- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-07
- Bylos Nr.
- e2A-139-896/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-22342-2017-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Žibutė Budžienė, Evaldas Burzdikas, Tomas Romeika
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Dinaka“
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės administracijai
- Advokatai
- Evaldas Greičius
- Kategorijos
- 2.6.8.11.4Atsisakymas nuo sutarties ar atskiros jos sąlygos
- 2.6.10.4Prevencinis ieškinys
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Evaldo Burzdiko ir Tomo Romeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Dinaka“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Dinaka“ ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos atsisakymo pratęsti sutartį ar sudaryti naują sutartį pripažinimo neteisėtu ir uždraudimo imtis bet kokių veiksmų, susijusių su laikino statinio nugriovimu ar pašalinimu ir statybvietės sutvarkymu, iki kol bus aiškus konkurso dėl statinio naudojimo viešojoje vietoje laimėtojas, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, R. Š., M. P. ir K. B., išvadą duodanti institucija – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos Valstybinės priežiūros departamento.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Šalys 2014 m. sausio 23 d., 2015 m. vasario 2 d. ir 2015 m. gruodžio 30 d. buvo sudarę Kiosko (paviljono) naudojimo viešojoje miesto vietoje sutartis. Paskutinįjį kartą šalys 2017 m. kovo 1 d. sudarė Kiosko (paviljono) naudojimo viešojoje miesto vietoje sutartį Nr. 29-23-66 (K572-4) (toliau – sutartis). Kauno miesto savivaldybė sutarties 1 punkto pagrindu suteikė teisę ieškovei (paviljono (laikinojo statinio) savininkei) naudoti 88,92 kv. m laikinąjį statinį Nr. K 572, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini), kurio vieta nurodyta suderintame vietos plane (schemoje). Sutarties 3 punkte numatyta, kad sutartis galioja iki 2017 m. spalio 24 d. Ieškovė 2017 m. spalio 4 d. kreipėsi į atsakovę su 2017 m. rugsėjo 27 d. prašymu pratęsti sutartį arba sudaryti naują kiosko (paviljono) naudojimo viešojoje miesto vietoje sutartį su ieškove pirmumo teise (sutarties 14 punktas).
2. Atsakovė 2017 m. spalio 20 d. raštu Nr. 33.200R-3376 atsisakė patenkinti prašymą pratęsti sutartį arba sudaryti naują sutartį pirmumo teise. Kauno miesto savivaldybės taryba nusprendė, kad ginčo teritorija yra reikalinga savivaldybės funkcijoms įgyvendinti, t. y. visuomenės reikmėms – turizmo plėtrai, be to, ieškovės kioskui (paviljonui) – kavinei „V. K.“ konstatuota savavališka statyba, todėl bus skelbiamas konkursas turizmo paviljonui įrengti sutartyje numatytoje vietoje, o pratęsti sutarties su ieškove nenumatoma.
Šalies argumentai
3. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė teismo pripažinti atsakovės 2017 m. spalio 20 d. rašte Nr. 33.200R-3376 nurodytą atsisakymą pratęsti 2017 m. kovo 1 d. sutartį Nr. 29-23-66 (K 572-4) ar pirmumo teise sudaryti naują sutartį dėl kiosko (paviljono) naudojimo viešojoje miesto vietoje, esančioje Kaune, (duomenys neskelbtini), neteisėtu; tame pačiame rašte nurodytą atsisakymą pratęsti ieškovės naudojamo laikino statinio galiojimo terminą pripažinti neteisėtu ir uždrausti atsakovei imtis bet kokių veiksmų, susijusių su laikino statinio nugriovimu ar pašalinimu ir statybvietės sutvarkymu, iki kol bus aiškus konkurso dėl statinio naudojimo viešojoje vietoje laimėtojas.
4. Ieškovė nurodė, kad atsakovė be jokio teisinio ir faktinio pagrindo atsisakė pratęsti ar sudaryti pirmumo teise naują sutartį su naujomis ar papildytomis sąlygomis, tuo pažeisdama teisėtų lūkesčių principą, ieškovės teises ir teisėtus interesus į pakankamai didelių lėšų investavimą ir tikėjimą nepertraukiamai, ilgą laiką vykdyti nurodytoje vietoje veiklą. Ieškovės pastatytas laikinasis statinys – kavinė, tapo ypač pamėgta lankytojų. Už žemės nuomą bei leidimus prekiauti ieškovė į Kauno miesto savivaldybės biudžetą kasmet sumoka daugiau nei 3 000,00 Eur, taip pat į valstybės biudžetą kasmet sumoka mokesčių, sudarančių daugiau nei 150 000,00 Eur. Sukuriama vertė, lyginant su išnuomoto žemės sklypo plotu, miestui ir valstybei yra didelė. Į pastato pastatymą, įrangą ir infrastruktūrą ieškovė investavo daugiau nei 500 000,00 Eur, o Kauno miesto savivaldybė savo lėšomis prie šio objekto nėra prisidėjusi. Vieta ir toliau numatoma turizmo paviljonui įrengti, o ne naudoti kitiems poreikiams.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 19 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės UAB „Dinaka“ valstybei 12,84 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
6. Teismas nustatė, kad teisinis reglamentavimas atsakovei pareigos sudaryti su ieškove sutartį dėl laikinojo statinio naudojimo nenumato, o savanoriško įsipareigojimo sudaryti sutartį atsakovė nėra išreiškusi. CK 6.205 straipsnis, kuriame įtvirtinta, kad sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą, negali būti taikomas. Sutarties sąlygose tokio įsipareigojimo nebuvo numatyta, todėl atsakovės atsisakymas pratęsti sutartį pagal ieškovės prašymą negali būti laikomas sutarties prievolės neįvykdymu. Priešingai, sutarties 14 punkte įtvirtinta teisė sudaryti sutartį dar yra sąlygota dviejų sąlygų, t. y. jeigu ieškovė įvykdė visus sutarties įsipareigojimus ir jeigu laikinojo statinio vieta nėra reikalinga visuomenės poreikiams. Šalių suderintą valią sutartį sudaryti iki 2017 m. spalio 24 d., t. y. iki kada buvo pritarta laikino statinio naudojimui, sąlygojo Taisyklių 8 punktas, kad sutartis sudaroma ne ilgiau kaip iki nustatyto laikino nesudėtingo statinio naudojimo termino pabaigos. Ieškovė nenurodė, kurios sutarties nuostatos sudaro pagrindą susiformuoti teisėtiems lūkesčiams naudoti ginčo statinį ilgiau nei buvo suderintas projektas ir ilgiau nei teisės aktai numato laikino statinio naudojimo trukmę, todėl teismas ieškovės argumentus, kad skundžiamas atsakovės raštas pažeidžia teisėtų lūkesčių principą ir jos tikėjimą nepertraukiamai bei ilgą laiką vykdyti ginčo teritorijoje veiklą, laikė nepagrįstais.
