- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-03
- Bylos Nr.
- 2A-374-538/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00722-2013-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Almantas Padvelskis (pirm.), Rimvida Zubernienė, Erika Misiūnienė
- Trečiasis asmuo
- Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus, Vilniaus miesto 3-ojo notarų biuro
- Ieškovas
- A. K.
- Atsakovas
- E. G.
Pranešėjas Almantas Padvelskis Civilinė byla Nr. 2A-374-538/2014
2014 m. balandžio 3 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Rimvidos Zubernienės, Erikos Misiūnienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi trečiojo asmens Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 11 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovui E. G., tretiesiems asmenims Vilniaus miesto 3-ojo notarų biuro notarei R. R., Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriui dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė A. K. ieškiniu prašė pripažinti 2011 m. lapkričio 24 d. dovanojimo sutartį reg. Nr. (duomenys neskelbtini) tarp A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kuria A. K. dovanojo E. G. 0,1096 ha žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), negaliojančia nuo jos sudarymo momento. Nurodė, kad 2006 m. spalio 31d. Klaipėdos apskrities viršininko sprendimu Nr. 1410 ieškovei buvo atkurta nuosavybės teisė į 1,4605 ha ploto žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 16VĮ-(14.16.2)-118 žemės sklypas padalintas, suformuojant du atskirus žemės sklypus: (duomenys neskalbtini), unikalus Nr. (duomenys neskalbi), ir (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovė nutarė padovanoti savo sūnui atsakovui E. G., o sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), mirusio ieškovės sūnaus A. G. vaikams – B. A. G. ir R. G.. Įforminant dovanojimo atsakovui E. G. sandorį notarine tvarka buvo padarytas apsirikimas ir nurodytas ne sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), duomenys, o sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), duomenys, kurie buvo jau įregistruoti viešame registre. Sandorį forminusi notarė nurodė, kad šios klaidos pataisyti negali, patarė sudaryti naujus dovanojimo sandorius. 2011 m. gruodžio 20 d. atsakovas E. G. dovanojimo sandoriu padovanojo ieškovei žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), t. y. grąžino per klaidą 2011 m. lapkričio 24 d. dovanojimo sutartimi, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), jam perleistą žemės sklypą, o 2011 m. gruodžio 21 d. buvo sudarytos dovanojimo sutartys su atsakovu, kuriomis ieškovė padovanojo atsakovui žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), o B. A. G. bei R. G., lygiomis dalimis padovanojo jiems skirtą žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Klaidos 2011 m. lapkričio 24 d. dovanojimo sutartyje reg. Nr. (duomenys neskelbtini) buvimo ir jos ištaisymo aplinkybes patvirtino sandorius sudariusi notarė. Nors klaidos 2011 m. lapkričio 24 d. dovanojimo sutartyje, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), atitaisymas buvo atliktas atsakovui grąžinus pagal 2011 m. gruodžio 20 d. dovanojimo sutartį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tačiau 2011 m. lapkričio 24 d. dovanojimo sutartis, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), su atsakovu, taip pat 2011 m. gruodžio 20 d. dovanojimo sutartis reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atsakovas grąžino žemės sklypą, ieškovei sukelia neigiamas teisines pasekmes, nes galiojant šiems sandoriams, egzistuoja išreikšta klaidinga ieškovės valia dėl dovanojimo objekto.
Žemesnės instancijos teismas
Palangos miesto apylinkės teismas 2013-10-11 sprendimu už akių ieškinį tenkino. Pripažino, kad 2011 m. lapkričio 24 d. dovanojimo sutartį, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp A. K. ir atsakovo E. G., kuria A. K. dovanojo E. G. 0,1096 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) negaliojančia nuo jos sudarymo momento. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.90 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog dėl šalies valios išraiškos ar jos perdavimo įvykusi klaida laikoma valią išreiškusios šalies suklydimu, to paties straipsnio 1 d. nustatyta, jog iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį. Įvertinus ieškovės pateiktus įrodymus, teismas laikė, kad jų pakanka padaryti išvadai, kad 2011 m. lapkričio 24 d. dovanojimo sutartis, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), yra sudaryta dėl suklydimo, todėl nurodytas sandoris turi būti pripažintas negaliojančiu.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2013-10-18 sprendimą už akių ir priimti byloje naują sprendimą – atmesti ieškovės A. K. ieškinį bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad vien formaliai įvertinus byloje esančius įrodymus ir proceso dalyvių, t. y. notarės R. R. poziciją, yra akivaizdu, kad, priešingai nei nurodė ieškovė, ji negalėjo suklysti sudarydama ginčo sandorius. Taip pat ieškovė ir atsakovas yra susiję asmenys, t. y. ieškovė yra atsakovo motina. Ieškovė pareiškė ieškinį nesiekdama ištaisyti valios trūkumą, tačiau dėl to, kad Bankas pareiškė actio Pauliana ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais civ. b. Nr. 2-144-588/2013 atsakovams E. G., ieškovei, I. L., B. A. G. ir R. G.. Patenkinus trečiojo asmens Nordea Bank Finland Plc reikalavimą pripažinti negaliojančia 2011 m. gruodžio 20 d. dovanojimo sutartį, kuria sklypą atsakovas grąžino ieškovei, galiotų 2011 m. lapkričio 24 d. dovanojimo sutartis, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), ir atsakovas turėtų nuosavybės teisę į sklypą, kas atsakovui, siekiančiam išvengti kreditoriaus Banko reikalavimų, yra nenaudinga. Taigi pats ieškinys buvo pareikštas suvokiant, kad byloje bus šiuo metu esamas rezultatas: pareiškus ieškinį atsiliepimas nebus pateiktas ir dėl šios priežasties bus priimtas sprendimas už akių. Tai reiškia, kad pati byla yra inicijuota susijusių asmenų ir siekiant nesąžiningų teisinių padarinių. Atsižvelgiant į tai, kad notarės R. R. ir Banko atsiliepimuose pateiktos faktinės aplinkybės ir pateikti įrodymai paneigia bet kokios klaidos buvimą sudarant 2011 m. lapkričio 24 d. dovanojimo sutartį, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), teismas neturėjo teisinio pagrindo priimti sprendimo už akių, visiškai nevertindamas trečiųjų asmenų įrodymų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė A. K. nurodo, kad nesutinka su apeliaciniu skundu ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad trečiojo asmens Nordea Bank Finland Plc argumentai, jog nėra teisinio pagrindo ginčo sandorio pripažinti negaliojančiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.90 str. pagrindu, yra nepagrįsti. Trečiasis asmuo Nordea Bank Finland Plc sudarant ginčo sandorį nedalyvavo, jis savo interesą atsakovo turtu deklaravo žymiai vėliau, todėl jam nėra žinomos, kokios buvo šalių susitarimo faktinės aplinkybės prieš sandorio sudarymą, kaip buvo ruošiamasi sandoriui, kokius sandorio sudarymo metu tikslus turėjo ieškovė ir atsakovas, kaip buvo sudaromas sandoris, kaip elgėsi ieškovė po sandorio sudarymo ir kt. svarbios aplinkybės, kurias yra būtina įvertinti tvirtinant, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia. Dėl šių priežasčių trečiojo asmens Nordea Bank Finland Plc pateiktas ginčo aplinkybių vertinimas negali būti laikomas objektyviu, o atsižvelgiant į tai, jog toks vertinimas visada grindžiamas savanaudišku kreditoriaus siekiu gauti turtinės naudos, kreditoriaus teisniai argumentai dėl sandorio galiojimo yra tik subjektyvus savo pozicijos dėl ginčo dėstymas. Trečiasis asmuo Nordea Bank Finland Plc nepateikė jokių faktinių duomenų, kurie paneigtų ieškovės suklydimo faktą, o tuo pačiu patvirtintų ginčo sandorio šalių tikrąją valią ir sandorio teisėtumą. Notarė neneigia, jog ieškovė ir atsakovas po trumpo laiko (10 kalendorinių dienų) buvo atvykę pas notarę, tvirtino, jog ginčo sutartimi atsakovui yra perleistas ne tas turtas, kuris turėjo jam tekti, prašė ištaisyti šią situacija. Iš esmės šios aplinkybės atitinka ankstesniame notarės pranešime nurodytas aplinkybes, tik prasidėjus ginčui dėl sandorio teisėtumo, notarė siekdama išvengti atsakomybės nepripažįsta klaidos fakto. Notarės paaiškinimais apie klaidą, šalių elgesį po ginčo sandorio sudarymo, paneigti apelianto argumentai, jog ieškovės pozicija dėl dovanojamo sandorio ir jo objekto pasikeitė po sandorio sudarymo. Rašymo klaida ir lėmė tai, jog ginčo sandoryje yra išreikšta netinkama ieškovės valia. Notarė žinojo, kad ieškovė turi sudaryti ne tik sandorį su atsakovu, bet ir su ieškovės vaikaičiais, jai buvo pavesta tai atlikti, todėl, net jeigu būtų davę sutartį ieškovei savarankiškai skaityti, rašybos klaidą būtų pastebėjusi tik sulyginusi abiejų numatomų sudaryti sandorių ir turto duomenis su duomenimis viešame registre, kadastro bylose. Šių dokumentų neturėjo, nes jie buvo perduoti notarei sandorių sudarymui įforminti, todėl net objektyviai esant klaidai iš atminties nebūtų galėjusi turto duomenų identifikuoti, t.y. nebūtų galėjusi notarės klaidos pastebėti. Ieškovės valia buvo atsakovui padovanoti tik vieną žemės sklypą. Tai, jog šių sandorių sudarymo metu dėl klaidos buvo sudarytas ginčo sandoris, nelemia trečiojo asmens Nordea Bank Finland Plc interesų pažeidimo, kadangi klaidą ištaisius pagal vėlesnę nei ginčo sutartis, 2011 m. gruodžio 21 d. dovanojimo sutartimi su atsakovu, ieškovė atsakovui padovanoji kitą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), t. y. tą žemės sklypą, kurį būtų padovanojusi dar 2011 m. lapkričio 24 d., jeigu nebūtų klaidos. Atsakovas neabejotinai žinodamas apie savo turtinę padėtį ir galimus įsipareigojimus kreditoriams, priėmė dovaną, pagerino savo turtinę padėtį, todėl tokį šalių elgesį vertinti nesąžiningu nėra teisinio pagrindo, kaip nėra teisinio pagrindo nesąžiningu laikyti tą šalių elgesį, kuriuo buvo siekiama ištaisyti klaidingo ginčo sandorio pasekmes.
Atsiliepimu į apeliantės skundą, atsakovas E. G. prašo Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 11 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad sandorio sudarymo metu neteisingai dovanojimo sutartyje buvo išreikšta ieškovės valia, t.y. buvo sumaišyti dovanojami sklypai. Vietoje žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovui buvo padovanotas žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris turėjo tekti atsakovo mirusio brolio vaikams – B. A. G. ir R. G.. Ieškovė klaidą pastebėjo, kai norėjo sudaryti dovanojimo sandorį su anūkais B. A. G. ir R. G.. Tuomet buvo kreiptasi į notarę, kuri pasiūlė klaidą ištaisyti sudarant naujus sandorius, tai ir buvo atlikta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Pagal CPK 320 str. 1 d. bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 str. 2 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus.
Byloje nustatyta, kad Palangos m. sav. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 16VĮ-(14.16.2)-118 ieškovei A. K. priklausantis žemės sklypas padalintas, suformuojant atskirus žemės sklypus, tarp kurių ir sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 14-20). 2011-11-24 notarine dovanojimo sutartimi, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), padovanojo atsakovui E. G. (b.l. 29-34). 2011 m. gruodžio 20 d. notarine dovanojimo sutartimi, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovas E. G. padovanojo ieškovei A. K. žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 35-40). 2011-12-21 notarine dovanojimo sutartimi reg. Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė A. K. padovanojo atsakovui E. G. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 41-53), o 2012-01-04 notarine dovanojimo sutartimi, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), padovanojo B.A. G. ir R. G. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 54-66). Byloje esančiame Vilniaus miesto 3-ojo notarų biuro pranešime notarė R. R. patvirtino, kad sudarant 2011-11-24 notarinę dovanojimo sutartį, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), įvyko rašybos klaida ir atsakovui E. G. buvo perleistas ne tas sklypas, todėl taisant susidariusią padėtį 2011-12-20 notarine dovanojimo sutartimi reg. Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas E. G. 2011-11-24 dovanojimo sutartimi jam perleistą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) perleido ieškovei A. K., o ieškovė 2011-12-21 notarine dovanojimo sutartimi, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovui E. G. padovanojo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei 2012-01-04 notarine dovanojimo sutartimi, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) perleido vaikaičiams B.A. G. ir R. G. (b.l. 68).
Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino bei pripažino ginčo sandorį sudarytą dėl suklydimo. Apeliantas prašo panaikinti teismo sprendimą, kadangi šalys buvo nesąžiningos bei sandoris buvo sudarytas ne dėl suklydimo. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto teiginiais.
Įrodinėjimo procesas civilinėje byloje vyksta nuosekliai ir tam tikrais etapais. Pirmasis etapas yra faktų nurodymas, kuris yra labai svarbus, nes čia preliminariai nustatomas įrodinėjimo dalykas, toliau – įrodymų nurodymas bei jų pateikimas. Byloje surinktus įrodymus teismas tiria ir vertina pagal CPK nustatytas taisykles. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 178 straipsnis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą ne vienu įrodymu ir jo pagrindu daromomis prielaidomis, bet visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; kt.). Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. T. P. , kt., bylos Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Privati valda“ v. Ž. G., bylos Nr. 3K-3-18/2008). Vertinant šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimus ir liudytojų parodymus pagal CPK 185 straipsnį, turi būti remiamasi įrodymų patikimumo principu. Parodymai ir paaiškinimai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių.
CK 1.90 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį, o 2 dalyje – kad suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu. Kasacinis teismas, formuodamas šių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktiką, yra pažymėjęs, kad dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, jog, pirma, buvo suklysta, antra, suklydimas buvo esminis ir, trečia, buvo suklysta dėl esminių sandorio elementų, buvusių sandorio sudarymo metu, o ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje P. A. v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, bylos Nr. 3K-3-213/2013; kt). Pagal CK 1.90 straipsnio 4 dalį suklydimas turi esminės reikšmės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis. Trečiojo asmens Nordea Bank Finland Plc argumentai, jog nėra teisinio pagrindo ginčo sandorio pripažinti negaliojančiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.91 str. pagrindu yra nepagrįsti. Apeliantas nedalyvavo sudarant ginčo sandorį, todėl jam nėra žinomos, kokios buvo šalių susitarimo faktinės aplinkybės prieš sandorio sudarymą, kaip buvo ruošiamasi sandoriui, kokius sandorio sudarymo metu tikslus turėjo ieškovė ir atsakovas, kaip buvo sudaromas sandoris, kaip elgėsi ieškovė po sandorio sudarymo ir kt. svarbios aplinkybės, kurias yra būtina įvertinti tvirtinant, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia. Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog notarės R. R. pozicija dėl ginčo sandorio sudarymo aplinkybių yra nenuosekli. Byloje pateiktas notarės pranešimas, kuriame notarė apibūdina ginčo sandorio sudarymo aplinkybes ir dėl to vėliau priimtus teisinius veiksmus siekiant situaciją ištaisyti. Šiame pranešime nurodyta, jog sudarant 2011 m. lapkričio 24 d. dovanojimo sutartį, kurios notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), įvyko rašybos klaida ir žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo perleistas ne A. K. vaikaičiams – B. A. G. ir R. G., o A. K. sūnui - E. G.. Taip pat pranešime nurodyta, kad klaida buvo taisoma sudarant naujus sandoriuos, t.y. dovana, kurios neturėjo gauti atsakovas, buvo grąžinta ieškovei (b. l. 68). Atsiliepime į ieškovės ieškinį notarė pateikė kitą sandorio sudarymo aplinkybių vertinimą, kuriuo laikosi pozicijos, jog ginčo sandorio šalys negalėjo suklysti sudarydamos sandorį, tačiau konstatuotina, kad atsiliepimo argumentai yra prieštaringi, objektyviai nepaneigia ieškovės suklydimo. Notarė neneigia, jog ieškovė ir atsakovas po trumpo laiko (10 kalendorinių dienų) buvo atvykę pas notarę, tvirtino, jog ginčo sutartimi atsakovui yra perleistas ne tas turtas, kuris turėjo jam tekti, prašė ištaisyti šią situacija. Iš esmės šios aplinkybės atitinka ankstesniame notarės pranešime nurodytas aplinkybes (CPK 178 str., 185 str.). Apeliantė skunde teigia, jog ieškovė ir atsakovas buvo nesąžiningi, tačiau konstatuotina, kad šiuo atveju ieškovės ir atsakovo giminystės ryšys nelemia situacijos, kai yra siekiama savo teisėmis piktnaudžiauti. Byloje yra pateikti įrodymai, jog ieškovei 2006 m. spalio 31d. Klaipėdos apskrities viršininko sprendimu Nr. 1410 buvo atkurta nuosavybės teisė į 1,4605 ha ploto žemės sklypą esantį adresu (duomenys neskelbtini), taip pat įrodymai, kad buvo atliktas šio žemės sklypo detalusis planavimas ir 2011 m. balandžio 19 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 16VĮ-(14.16.2)-118 žemės sklypas padalintas, suformuojant naujus žemės sklypus. Ieškovės valia apdovanoti savo sūnų ir mirusio sūnaus vaikus, savo vaikaičius, yra nuosekli ir kryptinga, ši valia įgyvendinta sudarant dovanojimo sandorius. Darytina išvada, kad ieškovės valia buvo atsakovui padovanoti tik vieną žemės sklypą. Tai, jog šių sandorių sudarymo metu dėl klaidos buvo sudarytas ginčo sandoris, nelemia trečiojo asmens Nordea Bank Finland Plc interesų pažeidimo, kadangi klaidą ištaisius pagal vėlesnę nei ginčo sutartis, 2011 m. gruodžio 21 d. dovanojimo sutartį su atsakovu, ieškovė atsakovui padovanojo kitą žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Todėl konstatuotina, kad nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, jog ieškovės suklydimas nėra esminis ar jo nėra. Ieškovės klaidą patvirtina ir tai, jog ieškovė pastebėjusi klaidą, per trumpą laiką siekė imtis teisinių veiksmų, jog jos klaidinga valios išraiška būtų ištaisyta ir patarta notarės sudarė kitus sandorius. Taip pat neatmestina, jog klaida galėjo įvykti ir dėl žemės sklypų adresų panašumo - (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), t. y. numeris skiriasi tik raide. Taip pat byloje nenustatyta aplinkybių, kurios leistų teigti, kad ieškovė su atsakovu ginčijamus sandorius sudarė tam, jog pažeistų kitų asmenų teises, nes, kaip minėta, susigrąžinusi žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini), atsakovui padovanojo tą žemė sklypą, kurį ir norėjo padovanoti, t.y. žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad klaida turėjo lemiamą įtaką, jog buvo sudaryta 2011 m. lapkričio 24 d. dovanojimo sutartis reg. Nr. (duomenys neskelbtini), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, jog ginčijamas sandoris yra negaliojantis (CPK 178 str., 185 str., CK 1.90 str.).
Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apelianto apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Netenkinus apeliacinio skundo iš trečiojo asmens Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus ieškovei A. K. priteistina 1200,01 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme (b. l. 151, CPK 93 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutaria:
Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 11 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.
Iš trečiojo asmens Nordea Bank Finland Plc Lietuvos ieškovei A. K. priteisti 1200,01 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.