Tauragės apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės likviduojamos dėl bankroto mažosios bendrijos ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovei I. S. (nuotoliniu būdu per ZOOM programą),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto mažosios bendrijos ,,(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui R. G. dėl nuostolių atlyginimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

3. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, jam adresuoti procesiniai dokumentai ir teismo šaukimas, informuojantis, apie teismo posėdžio vietą ir laiką įteikti tinkamai (procesiniai dokumentai pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalies nuostatas adresatui (atsakovui) įteikti 2022-05-14 šeimos nariui, o teismo šaukimas pagal CPK 130 straipsnio 1 dalies nuostatas adresatui (atsakovui) įteikti 2022-09-01 viešo paskelbimo būdu.

4. Kadangi atsakovui tinkamai buvo įteiktas ieškinys ir pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo (kuriuos 2022-05-14 pasirašytinai priėmė atsakovo sutuoktinė, G.), o šaukimas atvykti į teismo posėdį įteiktas viešo paskelbimo būdu, darytina išvada, kad atsakovas apie teisme nagrinėjamą civilinę bylą žinojo, tačiau CPK 42 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų pareigų nevykdė, tinkamu atstovavimu teisme nepasirūpino, įrodymų neteikė, nepranešė teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdžiuose.

Motyvuojamoji dalis

5. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės atstovas sutiko ir prašė bylą nagrinėti iš esmės atsakovui nedalyvaujant, nurodė, kad pateikė visus įrodymus, išnaudojo visas galimybes nustatyti atsakovo gyvenamąją vietą, susisiekti su atsakovu, informuoti jį apie bylą, teismas išnagrinėjo bylą iš esmės atsakovui nedalyvaujant (CPK 7 straipsnis, 246 straipsnio 2 dalis).

konstatuoja:

ieškinys tenkinamas tenkintinas visiškai.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

6. Klaipėdos apygardos teismas 2021-06-29 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), iškėlė ieškovei MB ,,(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylą, įmonės nemokumo administratoriumi paskyrė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Minėta nutartis įsiteisėjo 2021-07-10. Ieškovės paskutinis vadovas, prieš iškeliant bankroto bylą, buvo atsakovas R. G., kuris vadovavo bendrovei nuo 2019-01-29.

7. Ieškovė, keldama įmonės vadovo (atsakovo) civilinės atsakomybės klausimą, reikalavimą priteisti nuostolių atsilyginimą grindžia dviem pagrindais: pirma, įstatyme įtvirtintos pareigos iškėlus bankroto bylą perduoti paskirtam nemokumo administratoriui juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą bei visus juridinio asmens dokumentus (Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ 57 straipsnio 1 dalis) nevykimu, dėl ko ieškovės, teigimu liko neperduota 3 187 Eur vertės trumpalaikio turto (įmonės per vienerius metus gautinų sumų), antra, tuo, kad atsakovas iš ieškovės banko sąskaitos neteisėtai išgrynino ir pasisavino ieškovei priklausančią 13 199,21 Eur sumą. Tokius įmonės vadovo civilinės atsakomybės taikymo aspektus teismas ir įvertina šioje byloje.

Dėl pagrindo išgryninti iš ieškovės banko sąskaitos lėšas (ne)buvimo

8. Šioje byloje ieškovei teko našta įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Bendrovės vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-03-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015 ir kt.).

9. Apie vadovo veiksmų neteisėtumą ir kaltę sprendžiama pagal tai, ar vadovas laikėsi bendrųjų (CK 2.87 straipsnis) ir specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jo pareigas atliekant valdymo organo ar jo nario pareigas valdant įmonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-06-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-701/2016).

10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad lojalumo pareiga reiškia, jog juridinio asmens valdymo organo narys privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, taip pat negali naudoti juridinio asmens turto asmeninei naudai ar naudai trečiajam asmeniui gauti be juridinio asmens dalyvių sutikimo. Nustačius aplinkybes, kad vadovas bendrovės turtą ir finansus valdo ar turtu bendrovės vardu disponuoja nesilaikydamas CK 2.87 straipsnyje nustatytų principų, nevykdydamas fiduciarinių pareigų bendrovei, gali būti sprendžiama dėl jo veiksmų vykdant pareigas neteisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-01-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64-248/2016).

