- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-17
- Bylos Nr.
- e2A-27-755/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-08034-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eigirdas Činka
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
- Atsakovas
- V. Š.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
- 2.6.8.10Sutarčių neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.16.9Išperkamoji nuoma
- 2.6.29.3Vartojimo kreditas
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Eigirdas Činka, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-06-30 sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-12486-592/2022 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui V. Š. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau ir UAB) „Legal Balance“ teismui pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo V. Š. 319,90 Eur skolos, 288,80 Eur delspinigių, 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 18 Eur žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų.
2. Nurodė, kad tarp UAB „Be kredito“ ir atsakovo sudarytos išperkamosios nuomos sutarties pagrindais atsakovui už mėnesinį 31,99 Eur mokestį, buvo išnuomotas kilnojamasis daiktas – sofa – lova. Atsakovui nevykdant sutartinių įsipareigojimų, (duomenys neskelbtini) išankstiniu raštišku pranešimu jis informuotas apie Sutarties nutraukimą. Pradinė kreditorė su ieškove (duomenys neskelbtini) sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį.
3. Atsakovas yra skolingas 319,90 Eur negrąžinto nuomos mokesčio iki sutarties termino pabaigos. Sutartimi buvo aptarta, kad už kiekvieno joje nurodyto mokėjimo termino praleidimą atsakovas privalo mokėti pradiniam kreditoriui 0,5 procentų dydžio delspinigius nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną iki visiško atitinkamos sumos sumokėjimo dienos. Išperkamosios nuomos teisiniams santykiams Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymas (toliau ir VKĮ) nėra taikomas, o prašomi priteisti delspinigiai paskaičiuoti už 180 dienų atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir visiško nuostolių atlyginimo principus. Turi būti priteistos ir procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022-06-30 sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies. Pripažino nesąžininga ir negaliojančia nuo sudarymo momento (duomenys neskelbtini) Nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) Specialiųjų sąlygų grafoje „Nuomininkas moka“ ir Bendrųjų sąlygų skiltyje „Šalių atsakomybė“ įtvirtintą sąlygą, kad už kiekvieno sutartyje nurodyto mokėjimo termino praleidimą atsakovas V. Š. privalo mokėti 0,5 procento dydžio delspinigius nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną iki visiško atitinkamos sumos sumokėjimo dienos. Priteisė ieškovei iš atsakovo 319,90 Eur skolos, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą 319,90 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos ((duomenys neskelbtini)) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 136,63 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį atmetė.
5. Teismas, atsižvelgęs į Sutarties tikslą, objektą, į tai, kad Sutartis sudaryta tarp verslininko ir fizinio asmens, sprendė, jog reikalavimai kildinami iš vartojimo sutarties, kuri patenka į VKĮ reguliavimo sritį.
6. Teismas vertino, kad nors Sutarties skiltyje „Sutarties objektas“ numatyta sąlyga, jog atsakovui tinkamai įvykdžius savo įsipareigojimus ir pasibaigus Sutarčiai, jis turės teisę įsigyti nuomotą daiktą už 1 Eur, suformuluota kaip atsakovo teisė, tačiau tai nereiškia, jog Sutartis neva neįtvirtina pareigos įsigyti daiktą ir dėl to pagal VKĮ 3 straipsnio 2 dalies 4 punktą Sutarčiai šis įstatymas netaikomas. Tokia Sutarties išlyga, teismo vertinimu, sudaro prielaidas vien tik formaliu pagrindu išvengti VKĮ taikymo. Sutarties dalyje „Turto grąžinimas“ numatytas objekto grąžinimo sąlygas teismas pripažino kaip sukuriančias situaciją, kai vartotojas faktiškai yra priverstas išsipirkti turtą už 1 Eur papildomą įmoką, kuri neturi jokio ryšio su turto nusidėvėjimu ir (ar) kaina, kas papildomai pagrindžia, kad sąlyga dėl 1 Eur įmokos sumokėjimo, įtvirtinta tik tam, jog Sutartis formaliai atitiktų VKĮ 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytą išimtį.
