- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-13
- Bylos Nr.
- eA-203-822/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00625-2018-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Ramutė Ruškytė, Rytis Krasauskas
- Pareiškėjas
- "Vox optima"
- Atsakovas
- Narkotikų, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, Narkotikų tabako ir alkoholio kontrolės departamentas Vox optima
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ramutės Ruškytės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vox optima“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vox optima“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Vox optima“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) 2018 m. vasario 19 d. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2017 m. spalio 19 d. nutarimą taikyti ekonomines sankcijas už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus Nr. ATK2-106/17 (toliau – ir Nutarimas).
2. Pareiškėjas paaiškino, kad ginčijamu Nutarimu jam skirta bauda – 361 Eur už Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimą, t. y. už tai, kad Bendrovei priklausančiame bare, esančiame (duomenys neskelbtini), 2017 m. birželio 28 d. apie 00.30 val. pirkėjas A. B. įsigijo vieną neatidarytą butelį alaus ir išsinešė jį iš baro patalpų. Pareiškėjo nuomone, pažeidimas jo atžvilgiu konstatuotas nepagrįstai, išsamiai ir visapusiškai neįvertinus faktinių aplinkybių, o Nutarimas priimtas praleidus terminą baudai skirti.
3. Pareiškėjas teigė, kad nagrinėjamu atveju buvo praleistas Įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas naikinamasis 2 mėnesių terminas. Šis terminas skaičiuotinas vėliausiai nuo 2017 m. liepos 7 d., kai surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl administracinės atsakomybės taikymo barmenei G. B. už Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimą. Tyrimą pradėjo ir visą reikšmingą informaciją surinko policija, t. y. kompetentinga ir įgaliota institucija, o policijos surinktos medžiagos perdavimas Departamentui negali būti pagrindu šį terminą skaičiuoti iš naujo.
4. Pareiškėjo įsitikinimu, atsakovas nepagrįstai barmenės G. B. piktavališkus ir prieš Bendrovę nukreiptus veiksmus sutapatino su Bendrovės veiksmais, netyrė barmenės veiksmų ir kaltės, neanalizavo jai suteiktų įgaliojimų. Iš ginčo aplinkybių akivaizdu, kad barmenė veikė ultra vires (viršydama suteiktus įgaliojimus) ir prieš Bendrovės interesus, todėl nėra jokio pagrindo atsakomybę taikyti Bendrovei. Pareiškėjas akcentavo jau anksčiau pateikęs įrodymus atsakovui, patvirtinančius jo rūpestingumą ir griežtą darbuotojų kontrolę, turinčius užtikrinti Įstatymo nuostatų laikymąsi, be kita ko, priėmęs kelis įsakymus dėl darbo tvarkos ir alkoholinių gėrimų prekybos, nuolat organizuojantis darbuotojų susirinkimus. Pareiškėjas, vadovaudamasis teismų praktika, pažymėjo, kad ekonominės sankcijos už Įstatymo pažeidimus siejamos su administracine atsakomybe ir pagal savo prigimtį prilygintinos nuobaudomis už administracinius teisės pažeidimus, o administracinių teisės pažeidimų bylose turi būti laikomasi tų pačių pagrindinių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese; juridinio asmens kaltė nėra tapati fizinio asmens kaltei ir negali būti savaime perkeliama juridiniam asmeniui.
5. Pareiškėjas tvirtino, jog jis laikosi Įstatymo reikalavimų ir deda visas įmanomas pastangas, kad Įstatymas nebūtų pažeistas darbuotojų veiksmais. Bendrovė visus darbuotojus (įskaitant G. B.) buvo pasirašytinai supažindinusi su Įstatymo reikalavimais bei įpareigojusi jų laikytis. Bare gerai matomose vietose iškabinti aiškūs informaciniai pranešimai, kuriais pirkėjai informuojami apie pareigą nuo 22 val. ik 8 val. įsigytą alkoholį vartoti tik vietoje. Bendrovė nuolat organizuoja neoficialius susirinkimus ir pasitarimus su darbuotojais, kurių metu primenami ir aiškinami Įstatymo reikalavimai.
