Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Ciesiūnas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Policijos Departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos (toliau – ir Institucija) Kelių policijos valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiosios tyrėjos J. V. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. lapkričio 24 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Kelių policijos valdybos vyresniosios specialistės 2024 m. lapkričio 13 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) D. D. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 416 straipsnio 3 dalį, 415 straipsnio 5 dalį buvo nubaustas galutine 320 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams, už tai, kad 2024 m. birželio 20 d., 23.42 val., kelio (duomenys neskelbtini) kilometre, vairavo transporto priemonę su pritvirtintais ne tai transporto priemonei išduotais valstybinio numerio ženklais ir vidutinį 90 km/h greitį viršijo 22 km/h važiuodamas 112 km/h greičiu (įvertinus paklaidą). Taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 127, 225 punktų reikalavimus.

2. Nesutikdamas su Institucijos 2024 m. lapkričio 13 d. nutarimu administracinėn atsakomybėn patrauktas D. D. pateikė skundą apylinkės teismui. Skundžiama nutartimi apylinkės teismas skundą tenkino ir panaikino Institucijos 2025 m. lapkričio 13 d. nutarimą ir administracinę teiseną D. D. atžvilgiu nutraukė. Tokį sprendimą teismas priėmė konstatavęs, jog įvertinęs bylos medžiagos visumą, darytina išvada, kad išnaudojus visas galimybes, negalima pašalinti byloje esančias abejones ir neginčijamai įrodyti, jog būtent D. D. padarė jam inkriminuojamus administracinius nusižengimus.

II. Apeliacinio skundo argumentai

3. Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir palikti galioti Institucijos 2024 m. lapkričio 13 d. nutarimą, kaip teisėtą ir pagrįstą.

3.1. Teigiama, jog pirmos instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas, o jame išdėstyti motyvai yra nepagrįsti ir prieštaraujantys vieni kitiems. Tikinama, jog pirmos instancijos teismas nutarime (prieštaraudamas pats sau) nurodė, kad iš bylos duomenų galima daryti prielaidą, jog aptariamus teisės pažeidimus galėjo padaryti D. D..

3.2. Toliau apeliaciniame skunde cituojami paties D. D. taip pat ir B. S. bei T. A. parodymai, duoti pirmos instancijos teismo posėdžio metu. Pažymima, jog D. D., T. A. ir B. S. teismui pateiktos aplinkybės yra visiškai skirtingos, nenuoseklios, nelogiškos, kas niekaip nepaneigia D. D. kaltės padarius aptariamus administracinius nusižengimus.

3.3. Institucija taip pat atkreipia dėmesį, kad D. D., gavęs jam Institucijos įgalioto pareigūno 2024 m. spalio 10 d. surašytą administracinio nusižengimo protokolą 2024 m. spalio 27 d. pasirašytinai nurodė informaciją, kad įvykio dieną administracinį nusižengimą padarė T. A., tuo tarpu pateiktame skunde dėl 2024 m. gruodžio 10 d. priimto nutarimo nurodė kitas aplinkybes, o būtent, kad jam nėra žinoma, kas įvykio dieną su jam priklausančia transporto priemone padarė administracini nusižengimą. Tą patį tvirtino ir pirmojo teismo posėdžio metu. Tuo remiantis manoma, kad D. D. visais įmanomais būdais bando išvengti administracinės atsakomybės, kadangi Institucijos įgalioto pareigūno nutarimu jam buvo paskirta ir administracinio poveikio priemonė - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesių laikotarpiui.

3.4. Nurodoma, kad priešingai nei teigia D. D., administracinio nusižengimo padarymo metu jis negalėjo būti savo darbo vietoje, kadangi bylos duomenimis, 2024 m. birželio 20 d. jo darbo laikas buvo nuo 8 iki 19 val., o administracinis nusižengimas užfiksuotas tą pačią dieną prieš vidurnaktį.