7. Teismas ieškinio reikalavimus dėl 319,90 Eur skolos pripažino pagrįstais, nes nustatė, kad atsakovas netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus.
8. Pasisakydamas dėl reikalaujamų 288,80 Eur delspinigių už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini), taikant 0,5 procentų normą, teismas vertino, kad Specialiųjų sąlygų grafoje „Nuomininkas moka“ ir Sutarties bendrųjų sąlygų skiltyje „Šalių atsakomybė“ įtvirtintos nuostatos, kad, vėluojant atsiskaityti už suteiktas nuomos paslaugas, bus skaičiuojami delspinigiai, kurių dydis yra 0,5 procento už kiekvieną pavėluotą mokėjimo dieną nuo nesumokėtos nuomos mokesčio sumos, yra nesąžiningos.
9. Tokią išvadą teismas grindė tuo, kad Sutartyje nėra numatyta analogiškos atsakovo teisės reikalauti tokio paties dydžio delspinigių iš ieškovės, jeigu pastaroji pažeistų savo įsipareigojimus. Be to, pagal kasacinio teismo išaiškinimus, sprendžiant klausimą, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, atsižvelgiama ir į įstatymuose nustatytą netesybų dydį, o VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną.
10. Teismas, pripažinęs, kad pirmiau aptartos sąlygos dėl delspinigių dydžio yra nesąžiningos, atitinkamai sprendė, kad jos negalioja nuo sutarties sudarymo momento, todėl ieškovė praranda teisę reikalauti priteisti iš atsakovo delspinigius ir šį reikalavimą atmetė.
11. Teismas sprendė, kad reikalavimas dėl ieškovei iš atsakovo priteistinų 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą (319,90 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas, todėl tenkintinas.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
12. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-06-30 sprendimo už akių dalį dėl delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų bei priteisti ieškovei iš atsakovo V. Š. 288 Eur delspinigių ir 260 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitą sprendimo už akių dalį prašo palikti nepakeistą bei priteisti iš atsakovo 19 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą.
13. Mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nagrinėjamoje byloje taikė VKĮ nuostatas. Įstatyme aiškiai nurodoma, kad jis netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto.
14. Sutarties sąlygos patvirtina, kad pradinė kreditorė ir atsakovas Sutartimi susitarė, jog pastarasis turi teisę, bet ne pareigą, sumokėjęs visas įmokas pagal Sutartį, išsipirkti nuomojamą daiktą. Sutarties tikrasis tikslas yra sutarties objekto nuoma su teise jį išpirkti (įsigyti), o ne finansavimo vartotojui suteikimas. Išperkamosios nuomos teisiniai santykiai buvo kvalifikuojami kaip vartojimo kredito teisiniai santykiai iki 2011-04-01, kol įsigaliojo VKĮ ir CK atitinkami pakeitimai.
15. Teigia, kad tiek kasacinio teismo praktika, tiek teisinis reguliavimas numato, kad kreditorius, siekdamas apsaugoti teisėtus savo interesus prievolės neįvykdymo ar netinkamo jos vykdymo atveju, gali sudaryti prievolės įvykdymą užtikrinančius susitarimus bei turi galimybę naudotis dviem civilinėje teisėje įtvirtintais kreditoriaus interesų apsaugos būdais – netesybų ir (ar) palūkanų institutais, taikomais jo pasirinkimu.
16. Mano, kad teismas ,nepriteisdamas mokėtinų netesybų, iš esmės paneigė šalių valią(susitarimą) dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, neatsižvelgė į šiam klausimui reikšmingų aplinkybių visumą ir teismų praktiką.
