Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Alvydas Rimkevičius, sekretoriaujant Agnetai Liekytei, Sandrai Gulevičiūtei, dalyvaujant prokurorui Mindaugui Šukiui, kaltinamajam D. R., nukentėjusiajai V. J., civilinio atsakovo „BTA draudimas“ atstovui J. K., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Kaune, gyv. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, vadybininku, teistas 2012-07-19 Kauno apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 201 straipsnio 1 dalį 30 MGL bauda, kuri 2012-09-26 nutartimi pakeista į 180 valandų viešųjų darbų; kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje padarymu, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis D. R. 2014-01-29 apie 15.55 val. Kaune, V. Krėvės pr. vairuodamas automobilį Renault Laguna, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas antra eismui skirta juosta nuo Pramonės pr. link Birželio 23-osios g. sankryžoje su Kovo 11-osios g. , kurioje eismas vyksta ratu, pažeidė Kelių eismo taisyklių 111 punktų reikalavimus tuo, kad būdamas eismo dalyviu nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, jų turto saugumui, išvažiuodamas iš sankryžos, kurioje eismas vyksta ratu iš anksto nepasitraukė prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi atitinkamo krašto ir susidūrė su pirma eismo juosta, ta pačia kryptimi ratu važiavusiu maršrutiniu autobusu Scania CN 113, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu R. D.; dėl ko transporto priemonių susidūrimo metu nukrito ir susižalojo autobuse važiavusi ir sėdėjusi keleivė V. J., kuriai padarytas sužalojimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis D. R. kaltu prisipažino pilnai ir parodė, kad 2014-01-29 apie 15.55 val. Kaune, V. Krėvės pr. vairavo savo automobilį Renault Laguna, kartu važiavo dukra ir jo draugas, išleidęs dukrą, judėjo nuo buvusios „Pasimatymo“ parduotuvės. Ties Krėvės žiedine sankryža nesilaikė eismo taisyklių, judėjo antra juosta, nors turėjo važiuoti 1-a juosta, ir bandė išvažiuoti iš žiedo, lenkdamas žiede važiavusį maršrutinį autobusą, jo nepraleido, autobusas stabdydamas kliudė jo automobilio galinę dalį. Tada jis dar pavažiavo, sustojo, išlipo. Atėjo į autobusą ir jo viduje pamatė stovinčią nukentėjusiąją, kuri buvo susižeidusi. Ji norėjo eiti namo, tačiau jie su autobuso vairuotoju nusprendė, kad jai gali bū9ti pavojinga, todėl reikia kviesti greitąją pagalbą. Tai jie padarė, tai gali paliudyti ir jo draugas, kuris kartu su juo atėjo į autobusą ir viską matė. Autobuse buvo dar keturios moterys, bet jos išsilakstė, nes jos nebuvo sužalotos. nukentėjusioji buvo sąmoninga. Greitai atvyko policija, išmatavo, fiksavo viską. Atliko visus procesinius veiksmus. Jis jo sukelto įvykio metu buvo blaivus, jo automobilis draustas „BTA“. Automobilis priklauso tėvui Z. R.. Prieš įvykį važiavo 30-40 km/val. greičiu, matomumas buvo geras, oro sąlygos geros, automobilis tvarkingas. Nesutinka su nukentėjusiosios civiliniu ieškiniu, nes jis per didelis. Po įvykio jis skambino nukentėjusiosios sūnui, jis pranešė, kad nukentėjusioji reanimacijoje, D. R. siūlėsi jai padėti. Buvo nuvykęs į ligoninę, tačiau niekas neįleido į reanimacijos palatą. Sūnus sakė, nurodyti jo draudimo poliso numerį, ir draudimas žadėjo viską ir apmokėti. Viskas tuo baigėsi. Jis iš tyrėjos sužinojo apie ieškinį. Jo finansinė būklė nėra gera, stovi darbo biržoje, neturi pajamų. Kartais dirba statybose, todėl kartais turi mažas pajamas.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo nuoširdaus prisipažinimo, jo padaryta nusikalstama veika pilnai įrodyta, nukentėjusiosios, liudytojo parodymais, kita bylos medžiaga.

