Tauragės apylinkės teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. L. ieškinį atsakovui V. L., dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Truputį pagyvenusi su atsakovu Lietuvoje, ji su juo išvažoiavo gyventi į Ukrainą. Ten su juo ji gyveno neilgai ir apie 1998 m. grįžo į Lietuvą . Gyvenant Ukrainoje ji su atsakovu nesugyvendavo, dažnai jis ją mušdavo, išgėrinėdavo , turėdavo kitų moterų, buvo jai neištikimas. Taip pat ir grįžus į Lietuvą jie apsigyveno pas jos tėvų (duomenys neskelbtini), tačiau ir čia jie nesugyvendavo, kartojosi tokia pat situacija kaip ir Lietuvoje, todėl ji nuo jo išėjo. Šiuo metu jai yra žinoma, nes žmones kalba , kad jis susidėjom ir gyvena kartu su savo buvusia pirmąja žmona. Jai jos kaimynė, maždaug prieš metu , sakė, kad jis gyvena Joniškio sodo namelyje Tauragėje, adresu (duomenys neskelbtini). Po išsiskyrimo su juo nuo 1998 m-1999m., ji su juo nebuvo susitikusi. Laiko, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, ji yra nekalta dėl šeimos iširimo. Su atsakovu vaikų neturėjo, o taip pat neturėjo ir užgyvenę turto.

Atsakovui teismo procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, įteikiant procesinius dokumentus ir šaukimą į posėdį viešo paskelbimo būdu, atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį informuotas tinkamai, neatvykimo priežasčių nenurodė, prašymų nepareiškė, todėl byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje nustatyta, kad ieškovės ir atsakovo santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Sumų srities, Sumų r., Basovkos k., Ukrainoje, (Sumų srities teisingumo valdybos Civilinės metrikacijos skyriaus akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), kuri (duomenys neskelbtini) apskaityta Tauragės rajono savivaldybės administracijos Bendrojo ir civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Būdami santuokoje ieškovė ir atsakovas vaikų nesusilaukė.

Dėl termino susitaikyti nustatymo

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad ieškovės ir atsakovo santuoka faktiškai iširo ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –CK) 3.53 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Ieškovė su atsakovu kartu nebegyvena jau apie trisdešimt metų, nebeveda santuokinio gyvenimo ir netvarko bendro ūkio, taikytis su atsakovu ir atkurti santuokos ryšių nenori (CK 3.54 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, kad byloje nepateikta jokių duomenų, įrodančių, kad šalys būtų bandžiusios susisiekti ir išspręsti kilusias problemas bei susitaikyti, nenustatytinas terminas sutuoktiniams susitaikyti.

Dėl santuokos nutraukimo pagrindų

CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nurodytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagrindinės sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Vykdydami abipusės pagarbos pareigą, sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinės ir turtinės paramos teikimas reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; 2011-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; kt.).

Siekiant proporcingai paskirstyti procesinę šalies įrodinėjimo pareigą dėl santuokos nutraukimo priežasčių CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos A. T. 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-529-916/2016).

Ieškovė prašė nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, nes santuoka iširo dėl netinkamo atsakovo elgesio – jis vartojo alkoholį, buvo jai nelojalus ir neištikimas. Ieškovės teigimu, po santuokos sudarymo atsakovas pasidarė agresyvus, nebūdavo namuose, grįždavo neblaivus, ne kartą yra buvęs jai neištikimas. Paskutinį kartą apie atsakovą ieškovė iš kaimynės girdėjo, kad jis gyvena su kita moterimi. Byloje nėra duomenų, jog atsakovas būtų bandęs taikytis su ieškovė ar siekęs išsaugoti šeimą ((duomenys neskelbtini) straipsnis).

Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė yra prisiekusi byloje sakyti tiesą, teismas neturi pagrindo abejoti ieškovės duotais paaiškinimais, kad šalys kartu negyvena jau dvidešimt metų, neveda bendro ūkio ir jų santuoka faktiškai yra iširusi ((duomenys neskelbtini) straipsnis).

Atsakovas jokių prieštaravimų dėl santuokos iširimo priežasčių nepateikė ir neįrodė, kad santuoka prisiimtas pareigas atliko tinkamai (CPK 12, 178 straipsniai). Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas netinkamai atliko pirmiau šiame sprendime išvardytas sutuoktinio pareigas, paliko šeimą, nesiekė atkurti santuokinius ryšius. Teismo vertinimu, toks atsakovo elgesys neleido įgyvendinti ieškovei pastangų išsaugoti šeimą. Duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad ieškovė nevykdė sutuoktinio pareigų, byloje nėra. Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad ieškovės ir atsakovo santuoka yra iširusi ir dėl santuokos iširimo kaltu pripažintinas atsakovas, kadangi jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas ((duomenys neskelbtini) straipsnis).

Jeigu santuoka nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai sutuoktinis, kaltas dėl santuokos nutraukimo, praranda tas teises, kurias įstatymai suteikia išsituokusiam asmeniui, įskaitant teisę į išlaikymą (CK 3.70 straipsnio 1 dalis).

Po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina jos prašymu santuokinė pavardė „L.“, atsakovui – „L.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Šalys viena iš kitos išlaikymo priteisti neprašo, todėl išlaikymas nepriteistinas (CK 3.72 straipsnis).

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

Byloje nustatyta, kad šalys būdamos santuokoje neįgijo jokio kilnojamo ar nekilnojamo turto, todėl atsižvelgiant į tai turto padalijimo klausimas šioje byloje nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 48 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu, 385 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Panaikinti (duomenys neskelbtini) Tauragės rajono savivaldybės administracijos Bendrojo ir civilinės metrikacijos skyriuje J. L., (ikisantuokinė pavardė – Urbonienė) asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. L. gimusio (duomenys neskelbtini) santuokos sudarymo įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo V. L. kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę – „L.“, atsakovui – „L.“.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.