- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-17
- Bylos Nr.
- e2A-1032-524/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00609-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Almantas Padvelskis, Irma Čuchraj, Erika Misiūnienė
- Ieškovas
- V. S.
- Atsakovas
- B. K.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. S. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2022 m. liepos 14 d. sprendimo civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovei B. K., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Palangos mieste, dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: 1) nustatyti bendravimo su nepilnamete dukra M. S. tvarką, o būtent, kad jis bendrauja su savo dukra M. S. kiekvieną antradienį ir penktadienį nuo 15 val. iki 19 val., pasiimdamas dukrą iš ugdymo įstaigos (privačios (duomenys neskelbtini)) ir 19 val. dukrą pristatydamas į tą pačią vietą prie mokymo įstaigos; 2) nustatyti, kad atsakovė B. K. SMS žinute privalo informuoti ieškovą apie problemas, dėl kurių nebūtų galimybės pasiimti dukros nustatyti laiku iš sutartos vietos.
2. Ieškovas nurodė, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. birželio 25 d. nutartimi buvo tenkintas pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – ir išvadą teikianti institucija) prašymas dėl teismo leidimo paimti vaiką (M. S., gimusią (duomenys neskelbtini)) iš jos tėvo V. S. 2021 m. liepos 20 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AD2-1336 „Dėl laikinosios globos nustatymo M. S.“ nuo 2021 m. liepos 26 d. vaiko globėja buvo paskirta atsakovė, o vaiko globos vieta buvo nustatyta globėjos gyvenamojoje vietoje. Šiuo metu atsakovė visiškai neleidžia ieškovui bendrauti su dukra M. (dukros mama V. S. yra mirusi, todėl ieškovas yra vienintelis dukrai M. artimas žmogus). Atkreipia dėmesį į tai, kad Tarnyba ne kartą kreipėsi į įvairias institucijas, kad tik sudarytų kliūtis jam bendrauti su savo dukra. Pavyzdžiui, 2020 m. lapkričio 30 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartimi Vaiko teisių apsaugos tarnybos prašymas paimti vaiką iš jo buvo atmestas. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros 2021 m. liepos 7 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas dėl fizinio skausmo sukėlimo mažamečiui buvo nutrauktas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių. Nepaisant to, jis nori ir turi teisę matytis bei bendrauti su savo dukra M., o atsakovė neleisdama bendrauti su dukra pažeidžia ieškovo teises. Mano, kad reikia atsižvelgti ir į dukros M. interesus.
Atsiliepimas
3. Atsakovė B. K. atsiliepime į ieškovo ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad ji pažįsta ieškovą iš anksčiau, kaip ir jo dukras M. ir K. Tapusi M. laikinąja globėja su ieškovu telefonu bendravo keletą kartų, tačiau pokalbio metu jis visus kaltino, nenorėjo bendrauti ir nutraukė pokalbį. Paskambinęs ieškovas neklausė, kaip sekasi jo dukrai, ir visiškai ja nesidomėjo. Nepraėjus mėnesiui po to, kai ji tapo laikinąja M. globėja, ji gavo pranešimą dėl mediacijos. Mediacijoje ji dalyvavo, vyko du susitikimai, jų metu konstruktyvaus pokalbio nebuvo, kadangi ieškovas visus kaltino, ją vadino negražiai, o galiausiai pasitraukė iš mediacijos. Anksčiau ji kreipėsi ir į Palangos miesto socialinių paslaugų centrą dėl galimų ieškovo susitikimų šiame centre, o kilus ginčui gavo išaiškinimą dėl susitikimų su vaiko tėvais tvarkos. Pažymi, kad M. pas ją atvyko be reikiamų rūbų ir daiktų, o atsakovas jokio išlaikymo savo dukrai M. neteikia. M. turėjo šlapinimosi į lovą naktimis problemą. Per keletą mėnesių M. elgesys pasikeitė, ji tapo atviresnė, meilesnė, atsirado džiaugsmas, vaistais buvo išspręsta šlapinimosi į lovą problema. Mergaitė mielai ruošia pamokas, mokosi tvarkytis, gaminti valgyti. M. lygi šiol yra teikiama psichologinė pagalba. M. kategoriškai atsisako bendrauti su savo tėvu ir apie jį kalbėti nenori. Psichologė jai rekomendavo nedaryti spaudimo ir toliau jai lankytis pas psichologę. Mano, kad savo kaip laikinosios globėjos pareigas vykdo tinkamai, tačiau ieškovas pats nededa pastangų ir nebendradarbiauja nei su ja, nei su turinčiomis teikti pagalbą institucijomis. Jos įsitikinimu, ieškovo prašoma nustatyti bendravimo su M. tvarka neatitinka pirmiausiai pačios M. interesų, nes akivaizdu, kad ji nėra pasiruošusi bendrauti su tėvu, nesijaučia su juo saugi, o galbūt net bijo jo, todėl nėra aišku, ar būtų užtikrintas dukros saugumas jai bendraujant su tėvu. Pati M. ne vieną kartą nurodė, kad jai buvo nemalonu, kai tėvas, atėjęs į Globos centrą, rėkdavo ant centro darbuotojų, o anksčiau tą rėkdavo ir ant jos, todėl tam, kad vyktų jos pasimatymai su tėvu, turi būti užtikrinta saugi aplinka ir atkurtas pasitikėjimas tėvu. Atsižvelgiant į tai, ieškovas turėtų priimti socialinę pagalbą ir vykdyti socialinių paslaugų planą. Mano, kad susitikimai turėtų vykti socialinių paslaugų centre, stebint vaiko teisių atstovui ar kitam specialistui. Patys susitikimai iš pradžių neturėtų būti ilgi ar dažni. Pažymi, kad šiuo metu būtent ji yra atsakinga už M., tačiau ji negalėtų užtikrinti M. saugumo jai bendraujant su savo tėvu (ieškovu) pagal jo prašomą nustatyti bendravimo tvarką.
4. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė rašytinę išvadą, kurioje nurodė, kad ieškovui nėra apribota tėvo valdžia, todėl tėvas turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, tačiau šios teisės ir pareigos užtikrinimas negali pažeisti geriausių vaiko interesų. Iš turimos informacijos matyti, kad ieškovas netinkamai vykdė savo, kaip tėvo, pareigas bendraudamas su dukra M. S., rėkdavo, įžeidinėdavo, vartojo smurtą, dėl to dukra patyrė neigiamus išgyvenimus ir šiuo metu nenori su juo bendrauti. Ieškinio reikalavimas dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku pagal jo siūlomą bendravimo tvarką šiuo metu neatitinka nepilnametės M. S. geriausių interesų. Ieškovas nededa pakankamai pastangų pakeisti savo elgesį, nutraukė bendradarbiavimą su pagalbą jam teikiančiais specialistais, todėl šiuo metu nėra pagrindo tikėtis šeimos situacijos pagerėjimo. Siekiant palaipsniui atkurti ieškovo ryšį su dukra, rekomenduotina ieškovui bendradarbiauti su Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro specialistais.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Plungės apylinkės teismas 2022 m. liepos 14 d. sprendimu ieškinį atmetė.
6. Teismas nurodė, kad iš byloje esančios Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021-06-25 nutarties turinio nustatyta, kad ieškovo V. S. dukrą M. S. iš šeimos leista paimti nustačius, kad tuo metu nepilnametei M. S., gim. (duomenys neskelbtini), nėra galimybės išlikti jos tėvo globoje, nes suinteresuoto asmens V. S. elgesys kelia pavojų vaiko fiziniam ir psichiniam saugumui, ir tai būtų nesuderinama su jos geriausiais interesais dėl nesaugios jai aplinkos ir realios tikimybės grėsmei vaikui kilti.
7. Teismas nurodė, kad CK. 3.271 straipsnyje, be kitų globėjo pareigų, nustatyta, kad vaiko globėjas privalo netrukdyti vaikui bendrauti su tėvais, jei tai nekenkia vaiko interesams, palaikyti ryšius su vaiko tėvais, informuoti vaiko tėvus ar artimuosius giminaičius, jeigu jie to pageidauja, apie vaiko vystymąsi, sveikatą, mokymąsi ir kitais svarbiais klausimais.
