Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei J. L. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, trečiasis asmuo V. J..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė paduotu ieškiniu prašo: (1) neterminuotai apriboti motinos valdžią J. L., sūnaus A. J. atžvilgiu; (2) priteisti iš J. L. A. J. išlaikymui po 250 eurų per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarką atsižvelgiant į infliaciją, priteistas lėšas pavesti tvarkyti uzufrukto teise paskirtam vaiko globėjui; (3) nepilnamečio A. J. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su tėvu V. J. jo gyvenamojoje vietoje.

J. L. ir V. J. šeima Skyriui dėl vaiko teisių ir geriausių interesų pažeidimų yra žinoma dėl motinos alkoholio žalingo vartojimo ir priklausomybės. J. piktnaudžiavimas alkoholiu kartojasi nuolatos, taikytas gydymas rezultatų nedavė. Nuo 2018-11-06 J. L. šeimai vykdoma atvejo vadyba ir teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugos.

2022-10-26 Varėnos socialinių paslaugų centro informaciniame pranešime nurodyta, kad J. L. šeimai nuo 2018-11-06 buvo teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugos. Šiuo metu J. L. šeimai nuolat teikiama konsultavimo, tarpininkavimo, atstovavimo, informavimo, nemokama transporto, palydėjimo paslaugos, teikiama parama drabužiais, avalyne, maisto produktais. J. L. turi priklausomybę alkoholiui, dėl ko nuolat motyvuojama gydytis nuo turimos priklausomybės, lankyti psichologo konsultacijas ir AA grupę (Anoniminių alkoholikų bendrija), tinkamai atlikti motinos pareigas, užtikrinti vaiko saugumą. J. L. siūlyta vykti ilgalaikei reabilitacijai, tačiau jos atsisakė.

2023-02-17 gautas pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą (dok. reg. Nr. 11VTP-82). Pranešime nurodoma, kad J. L. nustatytas 4,28 promilių neblaivumas. 2023-01-24 vertinant vaiko situaciją (dok. reg. Nr. 11VSV-134). Vertinant vaiko situaciją J. L. paaiškino, kad antradienį turėjo važiuoti į darbą, bet nuėjo pas draugę suleisti draugės vyrui vaistų. Draugė pasiūlė išgerti, išgėrė 0,7 litro alkoholio. Kas buvo toliau J. L. neatsimena. Kaip teigė J. L., V. J. matė, kad ji į namus parsinešė dar vieną butelį alkoholio. J. L. teigė, kad tą kartą jos iš darbo neatleido. V. J. paaiškino, kad antradienį J. ryte išėjo į darbą, bet iki darbo nenuvyko. V. J. teigė, kad netiki, jog J. nevartos alkoholio. Jo nuomone, vaistai, kuriuos suleido J. nuo priklausomybės alkoholiui, veikė vos vieną dieną. V. J. pritaria, kad J. girtavimas daro neigiamą įtaką vaiko vystymuisi. Vaikas su mama bendrauja tik tada, kai ji būna blaivi.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad J. L. 2019 metų 12 kartų baustas už administracinį teisės pažeidimą pagal LR ANK 73 str. 1 d. ir 73 str. 2 d. (Tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams) (dok. reg. Nr. 11GD-1427).

Situacija dėl J. L. piktnaudžiavimo alkoholiu, nesikeičia. J. L. nenuosekliai vykdo pagalbos plane iškeltus uždavinius. Šeimoje vyrauja chaotiška atmosfera. J. L. abejingas požiūris į gydymo rekomendacijų nesilaikymą daro neabejotinai neigiamą įtaką nepilnamečio vaiko psichikos būsenai. Vertinant surinktą informaciją konstatuotina, kad atsakovei numatytos paslaugos nedavė rezultatų ir teikiamos pagalbos tinkamai nepriėmė, motina nesistengė keisti savo elgesio, motinos požiūris į motinystę nepasikeitė.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad (duomenys neskelbtini) 2021-06-10 rašte (dok. reg. Nr. 11GD-2696) teigiama, kad mažamečio A. J. ugdymo įstaigos darbuotojai pastebėjo, jog motina turi priklausomybę alkoholiui.