Nukentėjusioji V. J. parodė, kad 2014-01-29 įvykius prisimena. Ji lankė sergančią motiną, Krėvės stotelėje įsėdo į 15 autobusą. Jis važiavo namo į Aukštuosius Šančius, kur ji gyvena. Galėjo būti apie 15 val. - 15.20 val. Viskas įvyko greitai, neatsimena kiek pavažiavo. Neteko sąmonės. Nubudo, kai ją iškėlinėjo iš greitosios automobilio. Paklausė, kur ji yra. Jai pasakė, kad į Klinikas atvežė. Ligoninėje ji gulėjo nuo pat pradžios, nes smūgis labai didelis buvo. Guzas galvoje jai į delną netilpo. Ji nieko neatsimena, stovėti negalėjo. Greitosios nebuvo, kai nukrito. Tyrėja jai sakė, kad vairuotojas sakė, kad buvo smūgis labai stiprus, viskas suskambėjo. Ji prisimena tik tai, kad įsėdo, važiavo ir toliau tik Klinikose pabudo. Iki dabar gydosi, jai svaigsta galva, gydytoja įtaria, kad gali būti komplikacijos Todėl gydosi pas neurologę, tris mėnesius naudoja vaistus. Medicininė kortelė buvo draudimo bendrovėje, todėl atidėjo planuotą vizitą pas gydytoją Kol naudojo vaistus, buvo geriau, dabar vėl skauda galvą. Atmintis suprastėjo. Einant ją sumėto, gal to pasekoje ji buvo nukritusi ir tada susilaužė pirštą. Draudimas jai išviso atlygino 2589,60 Lt. Ji mano, kad jai atlyginta padaryta turtinė žala, kurią ji ieškinyje buvo įvertinusi 3000 Lt, ji neturtinę žalą yra įvertinusi 5000 Lt , viso nori, kad jai būtų atlyginta 8000 Lt. Jai reikia lėšų, nes vėl reikia daryti tyrimus, gydymas tęsiasi. Turtinei žalai pagrįsti ji daugiau neturi įrodymų, visus turėtus pateikė draudimui. Neturtinės žalos nesutinka mažinti, nes po šio įvykio ji tapo ligoniu ir nežino ar pilnai pasveiks, dėl to turi daug rūpesčių. Ji yra pensininkė, neturi išlaikytinių, gyvena savo būste, yra ištekėjusi. Gydosi Centro poliklinikoje. Turi išeminę ligą. Dar turi pretenzijų draudimui, kad jie neatlygina už jos sveikatos pablogėjimą po to, kai ji pateikė dokumentus draudimui dėl jai padarytos turtinės žalos nustatymo. Prašo priteisti 3000 Lt turtinę ir 5000 Lt neturtinę žalą. Kaltinamasis ja nesirūpino, iš jo kalbos teisme matyti, kad jis mano, kad ji turėjo jį ieškoti, kad šis galėtų jos atsiprašyti bei atlyginti padarytą žalą.