6. Pareiškėjas manė, kad atsakovas, priimdamas Nutarimą, turėjo konstatuoti pareiškėjo kaltę, tačiau to nepadarė. Atsakovas išvis nenustatinėjo pareiškėjo kaltės ir tai yra savarankiškas pagrindas panaikinti Nutarimą.
Atsiliepimas
7. Atsakovas Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
8. Atsakovo įsitikinimu, jis Nutarimą priėmė nepažeisdamas Įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų terminų, kadangi ekonominė sankcija už Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimą pareiškėjui skirta pagal Departamento 2017 m. rugsėjo 13 d. protokolą Nr. ATK2-131 (toliau – ir Protokolas), kuris surašytas remiantis 2017 m. liepos 14 d. ir 2017 m. rugsėjo 5 d. iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato (toliau – ir Komisariatas) gauta medžiaga. 2 mėnesių terminas skaičiuotinas nuo Protokolo, kuriame nurodytas faktinis ir teisinis Įstatymo pažeidimo pagrindas, priėmimo, kai pareiškėjui aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad jis pardavė alkoholinius gėrimus, neužtikrindamas jų vartojimo vietoje. Atsakovas teigė išsamią informaciją apie tikėtiną pažeidimą gavęs tik 2017 m. rugsėjo 5 d. Pažymėjo, kad Įstatymo 35 straipsnio 2 dalies nuostatos dėl pažeidimo nustatymo dienos yra skirtos bylą nagrinėjančiai institucijai, šiuo atveju – Departamentui.
Atsiliepimas
9. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad samdoma darbuotoja veikė ne jo interesais, kadangi darbuotoja darbo santykiais yra susijusi su pareiškėju, pažeidimo padarymo metu veikė jo vardu ir interesais. Atsakovas tokią poziciją grindė teismų praktika, kurioje, be kita ko, pažymėta, jog darbuotojų veiksmai (paslaugų suteikimas) Įstatymo požiūriu laikytini paties ūkio subjekto veiksmais; pareiškėjo kaltė ekonominės sankcijos taikymo aspektu sutampa su pareiškėjo darbuotojos kalte. Atsakovo nuomone, pareiškėjas pateikė subjektyvų ginčo aplinkybių ir faktų vertinimą, kadangi nustatytas pažeidimo aplinkybes ir įrodymus traktuoja kaip pažeidimo sudėties eliminavimo elementus. Pastebėta, kad pareiškėjas neginčijo fakto, jog barmenės parduoti alkoholiniai gėrimai buvo ne vartojami vietoje, o išsinešti gamykliniu būdu uždarytose tarose.
II.
10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gegužės 25 d. sprendimu atmetė pareiškėjo UAB „Vox optima“ skundą.
11. Teismas nustatė, kad Komisariatas 2017 m. liepos 14 d. raštu perdavė atsakovui su pareiškėjo galbūt padarytu administraciniu nusižengimu susijusius dokumentus, tam, kad atsakovas, objektyviai įvertinęs padarytą nusižengimą, pritaikytų pareiškėjui ekonominę sankciją. Išnagrinėjęs pateiktus dokumentus, atsakovas kreipėsi į Komisariatą dėl papildomos informacijos ir dokumentų kopijų pateikimo. Prašoma informacija atsakovui pateikta 2017 m. rugsėjo 9 d. raštu.
12. Departamentas 2017 m. rugsėjo 13 d. surašė protokolą Nr. ATK2-131, kuriame užfiksavo, kad 2017 m. birželio 28 d. apie 00.30 val. pareiškėjo bare dirbanti pardavėja, veikdama pareiškėjo vardu ir interesais, už 1,30 Eur pardavė A. B. vieną butelį alaus išsinešimui gamykliniu būdu uždarytoje pakuotėje, o A. B. šį gėrimą išsinešė iš baro patalpų. Tokiu būdu pareiškėjas pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punktą – prekiavo alkoholiniais gėrimais išsinešimui nuo 22.00 val. iki 8.00 val.