2023-01-24 vertinant vaiko situaciją, buvo priimtas sprendimas kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo mažamečio A. J. atžvilgiu, nes visos įmanomos pagalbos, priemonės J. L. buvo išnaudotos ir buvo neveiksmingos, o vaiko atstovė pagal įstatymą nededa pastangų, nekeičia savo elgesio ir toliau išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ir psichiniam saugumui, sveikatai ir (ar) gyvybei arba pavojus, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai. Pokyčiai šeimoje yra minimalūs ir (ar) motina priima pagalbą tik iš dalies.

Nepilnamečio A. J. motina J. L. nesistengia ir vengia atlikti savo kaip motinos pareigos dorai auklėti ir prižiūrėti savo sūnų, tinkamai rūpintis jos sveikata, ugdymu, atsižvelgiant į vaiko fizinę bei protinę būklę sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, jog atsakovė vengia atlikti savo pareigas auklėti, auginti ir prižiūrėti sūnų, juo nesirūpina.

Atsakovei J. L. neterminuotai apribojus motinos valdžią nepilnamečio sūnaus A. J. atžvilgiu, pareiga išlaikyti savo nepilnametį vaiką išlieka. Skyriaus nuomone tikslinga nepilnamečio sūnaus A. J. išlaikymui iš atsakovės J. L. priteisti po 250,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnametis A. J. yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, lanko (duomenys neskelbtini), ugdymuisi nuolat reikalingos priemonės, drabužiai. Reikalinga visavertė mityba. A. yra sveikas, specialiųjų poreikių neturi, pas gydytoją lankosi profilaktiškai. Atsakovė yra jauno darbingo amžiaus, neįgalumas nenustatytas, kitų išlaikytinių neturi, todėl, Skyriaus nuomone, turi galimybę teikti prašomo dydžio išlaikymą. Atsižvelgiant į tai, kad prašoma priteisti suma yra mažesnė nei minimalioji mėnesinė alga, vaiko poreikiai neįrodinėjami.

Trečiasis asmuo V. J. kartu su sūnumi A. J. gyvena 2 kambarių bute su visais patogumais, kuris asmeninės nuosavybės teise priklauso V. J.. Bute yra visi reikiami baldai ir buitiniai prietaisai. Namuose švaru ir tvarkinga. Namuose A. J. turi savo kambarį, kur sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos jo ugdymui, poilsiui. V. J. dirba. Šeimos mėnesio pajamas sudaro V. J. darbo užmokestis ir išmoka vaikui.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, tikslinga A. J. gyvenamąją vietą nustatyti tėvo V. J. gyvenamojoje vietoje.

Atsakovė J. L. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad negali paneigti, kad ieškovo nurodomos faktinės aplinkybės būtų neteisingos, ar faktai dėl alkoholio vartojimo nepasitvirtinę. Pripažįsta, kad turiu priklausomybę alkoholiui, dėl to kenčia pati ir jos šeima. Turima priklausomybė yra liga, kurią gydyti nelengva, situacija keičiasi ir gydymo rezultatai pasiekiami ne iškart. Nurodė, kad yra išbandžiusi kelis kartus įvairius gydymo metodus, kreipėsi į PSPC lankė psichologines konsultacijas, lankėsi pas psichiatrą, lankė ir AA klubo užsiėmimus. Atsiliepime nurodė, kad taikytos gydymo priemonės padėdavo, bet neilgam, ir ji vėl grįždavo prie alkoholio vartojimo. Nors turi įgijusi slaugytojos profesiją, tačiau pastaruoju metu pagal ją nedirba, nes nėra prasitęsusi licencijos. Gali ir yra dirbusi įvairius darbus, tačiau dėl turimos priklausomybės darbe išbūdavo neilgai. Dabar nuo 2023-02-07 registruojasi užimtumo tarnyboje, tęsia gydymo kursą, lankosi pas psichologą ir psichiatrą.

Teismo posėdžio metu atsakovė J. L. ir jos atstovė su ieškiniu nesutiko, prašė jo netenkinti.