Liudytojas R. D. parodė, kad kaltinamasis nėra jo giminaitis. Avarijos vietoje jį matė pirmą kartą. 2014-01-29 vairavo „Kauno autobusai“ autobusą. Važiavo 15 maršrutu iš Palemono į 3 ligoninę. Autobuso valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Avarija įvyko Kovo 11-osios ir Krėvės žiede. Iš žiedo galima išvažiuoti tik pirma juosta. Avarija įvyko išsukime link Redos, Telekomo išvažiavimo. Jis atvažiavo nuo „Pasimatymo“ parduotuvės. Suko link Parko išvažiavimo. Ties antru išvažiavimu, išvažiavo kitas automobilis ir įvyko avarija. Automobilis staigiai norėjo išvažiuoti iš antros juostos. Automobilis RENAULT Laguna, žalsvos spalvos. Automobilį vairavo kaltinamasis, kartu buvo keleivis. Nematė į kur atsitrenkė. Kliudė autobuso kairį kampą. Nenorėjo trenktis į keleivį, todėl stabdydamas pataikė už keleivio. Jis išsigando. Greitis buvo nedidelis apie 20-25 km/val. Automobilio gal 40-50 km/val. Akivaizdžiai nebuvo didelio greičio, greičiausiai važiavo leistinu greičiu. Automobilis išvažiavo iš žiedo, jis sustojo. Kai stabdė, girdėjo, kad salone žmonės nukrito. Ši moteris – nukentėjusioji - gulėjo be sąmonės viduryje autobuso. Gulėjo viduryje autobuso. Nematė, kur ji atsimušė. Stabdė tuo metu. Pribėgo prie moters. Ji gulėjo viduryje, ant žemės, lyg kraujas bėgo. Pažiūrėjo už kaklo, kvėpavo. Automobilis sustojo už 50-70 m. Buvo kitų moteriškių, paprašė, kad padėtų nukritusiai moteriai. Jis nubėgo iki jaunuolio automobilio. Jaunuolis davė dokumentus, ėjo forminti įvykio. Iškvietė greitąją, policiją, grįžo į autobusą. Moteris buvo be sąmonės, po 8-10 min. atsimerkė, gulėjo, šiek tiek atsigavo, ją pasodino ant keleivio sėdynės. Greitoji iškart išvežė. Žala autobusui buvo padaryta, draudimo kompanija apmokėjo. Jis jokių pretenzijų neturi.

Civilinio atsakovo „BTA draudimas“ atstovas J. K. parodė, kad jiems nukentėjusiosios buvo pateikti papildomi įrodymai balandžio 14 dieną, t. y. čekiai už pirktus vaistus ir papildomas įrašas. Daugiau įrodymų nebuvo pateikta, todėl jai padarytą turtinę žalą jie paskaičiavo remiantis gautais dokumentais ir jos gydimo kortelės įrašais, nes jie kreipėsi į polikliniką dėl nukentėjusiosios žalos įvertinimo. Buvo išreikalauta medicininės knygelės įrašai, t. y. ambulatorinės kortelės kopija, ji buvo įvertinta ekspertų, ir nustatyta, kad nebuvo jokių liekamųjų reiškinių po įvykio. Buvo priimtas toks žalos atlyginimo sprendimas, koks jis yra šiai dienai. Kas liečia kitus jos pirktus vaistus, buvo nutarta nekompensuoti jų išlaidų, nes jų pirkimas nėra susijęs priežastiniu ryšiu su eismo įvykių, jie skirti ligoms, kurios buvo iki eismo įvykio gydyti. Draudimas įvertino visas aplinkybes, kadangi jų veikla reglamentuota griežtai, jie negali atlyginti daugiau turinės žalos, nei privalo. Po įvykio nukentėjusiosios būklė įvertinta labai rimtai, buvo išimta medicininė kortelė, ir jis galimybės atlyginti didesnę sumą šiai dienai nemato. Jei nukentėjusiajai atsiras kažkokių išlaidų, susijusių su eismo įvykių, ji gali kreiptis į draudimo kompaniją, jie įvertins, ir išlaidos bus atlygintos.

Iš Specialisto išvados Nr. G 586/14(02) matyti, jog V. J. konstatuota poodinės kraujosruvos kairio momens srityje, dešinio peties ir dešinės plaštakos srityse, kraujo išsiliejimas po voratinkliniu dangalu, lengvas galvos smegenų sukrėtimas. Sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kraujo išsiliejimo po voratinkliniu dangalu, lengvo galvos smegenų sukrėtimo V. J. sveikata buvo sutrikdyta daugiau kaip 10 dienų laikotarpiui (b.l. 26-27).