11. Ieškovė pateikė teismui duomenis (banko sąskaitos išrašą), leidžiančius nustatyti, kad atsakovo vadovavimo metu, laikotarpyje nuo 2019-04-23 iki 2020-12-19 iš ieškovės sąskaitos buvo atlikta 19 finansinių operacijų, kurių metu išgryninta 13 199,21 Eur suma. Atsakovui šių aplinkybių neginčijus, laikytina, kad neteisėti veiksmai nagrinėjamoje byloje yra nustatyti. Be to, byloje liko neįrodytas faktai, jog pinigai buvo išgyninti siekiant juos perduoti su ieškovė susijusiems asmenims (pavyzdžiui, MB ,,(duomenys neskelbtini)“ kreditoriams), byloje taip pat nėra buhalterinių MB ,,(duomenys neskelbtini)“ dokumentų, iš kurių būtų galima bent tikėtinai nustatyti,, kad minėti pinigai buvo panaudoti bendrovės naudai ir veiklos vykdymui, o tokius dokumentus turėjo pateikti įmonei tuo metu vadovavęs asmuo (atsakovas) (CPK 12, 178 straipsnis). Nesant minėtų duomenų yra pagrindas spręsti, kad atsakovas bendrovės lėšas panaudojo asmeniniams poreikiams tenkinti, taip pažeisdamas CK 2.87 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą draudimą nepainioti juridinio asmens turto su savo turtu, nenaudoti jo asmeninei naudai. Vadovo elgesys, kai be priežasties iš bendrovės sąskaitų yra paimamos didelės pinigų sumos net ir tuo atveju jei jos nepasisavinamos, bet nepagrindžiamas jų panaudojimo įmonės veikloje faktas, laikytinas prieštaraujančiu įmonės interesams ir pažeidžiančiu vadovo lojalumo pareigą. Todėl spręstina, kad atsakovo neteisėtais veiksmais bendrovei buvo padaryta 13 199,21 Eur žala. Atsakovas, būdamas ieškovės vadovu iki įmonės valdymo perdavimo bankroto procesą administruojančiai įmonei, turėjo užtikrinti, kad įmonės bankų sąskaitose esančios lėšos būtų naudojamos išimtinai jos interesais, kontroliuoti bendrovės bankų sąskaitose atliekamas pinigines operacijas ir išsaugoti visus tokių operacijų pagrįstumą bei bendrovės lėšų panaudojimo teisėtumą patvirtinančius dokumentus, tačiau šių pareigų tinkamai nevykdė, t. y. kaip jau nustatyta, atliko neteisėtus veiksmus. Taigi, darytina išvada, kad atsakovo neteisėti veiksmai yra priežastiniu ryšiu susieti su ieškovės patirta žala.

Dėl žalos atlyginimo neperdavus nemokumo administratorei balanse apskaityto turto ir dokumentų

12. Jau minėta, kad ir bylos svarstymui pateiktas Juridinių asmenų registro (su istorija) išrašas leidžia nustatyti, kad atsakovas vadovavo ieškovei MB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2019-01-29 iki bankroto bylos iškėlimo dienos (2021-06-29). Taip pat nustatyta, kad bankroto administratorė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2021-07-13 įsakymu, nurodė atsakovui, perduoti įmonės turtą bei dokumentus, nustatė šios pareigos įvykdymo terminą ir įspėjo apie jo, kaip įmonės vadovo, įgaliojimų netekimą. Minėtas įsakymas buvo siunčiamas VĮ Registrų centras duomenų bazėje nurodytu el. paštu ir registruotu paštu ir nors minėtas įsakymas buvo įteiktas, tačiau atsakovas turto ir dokumentų perdavimo pareigos nevykdė. 2021-07-28 nemokumo administratorius pakartotinai išsiuntė įsakymą dėl dokumentų ir turto perdavimo, kuris taip pat buvo įteiktas, tačiau liko neįvykdytas. Dėl šios priežasties nemokumo administratorės prašymu Klaipėdos apygardos teismas 2021-08-25 nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) skyrė atsakovui po 0,10 Eur dydžio baudą už kiekvieną 2021-06-29 nutartimi nustatytos pareigos nevykdymo dieną. Tačiau atsakovas JANĮ 57 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytą imperatyvią pareigą perduoti įmonės dokumentus ir turtą liko įvykdęs. Bylos duomenimis, paskutinis balansas teiktas Juridinių asmenų registrui už 2019 metus. Vadovaujantis minėto duomenimis, MB „(duomenys neskelbtini)“ priklausė 3187 Eur turtas, iš kurio 3 186 Eur per vienerius metus gautinos sumos ir kitas trumpalaikis turtas – 1 Eur.

13. Pareiga įmonės valdymo organams perduoti bankroto administratoriui įmonės dokumentus ir turtą įtvirtina JANĮ 57 straipsnio1 dalies 1-2 punktuose (iškėlus bankroto bylą, įgaliojimų netekę juridinio asmens valdymo organai, per teismo nustatytą terminą privalo perduoti paskirtam nemokumo administratoriui juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis; visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pareigą perduoti bankroto (nemokumo) administratoriui įmonės dokumentus ir turtą turi būtent paskutiniai bendrovės valdymo organai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016-01-08 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-687/2016).

