Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Kazio Kailiūno ir Nijolės Piškinaitės (pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Kančo studija“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-3340-254/2011 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Kančo studija“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Fugetė“ dėl bankroto bylos iškėlimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

UAB „Fugetė“ kreditorių susirinkimo 2010 m. spalio 25 d. protokolas patvirtina, kad kreditoriai nutarė vykdyti bankrotą ne teismo tvarka. Protokole nurodyta, kad teismuose bendrovei nėra iškeltų bylų, kuriose būtų pareikšti turtiniai reikalavimai, iš bendrovės nėra išieškoma pagal teismų sprendimus ar kitų institucijų išduotus vykdomuosius dokumentus. VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro duomenys patvirtina, kad UAB „Fugetė“ teisinis statusas – bankrotas ne teismo tvarka yra įregistruotas nuo 2010 m. liepos 12 d.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Teismas pripažino, kad ieškovas iškėlė civilinę bylą Nr. B2-3477-259/2011 dėl įtraukimo UAB „Kančo studija“ į atsakovo kreditorių sąrašą ir jos kreditorinio reikalavimo 600911,34 Lt sumai patvirtinimo. Šia byla pareikštas turtinis reikalavimas atsakovui. Tai reiškia, kad bankroto procesas negali vykti ne teismo tvarka, nes nėra visuotinio atsakovės kraditorių susirinkimo sutarimo dėl 600 911,34 Lt apimties kreditorinio reikalavimo įtraukimo į atsakovo kreditorių sąrašą. Ieškovo kreipimasis su ieškiniu į teismą ginti savo turtinį reikalavimą yra esminė sąlyga, daranti atsakovo bankroto procedūrą ne teismo tvarka negalimą (ĮBĮ 12 str. 1 d.). Teismas netiksliai pateikė Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. spalio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2545/2011 motyvą, kai teismas pažodžiui nurodo, kad susipažinus su ieškinio turiniu darytina išvada, kad ieškovo ieškinio pareiškimas teismui dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo bei įtraukimo į bankrutuojančios UAB „Fugetė“ kreditorių sąrašą yra įmonės bankroto procedūrų ne teismo tvarka pasekmė, tačiau nebaigia sakinio, išmesdamas sakinio dalį „t. y. nesprendžiamas klausimas dėl ieškovo įtraukimo į BUAB „Fugetė“ kreditorių sąrašą“. Ši aplinkybė atskleidžia, kad teismas klaidingai minėtą Lietuvos apeliacinio teismo nutarties nuostatą, kurioje neanalizuojama pareikšto reikalavimo teisinis pobūdis, o nurodoma jo prigimtis. Teismas neatsižvelgė į teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. B2-3477-254/201 T (priedas Nr. 2), kurioje aiškiai, kad ieškovo kreditorinis reikalavimas 600 911,34 Lt sumai, sujungus civilines bylas Nr. B2-3477- 259/2011 ir Nr. 2-2016-259/2011, bus sprendžiamas dar nebaigtoje nagrinėti civilinėje byloje Nr. 2-2016- 259/2011. Kadangi ieškovas yra teisme pareiškęs atsakovui turtinius reikalavimus teisme, teismas turėjo patenkinti ieškovo reikalavimą bankroto proceso ne teismo tvarka nutraukimo. Tuo atveju, jeigu teismas nutartimi būtų nutraukęs atsakovo bankroto ne teismo tvarka procedūrą, jis būtų negalėjęs svarstyti bankroto bylos iškėlimo atsakovui pagal ieškovo ieškinį, kadangi iš teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-3477- 254/2011 (priedas Nr. 2) matyti, kad dar neišnagrinėjus ieškovo 600 911,34 Lt kreditorinio reikalavimo pagrįstumo civilinėje byloje Nr. 2-2016-259/2011, nebūtų galima spręsti apie atsakovės nemokumą. Teismas turėjo teisę priėmęs nutartį nutraukti bankroto bylą ne tesimo tvarka atsakovui ir vėl spręsti iš naujo klausimą dėl vienarūšių civilinių bylų sujungimo CPK 136 straipsnio 4 dalies pagrindu. Tačiau teismas nesprendė šio klausimo ir pažeidė paminėtą tesiės normą.

Ieškovas, tvirtindamas, jog teismas neteisingai interpretavo Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2545/2011, nepaskaitė pirmosios instancijos teismo motyvų iki galo, nes toliau išdėstyti argumentai atitinka minėtos apeliacinės instancijos nutarties turinį. BUAB „Fugetė“ šiuo metu teismuose yra iškelta tik viena byla pagal UAB „Kančo studija“ 2011 m. liepos 12 d. ieškinį BUAB „Fugetei“ dėl kreditorinio reikalavimo 600 911,34 Lt sumai patvirtinimo (civ. byla Nr. 2-3367-230/2011), kuri Kauno apygardos teismo nutartimi buvo sujungtas su byla Nr. 2-2016-259/2011. Atkreiptinas dėmesys, kad BUAB „Fugetė“ bankroto procedūrų ne teismo tvarka pradėjimo dienai, t. y. 2010 m. spalio 25 d., BUAB „Fugetė“ jokių jai pareikštų ieškinių teismuose nebuvo. Jeigu išnagrinėjus civ. bylą Nr. 2-2016-259/2011 būtų pripažinta, kad BUAB „Fugetė“ yra skolingas UAB „Kančo studijai“, tokiu atveju, vykdant neteisminę BUAB „Fugetė“ bankroto procedūrą UAB „Kančo studija“ bus įtraukta į kreditorių sąrašą bei atitinkamai bus patvirtintas jos kreditorinis reikalavimas. Teismas pagrįstai sprendė, kad civilinės bylos Nr. 2-2016-259/2011 baigtis turės esminės reikšmės vertinant BUAB „Fugetė“ nemokumą. Taigi, klausimas dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo teisme turėtų būti sprendžiamas tik išnagrinėjus minėtą civilinę bylą. Civilinių bylų Nr. 2-2016-259/2011 ir B2-3340-254/2011 sujungimo klausimas buvo išspręstas 2011 m. lapkričio 4 d. Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-216-259/2011, kuria buvo atsisakyta minėtas bylas sujungti. Todėl yra visiškai nesuprantama, kodėl Ieškovas teigia, kad Teismas nesprendė klausimo dėl bylų sujungimo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Apelianto teigimu, bankroto procesas negali vykti ne teismo tvarka, nes kreipimasis su ieškiniu į teismą dėl 600 911,34 Lt apimties kreditorinio reikalavimo įtraukimo į atsakovo kreditorių sąrašą ginti savo turtinį reikalavimą yra esminė sąlyga, daranti atsakovo bankroto procedūrą ne teismo tvarka negalimą remiantis ĮBĮ 12 straipsnio 1 dalimi. Teisėjų kolegija sprendžia, kad su tokiais apelianto teiginiais sutikti nėra pagrindo.