Iš 2014-07-16 teismo posėdyje pateiktų nukentėjusiosios medicininių dokumentų matyti, kad ji toliau gydosi, atlikinėja tyrimus, skirtas 2014-07-02 tyrimas, kurio metu nurodyta atlikti papildomą tyrimą po 3 mėnesių dėl galimų epilepsiforminių kompleksų.

Iš Kelių eismo įvykio vietos plano matyti, kad buvo užfiksuotas eismo įvykis, įvykęs 2014-01-29 apie 15.55 val., Kaune, V.Krėvės pr.-Kovo 11-osioso g. žiedinėje sankryžoje (b.l. 4).

Remiantis bylos medžiaga, teismas daro išvada, kad kaltinamasis D. R. yra kaltas dėl eismo įvykio ir nukentėjusiajai V. J. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Išdėstyti byloje ir teisme patikrinti įrodymai patvirtina tai, kad kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis D. R. nenumatė, kad dėl jo veikos gali atsirasti pavojingi padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Tai yra neatsargios kaltės rūšis - nusikalstamas nerūpestingumas (BK 16 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad neatsargūs nusikaltimai, kuriais pažeidžiamos Kelių eismo taisyklės, yra labai įvairūs tiek pagal faktines aplinkybes, tiek pagal kilusius padarinius, todėl teismui konstatavus, kad asmuo pažeidė Kelių eismo taisykles dėl neatsargumo, būtina įvertinti padarytos veikos pavojingumo laipsnį, t.y. kokie Kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo padaryti, ar padaryti pažeidimai, susiję su itin dideliu kaltininko neatsargumu ir šiurkščiu Kelių eismo taisyklių nesilaikymu bei pagarbos kitiems eismo dalyviams nebuvimu, kokios Kelių eismo taisyklių pažeidimo padarymo pasekmės (kiek asmenų nukentėjo, kokie sužalojimai jiems buvo padaryti, ar yra žuvusiųjų ir kiek) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-200/2010). Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis pažeidė Kelių eismo taisykles, t.y. būdamas eismo dalyviu nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, jų turto saugumui, ko pasekoje buvo sužalota nukentėjusioji

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji pripažino padaręs nusikaltimą, dėl nusikaltimo nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).

Teismas skirdamas bausmę atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis teistas (b.l. 40-41), administracine tvarka baustas, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b.l. 47-50). Įvertinus minėtas aplinkybes, į lengvinančios aplinkybės buvimą, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamajam skirtina lengviausia sankcijoje numatyta bausmė – bauda (BK 47 straipsnis). Sąlygų taikyti kaltinamajai BK 62 straipsnį ar BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnę bausmės rūšį nei numatyta sankcijoje, byloje nenustatyta. Nustatydamas bausmės dydį teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį – kaltinamasis padarė nusikaltimą transporto priemonių saugumui. Taip pat teismas atsižvelgia į kaltinamojo šeimyninę - turtinę padėtį, sveikatos būklę, jo asmenybę, moralines - dorovines nuostatas, kitas, turinčias reikšmės bylai, aplinkybes. Teismas sprendžia, kad D. R. skiriama bauda nustatytina mažesnė nei sankcijoje už nesunkų nusikaltimą numatytas bausmės vidurkis (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnio numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009, 2K-366/2008). Svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už KET pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-366/2008, 2K-135/2008, 2K-13/2008).

Nagrinėjamu atveju neginčijamai yra nustatyta, jog kaltinamasis D. R. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, taigi formalus pagrindas minėtų normų taikymui neabejotinai egzistuoja. Teismas pažymi, kad nors kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra neatsargi kilusių pasekmių atžvilgiu ir veiką jis padarė būdamas blaivus, tačiau pats teisės pažeidimas yra sąmoningas veiksmas. Taigi, kaltinamasis D. R. nesilaikė KET 9 punkte nustatytos bendrojo pobūdžio nuostatos, įpareigojančios eismo dalyvius laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat pažeidė KET 111 punkto reikalavimus, ir šie pažeidimai buvo susiję tiesioginiu būtinu priežastiniu ryšiu su nukentėjusiajai padarytais sveikatos sutrikdymais.