Trečiasis asmuo V. J. atsiliepimo teismui nepateikė, teismo posėdžio metu patvirtino, kad jų sūnaus A. motina, atsakovė, J. L. turi priklausomybę alkoholiui ir jai sunkiai sekasi ją valdyti. Jeigu ji neturi pinigų, nesusitinka draugių, tada viskas būna gerai. Ji rūpinasi namais, vaiku, tačiau jeigu ateina draugės, tada ji nesuvaldo savo potrtaukio alkoholiui. Būdama neblaivi ji negali pasirūpinti mažamečiu vaiku, tada jam tenka išeiti ir iš darbo, kad galėtų vaiką paimti iš darželio. Jis patvirtino, kad jo vaiko motina deda pastangas, kad suvaldytų savo priklausomybę, bet nelabai pavyksta. Jis patvirtino, kad pats rūpinasi sūnumi ir sutinka ir toliau juo rūpintis.

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

A. J., gimusio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gimimo įrašu Nr.7864 patvirtinama, kad jo mama yra J. L., o tėvas – V. J..

J. L. ir V. J. šeima VTAS yra žinoma dėl motinos alkoholio žalingo vartojimo ir priklausomybės. Nuo 2018-11-06 J. L. šeimai vykdoma atvejo vadyba ir teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir atkūrimo paslaugos.

2019 metais, teismo leidimu, A. du kartus buvo paimtas iš šeimos ir jam buvo nustatyta laikinoji globa. 2019-01-28 A. J. buvo nustatyta laikinoji globa bendruomeniniuose vaikų globos namuose, kuri buvo baigta 2019-03-08, nes vaikas buvo grąžintas tėvams. 2019-11-11 įsakymu vėl buvo nustatyta laikinoji globa pas laikinąją globėją, kuri buvo pabaigta 2020-06-03, vaiką vėl sugrąžinus tėvams. Vaiko tėtis pastaruoju metu vaiku rūpinasi, dirba.

Vaikas teisme nebuvo išklausytas dėl amžiaus ir dėl jo kalbėsenos, nes kalba sunkiai suprantamai, nerišliai.

Šeimai nuolat buvo teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir atkūrimo paslaugos. Atsakovė J. L. turi priklausomybę alkoholiui, ką pripažįsta ir pati atsakovė, tai patvirtina ir trečiasis asmuo V. J.. J. L. yra nuolat motyvuojama gydytis nuo priklausomybės, lankyti psichologo konsultacijas ir AA grupę, tinkamai atlikti motinos pareigas, siūlyta vykti ilgalaikei reabilitacijai, tačiau jos atsisakė. Posėdžio metu ji nurodė, kad į ilgalaikę reabilitaciją nevyks, nes nenori taip ilgai išsiskirti su vaiku. Tikino, jog lanko psihologo konsultacijas, lankosi pas psichiatrą, vartoja jo skirtus vaistus ir taip sigebės suvaldyti savo potraukį alkoholiui. Gegužės mėnesį ji tvirtino, jog vaistus vartoja ir taip tęsis jau visą gyvenimą. J. L. taip pat lankėsi dienos stacionare dvi savaites, pradėjo reabilitaciją. Šiuo metu ji susirado darbą. Atsakovė nurodė, kad pastaruoju metu jos ir sūnaus santykiai yra labai pagerėję.

2022-03-23 J. L. pritaikytas specialus gydymas (speciali vaistų injekcija nuo priklausomybės alkoholiui), išrašyti vaistai priklausomybės valdymui. Tačiau moteris blaivi išliko trumpą laiką. 2022-04-07 fiksuota, kad J. L. vartojo alkoholį. Vaiku rūpinasi tėvas V. J.. J. L. užsiregistravo gydytojo psichiatro konsultacijai, nuvyko vizitui ir buvo išrašyti vaistai priklausomybės valdymui. 2022-06-08 kilus įtarimui, kad J. L. neblaivi vyko į ugdymo įstaigą pasiimti vaiko, buvo iškviesti policijos pareigūnai. J. L. tą dieną buvo nustatytas 3,51 prom. girtumas. Nuo 2022 m. birželio mėnesio J. L. nelanko VšĮ Varėnos psichikos sveikatos centro savipagalbos grupės. Nelanko psichologo konsultacijų, nebendrauja AA grupės nariais, nesikonsultuoja su priklausomybių ligų konsultantu. Socialiniams darbuotojams lankantis šeimoje pastebėta, kad J. L., galimai, dažnai vartoja alkoholį (sklinda alkoholio kvapas, nekoordinuoti judesiai, nerišli kalba) dėl šių priežasčių moteris neišeiną į darbą, negali prižiūrėti vaiko, nuvesti jį į darželį ir paimti iš jo. Mažametis A. J. nuolat mato neblaivią motiną. J. L. nuo 2022-03-04 dirbo (duomenys neskelbtini), tačiau 2022-04-29 išėjo iš darbo. Nuo 2022-05-13 J. L. buvo skirta nedarbo draudimo išmoka.