13. 2017 m. rugsėjo 14 d. raštu Nr. S-2598(3) atsakovas informavo pareiškėją apie nustatytą pažeidimą bei pranešė apie Įstatymo pažeidimo bylos nagrinėjimo datą ir laiką, pasiūlydamas pateikti rašytinius paaiškinimus dėl padaryto pažeidimo aplinkybių.
14. 2017 m. spalio 19 d. atsakovas priėmė ginčijamą Nutarimą, kuriame konstatavo, kad pareiškėjas jam priklausančiame bare, esančiame (duomenys neskelbtini), nuo 22.00 val. iki 8.00 val. prekiavo alkoholiniais gėrimais gamykliniu būdu uždarytoje pakuotėje, neužtikrindamas, kad parduodami alkoholiniai gėrimai būtų vartojami viešojo maitinimo vietoje, t. y. pareiškėjas prekiauja alkoholiniais gėrimais išsinešimui, ir tokiu būdu pažeidė Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punktą. Už nustatytą pažeidimą pareiškėjui skirta 361 Eur bauda.
15. Teismas apžvelgė ginčui aktualų teisinį reglamentavimą. Pastebėjo, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad G. B. 2017 m. birželio 28 d. apie 00.30 val. Bendrovei priklausančiose patalpose pardavė A. B. vieną butelį alaus gamykliniu būdu uždarytoje pakuotėje, kurį pirkėjas netrukdomas išsinešė iš bendrovės patalpų, taip pat kad alkoholinį gėrimą neleistinu laiku pardavusi G. B. yra Bendrovės darbuotoja, kuri pažeidimo padarymo metu atliko savo darbo funkcijas. Taigi, alkoholinis gėrimas buvo parduotas Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nustatytu laiku, kai prekyba alkoholiniais gėrimais yra draudžiama, šis gėrimas pateiktas pirkėjui gamykliniu būdu uždarytoje pakuotėje, leidžiant išsinešti jį iš patalpų, o minėtus veiksmus atliko savo darbo funkcijas atliekanti pareiškėjo darbuotoja, t. y. subjektas, veikiantis pareiškėjo vardu ir interesais. Taigi, atsakovas Nutarime pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punktą. Teismo vertinimu, šios išvados nepaneigia nei pareiškėjo teiginys, jog jis ėmėsi priemonių tam, kad darbuotojai nepažeistų Įstatymo reikalavimų, kadangi nagrinėjamu atveju šios priemonės neatitiko efektyvumo kriterijaus ir neužtikrino minėtų imperatyvių nuostatų laikymosi, nei teiginys, kad atsakovas privalėjo įrodyti pareiškėjo kaltę, nes Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte numatyti pažeidimai pagal savo pobūdį yra formalios sudėties ir padarius tokius pažeidimus pareiškėjo, kaip ir jo darbuotojo, kaltė yra suponuojama, nenurodant konkrečios jos išraiškos.