8. Teismas byloje nenustatė, kad laikinoji globėja B. K. netinkamai atliktų savo pareigas, trukdytų M. S. bendrauti su tėvu. Byloje taip pat nebuvo surinkta jokių duomenų, kurių pagrindu galima būtų konstatuoti, kad laikinoji globėja darytų ieškovo dukrai įtaką, siekiant nutraukti bet kokį ryšį tarp vaiko ir tėvo. Priešingai, byloje yra pakankamai duomenų konstatuoti, kad ne laikinosios globėjos, o ieškovo ilgus metus trukęs elgesys lėmė M. S. nenorą bendrauti su tėvu. Teismo posėdžio metu apklausta laikina globėja B. K. paaiškino, kad globotinė ne tik nenori bendrauti su tėvu, ji net nenori apie jį kalbėti. Atsakovė paaiškino, kad M. S. tik nesenai nustojo šlapintis į lovą, pasidarė atviresnė, linksmesnė. Tik prakalbus apie tėvą ji iš karto užsidaro, nebenori kalbėti. Apie vaiko uždarumą kalbant apie tėvą patvirtino ir teismo posėdžio metu apklausta psichologė J. B.
9. Teismas nurodė, kad kai sprendžiamas kiekvienas su vaiku susijęs klausimas, vaikas, nepriklausomai nuo jo amžiaus, tačiau sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas teisme, o jei šitai neįmanoma, – per atstovą (CK 3.177 straipsnis, CPK 380 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, vertinant vaiko norus ir skiriant tam dėmesį, turi būti atsižvelgta ne vien į vaiko amžių, bet ir į jo brandumą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnis), taip pat į kitas reikšmingas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos vaiko išreikštam norui dėl jo gyvenamosios vietos, pvz., prisirišimą prie asmens, su kuriuo jis gyvena, šio suteikiamas materialines sąlygas, saugumo pojūtį ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013). Sprendžiant ir vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo klausimą, turi būti vertinama bylai svarbių aplinkybių visuma. Vaiko nuomonė yra viena iš jų, tačiau ne visa lemianti. Įstatymų leidėjas įtvirtina vaiko teisę dalyvauti priimant sprendimą, nurodydamas, kad priimant sprendimą būtina atsižvelgti į vaiko nuomonę (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nereiškia, kad galutinį sprendimą priima vaikas. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).
10. Siekdamas išklausyti vaiko nuomonę, teismas, dalyvaujant teismo psichologei, apklausė M. S. Mergaitė kategoriškai nesutiko bendrauti su tėvu. Nurodė, kad bendrauti nesutiktų ir dalyvaujant kitiems asmenims, specialistams. Paklausus apie tėvą, mergaitė užsidarė, vengė atsakyti į klausimus, susijusius su tėvu, nurodyti tiesiogines priežastis, kodėl ji nenori su tėvu bendrauti, tačiau patvirtino, kad kalbėdama apie tėvą ji jaučiasi blogai, netikinti, kad tėvas pasikeis. Be to, M. S. nuomonė buvo išklausyta ir 2021-11-03 Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos darbuotojų, kuriems mergaitė pasakė, kad gyvenimas apsigyvenus pas globėją gerėja, o prakalbus apie tėvą vaikas surimtėjo, kalbėjo nenoriai. Pasakė, kad nenori su tėvu nei gyventi, nei bendrauti, o nenorą argumentavo kaip sąlygotą netinkamo tėvo elgesio iki tol.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
11. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo Plungės apylinkės teismo 2022 m. liepos 14 d. sprendimą panaikinti.
11.1 . Apeliaciniame skunde nurodoma, kad jis tikisi, jog atgaus 2021 m. gegužės 3 d. pagrobtą dukrą M. S. Vykusiuose teismo posėdžiuose Palangoje jis įrodė, kad dabartinė M. globėja B. K. yra vagis ir melagė, ir pakartotinai tai įrodys. Blogai, kad tokia pilietė auklės jo dukrą.
11.2 . Apeliaciniame skunde ieškovas nurodo, kad prideda šiuos dokumentus:.2021 m. rugsėjo 21 d. raštą, rašytą Klaipėdos apygardos prokuratūrai; 2. 2021 m. gegužės 6 d. vykusio koalicijos ,,Šeima ir vaikai“ piketo skelbimą; 3. prašymą, rašytą 2021 m. gegužės 7 d. į Vilnių, kuris adresato nepasiekė, nes gavo atsakymą iš Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus.