Pažymėtina, kad nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamasis buvo blaivus, todėl teismas mano, kad yra pakankamas pagrindas jį vertinti kaip drausmingą ir atsakingą vairuotoją, todėl uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones šiuo atveju nebūtų adekvati valstybės baudžiamojo poveikio priemonė tokią nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, todėl konstatuoja, kad šiuo atveju nėra pagrindo taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.

Nukentėjusioji V. J. pareiškė civilinį ieškinį dėl 3000 Lt turtinės ir 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (b.l. 34). Kaltinamasis D. R. su nukentėjusiosios civiliniu ieškiniu nesutinka, nurodo, kad jos ieškinys nepagrįstas ir per didelis.

CK 6.250 str. nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nekyla abejonių, kad eismo įvykio metu sužalota nukentėjusioji V. J. patyrė daug neigiamų emocijų, dvasinių išgyvenimų, t.y. jai padaryta neturtinė žala, kuri turi būti teisingai atlyginta.

Lietuvos Aukščiausias teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra ne kartą pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-103/2009). Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad jos dydį kiekvieną kartą nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 str. 2 d., 6.282 str.); atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis D. R., vairuodamas automobilį, t. y. valdydama padidinto pavojaus šaltinį, suvokdamas, kad tokioje situacijoje jam taikomi itin dideli atsargumo ir atidumo reikalavimai, pažeidė teisės aktų nuostatas ir taip sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo nesunkiai sužalota moteris. Esant tokiai situacijai svarbią reikšmę, nustatant neturtinės žalos dydį, įgyja, viena vertus, įvykio padariniai ir nukentėjusiosios interesai gauti teisingą kompensaciją už patirtą moralinę skriaudą, antra vertus — kaltinamojo kaltės forma ir laipsnis, kaltinamojo interesai, kad iš jo priteisiamas žalos atlyginimo dydis būtų teisingas (t. y. adekvatus jo kaltės laipsniui) bei realus. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusioji autoįvykio metu patyrė dvasinius sukrėtimus ir išgyvenimus. Pagal teismų praktiką asmeniui veikiant neatsargiai padaroma mažesnė neturtinė žala nei tyčinės kaltės atveju, todėl esant šiai kaltės formai neturtinės žalos dydis yra atitinkamai mažesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-422/2009). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą (nesant pagrindo dėl tam tikrų faktinių ypatumų nukrypti nuo teismų praktikoje susiformavusių neturtinės žalos dydžių), paprastai priteisiama nuo 2000 Lt iki 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys Nr. 2K-280/2010, 2K-215/2010).

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, į CK 6.250 str. kriterijus, apžvelgęs Lietuvos teismų praktiką, mano, kad civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo turi būti tenkintinas dalinai, priteisiant iš kaltinamojo 4000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Civilinis atsakovas ERGO Insurance SE nurodė, kad maksimali neturtinės žalos atlyginimo riba nukentėjusiesiems pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str., yra 5000 eurų (kas atitinka 17264 Lt) dėl vieno įvykio, nepriklausomai, kiek yra nukentėjusiųjų asmenų. Civilinis atsakovas ERGO Insurance SE nukentėjusiajai išmokėjo 2589,60 Lt neturtinės žalos draudimo išmoką. Kadangi teismas laiko, kad nukentėjusiosios V. J. patirtos neturtinės žalos dydis yra 4000 Lt, tai iš šios sumos atimtina ERGO Insurance SE nukentėjusiajai pripažinta ir išmokėta suma 2589,60 Lt ir šis skirtumas 1410,40 Lt priteistinas iš civilinio atsakovo ERGO Insurance SE ir kaltinamojo D. R., iš kiekvieno po 705,20 Lt. nukentėjusiosios V. J. naudai.

