- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-03-09
- Bylos Nr.
- e2YT-635-1060/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-15524-2022-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Agnė Vyliaudaitė
- Pareiškėjas
- G. F.
- Kategorijos
Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Agnė Vyliaudaitė, veikdama Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų vardu,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pareiškėjos G. F. pareiškimą suinteresuotiems asmenims, V. A., H. F., Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonės Turto banko, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
0 I. Pareiškėjos reikalavimai ir jos argumentai
1. Pareiškėja G. F. paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. F. po sutuoktinio A. F. mirties, mirusio (duomenys neskelbtini)., priėmė palikimą, pradėdama faktiškai valdyti mirusiojo turtą (b. l. 1 – 3).
2. Pareiškime nurodoma, jog (duomenys neskelbtini). mirė sutuoktinis A. F.. Per įstatymo nustatytą terminą pareiškėja nesikreipė į notarą dėl palikimo. Sutuoktinis testamento nesudarė, po jo mirties paveldėjimo byla užvesta nebuvo. A. F. pirmos eilės įpėdiniais yra jo vaikai V. A. ir H. F.. V. A. į palikimą atsiradusi po A. F. mirties nepretenduoja. Po A. F. mirties jo palikimą sudarė šis turtas: ½ dalis buto, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), automobilis R. E. v. n. (duomenys neskelbtini) bei neįvykdyta 50 000 Lt (14 481,00 Eur ) dydžio solidari prievolė A. B.. Po sutuoktinio mirties pareiškėja rūpinosi paliktu turtu, t. y. iš tikrųjų priėmė po jo mirties likusį palikimą. Pareiškėja prižiūri butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), moka visus priklausančius komunalinius mokesčius, žemės mokestį, persirašė savo vardu sutartys, susijusias su komunalinių ir kitų paslaugų tiekimu, įvykdė prievolę A. B.. Po A. F. mirties per tris mėnesius nesikreipė į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, nes pirmoje eilėje rūpėjo atlaisvinti suvaržytą turtą.
3. Pareiškėja teismo posėdžio metu palaikė savo reikalavimą, patvirtino pareiškime nurodytas faktines aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad šiuo metu gyvena jai su sutuoktiniu priklausančiame bute, prižiūri turtą, grąžino bendrą skolą, nesikreipė į notarą per tris mėnesius, nes galvojo, kad svarbiau yra atiduoti paskolą.
II. Suinteresuotų asmenų argumentai
4. Suinteresuotas asmuo V. A. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo sutiko, jog teismas nustatytų juridinę reikšmę turintį faktą, kad po jos tėvo A. F. mirties G. F. priėmė palikimą pradėdama turtą faktiškai valdyti, rūpinosi butu, žemės sklypu, mokėjo komunalinius ir kitus mokesčius, grąžino A. B. jos ir A. F. bendrai paimtą paskolą (b. l. 88 – 89).
5. Suinteresuotas asmuo H. F. pateikė atsiliepimą į pareiškėjo pareiškimą, kuriame su reikalavimu nesutiko, nes laikė, kad kaip pirmos eilės įpėdinis turi teisę paveldėti po tėvo mirties (DOK-1170). Suinteresuotas asmuo H. F. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose prašė patenkinti pareiškimo reikalavimus. Paaiškino, kad su pareiškėja G. F. susitarė dėl finansinių klausimų, todėl pretenzijų pareiškėjai neturi ir neprieštarauja, kad teismas nustatytų juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja G. F. po tėvo A. F. mirties priėmė jo palikimą faktiškai pradėjusi turtą valdyti kaip savo (DOK-7631).
6. Suinteresuotas asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama VĮ Turto banko, pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame prašė teismo sprendimą priimti savo nuožiūra, atstovui nedalyvaujant (DOK-1462).
7. Suinteresuotas asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsiliepime nurodė, kad dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo neprieštaraus, jeigu pareiškėja teismui įrodys aplinkybes, kuriomis grindžia savo pareiškimą (elektroninės bylos apyrašo b. l. 76).
8. Suinteresuotas asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atsiliepime prašė teismo sprendimą priimti savo nuožiūra, visapusiškai įvertinus bylos aplinkybes ir ištyrus įrodymus (elektroninės bylos apyrašo b. l. 79 – 82).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkinamas.