16. Teismas pažymėjo, kad, vadovaujantis teismų praktika, Įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje nustatytas 2 mėnesių terminas, per kurį Įstatymo pažeidimo bylą nagrinėjanti institucija turi paskirti baudą įstatymo nuostatas pažeidusiam subjektui, nėra naikinamasis ir gali būti teismo atnaujinamas. Kita vertus, pareiškėjas nepagrįstai tvirtina, kad Nutarimas priimtas pažeidus pastarąjį terminą. Įstatymo nuostata dėl pažeidimo padarymo dienos yra skirta bylą nagrinėjančiai institucijai, todėl siekiant įvertinti, ar pareiškėjui pritaikyta ekonominė sankcija buvo paskirta nepraleidus termino, būtina nustatyti momentą, kai pažeidimą nagrinėjanti institucija – Departamentas – konstatavo pažeidimo padarymo faktą. Teismas, išanalizavęs Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 609 straipsnio 1 dalies nuostatas, priėjo prie išvados, kad institucija, nustačiusi Įstatymo nuostatų pažeidimą, surašo protokolą, kurio pagrindu yra vykdomas pažeidimo bylos nagrinėjimas, todėl atsakovas Protokolo surašymo dieną pagrįstai laikė pažeidimo nustatymo diena. Nagrinėjamu atveju galutinė informacija dėl pareiškėjo padaryto pažeidimo Departamentui pateikta Komisariato 2017 m. rugsėjo 5 d. raštu, Protokolas surašytas 2017 m. rugsėjo 13 d., o Nutarimas priimtas 2017 m. spalio 19 d. Taigi, Nutarimas priimtas nepraleidus Įstatyme įtvirtinto 2 mėnesių termino.
17. Teismas nusprendė, kad Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepraleidus Įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino, todėl nėra pagrindo jį panaikinti.
III.
18. Pareiškėjas UAB „Vox optima“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo skundą.
19. Pareiškėjas iš esmės pakartoja skunde išdėstytus argumentus, kad Įsakymas priimtas praleidus Įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą terminą, kad pažeidimas padarytas dėl barmenės savavališkų, tyčinių veiksmų, nukreiptų prieš pareiškėją, kad fizinio asmens atsakomybė buvo nepagrįstai sutapatinta su juridinio asmens atsakomybe, taip pat kad šiuo atveju nebuvo analizuojama pareiškėjo kaltė. Mano, jog teismas netinkamai išnagrinėjo jo argumentus, neįvertino Bendrovės veiksmų, kuriais siekiama užtikrinti Įstatymo reikalavimų laikymąsi. Pareiškėjo įsitikinimu, jo veiksmuose nėra jokių nerūpestingumo požymių., buvo panaudotos visos galimos darbuotojų elgesio kontrolės teisinės priemonės.
Atsiliepimas
20. Atsakovas Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
21. Atsakovas pakartoja atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus. Mano, kad teismas objektyviai įvertino byloje esančią medžiagą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, o apeliaciniame skunde nepateikiami jokie nauji argumentai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
22. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjui skirtos sankcijos už prekybą alkoholiniais gėrimais laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 8.00 val., kai alkoholinis gėrimas parduotas neatidarytoje pakuotėje ir išsineštas iš baro, teisėtumo ir pagrįstumo.
23. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.
24. Teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).
25. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis dėl pareiškėjo nusiskundimų, teismas atliko byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo nurodytus pažeidimus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, kad Nutarimas priimtas nepraleidus Įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto termino, o Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punktą pažeidimas pareiškėjo atžvilgiu konstatuotas pagrįstai. Apeliaciniame skunde pareiškėjas pakartoja skundo argumentus, tvirtindamas, kad teismas juos išnagrinėjo netinkamai. Teisėjų kolegija, byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, ir sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, pripažįsta tikslinga tik papildyti skundžiamo teismo sprendimo motyvus, atsakydama į apeliacinio skundo argumentus.
26. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad alkoholio produktai yra priskiriami specialiems gaminiams, kurių apskaitai, gamybai, įvežimui, importui, eksportui, prekybai ir vartojimui pagal Alkoholio kontrolės įstatymą ir kitus įstatymus bei teisės aktus yra taikomas ypatingas valstybinio reglamentavimo režimas, o toks ypatingas valstybinio reglamentavimo režimas, inter alia (be kita ko, įskaitant) tai, kad didmeninė bei mažmeninė prekyba alkoholio produktais yra licencijuojama veikla, taip pat tai, kad už šio ypatingo valstybinio reglamentavimo režimo pažeidimus gali ir turi būti nustatytos sankcijos, yra pagrįstas, konstituciškai pateisinamas dalykas dėl inter alia visiems žinomų neigiamų padarinių, kuriuos žmonių sveikatai, viešajai tvarkai ir visuomenės narių saugumui, kitoms teisės saugomoms ir ginamoms vertybėms gali sukelti alkoholio vartojimas (2008 m. sausio 21 d. nutarimas). Šie neigiami padariniai (be kita ko, tai, kad dėl nekontroliuojamo ar nepakankamai kontroliuojamo alkoholio produktų pardavimo gyventojams vis daugėja socialinės patologijos reiškinių) buvo ne kartą konstatuoti Konstitucinio Teismo aktuose, pavyzdžiui, jo 1997 m. vasario 13 d., 1998 m. liepos 9 d., 2004 m. sausio 26 d. nutarimuose.
27. Alkoholio kontrolės įstatymo tikslas – mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui, nustatyti teisės gaminti, parduoti, įvežti, importuoti ir eksportuoti šiame Įstatyme reglamentuojamus alkoholio produktus suteikimo ūkio subjektams teisinius pagrindus (1 str. 1 d.). Įgyvendindamas nurodytus tikslus, įstatymų leidėjas Įstatymo 18 straipsnyje (2013 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XII-264 redakcija) reglamentavo prekybos alkoholiniais gėrimais mažmeninės prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse tvarką. Kaip viena iš alkoholio prieinamumo ribojimo priemonių, Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nustatytas draudimas prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 22 iki 8 valandos viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais. Šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ar alkoholiniams gėrimams, parduodamiems atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje. Taigi, šia išimtimi galima pasinaudoti tik kai yra tenkinamos dvi kumuliatyvos, t. y. kartu egzistuojančios sąlygos: gėrimai parduodami atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-351/2013, 2015 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1129-858/2015). Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad alkoholinis gėrimas, kurį pirkėjas A. B. įsigijo pareiškėjui priklausančiame bare 2017 m. birželio 28 d. apie 00.30 val., buvo parduotas neatidarytoje pakuotėje ir išsineštas iš baro patalpų, taigi ginčo pardavimas neatitinka nė vienos iš anksčiau minėtų sąlygų.
28. Dėl pareiškėjo pabrėžiamų teiginių, kad ginčo pardavimas buvo atliktas ne jo vardu ir interesais, o pardavėjai G. B. tyčia ir piktavališkai viršijant jai suteiktus įgaliojimus, veikiant prieš pareiškėją, taip pat kad pareiškėjas ėmėsi visų įmanomų priemonių siekiant užtikrinti Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte įtvirtinto draudimo laikymąsi, teisėjų kolegija akcentuoja, kad ūkio subjektas yra atsakingas už atitinkamų teisės aktų laikymąsi prekybos vietoje, kurioje jis vykdo savo ekonominę veiklą, jo teisinė atsakomybė nėra atskiriama arba kokiu nors būdu atribojama nuo jo darbuotojų veiksmų, kurie yra (buvo) atliekami prekybos vietoje, o tai reiškia, kad ūkio subjekto darbuotojų veiksmai Įstatymo požiūriu laikytini paties šio ūkio subjekto (pareiškėjo) veiksmais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-351/2013, 2019 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1906-822/2019). Alkoholiu prekiaujantis ūkio subjektas yra licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turėtojas ir yra atsakingas už tai, kad ši prekyba vyktų nepažeidžiant Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimų. Taigi ūkio subjektas, kaip prekybos alkoholiniais gėrimais licencijos turėtojas, turi pareigą imtis visų būtinų teisinių, organizacinių (administracinių) priemonių tam, kad nebūtų pažeisti Įstatymo reikalavimai. Tokios priemonės turi būti efektyvios, kad užtikrintų Įstatyme nustatytų imperatyvų laikymąsi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-500-525/2017, 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1151-415/2019).