Nukentėjusioji nurodė, kad turtinę žalą sudaro 3000,00 Lt. Tai medicininės išlaidos, kurioms patvirtinti įrodymų neturi.

Civilinis atsakovas ERGO Insurance SE iš dalies atlygino nukentėjusiajai turtinę žalą – jai kompensavo 60,50 Lt transportavimo išlaidų, vykstant į gydymo įstaigas. Asmens patirta turtinė žala – tai realios, pagrįstos asmens turėtos išlaidos. Vadovaujantis Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos išmokėjimo taisyklių 7 punktu, nukentėjusiojo asmens sveikatai padarytos žalos dydį dėl išlaidų susijusių su sveikatos grąžinimu nustato atsakingas draudikas, atsižvelgdamas į nukentėjusiojo asmens pateiktus žalos dydį įrodančius dokumentus ir vadovaujantis sveikatos priežiūros įstaigų išrašais apie sužalojimo pobūdį, sveikatos būklę ir sveikatai grąžinti reikiamų gydymo metodų, procedūrų ir priemonių būtinumą, taip pat kitais gautais dokumentais apie sužalojimo aplinkybes, pobūdį ir žalos dydį. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas civilinio atsakovo atstovas paaiškino, kad 2014-04-14 nukentėjusioji jiems pateikė papildomus įrodymus dėl patirtos žalos, t. y. pateikė čekius už pirktus vaistus. Iš prie bylos esančios Žalos administravimo bylos matyti, kad nukentėjusioji pateikė medicinines išlaidas ir transportavimo išlaidas patvirtinančius čekius, kurių bendra suma yra 473,73 Lt.

Esant išdėstytam, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11, 19 str. (Nr. X-1137, 2007-05-17, Žin., 2007, Nr. 61-2340 (2007-06-02)) bei 2004-06-23 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 795 patvirtintomis Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklėmis (Nr. 122, 2008-02-13, Žin., 2008, Nr. 22-808 (2008-02-23)), nukentėjusiajai V. J. priteistina 413,23 Lt (473,73-60,50). Byloje daugiau jokių duomenų, patvirtinančių, kad nukentėjusioji patyrė turtinę žalą nėra pateikta.

Teismas prokurorės prašymu, kadangi kaltinamasis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamas veiką, ir esant BK 64¹ straipsnio 1 dalyje numatytiems teisiniams pagrindams, pradėjo bylą nagrinėti sutrumpinto proceso tvarka, tačiau paaiškėjus, kad nukentėjusioji turi pretenzijų kaltinamajam ir civiliniam atsakovui, buvo apklausta nukentėjusioji ir jos atstovas. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto proceso tvarka ir asmeniui pripažinus savo kaltę (BK 64¹ straipsnio 2 dalis), šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė yra sumažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam D. R. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina (b.l. 57, 58)

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297, 298, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 304, 305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

D. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 15 (dešimt) MGL, t.y. 1650 Lt (vieno tūkstančio trijų šimtų litų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 10 (dešimt) MGL, t.y. 1300 Lt (vieno tūkstančio trijų šimtų litų) dydžio baudą.

Paskirtoji bauda per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB (banko kodas 73000), įmokos kodas 6801. Laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Sumokėjus baudą privaloma pateikti teismo raštinės (kabinetas Nr. 120) tarnautojui banko kvitą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str., 23 str.).

priteisti iš civilinio atsakovo ERGO Insurance SE neatlygintą žalą - 705,20 Lt (septynis šimtus penkis litus 20 ct) neturtinę ir 413,23 Lt (keturis šimtus trylika litų 23 ct) turtinę žalą, viso 1118,43 Lt (vieną tūkstantį vieną šimtą aštuoniolika litų 43 ct) žalos atlyginimą nukentėjusiosios V. J. naudai.

priteisti iš kaltinamojo D. R. 705,20 Lt (septynis šimtus penkis litus 20 ct) neturtinės žalos nukentėjusiosios naudai.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo priėmimo gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.