3.5. Taip pat apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, jog administraciniai nusižengimai buvo užfiksuoti greičio matavimo prietaisu. Atlikus užfiksuotos fotonuotraukos vertinimą, o būtent D. D., T. A. veido bruožų palyginimą, veido bruožai sutapo su D. D.. Institucija tikina, jog vien iš T. A. matomo veido atvaizdo akivaizdu, kad už minimos transporto priemonės vairo yra ne jis, kadangi sulyginus plaukų augimo liniją su greičio matavimo prietaisu užfiksuota fotonuotrauka, ji nesutampa, tokio veido bruožo (plaukų augimo linijos) neįmanoma pakeisti, taip pat ir veido formos. Institucijos nuomone, už vairo sėdintis asmuo yra pats D. D., kadangi sutampa jo plaukų augimo linija, veido forma, ausų padėtis.

4. Aukštesnės instancijos teisme buvo gautas D. D. atsiliepimas į Institucijos apeliacinį skundą. Atsiliepimu prašoma netenkinti Institucijos apeliacinio skundo ir pirmos instancijos teismo nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepime cituojama skundžiamas pirmos instancijos teismo nutarimas. Teigiama, kad D. D. pirmos instancijos teismo posėdžio metu paaiškino visą aptariamo įvykio situaciją ir aplinkybes. Pažymima, jog dėl ilgo proceso trukmės kai kuriose aplinkybėse asmenys gali minimaliai painiotis, tačiau tai neeliminuoja jų teisme duotų parodymų.

I. Apygardos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinis skundas atmestinas.

6. (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

7. Apeliaciniu skundu Institucija teigia, jog pirmos instancijos teismas priėmė neteisėtą, nepagrįstą, nemotyvuotą nutarimą, neįvertinęs visų byloje esančių įrodymų: D. D., B. S. ir T. A. nurodytų aplinkybių, kurios yra nenuoseklios, prieštaraujančios viena kitoms, nepašalino iškilusių prieštaravimų. Taip pat Institucija mano, kad iš bylos medžiagos, posėdžio garso įrašų akivaizdu, kad įvykio dieną administracinį nusižengimą padarė D. D., o nurodytas T. A. yra asmuo, kuris prisiėmė atsakomybę sau, kad padėti išvengti jos D. D.. Šiais klausimais skundą nagrinėjantis teismas ir pasisako.

8. Pažymėtina, kad ne teismo tvarka priimtas Institucijos nutarimas yra teisėtas, kai sprendimas priimtas laikantis ANK ir kitų teisės normų. Nutarimas yra pagrįstas, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe ir padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos bei kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

9. Pagal ANK atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka ANK nustatytus administracinio nusižengimo požymius (ANK 2 straipsnio 4 dalis). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio nusižengimo, turinčio visus įstatymo nurodytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas nuobaudas bei kitas poveikio priemones. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi keturi objektyvieji ir subjektyvieji požymiai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno požymio nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-10-648/2019, 2AT-57-976/2020).

10. Nagrinėjamu atveju skundą nagrinėjantis teismas visiškai pritaria pirmos instancijos teismo skundžiamam nutarimui, jog byloje nėra nustatytos ir įrodytos aplinkybės, kad administracinio nusižengimo, numatyto ANK 416 straipsnio 3 dalyje, bei ANK 415 straipsnio 5 dalyje padarymo metu transporto priemonę vairavo būtent D. D.. Pastarasis yra transporto priemonės savininkas ir per įstatymo nustatytą terminą, teisės aktų nustatyta tvarka nurodė, kad būtent aptariamu laiku ir vietoje T. A. vairavo jam priklausančią transporto priemonę ir administracinio nusižengimo padarymo metu (viršijo nustatytą greitį). Teismas sutinka su apeliaciniame skunde nurodytomis aplinkybėmis, jog tiek D. D., tiek B. S. bei T. A. parodymai per visą administracinės bylos nagrinėjimą kito, tačiau vertintina, kad jie keitėsi ne dėl esminių bylos aplinkybių. Be to, vertinant byloje duotų parodymų nuoseklumą bei derėjimą tarpusavyje, reikia pažymėti, kad aptariamas administracinis nusižengimas buvo užregistruotas 2024 m. birželio 20 d. Institucijos pareigūno suformuotas administracinio nusižengimo protokolas D. D. buvo nusiųstas tik 2024 m. spalio 10 d. 2024 m. spalio 27 d. D. D. įstatymo nustatyta tvarka pateikė duomenis, kad aptariamu laiku ir vietoje jam nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę vairavo T. A.. 2024 m. lapkričio 13 d. buvo priimtas nutarimas D. D. pripažinti kaltu dėl jam inkriminuotų administracinių nusižengimų padarymo, nenagrinėjant jo pateiktos informacijos ir detaliau nesiaiškinant įvykio aplinkybių. Pažymėtina, kad pirmos instancijos teismo posėdžio metu tiek liudytojas B. S., tiek ir apklausiamas pats T. A. teigė, būtent jis su D. D. nuosavybes teise priklausančiu automobiliu aptariamu laiku, t. y. 2024 m. birželio 20 d., 23.42 val., kelio (duomenys neskelbtini) kilometre, vairavo transporto priemonę (2025 m. lapkričio 5 d. teismo posėdžio garso įrašo 00:25 – 00:30 val.).