7. Teismas nesutiko su ieškovės pozicija, kad atsakovė skundžiamu raštu be teisinio ir faktinio pagrindo atsisakė pratęsti sutartį ar sudaryti naują bei pratęsti laikino statinio naudojimo terminą. Ginčo statinio projekto derinimo metu galiojusio Kauno miesto savivaldybės tarybos 2011 m. vasario 18 d. sprendimu Nr. 106 patvirtinto „Dėl Laikinų prekybos (paslaugų teikimo) statinių (įrenginių) statybos Kauno viešosiose vietose supaprastintų projektų rengimo, tikrinimo ir pritarimo jiems raštu procedūrų vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ aprašo 10 punkte buvo nustatyta, kad rašytiniuose pritarimuose nustatomas laikino statinio naudojimo terminas (data, iki kada statinys turi būti nugriautas). Taigi, laikino statinio naudojimo termino nustatymas tuo pačiu reiškė ir datą, kada šis statinys turi būti pašalintas. Ši nuostata buvo nurodyta ir sutartyje, todėl ieškovė, pasirašydamas sutartį, su tokia sąlyga sutiko ir turėjo suprasti šio termino pabaigos pasekmes. Nei sutarties sąlygose, nei teisės aktuose (aptariamo Aprašo 15 straipsnis, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 patvirtinto statybos techninio reglamento STR1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas 40–42 punktai) nenustatyta pareiga atsakovei privalomai pratęsti tiek kiosko (paviljono) naudojimo viešojoje miesto vietoje sutartį, tiek laikino statinio naudojimo terminą.
8. Teismas nurodė, kad ieškovė siekia, jog atsakovei būtų uždrausta atlikti veiksmus, susijusius su laikinuoju statiniu, jo nugriovimu ar pašalinimu, tačiau jos nurodomos priežastys yra ekonominio ir materialinio pobūdžio, todėl šiuo atveju nenustačius atsakovės veiksmų neteisėtumo, nėra pagrindo konstatuoti realaus pavojaus žalai atsirasti bei atitinkamai prevenciniam reikalavimui tenkinti. Be to, ieškovei surašytas savavališkos statybos aktas, kuriuo laikinam statiniui konstatuota savavališka statyba, ir kuris nėra ginčijamas ar nuginčytas. Todėl ieškovė nebeturi teisės naudotis laikinu statiniu (kavine „V. K.“).
9. Teismas nustatė, kad ginčo statinys yra parduotas trečiajam asmeniui K. B., pastarasis ieškovės prašymu 2018 m. birželio 7 d. teismo posėdyje protokoline nutartimi buvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Ieškovė 2018 m. rugpjūčio 27 d. teismo posėdžio metu patvirtino, kad ginčo statinys yra parduotas ir perduotas, tik nėra už jį atsiskaityta. Teismas, įvertinęs, kad ginčo laikinas statinys ieškovės yra parduotas trečiajam asmeniui, kas sąlygoja, jog ieškovė prarado subjektinę teisę dėl reiškiamų reikalavimų atsakovės atžvilgiu, o tinkamas ieškovas (trečiasis asmuo K. B.) byloje nesiekė palaikyti patikslintame ieškinyje suformuluotų reikalavimų, sprendė, kad yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Ieškovė UAB „Dinaka“, atstovaujama advokato Evaldo Greičiaus, apeliaciniu skundu prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti pilnai; konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, iš atsakovės priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Pirmosios instancijos teismas, nekreipdamas dėmesio į pagrįstą teisėtų lūkesčių principą, savo sprendimą iš esmės grindė šalių valia - Kauno miesto savivaldybės pozicija/teise sudaryti arba nesudaryti sutartį su UAB „Dinaka“. Sutarties 14 punkte numatyta: „pasibaigus sutarties galiojimo laikui, asmuo turi pirmumo teisę sudaryti sutartį dėl laikinojo statinio naudojimo toje pačioje viešojoje miesto vietoje, jeigu jis vykdė visus sutarties įsipareigojimus ir jeigu laikinojo statinio vieta nėra reikalinga visuomenės poreikiams“. Kadangi nėra jokių duomenų, kurie leistų spręsti, jog sutartį ieškovė vykdė netinkamai, atsisakyti pratęsti sutartį arba atsisakyti sudaryti naują sutartį su ieškove pirmumo teise, remiantis sutartimi, būtų galima tik tuo atveju, jeigu būtų pripažinta, kad laikinojo statinio vieta yra reikalinga visuomenės poreikiams. Kauno miesto savivaldybės tarybos 2016 m. kovo 15 d. Sprendimu Nr. T-105 „Dėl turizmo paviljonų išdėstymo schemos patvirtinimo“ yra numatyta galimybė statyti identišką statinį kaip ir laikinojo statinio plane, pagal kurį ieškovė pastatė laikinąjį statinį - kavinę. Be to, sutartis pasirašyta jau galiojant Kauno miesto savivaldybės tarybos 2016 m. kovo 15 d. Sprendimui Nr. T-105, todėl visiškai nesuprantama atsakovės pozicija, jog minėtoje vietoje bus skelbiamas konkursas turizmo paviljonui įrengti, kai tuo tarpu ieškovė paviljoną jau įrengusi ir jis pilnai funkcionuojantis. Todėl nesant nei vieno sutartyje numatyto pagrindo, kuris kliudytų sutarties pratęsimui, atsakovės atsisakymas pratęsti sutartį ar pirmumo teise sudaryti naują sutartį su ieškove, pažeidžia sutarties 14 punktą ir yra nepagrįstas.