11.3 . Apeliaciniame skunde nurodomas atsiliepimas civilinėje byloje Nr. eS2-5810-1149/2021, jame nurodo, jog tie dokumentai buvo pateikti Palangos apylinkės teismui, tačiau gal pasimetė, todėl prideda.
11.4 . Nurodo, kad kaip paskutinis argumentas pateiktas jo seksualinis priekabiavimas, tačiau jis yra išgalvotas.
Atsiliepimas
12. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad apeliacinis skundas neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 306 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 5 punkte nustatytų apeliacinio skundo turiniui keliamų reikalavimų. CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodyta, „kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės (apeliacinio skundo pagrindas), <...>“, tačiau apeliaciniame skunde nėra nurodyta, kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo neteisėtumą ar nepagrįstumą.
13. Be to, atsiliepime į apeliacinį skundą cituojami apeliacinio skundo motyvai: „Tikiuosi Klaipėdos apygardos teisme teisybė bus ir aš atgausiu pagrobtą 2021-05-03 savo dukrą M. S.“ Toks pasisakymas iš esmės reiškia, kad, ieškovo vertinimu, 2021-05-03 (turėjo būti 2021-05-04) jo dukra buvo pagrobta, nes buvo nuvežta į BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centrą ir ten apgyvendinta. Pažymėtina, kad, nekreipiant dėmesio į šios aplinkybės neadekvatų ieškovo vertinimą kaip pagrobimą, teismas sprendime dėl šios aplinkybės pasisakė ir vertino ją kartu su kitomis aplinkybėmis / įrodymais.
14. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė nurodo, jog ji ieškovo dukros laikinąja globėja tapo 2021-07-20 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AD-21336, ir tik nuo 2021-07-26 M. S. buvo atvežta ir apsigyveno pas atsakovę. Neatsižvelgdamas į šią aplinkybę, apeliaciniame skunde ieškovas taip pat nepagrįstai nurodo: „Vykusiose teismo posėdžiuose Palangoje aš įrodžiau, kad dabartinė M. globėja B. K. yra Vagis ir melagė. Ir pakartotinai tai įrodysiu. Ir blogai, kai tokia pilietė auklės mano dukrą.“ Tokie kaltinimai atsakovei ne tik kad nepagrįsti, bet ir žeidžiantys, kartu nesusiję su ieškiniu. Teismas sprendime, vertindamas bendrai ieškovo elgesį, pasisakė: „Pažymėtina, kad situacija nuo 2021 metų liepos mėnesio, kai vaikas buvo apgyvendintas su atsakove, kalbant apie ieškovo elgesį ir pastangas atstatyti ryšį su vaiku, atgauti vaiko pasitikėjimą, nepakito.“
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinis skundas atmestinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.
16. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
Dėl naujų įrodymų priėmimo
17. Papildomų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme ribojamas. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Vadovaujantis CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 4 dalimi, teikiant prašymą priimti naujus įrodymus turi būti nurodyti motyvai, pagrindžiantys naujų įrodymų pateikimo būtinybę.
18. Su apeliaciniu skundu ieškovas prideda šiuos dokumentus:1.2021 m. rugsėjo 21 d. raštą, rašytą Klaipėdos apygardos prokuratūrai; 2. kvietimą į 2021 m. gegužės 6 d. vykusį koalicijos ,,Šeima ir vaikai“ piketą; 3. prašymą, rašytą 2021 m. gegužės 7 d. į Vilnių, kuris adresato nepasiekė, nes gavo atsakymą iš Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus; 4. 2021 m. gegužės 3 d ieškovo pareiškimą policijai; 5. Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto policijos komisariato 2021 m. gegužės mėn. atsakymą; 6. 2021 m. liepos 12 d. ieškovo pareiškimą dėl reguliarių pasimatymų su dukra; 7. 2021 m. liepos 28 d. BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro atsakymą ieškovui ir 2021 m. rugpjūčio 12 d. kvietimą į atvejo nagrinėjimo posėdį; 8. 2021 m. rugpjūčio 5d. ieškovo rašytą nuomonę; 9. 2021 m. gegužės 14 d. atsiliepimą byloje Nr. eS2-5810-1149/2021 dėl leidimo paimti vaiką iš tėvo; 10. 2021 m. gegužės 7 d. ieškovo prašymą.
19. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2022 m. sausio 24 d. ieškovas pateikė šiuos dokumentus:1. 2021 m. gegužės 3 d ieškovo pareiškimą policijai; 2. Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto policijos komisariato 2021 m. gegužės mėn. atsakymą; 3. 2021 m. rugpjūčio 12 d. kvietimą į atvejo nagrinėjimo posėdį; 4. 2021 m. rugpjūčio 5 d. ieškovo rašytą nuomonę; 5. kvietimą į piketą; 6. 2021 m. liepos 12 d. ieškovo pareiškimą dėl reguliarių pasimatymų su dukra; 7. 2021 m. liepos 28 d. BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro atsakymą ieškovui. Paminėti dokumentai grąžintini ieškovui, nes jie byloje yra.
20. Teisėjų kolegija, konstatuodama, kad šios kategorijos bylose teismas yra aktyvus, nusprendžia pridėti prie bylos ieškovo 2021 m. gegužės 14 d. atsiliepimą byloje Nr. eS2-5810-1149/2021 dėl leidimo paimti vaiką iš tėvo ir 2021 m. gegužės 7 d. ieškovo prašymą, nes šių dokumentų pridėjimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, kadangi su jais šalys yra susipažinusios išnagrinėtoje byloje Nr. eS2-5810-1149/2021.
21. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Plungės apylinkės teismo 2022 m. liepos 14 d. sprendimas, kuriuo atmestas V. S. ieškinys, kuriuo V. S. prašė, kad laikina jo dukros globėja B. K. užtikrintų jo teisę bendrauti su dukra jo pasirinktu būdu, t. y. kiekvieną antradienį ir penktadienį nuo 15 val. iki 19 val., pasiimant dukrą iš ugdymo įstaigos ir 19 val. dukrą pristatant į tą pačią vietą.
22. Atsiliepime į apeliacinį skundą pagrįstai nurodoma, kad apeliacinis skundas neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 306 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 5 punkte nustatytų apeliacinio skundo turiniui keliamų reikalavimų. CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodyta, „kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės (apeliacinio skundo pagrindas), <...>“. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje paminėti apeliacinio skundo trūkumai nesudarė teismui pagrindo jo nepriimti, nes CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo aktyvaus veikimo pareiga šeimos bylose reiškia teismo pareigą, nagrinėjant bylą, siekti, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai, teisę peržengti pareikštų reikalavimų ribas, taikyti alternatyvų asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CK 3.183 straipsnio 2 dalis) ir specialias laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2010).
23. Apeliaciniame skunde ieškovas iškeltą ginčą vertina kaip vaiko pagrobimą, nurodydamas, kad jis tikisi, jog atgaus 2021 m. gegužės 3 d. pagrobtą dukrą M. S., todėl apeliacinės instancijos teisme pasisakytina dėl vaiko paėmimo iš šeimos įstatyme numatytų pagrindų ir bendravimo tvarkos nustatymo su tėvu galimybių šioje byloje.
Faktinės bylos aplinkybės
24. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021-06-25 nutartimi buvo patenkintas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymas dėl teismo leidimo paimti vaiką – M. S., gim. (duomenys neskelbtini), iš jos tėvo ieškovo V. S.
25. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021-06-25 nutartyje nurodyta, kad M. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir jos sesuo K. S., gim. (duomenys neskelbtini), 2020 m. rugsėjo 25 d., gavus anoniminį pranešimą, buvo paimtos iš neblaivaus tėvo V. S. ir apgyvendintos biudžetinės įstaigos Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro Pagalbos vaikams padalinyje. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius 2020 m. spalio 2 d. kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus su prašymu išduoti teismo leidimą paimti nepilnametes M. S. ir K. S. iš jų tėvo. Teismas 2020 m. lapkričio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-10694-512/2020 netenkino Skyriaus prašymo ir nedavė leidimo paimti vaikus. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. sausio 14 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. nutartį paliko nepakeistą. M. grįžo pas tėvą, o K. atsisakė grįžti, jai prasidėjo panikos priepuolis, ištiko nervinis tikas, maldavo neatiduoti tėvui, teigdama, jog tėvas ją užmuš, ir ji liko gyventi BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centre. Esant tokiai situacijai 2021 m. sausio 25 d. Skyrius pateikė teismui pakartotinį prašymą išduoti leidimą paimti K. iš jos tėvo. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. vasario 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-2101-838/2021 Skyriaus prašymą patenkino.
