Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2014-10-09 · Civilinė byla Nr. 2-1477/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2014-10-09Lietuvos apeliacinis teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2016-05-26Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-10-09
Bylos Nr.
2-1477/2014
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00158-2014-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rasa Gudžiūnienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Psyops Constructions“
Kategorijos
  • 110.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1477/2014
Teismo proceso Nr. 2-55-3-00158-2014-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 110.2. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. spalio 9 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Psyops Constructions“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 5 d. nutarties, kuria netenkintas jo prašymas dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo civilinėje byloje Nr. 2-3390-590/2014.

Aprašomoji dalis

Teisėja nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje nagrinėjami klausimai, susiję su skolos ir nuostolių, kildinamų iš rangos sutartinių teisinių santykių netinkamo vykdymo, priteisimu.

Atskirajame skunde keliama nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo instituto netinkamo taikymo problema.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gegužės 19 d. nutartimi, užtikrindamas atsakovo UAB „Statybų techniniai sprendimai“ pareikšto priešieškinio dėl nuostolių atlyginimo, negrąžinto avanso priteisimo reikalavimų vykdymą jų patenkinimo atveju, taikė laikinąsias apsaugos priemones – ieškovo UAB „Psyops Constructions“ priklausančio nekilnojamojo ir / ar kilnojamojo turto, piniginių lėšų areštą 454 181,88 Lt sumai. Teismas leido iš areštuotų ieškovo piniginių lėšų atsiskaityti su atsakovu pagal pareikštą priešieškinį.

Šalies argumentai

Ieškovas padavė teismui prašymą įpareigoti atsakovą sumokėti į teismo depozitinę sąskaitą 444 787,47 Lt arba tokiai sumai pateikti banko garantiją, siekiant užtikrinti jo nuostolių atlyginimo užtikrinimą. Ieškovas nurodė, kad buvo areštuotos jam priklausančios piniginės lėšos, esančios bankų sąskaitose. Dėl to iškyla grėsmė, jog ieškovas nepajėgs tinkamai vykdyti rangos sutarčių, sudarytų su trečiaisiais asmenimis: laiku atlikti darbų, pateikti garantinių įsipareigojimų įvykdymo garantinių arba laidavimo raštų. Tikėtina, kad dėl šių priežasčių ieškovas patirs 5 procentų dydžio nuostolius nuo sutarčių kainų, t. y. 50 811,10 Lt, taip pat praras planuojamą gauti pelną – 265 354,17 Lt. Be to, neįvykdžius sutarčių bus taikomos 128 622,20 Lt dydžio baudos. Šių nuostolių iš atsakovo gali būti neįmanoma išsireikalauti dėl jo turtinės padėties bei nesąžiningų veiksmų mažinant turtą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. birželio 5 d. nutartimi ieškovo prašymo netenkino.

Teismas nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių negali vykdyti sutartinių įsipareigojimų. Vien tik paties ieškovo nuostolių paskaičiavimo nepakanka pagrįsti, kad jie gali realiai atsirasti. Ieškovas aplinkybes dėl nuostolių atsiradimo grindžia tik prielaidomis, kuriomis teismas vadovautis negali.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskirajame skunde ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 5 d. nutartį ir tenkinti jo prašymą, nurodo šiuos argumentus:

1. Vykdydamas teismo nutartį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, antstolis areštavo apelianto lėšas, esančias bankų sąskaitose. Ši aplinkybė patvirtina, kad apeliantas negali tinkamai vykdyti ūkinės komercinės veiklos, t. y. atsiskaityti su subrangovais. Be to, apeliantas negali atsiskaityti ir su darbuotojais. Be finansinių nuostolių apeliantas tikėtinai patirs ir kitokių nuostolių. Jam neįvykdžius rangos sutarčių, nukentės jo dalykinė reputacija, kas sąlygos sunkumus gaunant naujus užsakymus.