14. Civilinė atsakomybė už tinkamą įmonės dokumentų bei turto neperdavimą gali atsirasti ne tik pagal nurodytas JANĮ įstatymo nuostatas, bet ir bendraisiais pagrindais. Pastaroji pareiga taip pat kildintina ir iš CK 2.87 straipsnio 1 dalies, ir specialiųjų įstatymų nuostatų.

15. Bylos duomenimis nustatyta ir atsakovas aplinkybių neginčijo, kad Klaipėdos apygardos teismo 2021-06-29 nutartis, kuria įmonės valdymo organas įpareigotas perduoti nemokumo administratoriui įmonės turtą pagal balansą ir visus dokumentus, nėra įvykdyta iki šiol. Bylos duomenimis, atsakovas ne kartą buvo raginamas vykdyti savo įsipareigojimus – perduoti bendrovės visą turtą pagal balansą ir visus dokumentus, šios pareigos nevykdė, todėl konstatuotinas atsakovo veiksmų neteisėtumas. Ieškovė nurodė, kad pagal 2019 metų ieškovo balansą, sudarytą 2019-12-31 duomenimis, ieškovės įmonės apskaitytą turtą sudarė iš esmės sudarė per vienerius metus gautinos sumos (debitoriniai įsipareigojimai), kurių suma 3 186 Eur ir 1 Eur kitas (trumpalaikis turtas). Akivaizdu, kad nemokumo administratorei neperdavus įmonės dokumentų, pastaroji negalėjo imtis reikiamų veiksmų, siekiant įmonės naudai išreikalauti balanse apskaitytų per vienerius metus gautinų sumų, kas leidžia spręsti apie 3 187 Eur žalos padarymą.

16. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju ieškovė iš esmės įrodė ieškinį atsakovui tinkamais ir pakankamais įrodymais (CPK 12, 178, 185 straipsniai), todėl jis tenkintinas ir ieškovei iš atsakovo priteistinas 16 386,21 Eur (13 199,21 Eur + 3 187 Eur) žalos (nuostolių) atlyginimas.

Dėl procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

17. Ieškovė prašo priteisti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo. Todėl, remiantis CK 6.37 straipsniu, 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovės reikalavimas tenkintinas ir iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos už priteistą sumą – 16 386,21 Eur (13 199,21 Eur + 3 187 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022-04-21) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

18. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

19. Ieškovė LBMB ,,(duomenys neskelbtini)“, pateikdama ieškinį dėl įmonės vadovo civilinės atsakomybės taikymo ir nuostolių atlyginimo priteisimą buvo atleista nuo žyminio mokesčio į valstybės biudžetą mokėjimą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), atsižvelgiant į tai iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 369 Eur žyminio mokesčio (16 386,21 x 3 proc. x 75 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

20. Iš atsakovo valstybės naudai taip pat priteistina ir 13,44 Eur procesinių dokumentų, t. y., pašto išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).

21. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui procesiniai dokumentai, informuojantys apie teismo posėdį buvo įteikti viešo paskelbimo būdu, Tauragės apylinkės teismo 2022-10-17 sprendimas taip pat įteikiamas viešo paskelbimo būdu (CPK 7 straipsnis, 130 straipsnis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo

22. 2022-04-21 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – LBMB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimų įvykdymui užtikrinti areštuotas atsakovui priklausantis nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, esantis pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, įskaitant iš trečiųjų asmenų gautinas sumas, taip pat jiems priklausančias turtines teises, o šių nepakankant – ir piniginės lėšos, atitinkančias ieškinio sumą (16 386,21 Eur). Šios laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 259, 260, 263-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei likviduojamai dėl bankroto mažajai bendrijai ,,(duomenys neskelbtini)“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo R. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 16 386,21 Eur (šešiolika tūkstančių tris šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus ir dvidešimt vieną centą) nuostolių atlyginimo, 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą (16 386,21 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2022 m. balandžio 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo R. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 369 Eur (tris šimtus šešiasdešimt devynis eurus) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Priteisti iš R. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 13,44 Eur (trylika eurų ir keturiasdešimt keturis euro centus) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą (įmokos kodas 5662).

Įteikti atsakovui Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2022 m. spalio 17 d. sprendimą viešo paskelbimo būdu, nurodyti sprendimo paskelbimo būdu datą – 2022 spalio 17 d.

Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2022 m. balandžio 21 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo R. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, o jo nepakankant – ir piniginių lėšų, atitinkančių ieškinio sumą (16 386,21 Eur) areštą palikti galioti iki šio teismo sprendimo įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.