Nuo 2019 metų J. L. 20 kartų nustatyti sunkūs girtumai: 2023-01-07, 4,28 prom. (dok. reg. Nr. 11VTP-82); 2022-12-19, 3,79 prom. (dok. reg. Nr. 11GD-1787); 2022-10-22, 2,86 prom (dok. reg. Nr. 11GD-5190); 2022-07-14, (dok. reg. Nr. 11GD-3286); 2022-07-13, 4,32 prom. (11VTP-1124); 2022-06-08, 3,51 prom. (11VTP-966); 2022-02-08, 3,12 prom. (dok. reg. Nr. 11GD-554); 2021-10-22, 1,75 prom. (11GD-4352); 2021-09-15, 2,57 prom. (11VTP-1048); 2021-03-15, 2,80 prom. (dok. reg. Nr. 11VTP-239); 2020-12-14, 2,59 prom. (dok. reg. Nr. 11GD-5199); 2020-10-27, 3,23 prom. (dok. reg. Nr. 11VTP-1301); 2020-08-19, 3,77 prom. (dok. reg. Nr. 11VTP-975); 2020-07-27, 2,80 prom. (dok. reg. Nr. 11GD-3136); 2020-02-25, 2,38 prom. (dok. reg. Nr. 11VTP-244); 2019-08-26, 2,57 prom. (dok. reg. Nr. 11GD-3520). Pradėjus civilinę bylą buvo nustatytas girtumas 2023-05-11 3,77 promilės, kuomet vaiko tėvas buvo išvykęs į savo tėvo laidotuves, o motina buvo palikta rūpintis vaiku. Taip pat yra pagrįstų įtarimų, kad atsakovė buvo neblaivi ir 2023-07-26, tačiau oficialiai girtumas nebuvo nustatytas, bet pareigūnams apie tai, kad J. L. buvo neblaivi nurodė trečiasis asmuo V. J..

Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų sprendimu J. L., už vairavimą neblaiviai, trejiems metams buvo atimta teisė vairuoti transporto priemonę.

J. L. nuo 2019 metų 12 kartų bausta už administracinį teisės pažeidimą pagal LR ANK 73 str. 1 d. ir 73 str. 2 d. (Tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams) (dok. reg. Nr. 11GD-1427).

Byloje yra daug dokumentų, patvirtinančių tarnybų aktyvų darbą su šeima, užtikrinant mažamečio vaiko interesus. Informacijoje apie galimą vaiko teisių pažeidimą 2022-06-13 nurodoma, kad vaiko motinai nustatytas neblaivumas, moteris dažnai vartoja alkoholį, konfliktiški tėvų tarpusavio santykiai.

Vaiko situacijos vertinimo 2022-10-27 anketoje Nr.11VSV-1402 pažymėta, jog bendraujant su motina, J. L., ji patvirtino, kad 2022-10-22 ryte ji kartu su sugyventiniu V. J. vartojo alkoholį, taip norėdama atšvęsti savo 2022-10-31 būsiantį gimtadienį. Tvirtino, jog vaikas to nematė, miegojo. Ji pripažino, kad siekdama nugalėti priklausomybę, lankė įvairius kursus, dalyvavo ,,Minesotos“ programoje, tačiau niekas nepadėjo. Pareigūnai jai nustatė 2,86 promilių girtumą. 2022-10-24 J. L. nurodė, kad susirado slaugytojos darbą (duomenys neskelbtini) ir nuo spalio 3 d. ten dirba. Nurodė jog lankosi pas psichologę I., gydytoją R. S..

Tuo pat metu buvo nustatytas neblaivumas ir vaiko tėvui V. J., kuris pripažino, kad vartojo alkoholį. Jam buvo išaiškinta, jog suaugęs asmuo gali išgerti alkoholio, tačiau to neturi matyt vaikai, ir visada turi būti blaivus asmuo, kuris galėtų tinkamai pasirūpinti vaiku. Toje situacijoje nebuvo nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui poreikį.