10.2. Ieškovė su atsakove, sudarydama sutartį ir aptardama šalių sąlygas, numatė galimybę pasibaigus sutarties galiojimo laikui turėti pirmumo teisę sudaryti sutartį dėl laikinojo statinio naudojimo toje pačioje viešojoje miesto vietoje (Sutarties 14 p.), t. y. ieškovė teisėtų lūkesčių pagrindais tikėdamasi, jog sutartis, sudaryta 2017 m. kovo 1 d., galiojanti kelis mėnesius iki 2017 m. spalio 24 d., bus pratęsta ilgesniam terminui, nes pakankamai didelių lėšų investavimas į objektą, laikiną statinį, aplinkos sutvarkymas, proporcingumo prasme niekaip nesuderinamas su sutarties galiojimo terminu, kuris pakankamai trumpas ir nepateisina ieškovės investicijų ir tikėjimo sutarties termino pratęsimo ar naujos sutarties sudarymo galimybėms. Jeigu ieškovė būtų žinojusi, jog atsakovė nepratęs sutarties galiojimo ar nesudarys pirmumo teise naujos sutarties, ieškovė apskritai nebūtų sudariusi sutarties, nebūtų investavusi pakankamai didelių lėšų į laikino statinio statybą, įrengimą ir aplinkos sutvarkymą, kuri šiai dienai per tokį trumpą terminą vykdant veiklą niekaip neatsipirko. Be to, laikinojo statinio projektas (duomenys neskelbtini) šiuo metu yra priduotas derinimui papildomo termino pratęsimui.
Žemesnės instancijos teismas
10.3. Kauno miesto savivaldybės tarybos Sprendimu Nr. T-105 „Dėl turizmo paviljonų išdėstymo schemos patvirtinimo“, kaip atsakovė teigė pirmosios instancijos teismo metu, bus skelbiamas viešas konkursas turizmo paviljonui įrengti vietoje, kur šiuo metu stovi ieškovės laikinasis ginčo statinys. Nagrinėjant bylą visi sutiko su tuo, kad ieškovei nėra apribotos galimybės dalyvauti atsakovės skelbiamame konkurse dėl kiosko naudojimo viešojoje miesto vietoje, kurį, darytina išvada, ieškovė gali laimėti ir tokiu būdu toliau nenugriovus laikinojo statinio, toliau vykdyti veiklą ir nepatirti bereikalingai didelių išlaidų laikinojo statinio nugriovimui bei kitiems su tuo susijusiems darbams. Todėl, atsižvelgiant į tai, į protingumo principą, į ieškovės aktyvų ketinimą dalyvauti atsakovės skelbiamame konkurse dėl kiosko (paviljono) naudojimo viešojoje miesto vietoje, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo uždrausti atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai imtis bet kokių veiksmų, susijusių su ieškovei priklausančiu laikinuoju statiniu, nugriovimu ar pašalinimu ir statybvietės sutvarkymu iki kol nebus aiškus konkurso dėl kiosko (paviljono) naudojimo viešojoje miesto vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini) ties (duomenys neskelbtini), Kaune, laimėtojas.
10.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė prarado subjektinę teisę dėl reiškiamų reikalavimų atsakovės atžvilgiu. Ieškovė UAB „Dinaka“ su K. B. sutarė parduoti pastarajam laikinąjį statinį. UAB „Dinaka“ sandorio užtikrinimui išrašė K. B. sąskaitą už parduodamą paviljoną. Išrašiusi sąskaitą paviljoną perdavė. Šalys sudarydamos susitarimą sutarė, kad už paviljoną bus atsiskaityta iki sąskaitoje faktūroje nurodytos datos. Kadangi K. B. iki sąskaitoje faktūroje nurodytos datos su UAB „Dinaka“ neatsiskaitė, daikto nuosavybės teisė K. B. neperėjo.
10.5. Byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka, nes būtina apklausti trečiąjį asmenį K. B.. Pirmosios instancijos teismui neapklausus šio asmens, liko neatsakyta į klausimus dėl laikinojo pastato likimo. Tik apklausus šį asmenį, būtų galima išsamiai ir teisingai išnagrinėti šią bylą. Bylos faktinė situacija yra labai sudėtinga, todėl apeliacinės instancijos teismui išsamiai išsiaiškinti bylos faktus galima tiktai išklausius abi šalis teismo posėdžio metu. Be to, ieškovė mato galimybę šioje byloje sudaryti taikos sutartį bei tokiu būdu tarp šalių išspręsti ginčą.
Atsiliepimas
11. Atsiliepimu į ieškovės UAB „Dinaka“ apeliacinį skundą atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
11.1. Apeliacinis skundas surašytas nesilaikant CPK 306 straipsnio 1, 2 dalyse nustatytų reikalavimų, t. y. nenurodoma, kokios bylos aplinkybės patvirtina teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės (apeliacinio skundo pagrindas).