0 III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja G. F. yra A. F. sutuoktinė (elektroninės bylos apyrašo b. l. 52). Santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo b. l. 5). A. F. mirė (duomenys neskelbtini)., mirė santuokoje su G. F., turėjo du vaikus – H. F. ir V. A. (elektroninės bylos apyrašo b. l. 52). Pareiškėjos G. F. vardu yra registruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu (elektroninės bylos apyrašo 6 – 7). Pareiškėjos G. F. ir jos sutuoktinio A. F. vardu registruotas žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir perdavimo-priėmimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu (elektroninės bylos apyrašo 8 – 9). Šis turtas įgytas santuokoje, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio 1 dalis). Po A. F. mirties paveldėjimo byla neužvesta (elektroninės bylos apyrašo b. l. 4).
10. Pareiškėja G. F., pagrįsdamas aplinkybes, jog kaip sutuoktinė faktiniu valdymu perėmė A. F. priklausiusį turtą, pateikė įrodymus. Pareiškėja teismo posėdžio metu nurodė, kad po sutuoktinio mirties ir toliau liko gyventi jų bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėja moka mokesčius, po sutuoktinio mirties grąžino paskolą, išregistravo hipoteką (elektroninės bylos apyrašo b. l. 10 – 49). Teismo vertinimu, G. F. po sutuoktinio mirties priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama valdyti turtą. Šias aplinkybes patvirtino ir suinteresuoti asmenys – V. A. ir H. F..
11. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį, 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-248/2016; 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011; kt.).
12. Pagal CK 5.50 straipsnio nuostatą įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidus šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio.
13. Teismų praktikoje įtvirtinta, kokie įpėdinių veiksmai laikytini palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, taip pat kad tai, jog įpėdinis tęsė naudojimąsi turtu ir turto priežiūrą, pradėtus iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės, vienareikšmiškai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į kokybiškai naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą turtu kaip nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2001; 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006; 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2009). Pagal kasacinio teismo praktiką pagrindinis kriterijus, pagal kurį sprendžiama, priėmė asmuo palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą, ar ne, yra įpėdinio elgesys dėl paveldimo turto, t. y. ar įpėdinis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas (bendraturtis), ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).
14. Turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, palikimas atsirado po A. F. mirties, t. y. po (duomenys neskelbtini). (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Jo sutuoktinė ir vaikai per įstatymo nustatytą terminą į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, ji kitų įpėdinių neturėjo. Ar įpėdinis priėmė palikimą, svarbiausią reikšmę turi įpėdinio valios priimti palikimą išreiškimas, o ne jos įforminimas. Tai patvirtina ir CK 5.51 straipsnio 1 dalis, numatanti, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri jį), kreipėsi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą. Pareiškėja nurodo, kad ji iš kart po sutuoktinio mirties liko toliau gyventi jų bendruose namuose, būdama dalies buto savininke, ji rūpinosi visu turtu, mokėjo už butui teikiamas komunalines paslaugas, naudojosi žemės sklypu, sumokėjo paskolą, t. y. ji priėmė mirusiojo palikimą iš kart po jo mirties aktyviais veiksmais faktiškai pradėdama turtą valdyti. Byloje surinkti ir ištirti įrodymai atitinka pareiškėjos pareiškime dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nurodytas aplinkybes.
15. Taigi, nors G. F. palikimo priėmimo fakto įstatymų nustatyta tvarka neįteisino pas notarą, vertinant aukščiau aptartų įrodymų visumą (pradėjus faktiškai paveldimą turtą valdyti, jo vaikams per įstatymo nustatytą terminą į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipus, nesant kitų įpėdinių) laikoma, kad G. F. po sutuoktinio A. F. mirties priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savu turtu, siekdama įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą. Kitokiu būdu gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų pareiškėja negali, todėl palikimo priėmimo faktas nustatytas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalis 8 punktas).
16. Valstybės patirtos 33,20 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje yra didesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą – 5,00 Eur, todėl teismas šią sumą priteisia iš pareiškėjos (CPK 88 straipsnio 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, 448 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. F., gim. (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio A. F., gim. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini)., priėmė jo palikimą, pradėdama faktiškai jį valdyti.
Priteisti valstybei iš pareiškėjos G. F., gim. (duomenys neskelbtini) 33,20 Eur (trisdešimt trijų eurų ir dvidešimties centų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteista bylinėjimosi išlaidų suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662, mokėjimo paskirtis – išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.