Kauno apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“ atstovui bei atsakovui R. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“ ieškinį atsakovui R. B. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmuose 2021 m. sausio 26 d. priimtas preliminarus sprendimas, kuriuo ieškovės UAB „Juris LT“ ieškinys patenkintas visiškai, t. y. iš atsakovo R. B. priteisė 6 693,74 Eur skolą, 40,00 Eur ikiteisminio išieškojimo išlaidas, 481,95 Eur delspinigius, 8,00 procentų dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. sausio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 81,00 Eur (aštuoniasdešimt vieno euro 00 ct) žyminį mokestį ir 600,00 Eur (šešių šimtų eurų 00 ct) teisinės pagalbos išlaidas.

Atsakovas R. B. pateikė prieštaravimus dėl 2021 m. sausio 26 d. priimto preliminarus sprendimo ir ieškovės pareikšto ieškinio. Atsakovas nurodė, kad pagrindinė skola už gautą iš UAB „Naftrus“ kurą sudaro 4 925,00 Eur sumą, todėl atsakovas nesutinka su preliminariu sprendimu bei ieškovės reikalaujamu netesybų dydžiu. Atsakovas reikalavimui dėl delspinigių priteisimo prašo taikyti ieškinio senaties terminą ir teigia, kad ieškovė neturi jokio teisinio pagrindo reikalauti ir delspinigius skaičiuoti nuo 6 693,74 Eur sumos. Atsakovas nesutinka ir su ieškovės reikalaujama 40,00 Eur skolos išieškojimo išlaidų suma, kadangi jų nepagrindė. Atsakovas taip pat, prašė išdėstyti sprendimo įvykdymą 6 mėnesių laikotarpiui, kadangi dėl derliaus supirkėjo nesąžiningų veiksmų, neturi galimybės disponuoti piniginėmis lėšomis, kurias planavo gauti nuėmęs 2019 metų derlių, atsakovo finansinė padėtis jam neleidžia sumokėti iš karto visos iš jo reikalaujamos sumos. Atsakovą artimiausiu metu pasieks valstybės parama, todėl gautas paramos lėšas atsakovas galės panaudoti atsiskaitymui su ieškove.

Teismo posėdžio metu atsakovo R. B. atstovas, advokatas Aleksandras Kuznecovas nurodė, kad atsakovo atlikti mokėjimai buvo tiksliniai, už kurą, o ne už netesybas. Pradinis kreditorius priėmęs mokėjimus, turėjo įskaityti juos kaip mokėjimus, už skolą, tačiau savavališkai įskaitė juos kaip netesybas. Neaišku kokiu pagrindu delspinigiams atskirai buvo išrašyta PVM sąskaita – faktūra. Nesutinka su 40,00 Eur išlaidoms be įrodymų ne teismo tvarka, kadangi nepateikti įrodymai. Delspinigiai turėtų dar sumažėti, kadangi jie buvo paskaičiuoti nuo nesumažintos skolos sumos. Mano, jog teismas galėtų išdėstyti skolos išdėstymą, kadangi nėra laisvų lėšų atsiskaityti su ieškovu. Prašo sumažinti atstovavimo išlaidas, kadangi 600,00 Eur yra neproporcinga suma pagal skolos dydį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Preliminarus sprendimas keistinas.

Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 26 d. preliminariame sprendime civilinėje byloje Nr. e2-5288-359/2021 buvo nustatyta, kad pradinė kreditorė UAB „Naftrus“ ir atsakovas R. B. 2019 m. liepos 2 d. sudarė Tiekimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis). UAB „Naftrus“ pardavė atsakovui dyzeliną nurodytą 2019 m. liepos 18 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) už 10 125,00 Eur su PVM. Pagal šią sąskaitą atsakovas R. B. už gautas prekes turėjo sumokėti iki 2019 m. rugpjūčio 18 d., tačiau atsakovas, priėmęs prekes, savo įsipareigojimų pilnai neįvykdė ir liko skolingas 6 693,74 Eur. UAB „Naftrus“ ir ieškovė UAB „Juris LT“ 2020 m. lapkričio 30 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią UAB „Naftrus“ perleido, o ieškovė perėmė reikalavimo teisę į atsakovo R. B. skolą. Ieškovė apie reikalavimo teisės perleidimą atsakovą informavo elektroniniu paštu bei pranešimą išsiuntė registruota pašto siunta.

Dėl pagrindinės skolos dydžio.

Tarp pradinės kreditorės ir atsakovo susiklostė pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai. CK 6.305 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Pagal Sutartį pradinė kreditorė pardavė prekes, o atsakovas įsipareigojo už šias prekes atsiskaityti (Sutarties 1.1 ir 5.1 punktai).

Atsakovui kvestionuojant pradinės kreditorės teisę paskirstyti skolininko 2020 m. balandžio 15 d., 2020 m. rugsėjo 25 d. ir 2020 m., lapkričio 10 d. gautas įmokas pirmiausia delspinigiams dengti, pažymėtina, kad Sutarties (dėl kurios vykdymo ir kilęs ginčas) 5.4. punktas numato, jog įmokos, gautos iš pirkėjo vykdant sutartį pasiskirsto taip: pirma eile – delspinigiams mokėti, antra eile – pagrindinei prievolei įvykdyti. Iš esmės panašus skolininko kreditoriui sumokėtų įmokų paskirstymo principai reglamentuojami ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.54 straipsnyje. Nurodytas straipsnis numato, kad, jeigu šalys nesusitarė kitaip, įmokos, kreditoriaus gautos vykdant prievolę, pirmiausiai skiriamos atlyginti kreditoriaus turėtoms išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu. Antrąja eile įmokos skiriamos mokėti palūkanoms pagal jų mokėjimo terminų eiliškumą. Trečiąja eile įmokos skiriamos netesyboms mokėti. Ketvirtąja eile įmokos skiriamos pagrindinei prievolei įvykdyti. Kreditorius turi teisę atsisakyti priimti skolininko siūlomą įmoką, jeigu skolininkas nurodo kitokį įmokų paskirstymą, negu nustatyta šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalyse. Kreditorius gali atsisakyti priimti pagrindinei prievolei įvykdyti mokamą sumą, jeigu tuo pat metu nesumokamos einamosios palūkanos, kurių mokėjimo terminas suėjęs.

Kasacinio teismo praktikoje yra pažymima, kad CK 6.54 straipsnis reglamentuoja įmokų paskirstymą, kai kreditorius jas gauna iš vykdančio prievoles skolininko. Pagal CK 6.54 straipsnio 1 dalį kreditoriaus gautos įmokos paskirstomos pagal šiame straipsnyje nustatytą tvarką, jeigu šalys nesusitarė kitaip, t. y. šalys tarpusavio sutartimi turi teisę susitarti dėl kitokio įmokų, gautų vykdant prievolę, paskirstymo, nei nustatyta minėtoje CK normoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-611/2017, 22 punktas). Taigi, sprendžiant įmokų paskirstymo klausimą, turi būti nustatoma, ar buvo išreikšta sutarties šalių valia dėl įmokų paskirstymo tvarkos ar ne, ir kokia ši tvarka buvo nustatyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2010; 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-193-378/2017, 26 punktas). Nesant šalių susitarimo dėl įmokų paskirstymo, taikoma CK 6.54 straipsnio 1–4 dalyse nustatyta įmokų paskirstymo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-611/2017, 22 punktas). Aptariamo reguliavimo kontekste svarbu įvertinti, ar ginčo atveju buvo susitarta dėl kitokios įmokų paskirstymo tvarkos (CK 6.54 straipsnis).

Teismas, palyginusi CK 6.54 straipsnyje nustatytą įmokų paskirstymo eiliškumą su Tiekimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 5.4. punkte nustatyta įmokų paskirstymo tvarka, nustatė, kad pradinė kreditorė UAB „Naftrus“ ir skolininkas R. B. susitarė dėl kitokios įmokų paskirstymo tvarkos toje dalyje, kuria šalys susitarė, jog pirmąja eile įmokos skiriamos delspinigiams apmokėti, o antrąja – pagrindinei skolai dengti. Taigi, šalys susitarė dėl kitokios įmokų eiliškumo tvarkos. Vien ta aplinkybė, kad atsakovas mokėjimo paskirtyje nurodė, jog buvo atlikta įmoka už kurą, nekeičia aplinkybės, jog esant susidariusiai delspinigių skolai, pirma eile turi būti dengiami delspinigiai.

Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, atsakovui buvo išrašyta 2019 m. liepos 18 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), 10 125,00 Eur sumai, apmokėjimo terminas 2019 m. rugpjūčio 17 d. Kaip matyti, iš ieškovo pateiktų PVM sąskaitų faktūrų delspinigiams ((duomenys neskelbtini)) atsakovui buvo išrašytą sąskaitų 2 018,74 Eur sumai. Atsakovas yra įmokėjęs 5 450,00 Eur sumą. Atsižvelgiant į tai, jog pirma eile dengiami delspinigiai, o atsakovo įsiskolinimas kartu su delspinigiais sudarė 12 143,74 Eur, atėmus atsakovo sumokėtas sumas, pagrindinė skola ieškovui sudaro 6 693,74 Eur. Atsakovas nepateikė įrodymų, jog su ieškove atsiskaitė, todėl ieškovo reikalavimas priteisti reikalavimo perleidimo sutartimi įgytą 6 693,74 Eur sumą, yra pagrįstas ir ši preliminaraus sprendimo dalis nekeistina.

Dėl delspinigių priteisimo.

Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Sutarties 6.1 punktu šalys susitarė, jei pirkėjas nesumoka už prekes PVM sąskaitoje faktūroje nustatytu terminu, tai pirkėjas pardavėjui moka 0,04 procentų delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Atsakovas nesutiko su prašomu delspinigių dydžiu, prašė taikyti ieškinio senaties terminą. Ieškovas šioje dalyje įvertinęs, jog pradinis kreditorius atsakovui jau buvo paskaičiavęs delspinigiai ir išrašęs sąskaitas už vėlavimą sumokėti bei tai, jog atsakovas jas padengė, reikalauja priteisti delspinigius, kurie skaičiuojami už laikotarpį nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki ieškinio pareiškimo (2021 m. sausio 24 d.) – 227,59 Eur. Preliminariu sprendimu, buvo priteista 481,95 Eur delspinigių suma.

Ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo įstatymų nustatytas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o ši teisė atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Tuo atveju, kai prievolei įvykdyti yra nustatytas terminas, tai iš tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieškinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui (CK 1.127 straipsnio 1, 2 dalys). Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo pakeisti preliminariu sprendimu priteistinų netesybų dydį. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė prašo priteisti delspinigius už laikotarpį nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki ieškinio pareiškimo (2021 m. sausio 24 d.), t. y. nepažeidžiant delspinigių senaties termino, šioje dalyje preliminarus sprendimas keistinas ir iš atsakovo ieškovei priteistina – 227,59 Eur delspinigių suma.

Dėl reikalavimo priteisti 40,00 Eur ikiteisminio išieškojimo išlaidas.

Atsakovas taip pat, nesutiko su ieškovės reikalavimu priteisti 40,00 Eur ikiteisminio išieškojimo išlaidas pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalį. Atsakovas nurodė, jog ieškovas nepagrindė šių išlaidų, todėl jos yra nepagrįstos.

Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymas numato palūkanas už pavėluotus mokėjimus pagal komercines sutartis (1 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalį, kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 Eur sumą. Be šio straipsnio 1 dalyje nustatytos sumos, kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko kompensuoti visas šią sumą viršijančias kreditoriaus patirtas su pavėluotu mokėjimu susijusias išieškojimo išlaidas, įskaitant užmokestį už advokatų suteiktas paslaugas ir išlaidas, susijusias su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka (7 straipsnio 2 dalis).

Teismas, įvertinęs tarp šalių susiklosčiusių prikimo - pardavimo teisinių santykių pobūdį, pirktas kuras ūkinei veiklai vykdyti, nustato, kad ginčo sutartis atitinka minėtame įstatyme nurodytus komercinės sutarties požymius, todėl ieškovė turi teisę gauti šiame įstatyme nustatytas palūkanas ir kitas kompensacijas, tai yra minėtame įstatyme numatytą fiksuotą 40 Eur sumą kaip kompensaciją už skolos išieškojimą.

Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje numatyta 40 Eur suma yra neįrodinėtina, t. y. ieškovė neprivalo pagrįsti, kad realiai patyrė 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų, nes kreditoriaus teisė į minėtą kompensaciją sietina būtent su teisės į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytų palūkanų įgijimu, t. y. tuo atveju, kai skolininkas laiku neatsiskaito su kreditoriumi, kreditorius įgyja teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, o įgijus teisę į palūkanas – kreditorius įgyja teisę ir reikalauti iš skolininko 40 Eur sumos.

Esant nurodytam reglamentavimui, atsakovo argumentai, jog ieškovas nepagrindė 40,00 Eur iki teisminių išlaidų sumos pagal, atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu, taip pat nurodė, jog 600,00 Eur atstovavimo išlaidos šioje byloje neproporcingos įsiskolinimo sumai. Nagrinėjamu atveju atsakovo įsiskolinimas sudaro 6 921,33 Eur, o tai yra daugiau nei 11 kartų didesnė suma nei ieškovo prašomos priteisti atstovavimo išlaidos. Atsižvelgiant į rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalius dydžius, už ieškinį maksimali priteistina advokato išlaidų suma sudaro 3 637,00 Eur (Rekomendacijų 8.5 punktas). Taip pat, atkreiptinas dėmesys, jog ieškovas teikė atsiliepimą į prieštaravimus, už kurio parengimą maksimali priteistina suma sudarytų 1 236,58 Eur. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovo prašomos atstovavimo išlaidos ženkliai mažesnės nei įsiskolinimo dydis, į tai, jog rekomendacijose nustatyti kur kas didesni priteistini dydžiai, taip pat į aplinkybę, jog ieškovui papildomai reikėjo ruošti atsiliepimą į prieštaravimus, darytina išvada, jog minėta 600,00 Eur atstovavimo išlaidų suma yra pagrįsta, todėl preliminarus sprendimas šioje dalyje nekeistinas.

Atsižvelgiant į tai, jog ieškovei sumažinus reikalavimą dėl delspinigių dydžio, preliminarus sprendimas keičiasi ir dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų – žyminio mokesčio priteisimo. Kadangi sumažinus delspinigius, keičiasi už ieškinį mokėtino žyminio mokesčio dydis, ieškovei grąžinama 3,00 Eur žyminio mokesčio, o likusi dalis 78,00 Eur žyminio mokesčio priteistina iš atsakovo (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo ar atidėjimo.

CPK 284 straipsnio 1 dalyje, numatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Jeigu teismo sprendimui, kuriuo iš Lietuvos valstybės priteistos mokėtinos sumos, įvykdyti reikalingos sumos nenumatytos patvirtintame valstybės biudžete, šio sprendimo įvykdymas atsakovo prašymu gali būti atidėtas kitiems biudžetiniams metams. Skubiai vykdytino sprendimo ar jo dalies įvykdymą atidėti ar išdėstyti negalima. Atsakovas prašo išdėstyti sprendimo vykdymo laikotarpį 6 mėnesių terminui, nurodydamas, kad dėl derliaus supirkėjo nesąžiningų veiksmų, neturi galimybės disponuoti piniginėmis lėšomis, kurias planavo gauti nuėmęs 2019 metų derlių, atsakovo finansinė padėtis jam neleidžia sumokėti iš karto visos iš jo reikalaujamos sumos. Atsakovą artimiausiu metu pasieks valstybės parama, todėl gautas paramos lėšas atsakovas galės panaudoti atsiskaitymui su ieškove. Ieškovas nesutiko su sprendimo vykdymo išdėstymu.

Aiškindamas CPK 284 straipsnio nuostatas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Kadangi CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tai teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011, 2015 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė jokių duomenų pagrindžiančių jo turtinę padėtį. Vienintelė aplinkybė, kuria grindžiamas prašymas ta, jog dėl derliaus supirkėjo nesąžiningų veiksmų, neturi galimybės disponuoti piniginėmis lėšomis kartu pateikė sprendimą, kuriame užfiksuota trečiojo asmens skola atsakovui. Visgi atsakovas jokių realių duomenų, pagrindžiančių jo turtinę padėtį, išrašų (su istorija) iš Nekilnojamojo turto registro apie jo visą valdomą ar nesenu laikotarpiu valdytą nekilnojamąjį turtą, transporto priemones, duomenų apie turimas / turėtas pinigines lėšas banko sąskaitose ir jų pokyčius, apie gaunamas pajamas ir pan. Vien tai, jog atsakovui kažkas yra skolingas, nesudaro pagrindo pripažinti, jog atsakovo turtinė padėtis yra sunki.

Teismo vertinimu, teismo sprendimo išdėstymas pažeistų teisėtus ieškovės lūkesčius kuo greičiau atgauti skolą, taip pat pažeistų šalių pusiausvyros principą, kadangi nėra duomenų, jog atsakovas nėra pajėgus iš karto sumokėti visą įsiskolinimą.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo nepriteistinos, kadangi neviršija 5,00 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 424 ir 428 straipsniais,

nusprendžia:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 26 d. preliminarų sprendimą pakeisti.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Juris LT“, juridinio asmens kodas 303262509, iš atsakovo R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6 693,74 Eur (šešių tūkstančių šešių šimtų devyniasdešimt trijų eurų 74 ct) skolą, 40,00 Eur ikiteisminio išieškojimo išlaidas, 227,59 Eur (dviejų šimtų dvidešimt septynių eurų 59 ct) delspinigius, 8,00 procentų dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. sausio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 78,00 Eur (septyniasdešimt aštuonių eurų 00 ct) žyminį mokestį ir 600,00 Eur (šešių šimtų eurų 00 ct) teisinės pagalbos išlaidas.

Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Juris LT“, juridinio asmens kodas 303262509, 3,00 Eur (trijų eurų 00 ct) žyminio mokesčio dalį, sumokėto 2021 m. sausio 22 d. mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini), per Paysera LT, uždarąją akcinę bendrovę.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.