Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. gruodžio 1 d. sprendimu (b. l. 73–76) pareiškėjo skundą atmetė.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad vienas iš Įstatymo tikslų – mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, vadovavosi AKĮ 18 straipsnio 4 dalies 3 punktu ir 5 dalimi, 33 straipsnio 1 dalimi bei 34 straipsniu, taip pat Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 164 straipsniu.

Nustatė, kad Nutarimu UAB „Maxima LT“ skirta 1 000 Lt bauda už AKĮ 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto pažeidimą, pasireiškusį tuo, kad pareiškėjo parduotuvėje 2014 m. gegužės 21 d. įmonės kasininkė pardavė alkoholinį gėrimą nepilnamečiam asmeniui.

Rėmėsi AKĮ 35 straipsnio redakcija, galiojusia skundžiamo Nutarimo priėmimo metu, bei administracinių teismų praktika, kurioje konstatuota, kad Įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas yra naikinamasis, o jam pasibaigus procesas nebegali vykti – neišnagrinėjus bylos ir nepaskyrus baudos (ekonominės sankcijos) per įstatymu nustatytą terminą, ji negali būti skiriama. Pažymėjo, jog pagal AKĮ 35 straipsnio 2 dalį teisiškai reikšmingas faktas, nuo kurio pradedamas skaičiuoti vieno mėnesio terminas, per kurį institucija turi išnagrinėti bylą ir, esant pagrindui, skirti baudą, susietas su pažeidimo nustatymo diena. Sąvoka „pažeidimo nustatymo diena“ laikytina diena, kai kompetentinga taikyti AKĮ 34 ir 35 straipsnio nuostatas kontrolės institucija pagal turimą informaciją (medžiagą) galėjo ir turėjo suvokti, kad yra padarytas atitinkamas AKĮ pažeidimas. Pažeidimo nustatymo diena, tai yra momentas, kai institucija, įgaliota surašyti protokolą, nustato pakankamai duomenų, būtinų tokiam pažeidimui užfiksuoti bei kvalifikuoti. Pažymėjo, kad vėlesnėje administracinių teismų praktikoje šis teisės aiškinimas plėtojamas ir laikomasi taisyklės, kad Įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje nustatyti dvejopo pobūdžio terminai, kurių nustatymas vienoje teisės normoje suponuoja, kad jie negali būti supriešinti vienas su kitu ta prasme, kad vieno iš jų taikymas panaikintų galimybę taikyti kitą terminą. Todėl, jeigu dėl tam tikrų teismo pripažintų svarbiomis priežasčių paminėtas vieno mėnesio terminas buvo praleistas, tai nebūtų besąlyginė vada priimtą nutarimą pripažinti neteisėtu ir jį panaikinti. Antra vertus, aiškinant AKĮ 35 straipsnio 2 dalį, darytina išvada, kad nuostata dėl pažeidimo nustatymo dienos yra adresuota bylą nagrinėjančiai institucijai. Tai reiškia, kad tik šiai institucijai nustačius pažeidimo padarymo faktą (šiai institucijai gavus patikimą ir teisės aktų nustatytu būdu įformintą informaciją apie galbūt padarytą AKĮ pažeidimą), aptariamas vieno mėnesio terminas yra pradedamas skaičiuoti. Taip pat nurodė, kad naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad AKĮ 35 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto vieno mėnesio termino pradžios skaičiavimo momentas (pažeidimo nustatymo diena) yra protokolo dėl padaryto pažeidimo surašymo diena. Įvertinęs visa tai, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pagal AKĮ 35 straipsnio (redakcijos, galiojusios Nutarimo priėmimo metu) reglamentavimą yra akivaizdus ryšys tarp protokolo surašymo ir baudos skyrimo termino eigos pradžios, nes tiek pareiga surašyti protokolą atsiranda, tiek baudos skyrimo termino eiga prasideda nuo momento, kai nustatomas AKĮ pažeidimas. Remdamasis aptarta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pažeidimo nustatymo momentas siejamas su diena, kurią kontrolės institucija gauna patikimą ir teisės aktų nustatytu būdu įformintą informaciją apie galbūt padarytą AKĮ pažeidimą, t. y. tai momentas, kai institucija nustato pakankamai duomenų, būtinų tokiam pažeidimui užfiksuoti bei kvalifikuoti (apie pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimą kvalifikuojančias aplinkybes, traukiamą atsakomybėn asmenį, jo duomenis). Termino eigos pradžią nulemia ne kompetentingos institucijos subjektyvus suvokimas, kad padarytas pažeidimas, bet galėjimas ir turėjimas suvokti, kad atitinkamas subjektas pažeidė AKĮ, o šis momentas vertinamas pagal reikšmingų aplinkybių visumą (pirminės informacijos pilnumą, būtinumą rinkti papildomą informaciją, atlikti teisės aktų analizę).