2. Tarp ginčo šalių Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėjama kita byla, kurioje tenkintas analogiškas apelianto prašymas dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo. Toje byloje pripažinta, kad dėl atsakovo turtinės padėties apeliantui gali būti sunku išsireikalauti nuostolių atlyginimą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas prašo jo netenkinti, nurodo šiuos atsikirtimus:

1. Nors apeliantas teigia, kad jam sunku dėl taikytų areštų vykdyti sutartinius įsipareigojimus, tačiau jis neįrodo, kas sudaro jo minimus 50 811,10 Lt nuostolius. Be to, apeliantas nepateikė pagrįstų paskaičiavimų, kad įvykdęs rangos sutartis gaus 265 354,17 Lt pelną. Taip pat nėra įrodymų, kad apeliantas nevykdytų rangos sutarčių ar jam dėl to būtų paskaičiuotos netesybos.

2. Reikšdamas ieškinį apeliantas prašė atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo bei nurodė, kad neturi piniginių lėšų. Šį faktą patvirtina ir antstolio gauti duomenys, t. y. apelianto banko sąskaitose nėra lėšų. Taigi laikinosios apsaugos priemonės apelianto veiklos nevaržo, o rangos sutarčių jis negali vykdyti dėl savo prastos finansinės padėties.

3. Apeliantas neįrodė priežastinio ryšio tarp taikomo turto arešto ir jo galimų nuostolių egzistavimo. Dabar pagal apelianto kreditorių prašymus jo turtui yra taikomi areštai 293 374,05 Lt sumai, kai jo turimo materialaus turto vertė – 50 518,51 Lt. Apelianto skolos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetui dydis (23 956,27 Lt) patvirtinta, kad jis su darbuotojais neatsiskaito ne dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, bet dėl to, kad neturi lėšų.

4. Apelianto minima Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartis yra apskųsta. Be to, šioje byloje apeliantas pareiškė iš esmės analogišką prašymą, išnagrinėtam Klaipėdos miesto apylinkės teismo, todėl jo pakartotinis tenkinimas šioje byloje neatitiktų CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų principų.

5. Atsakovas yra mokus, pelningai veikiantis ūkio subjektas, kuris neketina vengti savo prievolių vykdymo. Įmonės apyvarta 2013 m. buvo 9 975 537,18 Lt, ilgalaikio turto vertė – 823 614,54 Lt, o debitoriniai įsipareigojimai – 2 103 775,73 Lt. Dėl to nėra pagrindo teigti, kad nuostolių, jeigu apeliantas jų patirtų, išieškojimas pasunkėtų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėja konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje apeliacine tvarka nagrinėjama, ar pagrįstai ir teisėtai pirmosios instancijos teismas atsisakė taikyti nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių atlyginimo užtikrinimo institutą (CPK 320, 338 straipsniai). Pastarasis įtvirtintas CPK 146 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad šalies prašymu teismas nutartimi gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą.

Taikant nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių atlyginimo užtikrinimo institutą iš esmės vadovaujamasi tais pačiais principais, kurias vadovaujamasi taikant laikinąsias apsaugos priemones. Kadangi taikant laikinąsias apsaugos priemones ne tik preliminariai vertinama ieškovui palankaus teismo sprendimo tikimybė, tačiau ir teismo sprendimo neįvykdymo rizika, taikant nuostolių atlyginimo užtikrinimą taip pat turi būti vertinami ne tik galintys kilti atsakovo nuostoliai, bet ir tikimybė, kad netaikius nuostolių atlyginimo užtikrinimo jų realus išieškojimas gali pasunkėti. Be to, kadangi taikant laikinąsias apsaugos priemones nereikalaujama įrodyti ieškinio pagrįstumo, analogiškai ir taikant atsakovo nuostolių atlyginimo užtikrinimą teismui nebūtina turėti įrodymų, kad tam tikro dydžio nuostolių ateityje tikrai atsiras. Turi būti užtikrinamas atsakovo tikėtinų ir realiai prognozuotinų nuostolių atlyginimas, jei tik šis įrodo, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jam ateityje iš tiesų gali atsirasti nuostolių, t. y. tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas turi būti a priori aiškus ir pagrįstas bei priežastiniu ryšiu susijęs su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „LBR Oil“ v. UAB „Metoil“, bylos Nr. 2-279/2012; 2012 m. rugpjūčio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Čili Holdings“ v. R. A., bylos Nr. 2-878/2012).

