 2018-05-29 medicinos dokumentų išrašas iš kurio matyti, kad ieškovė traumatologijos skyriuje buvo gydyta laikotarpiu nuo 2018-05-24 iki 2018-05-25 (1 lovadienį), pacientė 2018-05-25 išrašyta ambulatoriniam gydymui į namus, rekomenduota: tęsti tausojantį rėžimą, esant skausmui vartoti ibubrofeną, krūtinkaulio sutepimui – Dolopeno žele (b. l. 8).
36. Taigi po eismo įvykio ieškovė iš esmės buvo gydoma ambulatoriškai. Ieškovė, siekdama pagrįsti prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, nurodė, kad po eismo įvykio jos gyvenimo kokybė esmingai pablogėjo, pradėjo kamuoti kasdieniai galvos skausmai, svaigimas, aukštas kraujospūdis, nemiga ir nerimas, teismo posėdžio metu ieškovė akcentavo, kad atsirado baimė vairuoti transporto priemones, taip pat pateikė pažymą apie ieškovei diagnozuotus vidutinio sunkumo depresijos epizodus bei 2018-09-06 gydytojos J. B. išrašą (b. l. 9, 84). Tačiau teismo vertinimu, byloje nepateikta duomenų, leidžiančių tikėtinai spręsti apie tai, kad būtent dėl 2018-05-24 eismo įvykio metu patirto sveikatos sužalojimo ieškovei konstatuoti kokie nors liekamieji reiškiniai, įskaitant ir psichikos sutrikimus (CPK 12, 178 straipsnis).
37. Taigi šiuo konkrečiu atveju teismas, nustatydamas ieškovei padarytos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į ieškovės sveikatos sužalojimo laipsnį (nežymus sveikatos sutrikdymas), patirtos traumos pobūdį (krūtinės ląstos sumušimas, kuris galėjo gautis atsitrenkus į vairą ar staigiai patempus saugos diržą), į tai, kad ieškovei nebuvo reikalingas stacionarus gydymas ir kad, minėta, nenustatyti liekamieji reiškiniai po traumos, į atsakovo V. G. kaltės formą, taip pat į teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio. Be to, teismas įvertina ir tokią aplinkybę, kad draudimo bendrovė pripažino ieškovės teisę į neturtinės žalos atlyginimo tik po to, kai pastaroji kreipėsi į teismą ir pateikė ieškinį (minėta, kad 300 Eur išmoką, kompensuojančią ieškovės neturtinę žalą ADB „Gjensidige“ išmokėjo 2020-05-14 (b. l. 96)), kas teismo vertinimu, taip pat leidžia spręsti apie ieškovės patirtus neigiamus dvasinius išgyvenamus.
38. Antai pavyzdžiui, kasacinio teismo praktikoje, civilinėje byloje su labai panašiomis faktinėmis aplinkybėmis (t. y., kuomet eismo įvykyje asmuo buvo sužalotas iš šalutinio kelio išvažiavusio ir jo nepraleidusio automobilio, buvo sumušta krūtinės ląsta, padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, asmuo buvo gydomas ambulatoriškai ir nenustatyti liekamieji reiškiniai) konstatuota, kad neturtinės žalos kriterijus atitiktų 3 000 Lt suma (ekvivalentas eurais – 869 Eur) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-19 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-151/2013).
39. Todėl teismas konstatuoja, kad nors eismo įvykio metu buvo padaryta žala ieškovės sveikatai, t. y., vienai labiausiai saugotinų asmens vertybių, tačiau nustačius, kad sveikata buvo sutrikdyta nežymiai, neilgą laiko tarpą, nenustatyti traumos liekamieji reiškiniai, yra pagrindas pripažinti, kad ieškovės patirta neturtinė žala siekia 800 Eur. Būtent tokia suma teismo vertinimu, yra adekvati ieškovės patirtiems išgyvenimams ir pasekmėms bei neprieštarauja teisingumo ir protingumo kriterijams (CK 6.250 straipsnis). Atsižvelgianti į tai, kad atsakovė ADB „Gjensidige“ jau atlygino 300 Eur, ieškovei priteistinas 500 Eur (800 Eur - 300 Eur) neturtinės žalos atlyginimas.
40. Konstatavus, kad ieškovės patirtos neturtinės žalos dydis neviršija Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės įstatyme 11 straipsnio 1 dalies 3 punkto numatytos maksimalios tokios žalos atlyginimo ribos, nėra pagrindo spręsti dėl atsakovo V. G. atsakomybės. Todėl ir dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ieškinys atsakovo V. G. atžvilgiu atmestinas, kaip pareikštas netinkamam atsakovui.
Dėl procesinių palūkanų
41. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti ir 5 proc. procesines palūkanas (b. l. 117). Pareiga mokėti šias procesines palūkanas atsiranda iš įstatymo ir šioms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas. Taip pat pažymėtina, kad procesinės palūkanos priteisiamos visais atvejais, jei byloje yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti ir ieškinys tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-11-29 nutartis, priimta civilinėje bylos Nr. 3K-3-536/2007).
42. Paminėtais motyvais šis ieškovės reikalavimas tenkintinas ir ieškovei iš atsakovės ADB „Gjensidige“ priteistinos 5 proc. dydžio procesinės palūkanos nuo priteistos sumos – 500 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-04-16) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
43. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančios normos turi ir prevencinį pobūdį, proceso dalyviai skatinami ieškoti kompromiso, nereikšti nepagrįstų ieškinių, pasinaudoti alternatyviais ginčo sprendimo būdais ir pan.