ĮBĮ ketvirtasis skirsnis reglamentuoja bankroto procesą ne teismo tvarka. Šio skirsnio 12 straipsnis reglamentuoja pasirengimą bankroto procesui, kuris vyks ne teismo tvarka. UAB „Fugetė“ kreditorių 2010 m. spalio 25 d. susirinkimo protokole nurodyta, kad teismuose bendrovei tuo metu nebuvo iškeltų bylų, kuriose UAB „Fugetė“ būtų pareikšti turtiniai reikalavimai, iš bendrovės nėra išieškoma pagal teismų sprendimus ar kitų institucijų išduotus vykdomuosius dokumentus. UAB „Fugetė“ bankrotas ne teismo tvarka VĮ Registrų centro duomenimis yra įregistruotas nuo 2010 m. lapkričio 12 d. Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą konstatuoti, kad BUAB „Fugetė“ bankroto procedūrų ne teismo tvarka pradėjimo dieną UAB „Fugetė“ jokių pareikštų ieškinių teismuose nebuvo – tai reiškia, kad pasirengimo bankroto procesui ne teismo tvarka metu nebuvo įstatyme nustatytų kliūčių, dėl kurių negalėjo būti pradėtas bankroto procesas ne teismo tvarka. UAB ,,Kančo studija“ ieškinį dėl 600 911,34 Lt dydžio kreditorinio reikalavimo atsakovui BUAB „Fugetė“ patvirtinimo pareiškė tik 2011 m. liepos 12 d. (civ. byla Nr. 2-3367-230/2011, Nr. B2-3477-259/2011, kuri 2011 m. lapkričio 14 d. nutartimi sujungta su civiline byla Nr. 2-2016-259/2011, paliekant vieną bylos numerį – 2-2016-259/2011), tačiau vėlgi atkreiptinas dėmesys, jog minėtu atveju, kaip nustatyta Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-2545/2011, remiantis minėto 2011 m. liepos 12 d. ieškinio turiniu, darytina išvada, kad ieškovo ieškinio pareiškimas teismui dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo bei įtraukimo į bankrutuojančios UAB ,,Fugetė“ kreditorių sąrašą yra įmonės bankroto procedūrų ne teismo tvarka pasekmė. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, jog minėta atsakovui iškelta civilinė byla nesudaro pagrindo daryti prielaidą, kad UAB „Fugetė“ teisme yra pareikšti turtiniai reikalavimai, kadangi byloje yra sprendžiamas klausimas dėl kreditorių susirinkimo kompetencijai priklausančių atlikti bankroto procedūrų neatlikimo.

Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas netiksliai pateikė Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. spalio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2545/2011 interpretaciją. Teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas Apeliacinio teismo nutartį pacitavo neiškreipdamas jos prasmės. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, jog pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovas turi teisę kreiptis teisminės pagalbos į teismą dėl atsakovo kreditorių susirinkimo, turinčio pirmosios instancijos teismo kompetencijai prilygintinas funkcijas, neatliekamų veiksmų, kai yra nesprendžiamas klausimas dėl ieškovo įtraukimo i BUAB ,,Fugetė“ kreditorių sąrašą. Toks teismo išaiškinimas visiškai atitinka apeliacinės instancijos nutarties motyvą, jog nesprendžiamas klausimas dėl ieškovo įtraukimo į BUAB „Fugetė“ kreditorių sąrašą.

Teisėjų kolegija pažymi, jog atskirtajame skunde minimą galimybę sujungti civilines bylas Nr. B2-3340-254/2011 ir Nr. 2-2016-259/2011 Kauno apygardos teismas išnagrinėjo 2011 m. lapkričio 4 d. nutartimi, nurodydamas, jog ieškinio pagrindas ir ieškinio dalykas civilinėse bylose yra skirtingi. Kaip jau minėta, civilinė byla Nr. B2-3477-259/2011 to paties teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartimi sujungta su civiline byla Nr. 2-2016-259/2011. Dėl to iš atskirojo skundo argumentų nėra aišku, kokiu pagrindu apeliantas tvirtina, jog teismas turėjo teisę priėmęs nutartį nutraukti bankroto bylą ne tesimo tvarka atsakovui vėl spręsti klausimą dėl vienarūšių civilinių bylų sujungimo CPK 136 straipsnio 4 dalies pagrindu (CPK 178 str.).

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą skundžiamą nutartį ir kad nėra pagrindo jos naikinti atskirajame skunde nurodytų argumentų pagrindu.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.