11.2. Sutarties II skyriuje nėra įtvirtintas joks Kauno miesto savivaldybės įsipareigojimas, kaip teigia ieškovė, pratęsti neribotam laikui sutartį ar sudaryti naują su ieškove. Jei sutarties sąlygose yra numatyta tokia teisė šalims pratęsti sutartį, tai jokiu būdu nereiškia kažkurios šalies ar abiejų šalių įsipareigojimo pratęsti ją. Tokia pareiga nenumatyta nei Civiliniame kodekse (toliau – CK), nei jokiame kitame teisės akte. Kitoks sutarties nuostatų aiškinimas prieštarautų CK 6.156 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintam sutarties laisvės principui. Nei sutarties nuostatos, nei teisės aktai nenumato imperatyvo privalomai sudaryti ar pratęsti jau sudarytas sutartis, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai atmetė tokį ieškovės reikalavimą.
11.3. Sutarties šalių suderintą valią sutartį sudaryti iki 2017 m. spalio 24 d., t. y. iki termino iki kada buvo pritarta laikino statinio naudojimui, sąlygojo Prekybos Kauno viešosiose vietose taisyklių, patvirtintų Kauno miesto savivaldybės tarybos 2003 m. kovo 13 d. sprendimu Nr. T-72, (toliau - Taisyklės) 8 punkto nuostata, kad sutartis sudaroma ne ilgiau kaip iki nustatyto laikino nesudėtingo statinio naudojimo termino pabaigos. Teismas akcentavo, kad ieškovė nenurodė, kokios sutarties nuostatos sudarė pagrindą susiformuoti teisėtiems lūkesčiams naudoti ginčo statinį ilgiau nei buvo suderintas projektas ir ilgiau nei teisės aktai numato laikino statinio naudojimo trukmę. Ieškovė, pasirašydama sutartį, pati prisiėmė įsipareigojimus, numatytus sutarties 7 punkte. 7.6 punktas numato, kad asmuo per 15 kalendorinių dienų nuo sutarties galiojimo pasibaigimo dienos savo lėšomis pašalina iš paskirtos prekybos vietos laikinąjį statinį. Ieškovė iki šiol nėra įvykdžiusi šio įsipareigojimo, t. y. nėra pašalinusi ginčo statinio iš nagrinėjamos teritorijos. Sutarties galiojimo laikas buvo nurodytas sutartyje – 2017 m. spalio 24 d., tokią sutartį pasirašė pati ieškovė, vadinasi suprato sutarties sąlygas bei galimybę naudoti laikiną statinį iki nurodyto konkretaus termino. Šiam terminui pasibaigus, ieškovė įsipareigojo pašalinti statinį, kas taip pat sudarė pagrindą ieškovei suvokti, kad jai buvo leista naudoti ginčo statinį laikinai iki konkretaus termino.
11.4. Atsakovės sprendimas buvo leistinas pagal teisės aktus, o prievolės pratęsti šį terminą nei teisės aktai, nei sutarties sąlygos nenumatė.
11.5. Ginčo vietoje kompetentingos institucijos buvo užfiksuota savavališka statyba. Iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2017 m. kovo 9 d. ir 2017 m. kovo 16 d. buvo gauta informacija, kad statytojui UAB „Dinaka“ 2017 m. kovo 8 d. buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-20-170308-00016-(15.2), kuriuo buvo konstatuota savavališka statyba. Taigi, nagrinėjant ieškovės prašymą dėl sutarties pratęsimo ar naujos sudarymo, buvo įvertinta ir ši aplinkybė. Ieškovės prašymo nagrinėjimo metu duomenų, kad savavališkos statybos padariniai būtų pašalinti teisės aktų nustatyta tvarka ar savavališkos statybos aktas būtų panaikintas, nebuvo. Byloje nebuvo pateikta duomenų, kad šie veiksmai būtų atlikti.
11.6. Konstatavus savavališkos statybos faktą ginčo statiniui, laikytina, kad ieškovė nesilaikė įsipareigojimo pastatyti statinį laikantis statinio projekte nurodytų reikalavimų bei tokie ieškovės veiksmai laikytini nesąžiningais. Šis nepaneigtas bei nenuginčytas faktas paneigia ieškovės teiginius, kad ji vykdė sutartį tinkamai, kas sudarė dar vieną teisinį ir faktinį pagrindą netenkinti ieškovės 2017 m. spalio 4 d. reikalavimo pratęsti ar sudaryti naują sutartį.
11.7. Kauno miesto savivaldybės taryba 2016 m. kovo 15 d. priėmė sprendimą Nr. T-105 „Dėl turizmo paviljonų išdėstymo schemos patvirtinimo“. Pagal naujai priimtą teisės aktą ginčo vietoje yra numatyta skelbti konkursą turizmo paviljonui įrengti, todėl buvo nurodyta, kad pasibaigus laikino statinio naudojimo terminui ir sutarties galiojimui, įvertinus tai, kad ginčo vietoje yra priimtas naujas galiojantis teisės aktas, sutarties pratęsti nebuvo galimybės, kadangi toks sutarties pratęsimas ar naujos sudarymas būtų nesuderinamas su galiojančiu Tarybos sprendimu, kuriuo patvirtinta schema dėl turizmo paviljonų išdėstymo bei nustatyta, kad vietos turizmo paviljonams statyti suteikiamos viešo konkurso tvarka.
11.8. Ieškovė reiškė prevencinį reikalavimą uždrausti atsakovei imtis bet kokių veiksmų, susijusių su laikino statinio nugriovimu ar pašalinimu ir statybvietės sutvarkymu, iki kol bus aiškus konkurso dėl statinio naudojimo viešojoje vietoje laimėtojas, motyvuodama, kad ieškovė ketina dalyvauti atsakovės skelbiamame konkurse, todėl, sėkmės atveju, būtų neprotinga ir neekonomiška ieškovei nugriauti laikiną statinį, dalyvauti minėtame konkurse, o jį laimėjus, iš naujo investuoti į to pačio laikinojo statinio atstatymą ir pritaikymą veiklai. Ieškovės nurodomos priežastys, kodėl turėtų būti tenkintas prevencinis reikalavimas, teismo pagrįstai buvo vertinamos kaip ekonominio ir materialinio pobūdžio, kas nesudaro pagrindo tenkinti prevencinio reikalavimo. Nagrinėjamo ginčo atveju nenustačius atsakovės veiksmų neteisėtumo, nebuvo pagrindo konstatuoti realaus pavojaus žalai atsirasti bei atitinkamai prevenciniam reikalavimui tenkinti.