26. 2021-07-20 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AD-21336 atsakovė B. K. paskirta M. S. laikinąja globėja.
27. 2022 m lapkričio 11d. byloje pateikta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus rašytinė išvada, kurioje nurodyta, kad ieškovas nededa pakankamai pastangų pakeisti savo elgesį, nutraukė bendradarbiavimą su pagalbą jam teikiančiais specialistais, todėl šiuo metu nėra pagrindo tikėtis šeimos situacijos pagerėjimo. Siekiant palaipsniui atkurti ieškovo ryšį su dukra, rekomenduotina ieškovui bendradarbiauti su Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro specialistais.
28. Prie šios išvados pridėta ieškovo dukros nuomonė, išklausyta 2021-11-03 Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos darbuotojų, kuriems mergaitė pasakė, kad gyvenimas apsigyvenus pas globėją gerėja, o prakalbus apie tėvą vaikas surimtėjo, kalbėjo nenoriai. Pasakė, kad nenori ir nenorės su tėvu nei gyventi, nei bendrauti.
29. Siekdamas išklausyti vaiko nuomonės, teismas, dalyvaujant teismo psichologei, apklausė ieškovo dukrą. Mergaitė kategoriškai nesutiko bendrauti su tėvu. Nurodė, kad bendrauti nesutiktų ir dalyvaujant kitiems asmenims, specialistams. Paklausus apie tėvą, mergaitė užsidarė, vengė atsakyti į klausimus, susijusius su tėvu, nurodyti tiesiogines priežastis, kodėl ji nenori su tėvu bendrauti, tačiau patvirtino, kad kalbėdama apie tėvą ji jaučiasi blogai, netikinti, kad tėvas pasikeis.
Dėl vaiko paėmimo iš šeimos įstatyme numatytų pagrindų bei bendravimo tvarkos nustatymo su tėvu
30. Remiantis Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (toliau – VTK) 9 straipsniu, valstybės dalyvės užtikrina, kad vaikas nebūtų išskirtas su savo tėvais prieš jų norą, išskyrus tuos atvejus, kai kompetentingi organai, vadovaudamiesi teismo sprendimu ir taikytinais įstatymais, atitinkama tvarka nustato, kad toks atskyrimas yra būtinas vaiko interesams. Tai nustatyti gali prireikti tam tikru konkrečiu atveju, pavyzdžiui, kai tėvai žiauriai elgiasi su vaiku arba juo nesirūpina arba kai tėvai gyvena atskirai ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas (1 dalis).
31. CK 3.254-1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai yra šio kodekso 3.254 straipsnyje nustatyti pagrindai, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nustatyta tvarka gali paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021-06-25 nutartimi buvo patenkintas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymas dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jos tėvo – šios bylos ieškovo. 2021-07-20 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AD-21336 atsakovė B. K. paskirta ieškovo dukros laikinąja globėja, todėl apeliacinio skundo motyvai dėl vaiko pagrobimo yra nepagrįsti.
32. Ieškovas šioje byloje siekia, kad būtų nustatyta bendravimo su dukra tvarka, nurodydamas, kad tiek atsakovė, tiek byloje dalyvaujanti institucija trukdo jam bendrauti su dukra, tačiau pirmosios instancijos teismas šiame ieškovo ir jo dukros tarpusavio santykių etape pagrįstai vadovavosi išimtinai ieškovo dukros nuomone, nes ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).
33. Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Byloje įrodyta, kad iš esmės nuo 2021m. vasaros – birželio mėnesio ieškovo bendravimas su dukra nebuvo tiesioginis ir pastovus dėl ieškovo kitoje – vaiko paėmimo – byloje nustatytų aplinkybių. Iš mergaitės apklausos duomenų šioje byloje nustatyta, kad ji nepamiršo nepalankių jai aplinkybių gyvenant su tėvu.
34. Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus. Vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iš tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iš jų elgesio, vaiko patirties, išgyvenimų ir pan., todėl teismas, vertindamas vaiko norus, turi siekti atskleisti vieną ar kitą norą lemiančius veiksnius, kurie gali turėti esminę reikšmę ir nustatant bendravimo su vaiku tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
35. Kai sprendžiamas kiekvienas su vaiku susijęs klausimas, vaikas, nepriklausomai nuo jo amžiaus, tačiau sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas teisme, o jei šitai neįmanoma, – per atstovą (CK 3.177 straipsnis, CPK 380 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo klausimą, turi būti vertinama bylai svarbių aplinkybių visuma. Įstatymų leidėjas įtvirtina vaiko teisę dalyvauti priimant sprendimą, nurodydamas, kad priimant sprendimą būtina atsižvelgti į vaiko nuomonę (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis). Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis).
36. Ieškovo dukra yra gimusi (duomenys neskelbtini) ir ji buvo išklausyta 2021-11-03 Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos darbuotojų, kuriems mergaitė pasakė, kad gyvenimas apsigyvenus pas globėją gerėja, o prakalbus apie tėvą vaikas surimtėjo, kalbėjo nenoriai. Pasakė, kad nenori ir nenorės su tėvu nei gyventi, nei bendrauti. Be to, jos apklausa vyko pirmosios instancijos teisme 2022 m. birželio 28 d. posėdyje, kuriame ji parodė, kad ji nenori su tėčiu bendrauti, ji pati užblokavo „mesendžerį“, nes jis skambindavo, pas globėją jai geriau, nei buvo anksčiau.
37. Iš 2021 metų lapkričio mėnesį sudaryto šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akto nustatyta, kad atsakovė bandė užmegzti kontaktą su V. S., tačiau jis tik nuolat visus kaltino, nenorėjo kalbėtis, numetė ragelį, nenorėjo keisti savo elgesio.
38. BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centras 2022-02-08 rašte nurodė, kad ieškovas buvo informuotas, jog dėl susitikimų su vaiku, kuris yra laikinai globojamas, reikia kreiptis į Palangos miesto socialinių paslaugų centro Globos centrą, 2021 metų lapkričio mėnesį jis buvo kviečiamas į posėdžius, į juos neatvyko, todėl nepagrįstai apeliaciniame skunde nurodoma dėl melavimo bei vaiko grobimo aplinkybių.
39. Išanalizavus visus šalių pateiktus ir teismo surinktus rašytinius įrodymus, negalima teigti, kad ieškovas įrodė, jog šiuo laikotarpiu yra bent viena sąlyga tenkinti ieškinį. Nagrinėjamu atveju teismas nusprendžia, kad ieškovas neįrodė, jog visą laiką rūpinosi ir dukros interesais, ją augino tinkamomis sąlygos ir kad ieškovo dukros nuomone teismas turi pagrindą nesivadovauti nustatant bendravimo su ieškovu tvarką.
40. Sutiktina su išvadą teikiančios institucijos nuomone, kad tėvas ne tik turėtų lankyti kursus, mokymus, dalyvauti tyrimuose, t. y. bendradarbiauti su Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro specialistais, bet ir turėtų būti matomas tokių mokymų teikiamas rezultatas.
41. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir vertino byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstas, argumentuotas išvadas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jo keisti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
42. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
43. Atsakovas įrodymų dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme nepateikė.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2022 m. liepos 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Atsisakyti priimti su apeliaciniu skundu pateiktus įrodymus: 1. 2021 m. gegužės 3 d. ieškovo pareiškimą policijai; 2. Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto policijos komisariato 2021 m. gegužės mėn. atsakymą; 3. 2021 m. rugpjūčio 12 d. kvietimą į atvejo nagrinėjimo posėdį; 4. 2021 m. rugpjūčio 5 d. ieškovo rašytą nuomonę; 5. kvietimą į piketą; 6. 2021 m. liepos 12 d. ieškovo pareiškimą dėl reguliarių pasimatymų su dukra; 7. 2021 m. liepos 28 d. BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro atsakymą ieškovui, ir juos grąžinti ieškovui.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.