Nurodė, jog nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Departamentas 2014 m. birželio 26 d. iš Policijos įstaigos gavo medžiagą ekonominės sankcijos taikymui, kurioje buvo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 18 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo S. D. pripažinta kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 164 straipsnio 3 dalyje, ir jai paskirta administracinė nuobauda už tai, kad 2014 m. gegužės 21 d. parduotuvėje „Maxima“, esančioje (duomenys neskelbtini), dirbdama kasoje, pardavė nepilnamečiam asmeniui alkoholinį gėrimą, 2014 m. gegužės 28 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas, surašytas S. D., policijos pareigūno 2014 m. gegužės 21 d. tarnybinis pranešimas, R. N., R. D., nepilnamečių K. M., D. O. rašytiniai paaiškinimai, S. D. 2014 m. gegužės 28 d. rašytinis paaiškinimas. Taip pat, kad Departamentas, gavęs minėtą medžiagą ekonominės sankcijos taikymui, 2014 m. liepos 1 d. raštu kreipėsi į pareiškėją, prašydamas iki 2014 m. liepos 10 d. pateikti įmonės parduotuvės kasos aparato (aparatų) kontrolines juostas, kurios buvo naudojamos atitinkamu laiku darbo vietose, kuriose dirbo S. D., be to, 2014 m. liepos 10 d. kreipėsi į Policijos įstaigą, prašydamas iki 2014 m. liepos 18 d. pateikti vaizdo stebėjimo sistemomis užfiksuotą pažeidimo vaizdo įrašą, kuris buvo pateiktas 2014 m. liepos 14 d. Pažymėjo, kad nurodytu terminu iš pareiškėjo negavęs pareikalautų duomenų, 2014 m. liepos 14 d. atsakovas pakartotinai kreipėsi į pareiškėją, prašydamas iki 2014 m. liepos 18 d. pateikti prašomus duomenis. Pareiškėjo raštas, kuriame jis pripažįsta, kad S. D., dirbdama bendrovės kasininke parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), pardavė alkoholinį gėrimą nepilnamečiui, atsakovui pateiktas 2014 m. liepos 15 d. Departamentas protokolą dėl pareiškėjo padaryto AKĮ pažeidimo surašė 2014 m. liepos 17 d., o Nutarimas priimtas 2014 m. liepos 31 d. Įvertinęs šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo padaryto AKĮ pažeidimo nustatymo diena laikytina 2014 m. liepos 17 d., t. y. protokolo surašymo diena, todėl Departamentas baudą pareiškėjui skirdamas 2014 m. liepos 31 d. Įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje numatyto bylos išnagrinėjimo ir ekonominės sankcijos taikymo termino nepažeidė.