11. Pažymėtina, jog administracinis nusižengimas buvo užfiksuotas ne asmens, įtariamo administracinio nusižengimo padarymu, akivaizdoje, o vidutinio važiavimo greičio matavimo sistemos (kamerų) pagalba, fiksuojant transporto priemonės valstybinį numerį tiek iš priekio, tiek ir iš galo. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, iš byloje esančios fotonuotraukos negalima tiksliai įvardinti asmens, sėdinčio už transporto priemonės vairo. Institucijos skunde akcentuojama nuotraukose užfiksuoto asmens plaukų augimo linija, kuri galimai sutampa su D. D. plaukų augimo linija ir tuo neabejotinai patvirtinama jo tapatybė. Tačiau nesant kitų byloje šią aplinkybę patvirtinančių duomenų, tai negali būti esminis požymis, leidžiantis daryti kategorišką išvadą, kad būtent D. D. pažeidimo padarymo metu vairavo automobilį. Pažymėtina, kad D. D. atpažinimui buvo panaudota 2023 m. vasario 25 d. daryta fotografija iš pažeidimo vietos (duomenys neskelbtini) ir kitomis, galimai darytomis dar anksčiau, kas taip pat kelia abejonių asmens tapatybės nustatymo metodo patikimumu. Juolab, kad asmuo (T. A.), kurį D. D. nurodė dar 2027 m. spalio 27 d., kaip vairavusį jo automobilį, pirmosios instancijos teismo posėdyje pats pripažino, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ir vietoje vairavo D. D. priklausančią transporto priemonę.

12. Esant tokioms aplinkybėms, D. D. pagal ANK 416 straipsnio 3 dalį bei 415 straipsnio 5 dalį negali būti patrauktas atsakomybėn, nes jo veikoje nėra subjektyviosios administracinio teisės pažeidimo pusės požymio – kaltės, kadangi jo kaltė nėra įrodyta abejonių nekeliančiais įrodymais. Tokiu atveju, nėra ir faktinio administracinės atsakomybės pagrindo ir tokiu atveju, remiantis ANK 565¹ straipsnio 1 punktu, administracinio nusižengimo teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-30-699/2017, 2AT-10-693/2018, 2AT-9-976/2020, 2AT-24-719/2024).

13. Atkreiptinas dėmesys, jog sprendžiant klausimą dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn, būtina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo (visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai) principu. Kasacinės instancijos teismas yra pasisakęs, jog administracinių teisės nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės nusižengimo padarymo, o visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai. Be to, remiantis ANK 567 straipsnio 1 dalimi, įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės, o šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui.

14. Papildomai pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje, be kita ko išaiškinta, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Be to, teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, bet daromų teisinių išvadų pagrįstumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. e2AT-29-895/2017, 2AT-38-976/2020).

15. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir įvertinus, kad administracinio nusižengimo byloje kilusios abejonės ir neaiškumai yra vertinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 24 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti remiantis Institucijos apeliaciniame skunde nurodytais argumentais teisinio pagrindo nėra, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiosios tyrėjos J. V. apeliacinio skundo netenkinti ir Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. lapkričio 24 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.