- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-27
- Bylos Nr.
- 1A-431-365/2023
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gintaras Dzedulionis, Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, Paulius Veršekys
- Nuteistasis
- E. S.
- Advokatai
- Sergejus Chiminas
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės ir Pauliaus Veršekio, sekretoriaujant Editai Bekerytei, dalyvaujant prokurorei Jolitai Okuškienei, nuteistojo gynėjui advokatui Sergejui Chiminui,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. gegužės 30 d. nuosprendžio, kuriuo E. S. pripažintas kaltu, padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 243 straipsnyje, ir jam skirta 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta 1/3 (vienu trečdaliu) ir E. S. skirtas 20 (dvidešimties) parų areštas. E. S. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta panaikinti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. E. S. nuteistas dėl to, kad vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones, t. y. jis 2022 m. gruodžio 11 d. apie 01.05 val. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai nustatytas 2,2 promilių girtumas. Kaltinamasis minėtos baudžiamojo poveikio priemonės nesilaikė būdamas nuteistas bei supažindintas su žemiau išvardintais dokumentais, o būtent: jis, būdamas nuteistas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. birželio 10 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-824-272/2022, iš dalies pakeistu 2022 m. rugsėjo 22 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-533-817/2022, pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 9 dienoms, kuri vadovaujantis BK 75 straipsnio atidėta 3 metams. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 5 metams, terminą skaičiuojant nuo 2022 m. gegužės 9 d. bei Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus vyriausiosios specialistės E. D. 2022 m. spalio 21 d. supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka ir sąlygomis, teisinėmis pasekmėmis. Šiais savo veiksmais padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje.
2. Pirmosios instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsniu, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumą sprendė, kad kaltinamajam E. S. inkriminuotas baudžiamasis nusižengimas, numatytas BK 243 straipsnyje yra teisingai ir pagrįstai kvalifikuotas. Teismas atsižvelgdamas į visas BK nustatytas bausmių skyrimo taisykles darė išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu bus pasiekti už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje, paskyrus BK 243 straipsnio sankcijoje numatytą griežtesnę bausmės rūšį – areštą, jos dydį nustatant kiek didesnį nei numatytam sankcijoje vidurkiui – 30 parų (BK 49 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu ir kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamąjį nusižengimą, teismas taikydamas BK 64¹ straipsnį bausmę sumažino vienu trečdaliu. Įvertinęs byloje esančią kaltinamojo charakterizuojančią medžiagą, o būtent tai, kad kaltinamasis teisiamas ne pirmą kartą, teismas sprendė, kad atidėti bausmės vykdymą teisinio pagrindo nėra.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniu skundu nuteistasis E. S. (toliau – ir apeliantas) prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. gegužės 30 d. nuosprendžio dalį, kurioje sprendžiamas E. S. bausmės klausimas ir už veiką, numatytą BK 243 straipsnyje E. S. skirti baudą. Nuteistasis mano, jog skundžiamas nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 str. 1 p.) ir neteisingos, aiškiai per griežtos bausmės nuteistajam E. S. paskyrimo (BPK 328 str. 2 p.).
4. Nuteistojo vertinimu, skundžiamu nuosprendžiu teismas nepagrįstai pripažino, kad apeliantui E. S. anksčiau paskirtos švelnesnės bausmės įtakos neturėjo, taip pat neatsižvelgė į E. S. asmenybę ir ją charakterizuojančius duomenis. Pasak apelianto, iš byloje esančių duomenų matyti, kad jis (E. S.) yra vedęs, turi nepilnametį vaiką (gim. (duomenys neskelbtini)), vienas dirba ir išlaiko šeimą. Nuo E. S. darbo tiesiogiai priklauso šeimos materialine gerovė. Pritaikius E. S. realų areštą, tiesiogiai nukentėtų šeima, nepilnametis vaikas. Taip pat E. S. yra puikiai charakterizuojamas savo darbdavio. Su probacijos tarnyba bendradarbiauja, preciziškai vykdo sudarytą priežiūros planą, dalyvauja elgesio pataisos programose, lankosi/gydosi priklausomybių ligų centre („išvada: motyvuotas gydytis, gydymas tęsiamas“), vykdo individualią veiklą, nevartoja psichiką veikiančių medžiagų ir pan.
5. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistajam E. S. taikoma probacija yra efektyvi, probacijos sąlygos ir turimos pareigos, iš esmės yra vykdomos, pažeidimų nėra, o tai leidžia teigti, kad bausmės tikslai (tiek nubaudimo, tiek prevenciniai) dar gali būti pasiekti, netaikant realaus laisvės atėmimo (arešto). Apelianto teigimu, įvertinus jo asmenybę, įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kitas aptartas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui (BK 54 straipsnio 2 dalis), pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog bausmės tikslai nebūtų pasiekti E. S. pritaikius švelnesnę bausmės rūšį.
6. Apeliantas mano, jog net minimali laisvės atėmimo bausmė (areštas) nėra teisinga, neatitinkanti BK 41 straipsnyje keliamų bausmės tikslų, yra aiškiai neproporcinga, taip pat neatitinkanti paskutiniu metu aiškiai į teigiamą pusę pasikeitusio elgesio bei asmenybės. Be to, paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę (areštą), E. S. netektų ne tik laisvės, bet ir darbo, o Lietuvos valstybė – galimybės į greitesnį baudos sumokėjimą, taigi apeliantui paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę (areštą), ji prieštarautų teisingumo principui.
7. Apeliaciniame skunde pažymima, jog paskyrus E. S. areštą, jis ne tik neteks socialinių ryšių, darbo, gaunamų pajamų (o kartu ir galimybės sumokėti baudas), bet atlikdamas laisvės atėmimo bausmę bendraus su neigiamą įtaką galinčiais daryti, nusikalstamas veikas linkusiais daryti asmenimis, kas leidžia teigti, kad nesuteikimas nuteistajam progos pasitaisyti, tai gali turėti įtakos gyvenimui ne teigiama, o būtent neigiama linkme. Tai kartu prieštarautų bendriems teisingumo ir protingumo principams. Dėl šių aplinkybių nuteistasis daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti netaikant jam arešto, o paskirus švelnesnę bausmės rūšį – baudą.
8. Apibendrindamas apeliacinio skundo argumentus nuteistasis mano, jog skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė yra aiškiai per griežta, tokia bausmė neatitinka padaryto nusikaltimo sunkumo ir pavojingumo laipsnio. Tokia bausmė neatitiks bausmės paskirties, nebus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Nuteistojo vertinimu, pirmosios instancijos teismas neišsamiai ištyrė bei įvertino svarbias bylos aplinkybes apie padaryto nusikaltimo ir jį padariusio asmens pavojingumą bei skyrė nepakankamą dėmesį kaltininko asmenybės ir bausmės individualizavimui, todėl E. S. buvo skirta aiškiai per griežta bei dėl to neteisinga bausmė.
9. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai
10. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Iš nuteistojo apeliacinio skundo turinio matyti, jog juo nėra ginčijamas nusikalstamos veikos kvalifikavimas, tačiau nesutinkama su paskirta bausme.
11. BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta, jog bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015).
12. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę vadovaudamasis straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą teismas taip pat atsižvelgia į asmens teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė. Skiriant bausmę turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-303/2018).
13. Kartu pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-156-487/2020).
14. Pagal BK 243 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas bauda arba areštu.
15. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas skirdamas nuteistajam bausmę už nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje, aukščiau paminėtų nuostatų nepažeidė ir jomis vadovavosi tinkamai.
16. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas bausmės rūšį ir skirdamas atitinkamo dydžio bausmę E. S. atsižvelgė į tai, kad apeliantas padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą, kuris pasireiškė vengimu atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Be to, atsižvelgė į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad E. S. prisipažino, padaręs baudžiamąjį nusižengimą ir dėl jo gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į atsakomybę sunkinančią aplinkybę kad jam inkriminuotą baudžiamąjį nusižengimą E. S. padarė, būdamas recidyvistu (turėdamas neišnykusį teistumą (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas)). Taip pat atsižvelgė į E. S. asmenybę, t. y. į tai, kad jis dirbantis, teistas, baustas administracine tvarka dėl transporto priemonės vairavimo neturint tam teisės, turi galiojančią nuobaudą, duomenų, kad būtų įrašytas į Psichikos sveikatos ar Priklausomybės ligų centrą, nėra. Spręsdamas dėl bausmės rūšies, pirmosios instancijos teismas kreipė dėmesį ir į tai, kad asmuo linkęs nesilaikyti KET reikalavimų, linkęs nusikalsti, nes jis ir toliau ciniškai ignoruoja Lietuvoje galiojančius teisės aktus vis darydamas naujas nusikalstamas veikas. Pirmos instancijos teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje padarė išvadą, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti E. S. skiriant griežčiausią iš BK 243 straipsnio sankcijoje numatytų bausmių – areštą. Apylinkės teismas nustatė, kad kita alternatyvi BK 243 straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis bauda šiuo atveju nebūtų veiksminga. Su tuo sutinka ir apeliacinės instancijos teismas, nes kaip matyti iš nuteistąjį charakterizuojančių duomenų, jis ne kartą teistas, jam Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. balandžio 6 d. nuosprendžiu (kuris nebuvo įsiteisėjęs priimant šį skundžiamą nuosprendį), vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta sumažinta bausmė subendrintina ir su Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. birželio 10 d. nuosprendžiu, iš dalies pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu, paskirta ir neatlikta bausme. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, tokia bausmė, kaip švelniausia iš BK numatytų bausmių, įvertinus E. S. asmenybę, net ir neatitiktų teisingumo principo, realiai neapribotų galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas. Apygardos teismas, įvertinęs išdėstytus pirmos instancijos teismo bausmės skyrimui reikšmingus faktus visiškai sutinka ir pritaria skundžiamame nuosprendyje atliktam E. S. asmenybės vertinimui, kuris pagrįstai leido spręsti, jog bausmės paskirtį geriausiai atitiks jam skirtina arešto bausmė, jos terminą nustatant didesnį nei arešto bausmės vidurkis. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad pirmosios instancijos teismas įvertino visas reikšmingas bylai aplinkybes dėl ko buvo pritaikytos BK 64¹ straipsnio nuostatos, sumažinant E. S. paskirtą bausmę vienu trečdaliu daro išvadą, kad paskirta bausmė nelaikytina aiškiai per griežta ar neadekvačia priemone pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nustatytas ir aptartas aplinkybes sprendžia, jog Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. gegužės 30 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentas nėra jokio pagrindo.
17. Pasisakant dėl apeliacinio skundo argumentų susijusių su apelianto darbu, šeiminiais ryšiais ir materialine gerove, pažymėtina, jog tokios aplinkybės nėa laikytinos išimtinėmis ar ypatingomis aplinkybėmis, kurios gali turėti įtakos švelnesnei bausmės rūšiai, nes ankstesni teistumai bei skirtos bausmės ankstesniais nuosprendžiais E. S. įtakos neturėjo, kadangi jis ir toliau daro naujas nusikalstamas veikas. Tai, teismo vertinimu, rodo, jog nuteistojo veiksmai nagrinėjamu atveju yra susiformavusių neigiamų nuostatų bei netinkamo elgesio rezultatas, kuris asmeniškai nuteistajam ir priimtinas, tačiau netoleruotinas baudžiamosios teisės kontekste. Todėl konstatuojama, jog nuosprendyje padarytos išvados yra pagrįstos bylos duomenimis, o tik nuteistojo manymas dėl per griežtos bausmės (nesant tam pagrįstų ir motyvuotų argumentų) teismo išvadų nepaneigia.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo E. S. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. gegužės 30 d. nuosprendį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.