Šioje byloje atsakovo pareikštų reikalavimų įvykdymą pirmosios instancijos teismas užtikrino 2014 m. gegužės 19 d. nutartimi taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonės – apelianto turto (nekilnojamojo ir kilnojamojo, o šių nepakankant piniginių lėšų) areštu. Vykdydamas šią nutartį antstolis areštavo apeliantui priklausantį kilnojamąjį turtą ir banko sąskaitose esamas bei būsimas lėšas. Apelianto teigimu dėl šių jo atžvilgiu taikytų suvaržymų jis negali vykdyti įsipareigojimų pagal su užsakovais sudarytas rangos sutartis, taip pat mokėti darbuotojams darbo užmokesčio. Nurodytas aplinkybes apeliantas įrodinėjo tik turto arešto taikymo faktu. Neginčytina, kad asmens, kurio atžvilgiu taikomos laikinosios apsaugos priemonės, veikla yra apsunkinama, tačiau tai per se nereiškia, kad jis dėl to patiria nuostolių ar egzistuoja reali jų atsiradimo tikimybė. Savo prašymui pagrįsti apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad dėl pirmosios instancijos teismo šioje byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių jis patiria nuostolių, t. y. kad užsakovai nutraukia rangos sutartis (rengiasi tą padaryti) ar skaičiuoja netesybas, draudimo bendrovės atsisako išduoti laidavimo raštus, jis negali mokėti darbuotojams darbo užmokesčio (CPK 12, 178 straipsniai). Be to, sutiktina su atsakovu, jog nėra aiški ir apelianto pasirinkta jo tikėtinų nuostolių apskaičiavimo metodika (pavyzdžiui, kokiu teisiniu pagrindu apskaičiuojami 50 811,10 Lt nuostoliai nuo rangos sutarčių kainų). Dėl šių aplinkybių pažymėtina, kad iš atsakovo pateikto antstolio, vykdžiusio pirmosios instancijos teismo 2014 m. gegužės 19 d. nutartį, atsakymo į atsakovo užklausą matyti, jog areštuotose apelianto banko sąskaitose piniginių lėšų nėra. Taigi apelianto įsipareigojimų užsakovams ar darbuotojams vykdymas / nevykdymas nėra susijęs priežastiniu ryšiu su jo turto areštu taikytu byloje. Ta pati išvada darytina ir dėl kito apelianto įvardinto jo reikalavimo taikymo pagrindo – negalėjimo vykdyti rangos sutarčių, t. y. pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nevaržo apelianto veiklos tokiu mastu, kokį jis nurodo. Pastaroji išvada prieitina, nes apeliantui nėra apribotas naudojimasis jam priklausančiu kilnojamuoju turtu bei de facto nėra areštuotos piniginės lėšos. Atsižvelgiant į tai spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog apeliantas preliminariai nepagrindė nei nuostolių atsiradimo tikimybės, nei jų dydžio, nei priežastinio ryšio tarp nuostolių ir taikytų laikinųjų apsaugos priemonių.

Pripažinus, kad apeliantas preliminariai neįrodė tikėtinų nuostolių atsiradimo fakto, kiti atskirojo skundo argumentai, įskaitant dėl nuostolių atlyginimo išieškojimo pasunkėjimo rizikos egzistavimo, teisiškai nėra reikšmingi.

Nurodytais argumentais konstatuotina, kad pagrindo naikinti apskųstą pirmosios instancijos teismo nutartį nenustatyta.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Rasa Gudžiūnienė