17. Nurodo, kad teismui nepagrįstai atmetus dalį materialinio reikalavimo, atitinkamai neteisingai išspręstas bylinėjimosi išlaidų klausimas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Remiantis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuojama, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas šioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
19. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria atmestas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo delspinigius pagal išperkamosios nuomos sutartį ir tenkintas iš dalies prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
20. Bylos duomenimis nustatyta, kad pradinė kreditorė UAB „Be kredito“ (nuomotoja) ir atsakovas (nuomininkas) (duomenys neskelbtini) sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Sutartyje nurodoma, kad atsakovui už Sutartyje nurodomą nuomos mokestį, perduodamas laikinai valdyti ir naudotis, nuomotojai nuosavybės teisėmis priklausantis kilnojamasis daiktas – sofa – lova Aga - (duomenys neskelbtini). Sutartyje numatytas mėnesinis nuomos mokestis sudaro 31,99 Eur, mokėjimų skaičius - 12. Turto perdavimo – priėmimo aktu, atsakovas (duomenys neskelbtini) pasirašytinai patvirtino, kad daiktą gavo. Pradinė kreditorė (duomenys neskelbtini) atsakovo elektroniniu paštu išsiųsta pretenzija informavo apie susidariusį skolinį įsipareigojimą ir nurodė, kad neatsiskaičius pagal Sutartį per 10 kalendorinių dienų nuo šio pranešimo išsiuntimo, situacija bus vertinama kaip esminis Sutarties pažeidimas, ir Sutartis nutraukiama. (duomenys neskelbtini) Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teises į 742 jai skolingus asmenis, įskaitant ir atsakovą. Atsakovas apie tai informuotas (duomenys neskelbtini) pranešimu.
21. Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantės pozicija, kad Sutartis, iš kurios kildinamas reikalavimas dėl skolos priteisimo, nelaikytina vartojimo kredito sutartimi ir joje numatytų netesybų klausimui negali būti taikomos VKĮ normos. Tokius argumentus, ieškovė grindžia VKĮ 3 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatomis.
22. Pagal VKĮ 3 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatas įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto. VKĮ 1 straipsnio 2 dalyje, įtvirtinta, kad šio įstatymo nuostatos taip pat taikomos sutartims, kurių pobūdis arba tikslas suteiktų galimybę išvengti šio įstatymo nuostatų taikymo. Šių teisės normų sisteminis vertinimas leidžia spręsti, kad VKĮ turi būti taikomas toms sutartims, kurios pagal savo esmę yra vartojimo kredito santykius nustatančios sutartys ir dėl to patenka į šio įstatymo reguliavimo sritį.
23. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste, spręsti, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, jog Sutartis buvo sudaryta tarp verslininko ir fizinio asmens, kad jos objektas įprastai naudojamas asmeniniams poreikiams, ir Sutartyje nesant išlygų paneigiančių, kad daiktas perduodamas kitais, o ne vartojimo tikslais, bei atsižvelgus į Sutarties tikslą - ne išnuomoti daiktą, bet sudaryti galimybes atidėto mokėjimo būdu jį įsigyti daiktą, nepagrįstai tokią sutartį kvalifikavo kaip vartojimo kredito sutartimi ir taikė VKĮ nuostatas, nėra pagrindo. Tokį vertinimą tik sustiprina tai, kad pradinė kreditorė nesiekė susigrąžinti ginčo daiktą, o ir ieškovė ,įgijusi reikalavimo teisę į atsakovą, vėlgi siekė tik įmokų priteisimo.
24. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad, siekiant apginti silpnesniosios sutarties šalies – vartotojo – teises ir teisėtus interesus, sutarties laisvės principas gali būti ribojamas, nes vartotojas yra priverstas priimti jam siūlomas sąlygas. Dėl šių priežasčių vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, interesai turi būti ginami teismo iniciatyva, nes šios kategorijos bylose teismas yra aktyvus atsižvelgiant į tai, kad vartotojų teisių apsauga ir gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai ar net visai visuomenei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau ir LAT) 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008).
25. Pirmiau aptarto kasacinio teismo išaiškinimo ir nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, vertinti, kad pirmosios instancijos teismas, Sutarties sąlygas, reikšmingas netesybų klausimui, nepagrįstai pripažino nesąžiningomis, nėra pagrindo. Apeliantės teiginiai, kad ieškinyje pateiktas delspinigių apskaičiavimas neprieštarauja šalių sutarties bendrųjų sąlygų skirsnio „Šalių atsakomybė“ nuostatoms (šalių sulygtai valiai), todėl tokia delspinigių norma užtikrina šalių interesų pusiausvyrą ir nelaikytina neprotingai didele, pirmiau aptarto vertinimo nepaneigia.
26. Sprendžiant klausimą dėl delspinigių dydžio pagrįstumo pažymėtina, kad, viena vertus, kaip tai teisingai nurodo apeliantė, šalių teisė susitarti dėl netesybų, taigi ir dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Kita vertus, tai nepaneigia ginčą nagrinėjančio teismo pareigos, esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms, sutarčių sąlygas vertinti sąžiningumo aspektu ir, kaip yra šiuo atveju, remiantis CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punktu, preziumuoti, kad sutarties sąlyga nėra sąžininga, jei nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą (LAT 2019-02-21 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-59-248/2019).
27. Kasacinio teismo parengtoje „Vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje“ (2020-06-09) apžvalgoje akcentuojama, kad tuo atveju, jeigu delspinigiai viršija VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatytą dydį, tai tokios netesybas nustatančios sąlygos turi būti pripažįstamos nesąžiningomis, negaliojančiomis ab initio, o ne mažinamos iki įstatyme nustatyto 0,05 proc. dydžio. Kad tokiu atveju netesybos išvis nepriteistinos, pripažįstama tiek kasacinio teismo, tiek ESTT praktikoje. ESTT yra pripažinęs, kad Direktyva 93/13/EEB turi būti aiškinama taip, kad pagal ją nedraudžiama tokia nacionalinio teismo jurisprudencija, pagal kurią delspinigių normą nustatanti paskolos sutarties, sudarytos su vartotoju, sąlyga, dėl kurios nebuvo derėtasi, yra nesąžininga, jeigu mokėjimo įsipareigojimą delsiantis įvykdyti vartotojas privalo sumokėti neproporcingai didelę kompensaciją, nes ši norma daugiau kaip dviem procentiniais punktais viršija sutartyje nustatytų įprastų palūkanų normą (ESTT 2018-08-07 sprendimas byloje Banco Santander SA prieš Mahamadou Demba, Mercedes Godoy Bonet, C 96/16, ir Rafael Ramón Escobedo Cortés prieš Banco de Sabadell SA, C-94/17, 1 punktas.)
28. Apeliantė nepateikė argumentų, kurie galėtų paneigti Sutarties sąlygų, nustatančių 0,5 proc. dydžio delspinigius nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną, nesąžiningumo prezumpciją, o sutartimi sulygta 0,5 procento delspinigių norma yra net dešimt kartų didesnė nei VKĮ įtvirtintas maksimalus jos galimas dydis (0,05 proc.). Toks delspinigių dydis, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, laikytinas ne tik prieštaraujančiu VKĮ 8 straipsniui, bet ir akivaizdžiai per dideliu, neatitinkančiu šalių interesų pusiausvyros ir numatančiu nepagrįstai didelę vartotojo (atsakovės) civilinę atsakomybę sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo atveju. Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą Specialiųjų sąlygų grafoje „Nuomininkas moka“ ir Sutarties bendrųjų sąlygų skiltyje „Šalių atsakomybė“ įtvirtintas nuostatas dėl 0,5 procento dydžio delspinigių skaičiavimo, už kiekvieną pavėluotą mokėjimo dieną nuo nesumokėtos nuomos mokesčių sumos, pripažinti nesąžiningomis ir negaliojančiomis ab initio (CK 6. 228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punktas).
29. Atkreiptinas apeliantės dėmesys, kad, vadovaujantis CPK 4 straipsniu, vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Apygardos teismai neformuoja precedentų ir teisės aiškinimo/taikymo praktikos, todėl jų priimtuose procesiniuose sprendimuose pateikiamos tam tikros išvados, nesaisto šią civilinę bylą nagrinėjančio teismo.
30. Atsižvelgus į pirmiau išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliacinio skundo motyvais keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
31. Nepripažinus materialinio reikalavimo pagrįstu, atitinkamai keisti pirmosios instancijos teismo priteistų ieškovei bylinėjimosi išlaidų dydžio nėra pagrindo. Atmetus apeliacinį skundą, ieškovei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
32. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisakytina, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo už akių teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-06-30 sprendimą už akių palikti nepakeistą.