11.9. Sutiktina su teismo išvada, kad ieškovė, pardavusi ginčo statinį, dėl kurio naudojimo viešojoje miesto vietoje sutarties sudarymo vyksta ginčas šioje byloje, nebūdama statinio savininku, prarado ir subjektinę teisę dėl reiškiamų reikalavimų, kas sudaro savarankišką pagrindą ieškinį atmesti.
Šalies argumentai
11.10. Apelianto prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka motyvai nesudaro pagrindo pripažinti teismui, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Trečiasis asmuo turėjo galimybę dalyvauti, susipažinti su bylos medžiaga bei teikti paaiškinimus pirmosios instancijos teisme, tačiau neatvyko nei į vieną teismo posėdį, nors buvo tinkamai informuotas bei nustatyti pakankami terminai procesiniams dokumentams pateikti. Prašymo apklausti trečiąjį asmenį bei pripažinti jo dalyvavimą būtinu ieškovė neteikė teismui. Bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme truko ilgai, vyko daug teismo posėdžių, kurių metu byloje dalyvaujantys proceso dalyviai ne kartą teikė išsamius paaiškinimus, ieškovei taip pat buvo suteiktos galimybės naudotis savo procesinėmis teisėmis išsamiai pasisakyti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Dėl naujų įrodymų priėmimo ir apeliacinio skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
13. Ieškovė UAB „Dinaka“, kartu su prašymu dėl civilinės bylos sustabdymo, pateikė rašytinius įrodymus, kuriais įrodinėja pagrindą sustabdyti civilinę bylą. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. CPK 180 straipsnis nustato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme ribojamas.
14. Teisėjų kolegija sprendžia, kad proceso šalys bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme turi teisę prašyti sustabdyti civilinę bylą. Reikšdamos tokį prašymą, šalys turi jį pagrįsti. Darytina išvada, kad nepriėmus įrodymų, kuriais grindžiamas prašymas sustabdyti bylą, būtų apribota šalių teisė reikšti tokį prašymą. Be to, teisėjų kolegija atsižvelgia į tą aplinkybę, jog dalis įrodymų, kuriais ieškovė grindžia prašymą sustabdyti civilinę bylą, atsirado jau po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, todėl ieškovė dėl objektyvių priežasčių negalėjo šių įrodymų pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Todėl rašytiniai įrodymai, pateikti su prašymu sustabdyti civilinę bylą ir pagrindžiantys šį prašymą, priimtini.
15. Ieškovė UAB „Dinaka“ apeliaciniu skundu prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Ieškovė nurodo, kad būtina apklausti trečiąjį asmenį K. B., nes liko neatsakyta į klausimus dėl laikinojo pastato likimo. Bylos faktinę situaciją galima išsamiai išsiaiškinti tik išklausius abi šalis teismo posėdžio metu, be to, ieškovas mato galimybę sudaryti taikos sutartį.
16. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija sutinka su atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytais argumentais dėl būtinumo apklausti trečiąjį asmenį K. B.. Pažymėtina, kad ieškovė UAB „Dinaka“ apeliaciniame skunde pateikia nenuoseklius argumentus dėl laikinojo pastato pardavimo, be to, pateikiami argumentai prieštarauja vieni kitiems. Argumentuodama dėl reikalavimo teisės UAB „Dinaka“ nurodo, kad ji yra statinio savininkė, nes K. B. nesumokėjo už statinį, todėl nuosavybės teisė jam neperėjo. Tuo tarpu, argumentuodama dėl žodinio proceso būtinybės, ieškovė nurodo, kad reikia išsiaiškinti statinio likimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ieškovė neteikė prašymo pripažinti trečiojo asmens dalyvavimą teismo posėdyje būtinu, o teikdama apeliacinį skundą nepateikė įrodymų, kad statinio buvimo vieta ar būklė pasikeitė. Todėl darytina išvada, kad statinio likimo aiškinis nėra pagrindo, o trečiojo asmens paaiškinimai neturės įtakos teismo sprendimui. Taip pat atmestinas ieškovės argumentas dėl taikos sutarties sudarymo galimybės. Iš atsiliepimo į apeliacinį skundą matyti, kad po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo atsakovė ieškovės pasiūlymo dėl taikos sutarties sudarymo negavo. Ieškovė ir su apeliaciniu skundu nepateikė taikos sutarties projekto, neišdėstė savo siūlomų sąlygų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
Dėl civilinės bylos sustabdymo
17. Ieškovė UAB „Dinaka“ apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą sustabdyti civilinę bylą iki Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos neišnagrinės R. Š. ir M. P. skundo ir atitinkamai dėl ginčo nebus priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas. Ieškovė nurodo, kad Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, o reikiamu atveju ir administracinėje byloje konstatavus, kad tretieji asmenys R. Š. ir M. P. turi teisę inicijuoti 200 kv. m. žemės sklypo dalies formavimo procedūras ir prijungti šią žemės sklypo dalį prie formuojamo 1508 kv.m. žemės sklypo, esančio prie statinių (1A1m, 2I1ž), (duomenys neskelbtini), Kaune, laikinasis statinys / kavinė „duomenys neskelbtini“ pateks į minėtų trečiųjų asmenų nuosavybės teise valdomą žemės sklypo dalį ir dėl to, parengus reikiamus dokumentus, nebus prievolės Ieškovei nugriauti minėtą statinį ir tokiu būdu vykdyti skundžiamą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimą. Ieškovė prašymą grindžia 2018 m. gruodžio 27 d. R. Š. ir M. P. skundu Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, kuriuo prašo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2018 m. gruodžio 6 d. sprendimą Nr. 8SD-6383 – (14.8.94) kaip neteisėtą ir nepagrįstą ir įpareigoti teritorinį padalinį iš naujo nagrinėti pareiškėjų prašymą.
18. Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatyme nurodytų objektyvių aplinkybių, trukdančių išspręsti konkrečią bylą. Teisė į teismą turi būti įgyvendinama koncentruotai, proceso nevilkinant ar be pagrindo neužtęsiant. Sustabdžius civilinę bylą teismo procesas neišvengiamai užsitęsia. CPK nustatyti civilinio proceso tikslai reikalauja, kad teismas siektų kuo greičiau išnagrinėti bylą ir atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, nesudarytų sąlygų vilkinti bylą, dėl to teismas neturi taikyti bylos sustabdymo pagrindų formaliai, o kiekvienu atveju privalo įsitikinti, kad iš tiesų yra aplinkybės, kurios sudaro įstatymo nurodytą pagrindą sustabdyti konkrečią bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-242/2012).
19. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 164 straipsnyje įtvirtinti fakultatyvieji bylos sustabdymo pagrindai, kuriuos nustačius klausimas dėl bylos sustabdymo tikslingumo paliktas spręsti teismui, t. y. teismas turi teisę (bet ne pareigą) sustabdyti bylos nagrinėjimą ir konkrečiu atveju sprendžia, ar bylą reikia stabdyti. Fakultatyviųjų bylos sustabdymo pagrindų sąrašas nėra baigtinis ir bylą teismas turi teisę sustabdyti, jei pripažįsta, kad tai būtina (CPK 164 straipsnio 4 punktas). Dėl to, net ir nenustačius CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtinto privalomojo bylos sustabdymo pagrindo, byla galėtų būti stabdoma teismo nuožiūra, remiantis CPK 164 straipsnio 4 punktu. Pažymėtina, kad bylos stabdymo šiuo teisiniu pagrindu klausimas įstatymo leidėjo paliktas išimtinai teismo diskrecijai, todėl teismas savo nuožiūra vertina susidariusią situaciją ir, remdamasis proceso operatyvumo, ekonomiškumo principais, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia dėl būtinybės stabdyti bylos nagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014).
20. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tą aplinkybę, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, jog ieškovės teiginys, kad grąžinus žemę pretendentams, ji ją išsinuomos savo veiklai laikinajame statinyje vykdyti, t. y. kad grąžintini 2,00 arai žemės yra būtent toje vietoje, kur stovi ginčo statinys, yra nepagrįstas. Iš ieškovės kartu su prašymu sustabdyti bylą pateiktų įrodymų matyti, kad ginčas dėl grąžintinos žemės ribų tarp R. Š. ir M. P. bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nevyksta. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad būtų sprendžiamas klausimas dėl tikslių grąžintinos žemės koordinačių. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad preliminari žemės sklypo nuomos sutartis sudaryta tik su pretendente į grąžintiną žemę R. Š., bet ne su M. P.. Todėl darytina išvada, kad ieškovė neįrodė ir galimybės naudotis žemės sklypu, net ir tuo atveju, jei žemės sklypas būtų grąžintas toje vietoje, kur stovi laikinas statinys. Be to, pažymėtina ir ta aplinkybė, kad ieškinys pirmosios instancijos teismo buvo atmestas dėl kelių savarankiškų pagrindų, o prašymas sustabdyti civilinę bylą yra siejamas tik su vienu iš šių pagrindų. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad netikslinga sustabdyti civilinę bylą, nes ieškovė neįrodė, jog prašyme nurodyti pagrindai galėtų įtakoti teismo sprendimą.
Dėl faktinių aplinkybių
21. Ieškovės laikino statinio projektui atsakovė rezoliucija pritarė 2012 m. spalio 24 d. ir šio statinio naudojimo terminas buvo nustatytas iki 2017 m. spalio 24 d. (elektroninės bylos apyrašas, 1 t., b. l. 113). Šalys 2014 m. sausio 23 d., 2015 m. vasario 2 d. ir 2015 m. gruodžio 30 d. buvo sudarę Kiosko (paviljono) naudojimo viešojoje miesto vietoje sutartis. Paskutinįjį kartą šalys 2017 m. kovo 1 d. sudarė Kiosko (paviljono) naudojimo viešojoje miesto vietoje sutartį Nr. 29-23-66 (K572-4) (elektroninės bylos apyrašas , t. 1, b. l. 10–12). Kauno miesto savivaldybė sutarties 1 punkto pagrindu suteikė teisę ieškovei (paviljono (laikinojo statinio) savininkei) naudoti 88,92 kv. m laikinąjį statinį Nr. K 572, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini), kurio vieta nurodyta suderintame vietos plane (schemoje). Sutarties 3 punkte numatyta, kad sutartis galioja iki 2017 m. spalio 24 d. Ieškovė 2017 m. spalio 4 d. kreipėsi į atsakovę su 2017 m. rugsėjo 27 d. prašymu (elektroninės bylos apyrašas, 1 t., b. l. 181–182) pratęsti sutartį arba sudaryti naują kiosko (paviljono) naudojimo viešojoje miesto vietoje sutartį su ieškove pirmumo teise (sutarties 14 punktas) (elektroninės bylos apyrašas, t. 1, b. l. 13–15). Atsakovė 2017 m. spalio 20 d. raštu Nr. 33.200R-3376 (elektroninės bylos apyrašas, t. 1, b. l. 17–18) atsisakė patenkinti prašymą pratęsti sutartį arba sudaryti naują sutartį pirmumo teise.