29. Šiuo atveju pareiškėjas nepateikė jokių argumentų ar įrodymų, patvirtinančių, kad G. B. ginčo pardavimą įvykdė veikdama ne jo vardu ir interesais (pvz., jog už parduotą alkoholinį gėrimą pinigai atiteko ne pareiškėjui), kad pardavėja turėjo pagrindą pareiškėjo atžvilgiu elgtis piktavališkai ir sąmoningai siekė sankcijų jam taikymo, ar pan. Pareiškėjo teiginius, kad jis ėmėsi aktyvių priemonių Įstatymo reikalavimų laikymuisi užtikrinti, paneigia faktas, kad pirkėjui parduotas alkoholinis gėrimas buvo ne tik išsineštas iš baro patalpų, bet ir perduotas pirkėjui neatidarytoje pakuotėje, nors tai priklausė išimtinai nuo pareiškėjo darbuotojų veiksmų ir jis nenurodė jokių kliūčių atidaryti alkoholinio gėrimo pakuotę. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, kad pareiškėjo pasirinktos priemonės neatitiko efektyvumo kriterijaus ir neužtikrino minėtų imperatyvių nuostatų laikymosi, o pareiškėjo argumentai šiuo aspektu atmestini.
30. Nagrinėjant pareiškėjo argumentus dėl naikinamojo dviejų mėnesių termino praleidimo pažymėtina, jog, pagal Įstatymo 35 straipsnio 2 dalį, šio Įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nurodytos institucijos bylas nagrinėja ir baudas skiria ne vėliau kaip per du mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos; baudos gali būti skiriamos ne vėliau kaip per 3 metus nuo pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam pažeidimui – per 3 metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Įstatymo 35 straipsnyje nustatyti bylų nagrinėjimo terminai ir jų tarpusavio sąsaja leidžia spręsti, kad naikinamąjį pobūdį turi šioje teisės normoje nurodytas 3 metų, o ne dviejų mėnesių terminas. Tai reiškia, kad, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, jeigu dėl tam tikrų teismo pripažintų svarbiomis priežasčių paminėtas dviejų mėnesių terminas buvo praleistas, tai nebūtų besąlyginė vada priimtą nutarimą pripažinti neteisėtu ir jį panaikinti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-581-822/2015 (mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais), atsižvelgiant į tai, kad ankstesnėje Įstatymo redakcijoje buvo įtvirtintas vieno mėnesio terminas), 2019 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-37-261/2019). Aiškinant Įstatymo 35 straipsnio 2 dalies nuostatas atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog nuostata dėl pažeidimo nustatymo dienos yra skirta bylą nagrinėjančiai institucijai. Vadinasi, aptariamas dviejų mėnesių terminas pradedamas skaičiuoti tik šiai institucijai nustačius pažeidimo padarymo faktą (gavus patikimą ir teisės aktų nustatytu būdu įformintą informaciją apie galbūt padarytą Įstatymo pažeidimą) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-754-525/2019). LVAT tokio pobūdžio bylose ne kartą nurodė, kad Įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto termino pradžios skaičiavimo momentas (pažeidimo nustatymo diena) yra protokolo dėl padaryto pažeidimo surašymo diena (žr., 2014 m. balandžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-964/2014, 2015 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1308-261/2015, 2017 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-276-556/2017, 2019 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-56-629/2019).
