Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ ieškinį atsakovams D. Č. ir A. Č. dėl skolos už šilumos energiją priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui ieškinys bei teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pareikšti, įteikti 2021 m. gegužės 14 d., tačiau atsiliepimo į ieškinį jis nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad ieškovė tiekia šilumą butui, esančiam V(duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso atsakovams. Atsakovė D. Č. ir ieškovė yra pasirašiusios Buto šilumos tiekimo, vartojimo, atsiskaitymo sutartį Nr. 9314123, o atsakovui vartojant ieškovės teikiamą šilumą, tarp jų yra susiklostę prievoliniai teisiniai (šilumos tiekimo–vartojimo) santykiai. Atsakovams naudojant patiektą šilumą, atsiranda pareiga už ją mokėti sąskaitoje nustatytais terminais, o už nesavalaikį atsiskaitymą – mokėti delspinigius. Ieškovė tinkamai vykdo savo įsipareigojimus, t. y. tiekia šilumą, todėl atsakovai privalo laiku sumokėti už patiektą šilumą. Atsakovų 605,83 Eur skola už patiektą šilumą ir 31,46 Eur skola už k.v. aptarnavimą susidarė nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2021 m. vasario 1 d.

Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Atsakovas su ieškove nėra pasirašę Šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties, tačiau ieškovei tiekiant šilumą, o atsakovui ją vartojant, tarp jų yra susiklostę prievoliniai teisiniai (šilumos tiekimo–vartojimo) santykiai. Tokiu atveju, sutartis laikoma sudaryta nuo buitinio šilumos vartotojo šilumos įrenginių prijungimo prie šilumos tinklų dienos pagal Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartines sąlygas, patvirtintas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003-07-10 įsakymu Nr. 4-289, nuo 2012-10-01 Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012-09-07 įsakymu Nr. 1-173.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai nėra sudarytos individualios rašytinės šilumos energijos pirkimo - pardavimo sutarties, tokia sutartis laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-01-30 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-3/2008; 2009-07-09 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-280/2009). Ieškovė tinkamai vykdo savo įsipareigojimus, t. y. tiekia šilumą, todėl atsakovas privalo laiku mokėti už patiektą šilumą.

Atsakovė prašyme (atsiliepime) nurodyta, kad su ieškiniu sutinka, tačiau dėl sunkios finansinės padėties prašo skolos mokėjimą išdėstyti dalimis 4 mėnesių terminui.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė tinkamai teikė šilumą objektui, o atsakovai ją naudojo, tačiau laiku sąskaitų ieškovei neapmokėjo, solidariai iš atsakovų ieškovei priteisiama 605,83 Eur skola už šilumos energiją ir 31,46 Eur skola už k.v. aptarnavimą nuo 2018 m. gruodžio 1 d. iki 2021 m. vasario 1 d. (CK 6.2 straipsnis, 6.38 straipsnis, 6.200 straipsnis, 6.205 straipsnis, 6.383–6.384 straipsniai, 6.388 straipsnis, 6.391 straipsnis, sutarties 4.2.1 ir 4.2.4 punktas).

Dėl atsakovės prašymo išdėstyti skolos mokėjimą 4 mėnesių terminui

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau. CPK 284 straipsnio 1 dalis suteikia teismui teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Teismo teisė išdėstyti ar atidėti sprendimo įvykdymą kasacinio teismo praktikoje vertinama kaip teismo prerogatyva nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolę, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, jeigu egzistuoja itin nepalankios aplinkybės teismo sprendimo įvykdymui (pavyzdžiui, teismo sprendimo įvykdymas sąlygotų skolininkui itin sunkias finansines pasekmes). Sprendžiant, ar konkrečiu atveju yra pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti, svarbu įvertinti, ar teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis, pažeisti bendrieji teisės principai – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011). Kita vertus, vien turtinė padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo būtino išdėstymo.

Teismo vertinimu, esminis ieškovo interesas – kuo operatyviau bei ekonomiškiau ir kuo paprastesnėmis priemonėmis gauti visų materialinių subjektinių reikalavimų patenkinimą. Tačiau šiuo atveju ieškovė iš esmės sutinka dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, tačiau neilgiau nei per 4 mėnesių laikotarpį.