Dėl ginčo esmės
22. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo, kuriuo atmesti reikalavimai dėl atsisakymo pratęsti ieškovės naudojamo laikino statinio galiojimo terminą pripažinimo neteisėtu ir uždraudimo atsakovei imtis bet kokių veiksmų, susijusių su laikino statinio nugriovimu ar pašalinimu ir statybvietės sutvarkymu, iki kol bus aiškus konkurso dėl statinio naudojimo viešojoje vietoje laimėtojas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
23. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir tinkamai motyvavo teismo sprendimą, tinkamai taikė materialinės teisės normas bei nepažeidė šiose bylose nusistovėjusios teisminės praktikos, todėl pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir jų nekartoja, o tik, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, juos papildo.
24. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė vadovaudamasis sutarties laisvės principu, kuris suteikia teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.156 straipsnio 1 dalis).
25. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į ieškovės teisėtus lūkesčius, į didelių lėšų investavimą, ir tikėjimą, jog nepertraukiamai ilgą laiką galės vykdyti veiklą.
26.1. Prekybos Kauno viešosiose vietose taisyklių, patvirtintų Kauno miesto savivaldybės tarybos 2003 m. kovo 13 d. sprendimu Nr. T-72 8 punkte nurodoma, kad sutartis sudaroma ne ilgiau kaip iki nustatyto laikino nesudėtingo statinio naudojimo termino pabaigos. 2012 m. spalio 24 d. statinio naudojimo terminas buvo nustatytas iki 2017 m. spalio 24 d. 2017 m. kovo 1 d. Kiosko (paviljono) naudojimo viešojoje miesto vietoje sutarties Nr. 29-23-66 (K572-4) 3 punkte numatyta, kad sutartis galioja iki 2017 m. spalio 24 d. Pastato naudojimo termino pabaigą apibrėžė tiek vietos savivaldos teisės aktas, tiek sutartis. Jokių išimčių dėl termino pratęsimo nei teisės aktas, nei sutartis nenumatė. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad nebuvo pagrindo susiformuoti ieškovės teisėtiems lūkesčiams naudoti ginčo statinį ilgiau nei buvo suderintas projektas ir ilgiau nei teisės aktai numato laikino statinio naudojimo trukmę. EŽTT praktikoje ne kartą pasisakyta ir dėl teisėtų lūkesčių apsaugos būtinumo, nurodyta, kad teisėti lūkesčiai paprastai grindžiami pagrįstu tikėjimu teisės aktu, turinčiu tvirtą teisinį pagrindą ir įtaką nuosavybės teisėms (pvz., 2004 m. rugsėjo 28 d. Didžiosios kolegijos sprendimas byloje K. prieš Slovakiją, peticijos Nr. 44912/98, par. 47; 2003 m. lapkričio 12 d. sprendimas byloje P. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 45092/07, par. 61). Darytina išvada, kad ieškovės lūkestis neturėjo pagrindo, todėl negali būti pripažintas teisėtu. Nors ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad Kauno miesto savivaldybei esant viešajam juridiniam asmeniui – jam keltini didesni aiškumo ir skaidrumo reikalavimai argumentuojant savo priimamus sprendimus, tačiau nenurodė, kuo taisyklėse ir sutartyje nustatytas statinio naudojimo terminas yra neaiškus. Pirmosios instancijos teismas aiškiai argumentavo atsisakymo pratęsti sutartį teisinį ir faktinį pagrindą.
26.2. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apeliacinio skundo argumentus, kad ieškovė investavo dideles lėšas į statinį, o taip pat tikisi ilgai ir nepertraukiamai vykdyti veiklą, nėra susiję su šios bylos ginču bei nesudaro pagrindo pratęsti sutartį. Ieškovė yra juridinis asmuo, verslininkas, todėl turėjo įvertinti sudaromos sutarties ekonominę naudą.
26.3. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia ir į tai, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2017 m. kovo 8 d. savavališkos statybos aktu Nr. SSA-20-170308-00016-(15.2) konstatuota savavališka statyba (elektroninės bylos apyrašas, 1 t., b. l. 185–188). Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e1-1179-422/2018 ieškovės skundas atmestas, sprendimas apskųstas apeliacine tvarka, Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme užvesta administracinė byla Nr. eA-2150-822/2019. Sutarties 7.1 punktu šalys sulygo, kad ieškovės laikinas statinys būtų naudojamas plane (schemoje) nurodytoje vietoje ir laikantis laikino statinio projekte nurodytų reikalavimų. Tačiau kompetentingai institucijai konstatavus savavališkos statybos faktą, konstatuotina, kad ieškovė sutartį vykdė netinkamai, kas sudarė savarankišką pagrindą atsakovei sutarties nepratęsti.
27. Nurodyti argumentai leidžia daryti išvadą, kad tenkinti ieškinio reikalavimo ir pripažinti atsakovės 2017 m. spalio 20 d. rašte Nr. 33.200R-3376 nurodytą atsisakymą pratęsti 2017 m. kovo 1 d. sutartį Nr. 29-23-66 (K 572-4) ar pirmumo teise sudaryti naują sutartį dėl kiosko (paviljono) naudojimo viešojoje miesto vietoje, esančioje Kaune, (duomenys neskelbtini), neteisėtu pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo.
28. Dėl pirmosios instancijos teismo atmesto ieškovės reikalavimo uždrausti atlikti veiksmus, apeliacinis skundas grindžiamas tuo, jog apeliantė gali laimėti atsakovės skelbiamą konkursą ir tokiu būdu toliau, nenugriovus statinio, vykdyti veiklą ir nepatirti didelių išlaidų.
29. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas šį ieškinio reikalavimą atmetė, nes konstatavo, jog ginčo pastatas neatitinka maksimalaus ploto reikalavimo, numatyto Vietų suteikimo turizmo paviljonams statyti konkurso tvarkos apraše, patvirtintame Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 9 d. įsakymu Nr. A-2318. Ieškovė apeliaciniame skunde šių pirmosios instancijos teismo išvadų nekvestionuoja, o kartu ir nenurodo jokių naujų argumentų, kurie leistų daryti priešingas išvadas dėl galimybės jai laimėti atsakovės skelbiamą konkursą.
30. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu skundžiamas teismo sprendimas pagrįstas byloje esančių įrodymų visuma, sprendime aiškiai nurodyta, kokios priežastys eliminuoja ieškovės galimybę laimėti konkursą, teismo išvada, kad ieškovės prevenciniame reikalavime nėra CK 6.255 straipsnyje numatytų sąlygų visumos (atsakovės veiksmų neteisėtumo; potencialios žalos atsiradimo grėsmės ateityje ir siekio pašalinti žalos grėsmę), yra pagrįsta, todėl nėra pagrindo teismo sprendimo keisti ar naikinti.
31. Pažymėtina, kad ieškovė apeliaciniame skunde nepateikė jokių argumentų, kuo neteisinga ir nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas neįrodė, jog tretiesiems asmenims R. Š. ir M. P. grąžintina žemė yra būtent toje vietoje, kur stovi ginčo statinys, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šios sprendimo dalies pagrįstumo ir teisėtumo nenagrinėja. Atsižvelgtina į tai, kad apeliacinės instancijos teismas dėl klausimų, susijusių su šia teismo sprendimo dalimi, iš dalies yra pasisakęs šios nutarties 21 punkte.
32. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ginčo statinys yra parduotas trečiajam asmeniui, todėl sprendė, jog ieškovė prarado subjektinę teisę dėl reiškiamų reikalavimų atsakovės atžvilgiu, ir tai yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti.
33. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad ieškovė ir trečiasis asmuo susitarė dėl laikinojo statinio pirkimo – pardavimo, sandorio užtikrinimui ieškovė trečiajam asmeniui išrašė PVM sąskaitą – faktūrą, ir sandorio šalys susitarė, kad pirkėjas pagal PVM sąskaitą faktūrą (elektroninės bylos apyrašas, t. 6, b.l. 20) už statinį atsiskaitys sąskaitoje nurodytu terminu. Kadangi pirkėjas už statinį neatsiskaitė, jam nuosavybės teisė neperėjo, taigi ieškovė neprarado subjektinės teisės reikšti reikalavimą.
34. Teisėjų kolegija atsižvelgia į šių byloje nustatytų aplinkybių visumą: 1. Ieškovė nuosekliai siekė ir toliau siekia tęsti veiklą ir tam naudoti ginčo statinį; 2. Pirkimo – pardavimo sandoris sudarytas bebaigiant bylą nagrinėti pirmosios instancijos teisme; 3. Ginčo statinys pirkimo – pardavimo sandoriu įvertintas 1000 Eur, kai viso proceso metu ieškovė nuosekliai teigė, jog patirs didelius nuostolius, jei teks nugriauti statinį; 4. Pirkėjas, nors buvo tinkamai informuotas apie procesą, neišreiškė pozicijos dėl ginčo statinio likimo ir buvo jam abejingas; 5. Teismo posėdžio, vykusio 2018 m. rugpjūčio 27 d., metu ieškovės atstovas nurodė, kad ginčo statinys pagal sandorį yra perduotas, ieškovė, apeliaciniu skundu prašydama žodinio proceso, nurodė, kad nežino statinio likimo, tačiau kitoje apeliacinio skundo dalyje teigė, kad ji yra statinio savininkė.
35. Tariamojo sandorio negaliojimo pagrindas įtvirtintas CK 1.86 straipsnio 1 dalyje: tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja. Kasacinis teismas nutartyse ne kartą yra pažymėjęs, kad esminis tariamojo sandorio požymis – šalių valios simuliacija, kuria siekiama sudaryti vaizdą, kad šalių sudaryta sutartis, kurios iš tiesų jos sudaryti neketino, t. y. nesiekė sukurti, pakeisti ar panaikinti civilinių teisių ir pareigų. Tam tikrais atvejais tokiais sandoriais siekiama neteisėtų tikslų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017 43 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Tariamasis sandoris yra fiktyvus sandoris dėl šalių valios ydingumo jį sudarant ir paprastai jis nevykdomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 18 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-47/2006; 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418/2008).
36. Sprendžiant, ar sandoris tariamasis, turi būti tiriamas ne tik sutarties tekstas, bet ir tai, kokia buvo sandorio šalių tikroji valia, kokie buvo jų tokio elgesio motyvai ir tikslai, kaip šalys elgėsi po sandorio sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2005; 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418/2008; kt.). Dėl to bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumą, grupės: pirma, teismai turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, teismai turi aiškintis, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2008). Sprendžiant dėl šalių tikrųjų ketinimų sudarant sandorius, reikia ne apsiriboti tik tam tikrų aplinkybių vertinimu, bet vertinti jas visas kompleksiškai – tik taip galima išsiaiškinti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2012).
37. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad į bylą pateikta PVM sąskaita faktūra (elektroninės bylos apyrašas, t. 6, b.l. 20) neįrodo statinio pirkimo–pardavimo sandorio, nes ieškovės nurodomas statinio pirkimo–pardavimo sandoris yra tariamas, šio sandorio šalys neturėjo tikslo sukurti tikrų teisinių santykių, pagal šį sandorį turtas nėra perduotas, pinigai nėra sumokėti.
38. Teisėjų kolegija sprendžia, kad neteisinga pirmosios instancijos teismo išvada dėl ieškovės subjektinės teisės praradimo buvo sąlygota nesąžiningo ieškovės procesinio elgesio. Kartu pažymėtina, kad ta aplinkybė, jog ieškovė nėra praradusi subjektinės teisės reikšti reikalavimą, nėra pagrindas naikinti ar keisti teismo sprendimą, nes ieškinys atmestas ir kitais savarankiškais pagrindais.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
39. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, yra pagrindas ieškovės naudai priteisti apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi atsakovė nėra pateikusi bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių dokumentų, teismas plačiau dėl to nepasisako (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Valstybė išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatyrė.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.