2023-01-24 Vaiko situacijos vertinimo anketoje pažymėta, jog 2023-01-23 bendraujant telefonu J. L. paaiškino, kad ji važiavo savo draugės vyrui suleisti vaistų, paskui ji pasiūlė išgerti, taip trise jie išgėrė 0,7 l alkoholio, kas buvo toliau – ji nepamena. Vyras sakė, kad ji į namus parsinešė dar butelį degtinės, bet jis atėmė. Vaiko tėvas V. J. pokalbio metu nurodė, kad tą kartą jo sugyventinei buvo nustatytas virš 4 promilių girtumas. Jis netiki, kad J. nustos vartoti alkoholį, netiki, kad jai gali padėti ir ilgalaikė reabilitacija. Pripažino, kad J. girtavimas daro neigiamą įtaką vaiko vystymuisi. Kai mama būna girta, vaikas prie jos neina. Įvertinus visus faktus buvo priimtas sprendimas kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo J. L. sūnaus A. atžvilgiu, kadangi situacija tęsiasi ilgą laiką, motinos gydymasis nuo priklausomybės neduoda rezultatų.

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo V. J. nurodė, kad jis negali sukontroliuoti vaiko motinos J. L., nes jis dirba, tačiau patvirtino, kad jis palaiko vaiko motiną. Jis paaiškino, kad gegužės mėnesį atsakovė negėrė, tai jos ir vaiko santykiai labai geri, tėvo – tuomet visai nebereikia. V. J. nurodė, kad jis tiki, jog J. L. gali susiimti ir nebevartoti alkoholio. Ji dirba (duomenys neskelbtini), ten darbas sunkus, grįžus namo jau ne iki alkoholio. Jis patvirtino, kad J. pati geria vaistus nuo priklausomybės, jos kontroliuoti nereikia. Jei ji negirta, viskuo namuose rūpinasi, tačiau jeigu girta – tada niekas neberūpi.

Iš byloje pateiktų teismui dokumentų ir šalių paaiškinimų akivaizdu, kad atsakovė J. L. rūpinasi savo sūnumi, kai yra blaivi. Trečiasis asmuo teismo posėdžio metu patvirtino, kad ji pagal išgales prisideda prie vaiko išlaikymo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau–CK) 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Kasacinio teismo praktikoje aiškinant šią teisės normą konstatuota, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).

Remiantis kasacinio teismo praktika teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje pareikštas reikalavimas apriboti tėvų valdžią, turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų – galbūt pažeidžiamus vaiko interesus ir pažeidimų pobūdį, ir, remdamasis nustatytų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų visuma bei atsižvelgdamas į įrodinėjimo civiliniame procese specifiką, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti vieną iš tėvų valdžios ribojimo priemonių. Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose, bylose turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus. Esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama prieš vaiko interesus. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2013).

Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad geriausių vaiko interesų prioriteto principo turinys yra atskleidžiamas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte. Taikant šį principą, turi būti remiamasi konkrečia individualaus vaiko situacija, vertinant ir nustatant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje, atsižvelgiant į vaiko nuomonę, jo identiškumą, šeimos aplinkos ir šeimos ryšių išsaugojimą ir santykių palaikymą, vaiko poreikių, atitinkančių jo amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą bei užtikrinančių tinkamą vaiko raidą, tenkinimą, fizinį ir psichinį saugumą, vaiko teisės į sveikatą ir mokslą užtikrinimą bei kitus vaiko poreikius. Vaikui turi būti teikiama tokia apsauga, kokios reikia jo gerovei, taikant visą įmanomą koordinuotą kompleksinę pagalbą. Atsižvelgiant į Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte įtvirtintą reglamentavimą, darytina išvada, kad geriausi vaiko interesai kiekvienu atveju nustatomi individualiai, įvertinant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-378/2020, 32 punktas).

Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad, sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai, o peržiūrint priimtą teismo procesinį sprendimą instancine tvarka, yra analizuojama, ar bylą nagrinėjęs teismas nustatė visas reikšmingas aplinkybes ir ar jų pagrindu priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015). Atsižvelgiant į tai, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka turi būti vertinama, ar pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą sprendimą apriboti tėvų valdžią (ar jos neapriboti) konkrečioje byloje pagal tuo metu nustatytas bylos aplinkybes, o nagrinėjant bylą teisme aktualiu (esamu) laikotarpiu, turėtų būti nustatomi stabilūs, visas sritis apimantys pokyčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-378/2020, 32 punktas).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą.

Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Taigi, esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį.

Iš 2023-04-27 Varėnos PSPC pažymos Nr. S-634 matyti kad atsakovė J. L. Varėnos PSPC psichikos sveikatos centre gydoma ir stebima nuo 2019 m. sausio mėnesio dėl priklausomybės alkoholiui sindromo. 2019-2020 metais gydyta priklausomybės ligų centre. Po gydymo nevartojo 6 mėnesius. PSC lankosi nereguliariai, nes epizodiškai užgeria. Paskutinė psichiatro konsultacija buvo 2023-03-01, skirtas gydymas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), konsultuojama psichologo. Pateikta informacija, patvirtina, kad atsakovė gydymą tęsia ir stengiasi pakeisti esamą situaciją, siekia kad gydymas duotų rezultatus, nes priima jai siūlomą pagalbą, vartoja vaistus. Atsakovė pateikė 2023-01-04 UAB „Aspersus“ išduotą pažymą Nr. 2023/01-04/1, kuria patvirtinama, kad J. L. 2023-01-04 kreipėsi į UAB ,,Aspersus“ (Aušros vartų ligoninę) konsultacijai. Jai buvo paskirtas kompleksinis ambulatorinis gydymo kursas vieneriems metams nuo priklausomybės alkoholiui.

Kaip paminėta aukščiau, nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų, taikytinas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Ieškovo atstovė darė išvadą, kad šiuo atveju tikslinga taikyti atsakovės atžvilgiu neterminuotą motinos valdžios apribojimą. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis), tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą (pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-481-826/2019). Taigi, esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. Teismas, atsižvelgdamas į šiuos kriterijus ir į faktines bylos aplinkybes, sprendžia kokią vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo priemonę taikyti ir kokį tėvų valdžios apribojimą termino aspektu nustatyti. Šių klausimų išsprendimas priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių, pažeidžiamų konkrečių vaiko teisių ir interesų bei pažeidimų pobūdžio, taip pat galimybės panaikinti vaiko teisių ir interesų pažeidimus, sudarant sąlygas jų apsaugai. Esant tėvų kaltei, vienintelė vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonė yra tėvų valdžios apribojimas. Šis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo būdas taikomas siekiant išsaugoti vaikui sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas bei perspėti tėvą (motiną) dėl tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo. Tėvų valdžia apribojama dėl neteisėtos tėvo (motinos) veikos (veikimo ar neveikimo) vaiko atžvilgiu – konkrečių veiksmų paties vaiko ar kitų asmenų atžvilgiu, kai tai daro įtaką vaikui. Iš teismo nustatytų bylos faktinių aplinkybių matyti, kad nepilnamečio vaiko teisės ir interesai iš tiesų buvo pažeisti. Nustatyta, kad atsakovė nesirūpino, neauklėjo, neprižiūrėjo tinkamai vaiko, neužtikrino jo teisės į tinkamas ir saugias gyvenimo sąlygas, nes dažnai vaikas būdavo su neblaivia mama ir toks motinos elgesys daro neigiamą įtaką vaiko vystymuisi ir raidai, todėl nustatyta atsakovės kaltė, reikalinga atsakovės kaip motinos valdžios apribojimui. Tačiau teismui, išanalizavus visą byloje esančią medžiagą, vertinama, jog šiuo atveju tikslinga taikyti laikiną valdžios apribojimą, kadangi bylos duomenų visuma rodo, jog atsakovė stengiasi keisti situaciją, stengiasi bent pavieniais veiksmais keisti susidariusią situaciją: ji bando įveikti savo priklausomybę alkoholiui, bando įvairius gydymo metodus, pagal galimybes iš savo gaunamų lėšų padeda vaiką išlaikyti, kai būna blaivi tinkamai rūpinasi vaiko buitimi, bendrauja su vaiku ir vaikas to labai nori. Atsakovė turi neabejotiną problemą priklausomybę alkoholiui. Ji pripažįsta savo problemą ir bando ją spręsti. Kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, kol kas nors ir dedamos pastangos atsisakyti alkoholio vartojimo, tačiau tai nėra sėkminga. Alkoholis vartojamas pakankamai dažnai ir atsakovei būna nustatomas labai didelis girtumas. Tačiau pateikti dokumentai ir apklausta liudytoja I. L. (medicinos psichologė) patvirtino, kad J. L. gydosi, ji lankė trijų rūšių pagalbą. Jai reikalingas nuolatinis ir metodinis darbas, turi būti pastovus lankymasis pas specialistus, AA grupėje stiprinant motyvaciją. Taip pat labai svarbu, kad išorinė motyvacija, t. y. kitų asmenų skatinimas gydytis, būtų pakeista į vidinę motyvaciją. Trečiasis asmuo nurodė, kad jis tiki, jog vaiko motina gali susitvarkyti ir įveikti savo bėdą, tačiau kartu jis nurodė, kad negali jos sukontroliuoti. Todėl esant tokių veiksmų visumai, šiuo atveju atsakovei turi būti taikomas laikinas tėvo valdžios apribojimas. Laikinas valdžios apribojimas yra proporcingas nustatytoms aplinkybėms, kadangi atsakovei paliekama galimybė panaikinti nustatytą apribojimą, pradėjus tinkamai rūpintis savo vaiku, sudarant jam saugias sąlygas, teikdama jam tinkamą išlaikymą, pradėjus veikti geriausiais vaiko interesais, pasikeitus situacijai iš esmės, kuri nekeltų abejonių dėl atsakovės tikslų (CK 3.181 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ieškovės ieškinys tenkinamas šioje dalyje iš dalies – terminuotai apribojama atsakovės valdžia į sūnų.

