Kauno apygardos teismo sprendimas

2013-09-12 · Civilinė byla Nr. 2A-1005-260/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2012-11-14Kauno apygardos teismas
  2. ApeliacijaSprendimas · 2013-09-12Kauno apygardos teismas
  3. KasacijaNutartis · 2014-05-23Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-09-12
Bylos Nr.
2A-1005-260/2013
Teisminio proceso Nr.
2-13-3-01924-2012-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Raimondas Buzelis, Nerijus Meilutis, Arūnas Rudzinskas
Ieškovas
UAB „Baltspeda International“
Atsakovas
S. M.
Trečiasis asmuo
UAB „Baltspeda Auto“
Advokatai
Aurelijus Gruodis
Kategorijos
  • 30.12.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1005-260/2013,proceso Nr. 2-13-3-01924-2012-0,Procesinio sprendimo kategorijos: 30.12.1; 99.5;121.14; 121.21; (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. rugsėjo 12 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nerijaus Meilučio ir Arūno Rudzinsko, sekretoriaujant Evelinai Stuinaitei, dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Gintautui Daugėlai, atsakovo atstovui advokatui Aurelijui Gruodžiui, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Baltspeda International“ apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-2-292/2013 pagal ieškovės UAB „Baltspeda International“ ieškinį atsakovui S. M. bei trečiajam asmeniui UAB „Baltspeda Auto“ dėl automobilio išreikalavimo ir nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Baltspeda International“ ieškiniu (b.l. 1-4, t. I) prašė įpareigoti atsakovą S. M. per 2 dienas po sprendimo įsigaliojimo grąžinti jai automobilį „TOYOTA CELICA“ 2005 m., kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), o nesant automobilio, iš atsakovo S. M. priteisti 6500 Lt kompensaciją už automobilį, taip pat priteisti iš šio atsakovo 7003 Lt nuostolių, patirtų sumokėjus mokesčius už S. M. perduotą remontui ir laiku negrąžintą automobilį „TOYOTA CELICA“, taip pat priteisti 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme momento iki sprendimo įvykdymo dienos, taip pat priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodė, kad 2007-11-06 ji sudarė sutartį su įmone „Baronex LLC“, pagal kurią ieškovė laikinam įvežimui gauna iš „Boronex LLC“ automobilius, atlieka remontą, pagerina išvaizdą, paruošia distribucijai ir perduoda tretiesiems asmenims, kuriuos nurodo „Boronex LLC“, taip pat sutikus „Baronex LLC“, ir atsisakius trečiam asmeniui nuo automobilio, įmonė turi teisę perimti automobilį savo nuosavybėn. 2010-08-23 ieškovė sudarė preliminariąją nurodyto automobilio pirkimo-pardavimo sutartį su atsakovu S. M.. Pagal šią sutartį jų ieškovė įsipareigojo tarpininkauti parduodant S. M. automobilį „TOYOTA CELICA“ už 6500 Lt, o pirkėjas S. M. pagal šią sutartį įsipareigojo sumokėti 6500 Lt ir visus importo mokesčius bei atlikti transporto priemonės techninį aptarnavimą, remonto bei priežiūros darbus autoservise, su kuriuo jų įmonė yra sudariusi tokių paslaugų sutartį. Pagal šios sutarties 3.1 punktą, įmonė leido atsakovui naudotis automobiliu ir jį valdyti iki 2011-02-02, t.y. laikotarpį, per kurį jis turėjo atlikti visus automobilio remonto ir priežiūros darbus servise. Ieškovės darbuotojai, pasibaigus sutarčiai su atsakovu, žodžiu keletą kartų pareikalavo sugrąžinti automobilį, tačiau atsakovas automobilio negražino. 2011-02-03 atsakovas atsiuntė ieškovei laišką, kuriame nurodė, kad jiems iki preliminarioje sutartyje nurodyto termino neįvykdžius sutartyje nurodytų sąlygų, t. y., jam nesulaukus pasiūlymo sudaryti pagrindinę automobilio pirkimo – pardavimo sutartį, jis laiko sutartį nesudaryta, laiške taip pat nurodė, kad jis nėra iš ieškovės gavęs automobilio. Atsakovas melagingai teigia, kad automobilio nėra gavęs. Atsakovui buvo pasiūlyta arba grąžinti automobilį, arba sumokėti už automobilį 6500 Lt ir visus muito mokesčius. Dėl atsakovo nesąžiningo elgesio, įmonė buvo priversta sumokėti 7003 Lt įvairių mokesčių valstybei, nes Muitinės tarnybos konstatavo, jog šis automobilis neišvežtas iš Lietuvos į trečiąsias šalis.

Atsiliepimas

Atsakovas su ieškiniu nesutiko, nurodydamas, kad automobilio jam ieškovė neperdavė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2013 m. sausio 23 d. sprendimu ieškinį atmetė (b.l. 116-121, t.III). Teismas nustatė, kad ieškovė UAB „Baltspeda International“ 2010 08 23 preliminariosios sutarties sudarymo metu buvo automobilio „TOYOTA CELICA“ savininkė ir paminėta preliminarioji sutartis buvo ieškovės ketinimas distribucijos pagrindais parduoti automobilį kitam distributoriui - atsakovui S. M.. Ieškovė šia preliminariąja sutartimi grindė savo reikalavimus, tačiau, kaip vertino teismas, neįrodė, kad automobilį perdavė atsakovui, o todėl nėra pagrindo tenkinti ieškinį.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu (b.l. 130-134, t. III) ieškovė UAB „Baltspeda International“ prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį tenkinti – įpareigoti atsakovą S. M. per 2 dienas po sprendimo įsigaliojimo grąžinti ieškovei UAB „Baltspeda International“ automobilį „TOYOTA CELICA“, pagaminimo metai - 2005 m., kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), o nesant automobilio iš S. M. UAB „Baltspeda International“ priteisti 6500 Lt kompensaciją už automobilį, priteisti iš S. M. UAB „Baltspeda International“ 7003 Lt atlyginimą nuostolių, patirtų sumokėjus mokesčius už S. M. perduotą remontui ir laiku negrąžintą automobilį „TOYOTA CELICA“ ir 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo, taip pat priteisti ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ji nurodė, kad nesutinka su šiuo teismo sprendimu, nes teismas tinkamai neįvertino byloje surinktų įrodymų, padarė nepagrįstas išvadas.

Ieškovė nurodo, kad Alytaus rajono apylinkės teismas, priimdamas 2013-01-23 sprendimą ir atmesdamas ieškinį, nesirėmė surinktais neginčijamais įrodymais, liudytojų parodymais, nevertino objektyvių faktinių aplinkybių, kurios buvo nustatytos proceso metu, nesivadovavo teisės normomis, o sprendimą grindė išimtinai tik atsakovo S. M. parodymais apie tai, kad jam automobilis „TOYOTA CELICA“ perduotas nebuvo. Šio teismo sprendime analizuojami įmonių, t.y. ieškovės, UAB „Baltspeda Auto“, „Baronex LLC“ santykiai, komerciniai ryšiai, susitarimai, tačiau visiškai nevertinti liudytojų parodymai, pateikti įrodymai apie tai, kad atsakovui S. M. automobilis „TOYOTA CELICA“ tikrai buvo perduotas ir atsakovas iki šiol jo negrąžina ieškovei, dėl ko ieškovė ne tik prarado automobilį, kurio vertė 6500 Lt, bet ir sumokėjo 7300 Lt muito mokesčių valstybei. Sprendime teismas nurodo, kad kitų įrodymų be G. B. parodymų, jog automobilis buvo perduotas atsakovui - byloje nėra. Tokie teismo argumentai ne tik prieštarauja byloje surinktiems įrodymams, liudytojų parodymams, bet ir teismo posėdyje įrodytoms bei paties atsakovo pripažintoms aplinkybėms apie tai, kad atsakovas S. M. ir ieškovė bendradarbiavo ir ieškovė pasitikėjimo bei preliminariosios pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu, perdavė automobilius S. M., kadangi šis tarpininkavo surandant automobilių pirkėjus. Iš teismui posėdžio metu pateiktos analogiškos 2010-08-23 Preliminariosios pirkimo – pardavimo sutarties dėl automobilio „PONTIAC VIBE“ matyti, kad S. M. bendradarbiavo su ieškove ir jam pagal sudarytą preliminariąją sutartį buvo perduotas ne tik automobilis „TOYOTA CELICA“, bet ir kitas automobilis, kuriam S. M. surado pirkėją. Pats S. M. buvo priverstas šias aplinkybes pripažinti, ne tik todėl, kad ieškovė pateikė sutartį, bet ir todėl, kad apie S. M. veiksmus detaliai paaiškino G. D., su juo dalyvavusi automobilio perleidimo procese. Teismo posėdžio metu pats S. M. pripažino, kad tokiu būdu kaip tarpininkas jis parduodavo apie 3-4 automobilius per metus ir nurodė, kad tarpininkavimą jis realizuodavo taip: paimdavo automobilį, suremontuodavo, nuvarydavo į aikštelę ir ieškodavo pirkėjų į trečiąsias šalis, po ko, ieškovė sudarydavo perleidimo sutartį. Tokie atsakovo parodymai, preliminarioji automobilio „PONTIAC VIBE“ pirkimo – pardavimo sutartis tik patvirtina ieškovės ieškinyje nurodytas aplinkybes, liudytojų D. K., G. B., G. D. parodymus apie tai, kad S. M. automobilį „TOYOTA CELICA“ gavo, tačiau pirkėjų nesurado ir, elgdamasis nesąžiningai, ieškovei automobilio negrąžino, dėl ko ji patyrė 6500 Lt žalą bei sumokėjo 7003 Lt muito mokesčius valstybei, kadangi garantavo valstybei, jog per nustatytus terminus TOYOTA CELINA“ bus išvežta į trečiąsias šalis. Dėl šių atsakovo nesąžiningų veiksmų ieškovė patyrė 13503 Lt nuostolių. Bylos nagrinėjimo metu išaiškėjo, kad atsakovas S. M., galimai su Baltarusijos gyventoju suklastojo automobilio išvežimo dokumentus, nes šis automobilis galimai yra Baltarusijoje. Taigi, Alytaus rajono apylinkės teismas, priimdamas 2013-01-23 sprendimą ir atmesdamas ieškinį, nesirėmė surinktais neginčijamais įrodymais, nevertino objektyvių aplinkybių, kurios buvo nustatytos proceso metu, o sprendimą grindė tik prielaidomis ir deklaratyviais teiginiais.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l. 141-146, t.III) atsakovas S. M. prašo apeliacinį skundą atmesti, Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą. Jis nurodo, kad Alytaus rajono apylinkės teismas tinkamai išaiškino ir pritaikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas. Ieškovės argumentai, kad automobilio perdavimą atsakovui patvirtina liudytojų parodymai, yra nepagrįsti ir atmestini. Liudytoja apklausta G. D. nurodė aplinkybes kaip buvo sudarytos byloje pateiktos preliminarios pirkimo pardavimo sutartys. Ji tik abstrakčiai nurodė: „Šitą automobilį M. gavo“. Taigi šiuo atveju ji nepatvirtino ieškovo nurodytos aplinkybes, kad automobilis buvo perduotas atsakovui. Pažymėtina, kad G. D. nurodė, kad ji dirba Marijampolėje. Tuo tarpu ieškovas teigė, kad automobilis atsakovui buvo perduotas Vilniuje, todėl natūralu, kad ši liudytoja nematė ir negalėjo matyti ar automobilis buvo perduotas atsakovui. Todėl liudijimai apie tai, ko asmuo nematė, neturėtų būti vertinami. Liudytojas D. K. nurodė: „Aš žinojau, kad M. turi keletą automobilių per mūsų įmonę atvežtų, kad yra padarytas laikinas įvežimas, o kas jam tuos automobilius perduodavo aš nežinau“. „M. jau prieš sudarant sutartį turėjo automobilį, kokiomis aplinkybėmis M. pasiėmė automobilį aš nežinau“. Taip pat ir toliau prašant paaiškinti iš kur jis žino, kad automobilis yra pas atsakovą nurodė, jog žino tai iš praktikos. Taigi, ir šis liudytojas nepatvirtino, jog jis matė, kad buvo perduotas automobilis atsakovui. Todėl jis taip pat nepatvirtino automobilio perdavimo fakto. Tik liudytojas G. B. 2012-09-21 teismo posėdyje nurodė: „Aš pats dalyvavau 2009 metais perduodant automobilį M. ...“. Tačiau 2013-01-03 teismo posėdyje nurodė: „Kada automobilį perdavėme neatsimenu, M. ne vieną mašiną buvo paėmęs, viskas vyko pasitikėjimo teise" <...> „Kada M. atvažiavo pasiimti iš sandėlio mašinos aš neatsimenu, be abejo, kažkas turėjo dalyvauti pasiimant mašiną, matomai, aš dalyvavau.“ (b.l. 110). Taigi jau pats liudytojas abejojo ar jis dalyvavo perduodant automobilį. Be to šis liudytojas nurodė, kad jo santykiai su atsakovu yra konfliktiški, kad jis savo parodymais siekia įrodyti, kad M. yra vagis. Dėl šių priežasčių, atsakovo manymu, pagrįstai teismas nesirėmė asmens, kurio santykiai su atsakovu konfliktiški ir kuris turi tiesioginį suinteresuotumą byloje, apie ką ne kartą patvirtino, parodymais. Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad preliminari sutartis patvirtina, jog automobilis buvo perduotas atsakovui. Tačiau pažymime, kad tokios aplinkybės preliminarioje sutartyje nėra nurodytos. Jei ieškovas būtų perdavęs automobilį būtų surašytas perdavimo priėmimo aktas, o tokio dokumento byloje pateikta nėra. Kadangi visi liudytojai patvirtino, jog preliminari sutartis buvo sudaryta ne automobilio perdavimo metu, todėl ji negali būti laikomas dokumentu patvirtinančiu automobilio perdavimą. Pagal CPK 12 str., 178 str. aplinkybę, kad automobilis yra perduotas atsakovui turėjo įrodyti ieškovas. Ieškovui neįrodžius tokios aplinkybės ieškinys pagrįstai atmestas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d. 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

Žemesnės instancijos teismas

Alytaus rajono apylinkės teismas 2013 m. sausio 23 d. sprendimu atmetė ieškovės ieškinį, nurodydamas, kad ieškovė, reikalaudama grąžinti automobilį, savo reikalavimus grindžia sutartiniais santykiais, o konkrečiai 2010 08 23 tarp šalių sudaryta preliminaria pirkimo – pardavimo sutartimi. Pagal šią sutartį ieškovė leido atsakovui naudotis automobiliu, jį valdyti iki 2011 02 02, tarpininkauti parduodant automobilį. Tačiau atsakovas 2011 02 03 pranešimu ieškovei pranešė, kad iki 2011 02 02 nesudarius pagrindinės sutarties, jis laiko, kad sutartis nebuvo sudaryta, ir apskritai atsakovas neigia, kad automobilį yra gavęs.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo negalima pripažinti teisėtu bei pagrįstu, nes šis teismas netinkami vertino įrodymus apie automobilio perdavimą atsakovui, dėl ko padarė nepagrįstas išvadas (CPK 263 str.).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.).

Alytaus rajono apylinkės teismas, priimdamas sprendimą iš esmės rėmėsi tik 2010 08 23 preliminariąja sutartimi sudaryta tarp ieškovės UAB „Baltspeda International“ ir atsakovo S. M. paaiškinimu, nevertino visumos byloje surinktų įrodymų. Rašytiniais byloje pateiktais įrodymais, ieškovės paaiškinimais, liudytojų D. K., G. B., G. D. parodymais, iš dalies paties atsakovo paaiškinimais nustatyta, kad atsakovas S. M., pasinaudodamas ieškovės darbuotojų pasitikėjimu, be kitų automobilių 2009 metais iš ieškovės gavo ir automobilį „TOYOTA CELICA“, kurį ketino paruošti pardavimui ir surasti pirkėją. 2010 08 23 Preliminarioji pirkimo-pardavimo sutartis (b.l. 6-8, t. I) tarp ieškovės ir atsakovo S. M. buvo sudaryta jau po automobilio perdavimo atsakovui, kai atsakovas nepateikė ieškovui automobilio pardavimo forminimui. Taip vertinti leidžia liudytojo G. B., perdavusio automobilį atsakovui, parodymai, taip pat liudytojų D. K. ir G. D. parodymai, kuriais netikėti teisėjų kolegija pagrindo neturi. Atsakovas S. M. ir pats pripažino, kad iš ieškovo paimti automobilį, paruošti jį pardavimui ir surasti automobilio pirkėją buvo įprasta, kelerius metus besitęsusi praktika. Tik 2010 08 23 su atsakovu pasirašyta Preliminariąja pirkimo – pardavimo sutartimi, kaip aiškina ieškovė, ji siekė užsitikrinti, kad atsakovas sutvarkys ir paruoš pardavimui jau anksčiau gautą automobilį „TOYOTA CELICA“. Toks aiškinimas yra visiškai logiškas. Pačios Preliminariosios sutarties 2.1.2 punkte aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad šalys susitaria dėl jau pirkėjui perduotos transporto priemonės. Todėl tikėti atsakovo S. M. paaiškinimais, kad jam automobilis, dėl kurio kilo ginčas, nebuvo perduotas, nėra pagrindo. Taip pat nėra pagrindo vertinti, jog atsakovas, atsisakęs pirkti automobilį, kaip kad buvo įsipareigojęs Preliminariąja sutartimi, neprivalo grąžinti ieškovei automobilio.

Teisėjų kolegija pripažįsta, jog aptartų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad atsakovas tikrai 2009 metais gavo iš ieškovės automobilį „TOYOTA CELICA“ ir jo ieškovei negrąžina. Aukščiau paminėtų įrodymų visiškai pakanka tokiai išvadai padaryti. Todėl apeliacinės instancijos teisme ieškovės pateiktais papildomais įrodymais – liudytojų Baltarusijoje gyvenančių asmenų rašytiniais paaiškinimais – teisėjų kolegija nesivadovauja. Šių liudytojų nurodytas faktines aplinkybes apie automobilio pardavimą ir išvežimą į Baltarusiją reikėtų tikslinti, o jos tik patvirtintų apie automobilio perdavimą atsakovui, ką, teisėjų kolegijos vertinimu, pilnai patvirtina ir kiti įrodymai.

Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad ieškovė 2012 02 06 automobilį „TOYOTA CELICA“, kurio reikalauja iš jo, pateikė muitinei patikrinimui, o tai įrodo, jog automobiliu tuo metu disponavo ieškovė, taigi ieškovės reikalavimas grąžinti jai automobilį akivaizdžiai nepagrįstas. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad su tokiu atsakovo argumentu sutikti negalima, nes pagal Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2013 07 11 Kauno apygardos teismui šioje byloje patektą informaciją (b.l. 103, t.III) 2012 02 07 Vilniaus teritorinėje muitinėje įforminant automobilio „TOYOTA CELICA“ (kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)) importo deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atliktas automobilio tik dokumentinis patikrinimas. Pats automobilis, kaip matyti iš Importuojamo automobilio defektų, atsiradusių dėl sužalojimo, akto ir fotografijų (b.l. 49-50, t. III), muitinės pareigūnams patikrinimui buvo pateiktas dar 2008 02 07.

Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija naikina nepagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priima naują sprendimą – ieškinį patenkinti.

Ieškovės reikalavimas grąžinti jai perduotą atsakovui S. M. automobilį „TOYOTA CELICA“ tenkinamas, nes, kaip vertina teisėjų kolegija, yra pagrįstas. Ieškovė šį automobilį įgijo iš įmonės „Boronex LLC“ pardavimui, perdavė jį atsakovui, todėl turi teisę reikalauti jai priklausantį daiktą iš svetimo neteisėto valdymo (CK 4.95 str.). Atsakovas įpareigojamas, kaip kad reikalauja ieškovė, perduoti jai neteisėtai valdomą daiktą. Jei automobilio atsakovas negali perduoti, jis privalo ieškovei sumokėti šio daikto vertę – 6500 Lt.

Ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovo S. M. 7003 Lt nuostolių atlyginimą taip pat tenkinamas. Atsakovui negrąžinant automobilio ieškovei, pastarajai nepateikus duomenų apie automobilio išvežimą iš Lietuvos, Muitinės tarnybos konstatavo, jog šis automobilis neišvežtas iš Lietuvos į trečiąsias šalis, dėl ko ieškovė buvo priversta sumokėti 7003 Lt įvairių mokesčių valstybei (b.l. 21, 125-127 t. I). Šie sumokėti mokesčiai laikytini ieškovės nuostoliais, kuriuos ji patyrė dėl neteisėtų atsakovo veiksmų (CK 6.245 str. 3 d.). Patenkinus šį ieškovės reikalavimą, tenkintinas ir jos reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.210 str. 1 d.).

Patenkinus ieškovės apeliacinį skundą, o taip pat ir jos byloje pareikštą ieškinį, ieškovei iš atsakovės priteistinos turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str.).

Ieškovė sumokėjo 810 Lt žyminį mokestį (po 405 Lt paduodama ieškinį ir apeliacinį skundą) taip pat 1911,38 Lt už advokato pagalbą nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Įvertinant didelį teismo posėdžių skaičių, tai, kad byla sudėtinga, visos šios bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo priteistinos ieškovei. Pagal pateiktus įrodymus už apeliacinio skundo surašymą ieškovė sumokėjo advokatui 605 Lt, ir už atstovavimą nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje – 1210 Lt. Priteisiant šalies išlaidas, susijusias su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, taikytini Advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nurodyti rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai. Nagrinėjamoje byloje ieškovės pateikti mokėjimo dokumentai apie jos turėtas išlaidas už advokato teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme patvirtina apie didesnes faktines išlaidas, negu Rekomendacijose nurodyti maksimalūs dydžiai, konkrečiai už dalyvavimą teismo posėdyje. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija iš atsakovo priteistiną už atstovavimą, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje, nurodytų išlaidų atlyginimo sumą pagal Rekomendacijų 8.18 punktą sumažina iki 300 Lt. Todėl iš viso ieškovei iš atsakovo priteistinos 3626,38 Lt bylinėjimosi išlaidos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies antru punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

apeliacinį skundą tenkinti.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti pilnai.

Įpareigoti atsakovą S. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) per 2 dienas po sprendimo įsigaliojimo, grąžinti ieškovei UAB „Baltspeda International“ (j.a.k. 301147789) automobilį „TOYOTA CELICA“, pagaminimo metai - 2005 m., kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), o nesant automobilio iš atsakovo S. M. priteisti ieškovei UAB „Baltspeda International“ 6500 Lt (šešis tūkstančius penkis šimtus litų) kompensaciją už automobilį.

Priteisti iš S. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovei UAB „Baltspeda International“ (j.a.k. 301147789) 7003 Lt (septynis tūkstančius tris litus) nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 7003 Lt sumos nuo bylos iškėlimo – 2012 m. gegužės 22 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat 3626,38 Lt (tris tūkstančius šešis šimtus dvidešimt šešis litus ir 38 centus) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai Raimondas BuzelisNerijus MeilutisArūnas Rudzinskas