31. Ginčo atveju atsakovas 2017 m. liepos 21 d. gavo Komisariato 2017 m. liepos 14 d. raštą (b. l. 30), kartu su kuriuo pateikiami duomenys apie 2017 m. liepos 7 d. užfiksuotą administracinį nusižengimą. Atsakovas, siekdamas surinkti visapusišką informaciją apie bare vykdytos alkoholinių gėrimų prekybos aplinkybes, kreipėsi į Komisariatą, prašydamas patikslinti informaciją, be kita ko, apie įvykdytą kontrolinį pirkimą, kurio metu bare įsigyti alaus buteliai ir sidro skardinės nebuvo atidaryti (rašto data nenurodyta, b. l. 44). Komisariatas 2017 m. rugsėjo 7 d. raštu (b. l. 45, 46) pateikė atsakovui prašomą informaciją, paaiškindamas, kad nėra galimybės išimti bare įrengto kasos aparato kontrolinės kasos juostos kvitus, kad kontrolinis pirkimas atliktas nesilaikant teisės aktų reikalavimų bei kad A. B. sulaikytas už baro patalpų, jis alkoholinius gėrimus išsinešė iš baro. Atsakovas 2017 m. rugsėjo 13 d. protokole Nr. ATK2-131 užfiksavo numanomo Įstatymo pažeidimo aplinkybes (b. l. 28–29). Atsakovas 2017 m. rugsėjo 14 d. raštu informavo pareiškėją apie nustatytą numanomą pažeidimą ir pasiūlė iki 2017 m. spalio 17 d. pateikti rašytinį paaiškinimą dėl padaryto pažeidimo, pranešė apie 2017 m. spalio 19 d. įvyksiantį padaryto pažeidimo bylos nagrinėjimą (b. l. 26–27). Pareiškėjas pateikė Departamentui 2017 m. spalio 17 d. paaiškinimus (b. l. 47–48). 2017 m. spalio 19 d. posėdyje išnagrinėtas Bendrovės padarytas pažeidimas (posėdžio protokolas Nr. ATK2-106/17, b. l. 57). Atsakovas ginčijamą Nutarimą priėmė 2017 m. spalio 19 d. (b. l. 51–55).
32. Teisėjų kolegija pažymi, kad Komisariato atlikti veiksmai nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste vertintini kaip atskiri procesiniai veiksmai, nesudarantys pagrindo daryti išvadą, kad Komisariato atsakovui pateikta informacija pati savaime suponuoja pažeidimo fakto konstatavimą. Tam, kad būtų konstatuotas Įstatymo pažeidimas, Departamentui nustatyta kompetencija įvertinti visą turimą informaciją, įskaitant gautą iš policijos, nustatyti pažeidimą, o pažeidimo faktą įforminti protokolu, taip užbaigiant pažeidimo tyrimo etapą. Pastebėtina, kad pareiškėjas neįvardijo jokių aplinkybių, sudarančių pagrindą manyti, jog atsakovas vilkino priimti Protokolą. Nutarimas buvo priimtas 2017 m. spalio 19 d., t. y. nesuėjus dviejų mėnesių terminui nuo pažeidimo nustatymo dienos (Protokolo priėmimo 2017 m. rugsėjo 13 d.), taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo teiginius apie praleistą terminą baudai skirti.
33. Teisėjų kolegija, išanalizavusi Nutarimo turinį, sprendžia, kad ginčijamame administraciniame akte aiškiai išdėstytos nustatyto pažeidimo faktinės aplinkybės, jas susiejant su konkrečiomis teisės normomis, kurių aiškinimas ir taikymas atskleidžiamas per išsamiai aptartą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, taip pat pateikiami pareiškėjo paaiškinimuose išdėstytų argumentų (iš esmės sutampančių su skundo ir apeliacinio skundo argumentais) atmetimo motyvai. Be to, Nutarime aptariamos baudos dydžio apskaičiavimo taisyklės, pažymima, jog Bendrovės atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės nebuvo nustatytos. Pareiškėjui skirtos baudos dydis – 361 Eur – atitinka Įstatymo 34 straipsnio 3 dalyje numatyto baudos dydžio intervalo vidurkį. Teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad ginčijamas administracinis aktas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme keliamus reikalavimus, nėra pagrindo abejoti pareiškėjui skirtos ekonominės sankcijos proporcingumu. Taigi, pareiškėjo reikalavimas panaikinti Nutarimą pagrįstai pripažintas nepagrįstu.
34. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vox optima“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.