Teismas kaip nepagrįstus atmetė pareiškėjo argumentus, kad pažeidimo nustatymo diena laikytina 2014 m. gegužės 28 d., kai Policijos įstaiga, atlikusi pažeidimo tyrimo veiksmus, surašė pareiškėjo darbuotojai administracinio teisės pažeidimo protokolą. Nurodė, jog pareiškėjas netinkamai aiškina AKĮ nuostatas ir pažymėjo, kad Įstatymo 35 straipsnio 2 dalis yra adresuota konkrečią bylą nagrinėjančiai ir baudą skiriančiai institucijai. Šiuo atveju Policijos įstaiga tyrė S. D. padarytą administracinį teisės pažeidimą, o baudos už AKĮ pažeidimą skyrimo klausimą perdavė spręsti kitai kompetentingai institucijai Departamentui, t. y. bylą dėl AKĮ pažeidimo nagrinėjo ir baudą pareiškėjui skyrė Departamentas, ne policija, todėl ir Įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje nustatytas terminas saisto būtent Departamentą. Pažymėjo, jog teisės aktai neįpareigoja policijos įstaigų visais atvejais nagrinėti ir skirti baudų įmonėms už AKĮ pažeidimus. Nurodė, kad 2014 m. gegužės 28 d., kurią Policijos įstaiga surašė pareiškėjo darbuotojai administracinio teisės pažeidimo protokolą, negali būti laikoma AKĮ pažeidimo nustatymo diena, nes šį procesinį veiksmą atliko ne atsakovas, administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas ne pareiškėjui (juridiniam asmeniui), o fiziniam asmeniui, be to, Policijos įstaiga administracinio teisės pažeidimo protokolą surašė dėl pažeidimo, kuris kvalifikuotas pagal ATPK 164 straipsnio 3 dalį, o atsakovas surašė protokolą dėl pažeidimo, kuris kvalifikuotas pagal AKĮ 18 straipsnio 4 dalies 3 punktą. Darė išvadą, jog administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo S. D. dieną atsakovui nebuvo žinoma ir negalėjo būti žinoma nei apie Įstatymo pažeidimo faktą, nei apie pažeidimą padariusį subjektą, todėl sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog jau 2014 m. gegužės 28 d. buvo nustatytas pareiškėjo padarytas pažeidimas, o tuo pačiu tądien neprasidėjo įstatymo numatyto vieno mėnesio termino eiga. Pažymėjo, kad analogiško teisės aiškinimo laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

Taip pat kaip nepagrįstus teismas atmetė ir pareiškėjo argumentus, kad AKĮ pažeidimo nustatymo diena turėtų būti laikoma 2014 m. birželio 26 d., kai Departamentas gavo Policijos įstaigos surinktą medžiagą. Pažymėjo, kad prieš skiriant ekonominę sankciją įmonei už AKĮ pažeidimą, be kita ko, turi būti surinkti pakankami duomenys apie įmonės padaryto pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimą kvalifikuojančias aplinkybes. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju Policijos įstaigos Departamentui pateikta medžiaga nebuvo pakankama nustatyti pareiškėjo padaryto pažeidimo aplinkybes, kadangi nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą S. D. neprisiminė alkoholinio gėrimo pardavimo nepilnamečiam asmeniui fakto, o galimas AKĮ pažeidimas pagal pateiktą medžiagą rėmėsi iš esmės tik nepilnamečių asmenų rašytiniais paaiškinimais, iš R. D. ir R. N. 2014 m. gegužės 28 d. rašytinių paaiškinimų matyti, kad jos tiesiogiai alkoholinio gėrimo pardavimo nepilnamečiam asmeniui nematė, Policijos įstaiga Departamentui užfiksuotos vaizdo medžiagos 2014 m. birželio 26 d. nepateikė, o teismo nutarimas S. D. administracinio teisės pažeidimo byloje nebuvo įsiteisėjęs, be to, jis negali turėti prejudicinės galios sprendžiant pareiškėjo atsakomybės klausimą. Galimo AKĮ pažeidimo nustatymui dar buvo reikalinga rinkti papildomą informaciją (vaizdo medžiagą, pardavimo faktą patvirtinančią kasos aparato kontrolinę juostą), dėl trūkstamos informacijos Departamentas operatyviai kreipėsi į pareiškėją, tačiau pats pareiškėjas Departamento prašomos informacijos nustatytu terminu nepateikė, o tai padarė tik 2014 m. liepos 15 d., pakartotinai įpareigotas tai padaryti, vaizdo įrašas Departamentui buvo pateiktas 2014 m. liepos 14 d., taigi Departamentas informaciją, pakankamą Įstatymo pažeidimo nustatymui, gavo anksčiausiai 2014 m. liepos 14 d. Pažymėjo, kad Departamentui dar buvo reikalingas laikas išnagrinėti gautą informaciją ir įforminti protokolą, todėl sprendė, jog 2014 m. liepos 17 d. (protokolo surašymo diena) ir yra ta diena, kada Departamentas galėjo ir turėjo suvokti pareiškėjo padarytą AKĮ pažeidimą ir jį reikiamai įforminti.

Pažymėjo, jog pareiškėjas padaryto AKĮ 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto pažeidimo neginčija, šio pažeidimo padarymą patvirtina byloje surinktų įrodymų visuma.

