Kauno apylinkės teismo sprendimas

2020-03-10 · Civilinė byla Nr. e2YT-680-615/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-03-10
Bylos Nr.
e2YT-680-615/2020
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-18634-2019-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Mindaugas Plučas
Pareiškėjas
A. K.
Suinteresuotas asmuo
R. K., valstybės įmonė Turto bankas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-680-615/2020Teisminio proceso Nr. 2-69-3-18634-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1.; 3.4.5.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 10 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Mindaugas Plučas,

skelbimu specialiame interneto tinklalapyje informavęs dalyvaujančius byloje asmenis apie teismo posėdžio vietą ir laiką, nekviečiant dalyvaujančių byloje asmenų į teismo posėdį ir jiems teismo posėdyje nedalyvaujant, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. K. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys R. K., valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. K. priėmė palikimą atsiradusį po sutuoktinės G. K. mirties faktiškai pradėdamas jį valdyti. Pareiškėjas patikslintame pareiškime nurodė:

1.1. Pareiškėjo ir suinteresuoto asmens R. K. motina G. K. mirė (duomenys neskelbtini), o tėvas V. K. mirė (duomenys neskelbtini). Tėvai bendrosios jungtinės nuosavybės teise buvo įsigiję butą (kambarį) su bendro naudojimo patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Butas Nekilnojamojo turto registre buvo registruotas tėvo vardu. Nei tėvas, nei pareiškėjas su broliu po mamos mirties į notarą nesikreipėme, paveldėjimo byla užvesta nebuvo.

1.2. Nors po G. K. mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta, tačiau V. K. sutuoktinei priklausančią turto dalį faktiškai pradėjo valdyti kaip savo, juo rūpintis kaip savu asmeniniu turtu, liko gyventi kur ir gyveno kartu su žmona, mokėjo mokesčius, atlikinėjo smulkų remontą. Po sutuoktinės mirties likę jos asmeniniai daiktai: vestuvinis žiedas, baldai, namų apyvokos reikmenys, visus šiuos daiktus jis priėmė, jais naudojosi kaip savais taigi savo faktiniais veiksmais priėmė sutuoktinės palikimą.

1.3. Mirus V. K. jam priklausančią turto dalį pagal 2007 m. rugpjūčio 23 d. testamentą paveldėjo pareiškėjas. Tvarkant paveldėjimo dokumentus paaiškėjo aukščiau nurodytos aplinkybės dėl faktinio paveldėjimo priėmimo po G. K. mirties.

1.4. Gavus iš notaro informaciją paaiškėjo, kad po G. K. mirties dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo kreipėsi Lietuvos Respublika , atstovaujama VĮ Turto bankas, tačiau paveldėjimo teisės liudijimas dar neišduotas.

2. Suinteresuotam asmeniui R. K. procesiniai dokumentai įteikti CPK 130 straipsnyje nustatyta tvarka – viešo paskelbimo būdu. Atsiliepimo suinteresuotas asmuo teismo nustatytu terminu nepateikė.

3. Suinteresuotam asmeniui VĮ Turto bankui procesiniai dokumentai įteikti CPK 175¹ straipsnio 10 dalyje nustatyta tvarka – per EPP. Atsiliepimo suinteresuotas asmuo teismo nustatytu terminu nepateikė.

4. Civilinė byla dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo yra nagrinėjama Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXIV skyriuje nustatyta tvarka (CPK 443 straipsnio 5 dalis), į teismo posėdį dalyvaujančių byloje asmenų nekviečiant ir jame nedalyvaujant (CPK 153 straipsnio 2 dalis). Apie rašytinį procesą dalyvaujantiems byloje asmenims buvo pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka – apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį skelbiant specialiame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki teismo posėdžio dienos (CPK 153 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

5. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Nuostata, kad, tik esant išvardytų sąlygų visetui, galima nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, nuosekliai atsispindi kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-669/2013; 2012 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2012; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje pagal Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2009).

6. Įstatymas numato du savarankiškus paveldėjimo priėmimo būdus, vienas iš kurių – palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnio 1 dalis nurodo, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą.

7. Pagal CK 5.50 straipsnio nuostatą įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad ne bet koks konkretaus daikto paėmimas ar net naudojimasis juo laikomas palikimo priėmimu. Paprastai palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, patalynės, asmeninių daiktų, dokumentų, laiškų, nuotraukų, šeimos suvenyrų ir relikvijų paėmimas kitų įpėdinių sutikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2008; kt.). Tačiau jeigu tokių daiktų paėmimas kartu su kitomis byloje nustatytomis reikšmingomis aplinkybėmis patvirtina, kad buvo aktyviai siekiama įgyvendinti palikimo priėmimo teises, tai gali būti pakankamas pagrindas palikimo priėmimui, pradėjus faktiškai valdyti turtą, konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015; 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

8. Iš pareiškėjo pareiškime nurodytų aplinkybių ir prie pareiškimo pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad G. K. ir V. K. buvo sutuoktiniai. Pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo R. K. yra G. K. ir V. K. vaikai. G. K. mirė (duomenys neskelbtini). V. K. po sutuoktinės mirties į notarą dėl paveldėjimo bylos užvedimo ir palikimo priėmimo nesikreipė. Nekilnojamo turto registre V. K. vardu yra įregistruotas nekilnojamasis turtas butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini)), kuris buvo įgytas santuokos metu. Po sutuoktinės mirties V. K., kaip nurodo pareiškėjas, naudojosi turtu kaip savu, darė einamąjį remontą, mokėjo mokesčius už komunalines paslaugas. V. K. mirė (duomenys neskelbtini). Palikėjas V. K. pagal 2007 m. rugpjūčio 23 d. testamentą turtą paliko pareiškėjui. Pareiškėjui 2019 m. birželio 7 d. išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal testamentą į ½ dalį buto su bendrojo naudojimo patalpomis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini)). Dėl likusios ½ dalies minėto buto išduotas 2019 m. gegužės 14 d. nuosavybės teisės liudijimas Nr. MS-2233 dėl nuosavybės priklausymo G. K..

9. Įvertinus visus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, jog G. K., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė V. K., miręs (duomenys neskelbtini), pradėdamas faktiškai paveldimą turtą valdyti kaip savą (CPK 177, 178, 185 straipsniai). Kadangi palikimo neleidžiama priimti iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, o įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, tai pareiškėjo pareiškimas tenkintinas – nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad V. K. faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą, priėmė palikimą po savo sutuoktinės G. K. (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 177, 178, 185 straipsniai, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

10. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu ir 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po G. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), jos palikimą priėmė sutuoktinis V. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Mindaugas Plučas