44. Šioje byloje ieškovė, pareiškusi reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos, susijusios su sveikatos sužalojimu, CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Atsižvelgiant į tai iš atsakovės ADB „Gjensidige“ į valstybės biudžetą priteistina 20 Eur žyminio mokesčio suma (500 Eur x 3 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).
45. Ieškovė buvo pareiškusi du reikalavimus (dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo), teismas reikalavimą priteisti turtinės žalos atlyginimą atmetė, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo patenkino iš dalies.
46. Teisminėje praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad tais atvejais, kai iš dalies tenkinami reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo, sprendžiant klausimus dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo (bei jų dydžio), teismui privalu vertinti ne matematinę patenkintų ir atmestų tokių reikalavimų sumą, o tai, kaip iš esmės ginčas yra išspręstas ir kokį teisinį rezultatą gavo ieškovas (kadangi būtent teismui tenka pareiga nustatyti teisingą kompensacijos už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus dydį) (žr. pvz. Klaipėdos apygardos teismo 2020-11-09 nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-1160-524/2020 55-60 punktus; Klaipėdos apygardos teismo 2020-03-20 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2A-161-538/2020 53-57 punktus; EŽTT 2013-07-18 sprendimą byloje K. prieš Kroatiją, pareiškimo Nr. 28963/10 ir kt.).
47. Tokiu atveju laikytina, kad teisme patenkinta 50 proc. ieškovės reikalavimų, pareikštų atsakovei ADB „Gjensidige“ (atsakovo V. G. atžvilgiu ieškinys atmestas, kaip pareikštas netinkamam atsakovui).
48. Ieškovei bylos nagrinėjimo metu 2020-02-20 atstovavimo sutarties pagrindu teisines paslaugas teikė advokatas, kuriam, kaip patvirtina 2020-04-10 pinigų paėmimo kvitas Nr. 832630 sumokėtas 300 Eur honoraras (b. l. 28, 29), todėl iš atsakovės ADB „Gjensidige“ ieškovės naudai priteisiama 150 Eur (300 Eur x 50 proc.) bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
49. Byloje nėra duomenų apie atsakovės ADB „Gjensidige“ patirtus bylinėjimosi kaštus. Tuo tarpu atsakovas V. G., kuriam 2020-04-27 atstovavimo sutarties pagrindu teisines paslaugas teikė advokatė, iš viso patyrė 1 200 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų (atsiliepimų) rengimu ir atstovavimu teismo posėdžiuose, (ką patvirtina 2020-05-04 pinigų paėmimo kvitas Nr. 1074757 – 500 Eur sumai, 2020-09-07 pinigų paėmimo kvitas Nr. 1074780 – 150 Eur sumai, 2020-11-17 pinigų paėmimo kvitas Nr. 1074811 – 150 Eur sumai bei 2020-12-14 pinigų paėmimo kvitas – 400 Eur sumai b. l. 35, 36, 98, 111, 125).
50. Atstovavimo išlaidos yra specifinės ir skirtingai nei dėl visų kitų rūšių bylinėjimosi išlaidų, kurias paskirsto šalims sprendimą priimantis teismas, dėl atstovavimo išlaidų dydžio teismas sprendimą, remdamasis atitinkamais jų dydį pagrindžiančiais dokumentais, sprendžia savo nuožiūra. Be to, teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, kiekvienu atveju įvertina jų dydį, tam kad bylą pralaimėjusi šalis nebūtų nepagrįstai baudžiama dėl kitos šalies neprotingo išlaidavimo advokato suteiktai teisinei pagalbai apmokėti. Todėl šalies išlaidos, susijusios su advokato (advokato padėjėjo) pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato (advokato padėjėjo) darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose. Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – rekomendacijos) (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
51. Šiuo atveju atsakovo V. G. prašomos priteisti išlaidos už atsiliepimo(-ų) parengimą ir advokatės dalyvavimą bylą nagrinėjant teisme neviršija rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių, kadangi, pavyzdžiui vien už atsiliepimo rengimo teisines paslaugas maksimaliai kompensuotina suma galėtų būti 3 395 Eur (1 358 Eur x 2,5, rekomendacijų 8.2 punktas). Teismas, atsižvelgdamas į atsakovo V. G. pateiktą bylinėjimosi išlaidų pagrindimą, paminėtus maksimaliai priteistinų išlaidų dydžius, įvertinęs bylos sudėtingumą, teismo posėdžių skaičių (ir jų susitarimo priežastis), sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo išlaidų už advokato teisines paslaugas sumažinimui.
52. Tokiu atveju atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atsakovo V. G. atžvilgiu buvo atmestas, konstatavus, šio atsakovo netinkamumą, atsakovui V. G. iš ieškovės priteistina 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (CPK79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei A. V. iš atsakovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos 500 Eur (penkių šimtų eurų) sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2020-04-16 iki teismo spendimo visiško įvykdymo ir 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš atsakovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ į valstybės biudžetą 20 Eur (dvidešimt eurų) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Priteisti atsakovui V. G. iš ieškovės A. V. 1 200 Eur (vieną tūkstantį du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Šis sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.