Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) vadovas, tai pat dirbantis ir VšĮ (duomenys neskelbtini) direktoriumi, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. O., būdamas UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadovu, žinodamas, kad UAB (duomenys neskelbtini) neturi pakankamai lėšų visų kreditorinių reikalavimų patenkinimui, esant pareikštiems trečiosios eilės – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos – kreditoriniams reikalavimams, laikotarpiu nuo 2021-11-01 iki 2022-09-30 pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, įtvirtinančias kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę, atsiskaitydamas su paskesnės eilės kreditoriais (prekių ir paslaugų tiekėjais ir kitais kreditoriais), tokiu būdu pažeidė kreditoriaus – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos – teises ir interesus.

Motyvuojamoji dalis

Ši teisės norma blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus. Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje, kurioje numatyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Pagal ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusižengimo esmę kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia, tai yra, kai asmuo, sąmoningai nesilaikydamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, pažeidžia kreditorių teises (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-12-18 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-57-976/2020). Teismų praktikoje pripažįstama, kad kaltės, jos formos, rūšies, subjektyviųjų administracinio nusižengimo požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik išaiškinimu, kaip traukiamas atsakomybėn asmuo suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-03-02 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-8-895/2020).

Įvertinus byloje esančio „Swedbank“, AB, banko sąskaitos, priklausančios UAB (duomenys neskelbtini), išrašo duomenis, matyti, kad Bendrovė turėjo vykdyti įsipareigojimus VMI, tačiau Bendrovė pirmenybę teikė atsiskaitymams su kitais kreditoriais, o ne VMI, o būtent, matyti, kad pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytą eiliškumą atlikti mokėjimų pervedimai tiekėjams už prekes ir paslaugas: UAB „Tele2“ – 2021-12-30 – 417,24 Eur, 2022-02-02 - 605,68 Eur, 2022-05-02 - 672,77 Eur; V. T. – 2021-12-10 - 1885 Eur, 2021-12-30 – 1760 Eur, 2022-02-02 - 1435 Eur, 2022-03-02 – 950 Eur, 2022-04-01 – 520 Eur, 2022-05-02 – 731 Eur, 2022-06-01 – 1217 Eur; E. Š. – 2021-12-10 - 1445 Eur, 2021-12-30 - 1378,50 Eur, 2022-02-02 - 1310 Eur, 2022-03-02 - 1075 Eur, 2022-03-31 – 1075 Eur, R. S. – 2021-12-11 – 300 Eur, 2022-02-02 – 1355 Eur, 2022-03-31 – 680 Eur; S. V. – 2021-12-10 – 622 Eur, 2021-12-31 – 400 Eur.

Teismas pažymi, kad pagal CK 6.930¹ straipsnio 1 dalį nepakanka nustatyti vien to, kad skolininkas neturi pakankamai pajamų atsiskaitymams su visais kreditoriais, bet būtina nustatyti ir tai, jog vykdant atsiskaitymus buvo pažeistas kreditorių eiliškumas. Nors teismo posėdžio metu A. O. aiškino, kad dėjo visas pastangas užtikrinti įmonės veiklos tęstinumą, saugojo įmonę, stengėsi vykdyti veiklą, užsidirbti, visus mokėjimus atliko įmonės veiklai užtikrinti, prašė išdėstyti mokestinę nepriemoką, tačiau iš minėtos banko sąskaitos išrašo matyti, kad Bendrovė, negalėdama padengti visų savo turtinių įsipareigojimų VMI, nuo 2021-11-01 iki 2022-09-30 atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais, kurie pagal atsiskaitymo eilę yra žemiau nei VMI. Iš teisinio reguliavimo akivaizdu, kad CK 6.930¹ straipsnyje nustatyta privaloma mokėjimų eiliškumo tvarka yra skirta bendrovėms, patiriančioms laikinų finansinių sunkumų – neturinčioms pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Taip pat CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintu reguliavimu siekiama užtikrinti finansinę drausmę ir apsaugoti pirmesnėje eilėje esančių kreditorių teisę lėšas gauti anksčiau už paskesnėje eilėje esančius kreditorius (Vilniaus apygardos teismo nutartis byloje Nr. AN2-205-312/2022). Pažymėtina ir tai, kad pirmąja ir antrąja eile tenkinami tokie kreditorių reikalavimai, kurie kildinami iš sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, išlaikymo prievolės, darbo ir autorinių sutarčių, kurie yra perėję jų pagrįstumo kontrolę ir dėl jų yra priimtas atitinkamas ginčą išnagrinėjusio subjekto sprendimas (2020-11-26 Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis byloje Nr. e3K-3-319-969/2020). Visa tai rodo, kad A. O. mokėjimus atliko savo rizika ir kaip vadovas turėjo suprasti bei įvertinti, jog dėl to jam gresia atsakomybė. Atsižvelgus į aptartų aplinkybių visumą, teismas konstatuoja, jog išdėstyti ir teismo ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad buvo pažeistos CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatos, todėl A. O. veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, sudėtį.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje už jame numatyto nusižengimo padarymą numatyta bauda nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

Administracinės nuobaudos paskirtis yra ne tik nubausti nusižengimą padariusį asmenį, bet ir atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų (ANK 22 straipsnis). Administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė skiriama pagal ANK specialiosios dalies straipsnį. Skiriant administracinę nuobaudą, atsižvelgtina į padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę bei į ANK 35 ir 36 straipsniuose nustatytas atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

A. O. atsakomybę lengvina tai, kad jis iš esmės pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir dėl jo gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Atsižvelgiant į bendrąsias administracinių nuobaudų skyrimo taisykles, pažeidimo pobūdį ir pavojingumą, taip pat pažeidėjo asmenybę – baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti A. O. už padarytą administracinį nusižengimą skiriant straipsnio sankcijoje numatytą minimalią administracinę nuobaudą – 1400 Eur dydžio baudą. Teismo nuomone, byloje nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 627-637 straipsniais, teismas

nutaria:

Pripažinti A. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 1 400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 dienų, skaičiuojant nuo nutarimo išsiuntimo ar išdavimo dienos, gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Telšių apylinkės teismą.