Spręsdamas dėl tėvų valdžios apribojimo, teismas turi nepažeisti vaiko teisės į šeimos ryšius (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) ne kartą bylose yra pažymėjęs, kad šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas. Toks žingsnis turi būti pagrįstas pakankamai protingais ir svarbiais vertinimais, atsižvelgiant į vaiko interesus. EŽTT jurisprudencijoje taip pat pabrėžiama, kad turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra tarp vaiko intereso likti viešojoje globoje ir tėvų intereso vėl būti kartu su vaiku. Sprendžiant šią užduotį ypatinga svarba teikiama geriausiems vaiko interesams, kurie, priklausomai nuo jų prigimties ir rimtumo, gali būti viršesni už tėvų interesus. Tėvams negali būti suteikta teisė į priemonių, kurios padarytų žalą vaiko sveikatai ir vystymuisi, taikymą pagal Konvencijos 8 straipsnį.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad, nustačius laikiną tėvų valdžios apribojimą, šis apribojimas trunka tol, kol situacija pasikeičia ir apribojimo pagrindai išnyksta. Nors šiems pokyčiams įvykti yra reikalingas tam tikras laiko tarpas, paprastai jo trukmė sprendimo priėmimo metu nėra ir negali būti žinoma tiek dėl aplinkybių, kurios turi pasikeisti, sudėtingumo, tiek dėl to, kad šių pokyčių buvimas ar nebuvimas priklauso nuo tėvų, kuriems tėvų valdžia apribota, noro ir pastangų. Kitaip tariant, tam, kad išnyktų tėvų valdžios apribojimo pagrindai, vien konkretus laikotarpis nėra pakankamas, nes, tėvams nesiimant veiksmų savo elgesiui pakeisti, net ir nustačius ilgą apribojimo terminą, teigiamas rezultatas nebus pasiektas. Pažymima, kad, taikant CK 3.180 straipsnio 2 dalį ir laikinai apribojant tėvų valdžią, tokio apribojimo nustatymas neturi būti susiejamas su konkrečiu terminu. Laikinas tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas, kai teismas, gavęs tėvų, kuriems apribota valdžia, ieškinį (CK 3.182 straipsnio 3 dalis), priima sprendimą konstatuodamas, kad išnyko pagrindai, dėl kurių laikinai apribota tėvų valdžia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015). Taigi, tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikinamas tik tada, kai išnyksta apribojimo pagrindu buvusios aplinkybės.

Nagrinėjamoje byloje nustačius vaiko motinai J. L. terminuotą tėvų valdžios apribojimą sūnaus A. atžvilgiu, jo gyvenamoji vieta nustatytina su vaiko tėčiu, V. J., jo gyvenamojoje vietoje.

Tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, bei tėvų didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalys). Taigi tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms ir kt. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Ši tėvų pareiga neišnyksta ir apribojus jų tėvų valdžią vaikų atžvilgiu (CK 3.195 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra konstatuota, kad išlaikymas turi užtikrinti būtinas sąlygas vaikui augti, vystytis, realizuoti ir tobulinti įgimtus ir įgytus gebėjimus. Išlaikymas skirtas vaiko kasdieniams poreikiams patenkinti ir reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje, kai tėvai turės galimybę ar norą vaikų poreikius patenkinti, taigi labai svarbus vaiko išlaikymo stabilumo išsaugojimas.

Atsakovė J. L. pagal išgales prisidėdavo prie vaiko išlaikymo, tačiau ne visada tai buvo pakankamas išlaikymas vaikui. Atsakovė yra darbingo amžiaus, todėl gali dirbti ir gauti legalias, nuolatines pajamas. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nepilnamečio vaiko išlaikymui tėvas (motina) turi skirti pakankamai lėšų, bet ne mažiau, kaip po ½ dalį MMA, nustatytos Vyriausybės. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti mažesnę išlaikymo sumą, ir tai atitinka imperatyvių įstatymų nuostatas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai. Pagal byloje nustatytas aplinkybes atsakovė vaiko išlaikymui per mėnesį turėtų skirti po 200,00 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis. Išlaikymas priteisiamas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis užtikrintų vaiko kasdienių poreikių (maistui, aprangai, gyvenamajam būstui, sveikatai, mokslui, laisvalaikiui ir kt.) tenkinimą, ši išlaikymo forma labiausiai atitinka vaiko interesus. Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei. Ieškovės ieškinys yra tenkintas iš dalies, tad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovės valstybei proporcingai teismo patenkintų/atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Atsakovė privalo sumokėti žyminį mokestį valstybei: 109 Eur dėl tėvų valdžios apribojimo (kadangi byla elektroninė), teismas nepriteisia bylinėjimosi išlaidų už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, laikydamas, kad šis reikalavimas yra išvestinis iš pirmojo reikalavimo ir priteistina dėl išlaikymo priteisimo – 54 Eur (200x12=2400x3:100=72x75:100=54 Eur). Kadangi ieškinys tenkintas iš dalies, teismas daro išvadą, kad tenkintas 50 procentų, tai iš atsakovės priteistina 50 procentų paskaičiuotų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 109+54=163:2=81.50 Eur.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu 53,12 Eur, priteistinos iš atsakovės valstybei (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

Atsakovei buvo paskirta nemokama teisinė pagalba. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos finansų skyrius pateikė pažymą Nr. APD-2023-12811, kurioje nurodoma, kad yra paskaičiuota valstybės naudai priteistina suma 365,00 Eur. Už advokato darbą byloje iš atsakovės priteistina 50 procentų nurodytos sumos, t. y. 182,50 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260 straipsniais, 263 - 265 straipsniais, 268 - 270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 402, 406, 407 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Terminuotai apriboti tėvų valdžią J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini), sūnaus A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Priteisti iš J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos sūnui A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 200 Eur (du šimtus eurų 00 ct) per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos 2023 m. kovo 1 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Skirti V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnui A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo ir skiriamų išmokų tvarkytoju.

A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti kartu su tėvu V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jo gyvenamojoje vietoje.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovės J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 81,50 Eur (aštuoniasdešimt vieną eurus, 50 ct) žyminio mokesčio. Šios išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752 vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos. Mokėjimus patvirtinančius dokumentus būtina pristatyti (atnešti arba atsiųsti paštu) į Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų raštinę (111 kab.) arba pateikti per EPP sistemą.

Priteisti iš atsakovės J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 53,12 Eur (penkiasdešimt tris eurus 12 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (pašto išlaidų), susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, kurios mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5662, mokėjimo paskirtį – už procesinių dokumentų įteikimą. Mokėjimus patvirtinančius dokumentus būtina pristatyti (atnešti arba atsiųsti paštu) į Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų raštinę (111 kab.) arba pateikti per EPP sistemą.

Priteisti iš atsakovės J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 182,50 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt du Eur 50 ct) už valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimą, valstybės naudai. Šios bylinėjimosi išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose.