- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-02-05
- Bylos Nr.
- e2S-501-430/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-04614-2025-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Braždienė
- Ieškovas
- R. R.
- Atsakovas
- V. R.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Braždienė, veikianti Kauno apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. R. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo R. R. ieškinio atsakovei V. R. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas R. R. (toliau ir – ieškovas) pateiktu teismui ieškiniu prašė santuoką, sudarytą ir įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje tarp ieškovo R. R. ir atsakovės V. R. (toliau ir – atsakovė), įrašo Nr. 1916, nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepriteisti išlaikymo vienas kitam, po santuokos nutraukimo atsakovei palikti iki santuokos turėtą pavardę – B., padalinti santuokoje įgytą turtą ir kt.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2025 m. lapkričio 7 d. nutartimi ieškovui buvo nustatytas 10 dienų terminas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos pašalinti nutartyje išdėstytus trūkumus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2025 m. lapkričio 26 d. nutartimi ieškovo R. R. ieškinį atsakovei V. R. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo, nepašalinus visų nustatytų trūkumų, laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
4. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, ieškovas šalindamas teismo nutartyje nustatytus trūkumus nepateikė duomenų apie tai, kad realiai egzistuoja ir yra valdomas prašomas padalinti šis kilnojamasis turtas: 3 vnt. šaldytuvai - 800 eurų vertės; 4 vnt. televizoriai - 800 eurų vertės; traktoriaus ratai (siauri daržiniai „Belorus“ gamybos traktoriui) 4 vnt. - 1000 eurų vertės; traktoriaus ratai („Valtra“ gamybos) 4 vnt. - 2000 eurų vertės. Teismo vertinimu, ieškovo nurodyta aplinkybė, kad dėl jam taikomos kardomosios priemonės nebendrauti ir neieškoti ryšių su atsakove, jis negali pateikti duomenų apie nurodytą kilnojamąjį turtą, nėra priežastis, šalinant nustatytus trūkumus nepateikti teismui tokių duomenų, kadangi ieškovas turi atstovę – advokatę, kuris atstovaudama savo klientą, turi teisę kliento vardu rinkti reikiamus duomenis pagal Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 44 straipsnį ir pateikti juos teismui.
5. Atsižvelgdamas į tai teismas sprendė, kad ieškovas nepašalino ieškovas nepašalino visų trūkumų nurodytų 2025 m. lapkričio 7 d. teismo nutartyje, ieškinys laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Ieškovas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti 2025 m. lapkričio 26 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Skundžiama nutartis yra nepagrįsta, neteisėta ir priimta pažeidžiant LR CPK nuostatas, ieškovo teises bei teisminę praktiką. Neištaisytus ieškinio trūkumus teismas vertino itin formaliai. Ieškovas kartu su ieškiniu pateikė eilę dokumentų, sudarytas santuokoje įgyto turto balansas, suformuluoti aiškūs ieškinio reikalavimai ir patikslintas ieškinys atitiko įstatymo reikalavimus. Teismas ieškojo formalių būdų nepriimti ieškinio dėl bylos sudėtingumo ir didelio kiekio dalintino turto, todėl formaliai vertino ieškinį. Šiuo atveju pateiktas ieškinys dėl santuokos nutraukimo buvo aiškus, atitiko imperatyvius ieškinio reikalavimus , t.y. LR CPK 135 str.ir 382 str. nuostatas.
6.2. Ieškinyje detaliai buvo nurodytas visas turtas ir reikalavimai, pakankami priešingai šaliai tinkamai pareikšti atsikirtimus ir pateikti įrodymus. Atsakovė turi teisę pati pripažinti nurodytų kilnojamų daiktų buvimą ir išreikšti nuomonę dėl tokių daiktų padalinimo. Kita vertus, atsakovei nepripažinus aplinkybių dėl tam tikrų daiktų buvimo, teismas galėtų tokį reikalavimą atmesti kaip neįrodytą. Todėl ieškinio priėmimo stadijoje kelių daiktų fotonuotraukų nepateikimas, dėl to, kad atsakovė juos užsirakinusi, negali būti pagrindu nepriimti ieškinio. Nesuprantama, kaip ieškovo advokatė galėtų pateikti priešingos šalies užsirakintų daiktų foto nuotraukas. Teismas neturėtų versti ieškovo pažeisti kardomąsias priemones.
6.3. Iš esmės ieškinį atsisakyta priimti dėl to, kad nepateiktos šių daiktų fotonuotraukos: 3 vnt. šaldytuvai - 800 eurų vertės; 4 vnt. televizoriai - 800 eurų vertės; traktoriaus ratai (siauri daržiniai „Belorus“ gamybos traktoriui) 4 vnt. - 1000 eurų vertės; traktoriaus ratai („Valtra“ gamybos) 4 vnt. - 2000 eurų vertės. Tačiau traktorių ratai yra fiksuoti dar prie ieškinio pridėtoje 7-oje nuotraukoje, o kitus daiktus atsakovė užsirakinusi. Dar 2025 m. lapkričio 7 d. nutartyje, kuria buvo nustatyti trūkumai, teismas nurodydamas pateikti kaip vienintelį galimą įrodymą antstolio faktinių aplinkybių protokolą, kuriame būtų fiksuoti visi kilnojami dalintini daiktai, dėl kurių galimai nebus ginčo, parodė norą apsunkinti bylos nagrinėjimą ir nepriimti ieškinio. Šalių reikalavimai, duomenų nustatymas gali būtį įrodinėjamas ir šalių paaiškinimais. Teismo nutarties reikalavimai papildomai kreiptis į antstolį, jog šis dar kartą nufotografuotų dalintinus kviečius ar kitus kilnojamus daiktus yra perteklinis. Į bylą tiek su pirminiu ieškiniu, tiek su patikslintu pateiktos foto nuotraukas, kuriose fiksuoti dalintini grūdai.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
8. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
9. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro Kauno apylinkės teismas 2025 m. lapkričio 26 d., nutartis, kuria ieškovo ieškinys dėl santuokos nutraukimo ir sutuoktinių turto padalijimo paliktas nenagrinėtu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui.
10. Nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas nutraukti jo ir atsakovės santuoką, padalinti santuokoje įgytą turtą ir išspręsti kitus susijusius su santuokos sutraukimu klausimus. Pirmosios instancijos teismas 2025 m. lapkričio 7 d. ieškovui nustatė terminą pašalinti ieškinio trūkumus, t.y. tikslinti ieškinio reikalavimus, pašalinant tuos, kurie nenagrinėti teisme; pateikti įrodymus, pagrindžiančius, kad realiai egzistuoja nurodomas santuokoje įgytas ir dalintinas kviečių kiekis – 700 tonų bei įrodymus patvirtinančius neįtraukto nei į ūkio turto sąrašą, nei registruoto turto egzistavimą ir valdymą, pateikiant antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą. Ieškovas šalindamas trūkumus pateikė teismui patikslintą ieškinį. Tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi laikė ieškinį nepaduotu nepašalinus trūkumų, konstatavęs, kad nepateikė duomenų apie tai, kad realiai egzistuoja ir yra valdomas prašomas padalinti šis kilnojamasis turtas: 3 vnt. šaldytuvai - 800 eurų vertės; 4 vnt. televizoriai - 800 eurų vertės; traktoriaus ratai (siauri daržiniai „Belorus“ gamybos traktoriui) 4 vnt. - 1000 eurų vertės; traktoriaus ratai („Valtra“ gamybos) 4 vnt. - 2000 eurų vertės.
11. Ieškovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, atskirąjį skundą iš esmės motyvuodamas tuo, kad ieškinio trūkumus teismas vertino itin formaliai. Ieškovo pateiktas ieškinys atitinka jam keliamus reikalavimus, sudarytas santuokoje įgyto turto balansas, suformuluoti aiškūs ieškinio reikalavimai. Apelianto vertinimu, teismo reikalavimai kreiptis į antstolį yra pertekliniai, o atsakovė turi teisę pati pripažinti nurodytų kilnojamų daiktų buvimą ir išreikšti nuomonę dėl tokių daiktų padalinimo, o atsakovei nepripažinus aplinkybių dėl tam tikrų daiktų buvimo, teismas galėtų tokį reikalavimą atmesti kaip neįrodytą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentais.
12. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis ir CPK 5 straipsnis suteikia teisę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisminės gynybos prieinamumo principo, ne kartą yra nurodęs, kad ši teisė, kaip ir bet kuri kita, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos, kuri nustatyta specialiuosiuose įstatymuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040-464/2015 ir kt.).
13. Teismui pateiktas ieškinys turi atitikti bendruosius procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, nustatytus šių dokumentų formai ir turiniui (CPK 111 – 114 straipsniai), taip pat specialius ieškinio turiniui nustatytus reikalavimus (CPK 135 straipsnis). Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis).
14. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad civilinio proceso įstatymo nuostatose nustatyta ieškiniui daug formalių reikalavimų, tačiau iš esmės ieškinį sudaro du reikalavimai – ieškinio dalykas ir pagrindas. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškovas ieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą), bei savo reikalavimą (ieškinio dalyką) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas leidžia apibrėžti bylos nagrinėjimo teisme ribas, sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus, užtikrinti šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą. Nesant bent vieno iš šių elementų, negalimas teisminis nagrinėjimas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad ieškovui keliamas reikalavimas kreipiantis į teismą suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą negali būti aiškinamas plečiamai taip, jog iš ieškovo jau kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Ieškinio pareiškime ieškovas turi nurodyti, bet ne įrodyti ieškinio pagrindą. Taigi iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013).
15. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovo patikslintą ieškinį, konstatuoja, kad jame nurodytas ieškinio pagrindas ir ieškinio dalykas yra pakankamai aiškiai suformuluoti, todėl ieškinys atitinka CPK 111 straipsnyje ir CPK 135 straipsnyje nustatytus reikalavimus o įrodymų tyrimas ir vertinimas negali būti atliekamas ieškinio priėmimo stadijoje (CPK 183, 185, 250 straipsniai). Nagrinėjamu atveju ieškovas yra nurodęs visą sutuoktinių turto balansą ir reikalavimą jį padalyti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybes dėl tam tikro ieškovo į balansą įtraukto turto egzistavimo fakto galima išsiaiškinti bylos nagrinėjimo metu. Kaip pagrįstai nurodė apeliantas, apskritai nėra aišku ar atsakovė neigs tokių daiktų egzistavimo faktą, o ieškovui neįrodžius šių aplinkybių ieškinys toje dalyje gali būti atmetamas, tačiau tai negali būti laikoma ieškinio trūkumu sudarančiu pagrindą laikyti ieškinį nepaduotu.
16. Teismų praktikoje yra nurodyta, kad vien įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, nepateikimas, juolab įrodymų (ne)pakankamumas, kurį teismas įvertina tik nagrinėdamas bylą iš esmės, negali būti pagrindas nepriimti ieškinio (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1367-943/2018; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92-943/2023). Teismas, nustatęs, kad prie ieškinio nepridėti visi įrodymai, patvirtinantys ieškinio pagrįstumą, negali iš ieškovo reikalauti tų ieškinio įrodymų, kurie, teismo nuomone, būtų pakankami ieškiniui patenkinti, nes ieškinio priėmimo stadijoje reikalavimo pagrįstumas nesvarstomas, o nepagrįstas ieškinys gali būti atmestas išnagrinėjus bylą iš esmės. Priešingu atveju ne tik pasunkėtų civilinis procesas ir užsitęstų civilinės bylos iškėlimas, bet ir būtų neproporcingai apribota asmens teisė kreiptis į teismą, nes ieškovas būtų verčiamas teismui pateikti tokius ieškinio įrodymus, kurių galbūt iš viso nėra (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1755/2013). Teismas byloje esančius įrodymus vertina priimdamas sprendimą ir pagal tai vienas aplinkybes laiko įrodytomis, o kitas – ne ir atitinkamai tenkina arba atmeta ieškinio reikalavimus (CPK 185 straipsnis).
17. Dėl šių priežasčių įrodymų pakankamumo klausimas neturi būti sprendžiamas procesinio dokumento priėmimo stadijoje. Ieškinio faktinį pagrindą patvirtinantys įrodymai gali būti pateikiami ir bylos nagrinėjimo metu arba renkami su teismo pagalba, jei jų šalis negali gauti. Kilusias abejones dėl išreikalautinų dokumentų teismas turi galimybę išsiaiškinti bendradarbiaudamas su šalimis pasirengimo civilinės bylos nagrinėjimui stadijoje (CPK 225 – 227 straipsniai).
18. Atsižvelgiant į išdėstytų argumentų visumą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ieškinio trūkumų šalinimo institutą, nepagrįstai ieškovo ieškinį laikė nepaduotu nepašalinus trūkumų, todėl skundžiama nutartis naikintina, o ieškinio priėmimo klausimas grąžintinas nagrinėti iš naujo tam pačiam teismui.
19. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų argumentų teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010, 2010 m. gruodžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010, 2020 m. kovo 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-611/2020).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 26 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.