Klausimo dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo sprendimas yra grindžiamas ginčo šalių interesų derinimo taisykle ir reglamentuotas dispozityviai, paliekant teismui diskrecijos teisę kiekvienu atveju individualiai įvertinti teismo sprendimo išdėstymo būtinumą. Tuo tarpu, savo sunkią turtinę padėtį ar kitas ypatingai svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą taikyti aptartą išimtinę procesinę galimybę išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, turi įrodyti sprendimo vykdymo išdėstymo prašantis asmuo (CPK 178 straipsnis).

Teismas neturi pagrindo netikėti, kad atsakovės turtinė padėtis yra sunki, todėl įvertina abiejų šalių nurodytas aplinkybes dėl jų turtinės, šeimyninės, socialinės padėties.

Pagrindas išdėstyti sprendimo vykdymą yra tik tuo atveju, jei yra duomenų, leidžiančių tikėtis, kad skolininko finansinė padėtis ateityje pagerės (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-978-407/2015). Teismas daro išvadą, kad atsakovės finansinė padėtis gali pagerėti, pasibaigus karantinui, sumažinus įvairių veiklų ribojimus, tikėtina, kad Lietuvos ekonominė situacija gerės, o atsakovei atsiras galimybė gauti didesnes pajamas.

Šiuo konkrečiu atveju, įvertinus šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus bei byloje esančius rašytinius įrodymus, spręstina, kad abejoms šalims priteista suma yra vienodai svarbi ir reikšminga, o atsakovės prašymas išdėstyti sprendimo įvykdymą 4 mėnesių laikotarpiui yra pakankamai trumpas ir atitinka CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos įvykdyti teismo sprendimą per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau.

Teismo vertinimu, atsakovės prašymą patenkinus ir išdėsčius priteistos sumos įvykdymą 4 mėnesių laikotarpiui, nebus pažeisti ieškovės interesai ir kartu bus užtikrinta abiejų bylos šalių interesų pusiausvyra.

Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, nustatytas aplinkybes, iš atsakovės ieškovui priteistos 656,95 Eur sumos mokėjimas išdėstytinas 4 mėnesių laikotarpiui, mokant tris mėnesių po 164,24 Eur, o ketvirtą mėnesį – 164,23 Eur (CPK 284 straipsnis).

Dėl palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų

Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnyje numatyta, kad terminą įvykdyti prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas, už sumą, kurią mokėti praleistas terminas. Kadangi ieškovės reikalavimas priteisti metines palūkanas už priteistą skolos sumą yra pagrįstas įstatymo, jis tenkinamas ir ieškovei iš atsakovų priteisiamos 5 procentų palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, CK 6.210 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 15,00 Eur žyminis mokestis, 2,55 Eur už duomenų gavimą ir 36,30 Eur teisinių išlaidų, t. y. 53,85 Eur bendroje sumoje. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė minėtas išlaidas patyrė dėl to, kad atsakovai netinkamai vykdė savo prievolę mokėti už šilumos energiją, ieškovė buvo priversta savo interesus ginti teisme, todėl ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl atsakovų kaltės. Ieškinį tenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovų priteisiamos prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovų valstybei nepriteisiamos, nes jos neviršija minimalios 5,00 Eur dydžio valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 įsakymo „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo Nr. 1R-19/1K-2).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 284 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Kauno energija“, juridinio asmens kodas 235014830, solidariai iš atsakovų D. Č., gim. (duomenys neskelbtini)., ir A. Č., gim. (duomenys neskelbtini),:

5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos (656,95 Eur) sumos nuo bylos (2021 m. gegužės 10 d.) iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo,

ir išdėstyti 656,95 Eur įsiskolinimo sumokėjimą keturių mėnesių laikotarpiui, mokant tris mėnesius po 164,24 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt keturis eurus 24 ct), o ketvirtą mėnesį – 164,23 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt keturis eurus 23 ct), pirmąją įmoką sumokant sprendimui įsiteisėjus;

5 procentus metinių palūkanų nuo pradelstos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. spalio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovei akcinei bendrovei „Kauno energija“, juridinio asmens kodas 235014830, priteisti iš atsakovės D. Č., gim. 1958 m. liepos 21 d., 26,93 Eur (dvidešimt šešių eurų 93 ct), iš A. Č., gim. 1952 m. gegužės 26 d., 26,92 Eur (dvidešimt šešių eurų 92 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.