Apibendrindamas visa tai, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Departamentas tinkamai atliko įstatymu pavestą funkciją, neperžengė diskrecijos ribų, atsižvelgė į visas reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutarimą, kurio panaikinti nėra pagrindų, todėl pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. spalio 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A525-1565/2013 yra konstatavęs, kad pažeidimo nustatymo diena laikytinas momentas, kai protokolą surašyti įgaliota institucija nustato pakankamai duomenų, būtinų tokiam pažeidimui užfiksuoti bei kvalifikuoti, todėl pagal Įstatymo 18 straipsnio 4 dalį viena iš tokių institucijų esant Policijos įstaigai, pareiškėjo teigimu, nekyla abejonių, kad AKĮ 35 straipsnio 2 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas bylai nagrinėti ir baudai skirti saisto visas institucijas pagal Įstatymą turinčias kompetenciją nagrinėti tokio pobūdžio bylas. Taigi nagrinėjamu atveju tiek Policijos įstaigai, tiek atsakovui šis terminas skaičiuotinas nuo to momento, kai apie pažeidimą tapo žinoma Policijos įstaigai. Pabrėžia, kad Departamento, kaip kompetentingos institucijos, veiksmai negali būti vertinami atsietai nuo kitos kompetentingos institucijos – Policijos įstaigos – veiksmų, nes tai prieštarautų administracinėje teisėje galiojantiems institucinio stabilumo ir gero valdymo principams.AKĮ 35 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas terminas suformuoja teisėtą lūkestį, jog subjektas dėl galimo pažeidimo bus persekiojamas ir baudžiamas ne ilgiau nei per numatytą vieno mėnesio terminą. Tai, kad viešojo administravimo sistema dėl vieno ar keleto jos dalyvių nepagrįsto neveikimo veikia neefektyviai, jei institucijos tarpusavyje nebendradarbiauja, nekoordinuoja savo veiksmų, negali būti pagrindu bloginti administracinės atsakomybės subjekto padėtį, pvz., kaip šiuo atveju, pratęsiant įstatymo nustatytą terminą baudai skirti ar pakeičiant termino pradžios skaičiavimo momentą.Pirmosios instancijos teismo nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl termino pradžios eigos skaičiavimo nuo protokolo juridiniam asmeniui surašymo momento, pareiškėjo teigimu, taip pat negali būti taikoma atsietai nuo konkrečios bylos aplinkybių. Teigia, jog iš teismo nurodytų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarčių matyti, kad toks termino skaičiavimas yra pagrįstas ir teisingas tik nustačius, jog konkrečiu atveju kompetentingos institucijos elgėsi atidžiai ir rūpestingai, procesinius sprendimus priėmė bei protokolą surašė be nepagrįsto delsimo, nevengdamos ir nevilkindamos joms įstatymu pavestų funkcijų atlikimo. Mano, kad besąlyginis termino pradžios siejimas su protokolo surašymu atveria kelią institucijų neveiklumui ir netgi piktnaudžiavimui, be to, dėl tokio aiškinimo Įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas apskritai praranda prasmę, nes niekuo institucijų neįpareigoja.Sutinka, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad būtent AKĮ 35 straipsnyje numatytas 3 metų terminas, o ne 1 mėnesio terminas, turi naikinamąjį pobūdį, tačiau pastebi, jog ši išvada taip pat negali būti taikoma atsietai nuo kitų teismo argumentų. Pažymi, kad iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos aiškinant šią įstatymo nuostatą matyti, kad minėta išvada galioja ir yra taikytina tik tada, jei vieno mėnesio terminas buvo praleistas dėl priežasčių, kurias teismas pripažino svarbiomis, t. y. teismas kiekvienu atveju turi aiškintis ir vertinti, dėl kokių konkrečiai priežasčių yra praleistas vieno mėnesio terminas ir ar šios priežastys yra pripažintinos svarbiomis. Teigia, jog nagrinėjamu atveju teismas jokių aplinkybių, objektyviai pateisinančių Policijos įstaigos sprendimą pačiai nesiimti veiksmų nenustatė, tai pat nenustatė ir nepagrindė objektyvaus būtinumo perduoti bylą iš Policijos įstaigos nagrinėti Departamentui bei delsimą tai padaryti pateisinančių aplinkybių.