Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Arūnas Purvainis

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos antrajame sektoriuje nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo su intensyvia priežiūra V. S. (V. S.) patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos antrajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. spalio 28 d. priimtu nutarimu Nr. 93-246 nutarta taikyti nuteistajam V. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 9 mėn. 17 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2019 m. spalio 24 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BVK) 157 straipsnio 3 dalį, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 68 balai ir tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė, vykdant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, Komisijos skirtas rekomendacijas, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo nuo 75 iki 68 balų. Nuteistasis už stropų darbą ir gerą elgesį keturis kartus skatintas, pataisos namuose dirba VĮ „Mūsų amatai“ darbininku, socialinius ryšius palaiko, dengia civilinį ieškinį, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse. Nuteistasis vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, įvykdė jam Komisijos skirtas rekomendacijas bei nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam V. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsisakytina tvirtinti.

V. S. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 281 straipsnio 7 dalį 60 parų arešto bausme, kuri, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 40 parų arešto bausmė.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 17 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirta 3 m. laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 70 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 m.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartimi paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir nuteistasis pasiųstas atlikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 17 d. nuosprendžiu paskirtos 3 m. laisvės atėmimo bausmės.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 18 d. nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 17 d. ir 2017 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintos, skirta 3 m. 1 mėn. laisvės atėmimo.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistasis atliko Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 3 dalyje numatytą būtinąją dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 9 mėn. 17 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2019 m. spalio 24 d.).

Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Nuteistasis V. S. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir tai sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog atlikus vertinimą „OASys“ metodika, V. S. nustatoma vidutinė – 68 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, todėl jo pažanga pataisos proceso metu turi būti itin akivaizdi ir įtikinanti, jog bausmės tikslai nuteistajam jau šiuo metu yra pasiekti, o būdamas nestruktūruotoje aplinkoje jis savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

Pagal susiformavusią teismų praktiką ir Lietuvos Respublikos BVK 164 straipsnio 2 dalies nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, t. y. ar yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, tai yra, įvertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, neatliktos bausmės dydis, ankstesni teistumai ir kt. Nagrinėjamu atveju, nuteistasis V. S. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vieną nusikalstamą veiką, anksčiau buvo teistas, bausmės vykdymas jam buvo atidėtas, tačiau nuteistojo elgesiui tai įtakos nepadarė, nuteistasis ir vėl nusikalto, kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei ir sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu. Nors nusikalstamos veikos sunkumas ir pobūdis neabejotinai jau buvo įvertintas teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą ir negali būti laikoma pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą V. S., tačiau ši aplinkybė tiek, kiek ji atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo akivaizdžią pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinama.

Kaip jau minėta anksčiau, lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl įstatymas įpareigoja tiek Komisiją, tiek ir pastarosios sprendimo tvirtinimo klausimą sprendžiantį teismą, svarstant dėl lygtinio paleidimo taikymo, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, numatytą Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 ar 3 dalyse ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje numatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesai.

Spręsdamas dėl nuteistojo V. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teismas atsižvelgia ir į tai, jog nors nuteistasis už pavyzdingą elgesį, gerą darbą skatintas, dirba, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei Komisijos skirtas rekomendacijas, kas rodo nuteistojo pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką bei siekį pasitaisyti, tačiau jis per visą bausmės atlikimo laikotarpį nesielgė išimtinai teigiamai. Priešingai, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę keturis kartus pažeidė pataisos įstaigos tvarkos bei režimo reikalavimus, padarydamas ir šiurkščius pažeidimus, už ką jam buvo taikytos trys drausminės nuobaudos, vieną kartą jo elgesys buvo svarstytas drausminėje komisijoje, ir nors paskirtos drausminės nuobaudos nebegalioja, tačiau šios aplinkybės neleidžia teismui vertinti nuteistojo elgesio kaip nepriekaištingo. Nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu, jo sugebėjimas laikytis nustatytos tvarkos ir paklusti reikalavimams, yra svarbus vertinant probacijos taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat neišvengiamai susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu lygtinai paleidžiamam asmeniui. Šiuo atveju V. S. elgesys viso bausmės atlikimo metu leidžia pagrįstai abejoti probacijos efektyvumu. Juo labiau, kaip jau minėta anksčiau, kad nuteistajam anksčiau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jis teismo parodyto pasitikėjimo nepateisino, vėl nusikalto ir tai rodo, jog nuteistasis linkęs ignoruoti visuomenėje priimtas elgesio normas, nepasimoko iš ankstesnio patyrimo, linkęs nusikalsti ir tai kelia pagrįstų abejonių dėl sėkmingos probacijos nuteistojo atžvilgiu šiuo metu taikymo bei duoda pagrindą išvadai, kad nuteistojo pažanga koreguojant savo elgesį išimtinai teigiama linkme šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje dar nėra tokia įtikinanti, jog būtų galima daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog šiuo metu taikomas lygtinis paleidimas būtų efektyvus ir neprieštaraujantis visuomeniniam interesui. Šią išvadą, teismo įsitikinimu, betarpiškai patvirtina ir Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotos aplinkybės, kurių duomenimis, nuteistasis dėl įvykdytų nusikaltimų kaltę pripažįsta iš dalies, linkęs minimizuoti savo vaidmenį. Pažymėtina, kad visiškas kaltės pripažinimas bei gailėjimasis rodo nuteistojo psichologinį santykį su padaryta nusikalstama veika, už kurią jis atlieka bausmę. Asmuo, minimizuojantis savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, ieškantis savo priešingą teisei elgesį pateisinančių aplinkybių, negali suvokti nusikalstamo savo atliktų veiksmų pobūdžio, paskirtą bausmę laiko ne pelnyta savo elgesio pasekme, o neteisėtu valstybės prievartos jam taikymu, neprisiima savo neteisėtais veiksmais sukeltų pasekmių ir nesistengia pasitaisyti ir kas, įvertinus Socialinio tyrimo išvadoje nurodytas aplinkybes, jog nuteistasis kartais užsiima veikla, kuri yra susijusi su jo nusikalstamumu, stokoja savikritiškumo, neigiamų savybių neįžvelgia, problemoms spręsti ne visuomet pasirenka tinkamas jų sprendimo strategijas, nes neapgalvoja visų savo elgesio pasekmių, tvirtina, kad anksčiau turėjo problemų, tačiau nepastebi, kad jos vis dar egzistuoja, leidžia pagrįstai abejoti, jog ir šiuo metu išėjęs į laisvę nuteistasis sugebės tinkamai prisitaikyti prie bendrų visuomenėje priimtų elgesio taisyklių bei jų paisyti.

Taip pat pažymėtina ir tai, kad nuteistųjų pažangą pataisos proceso metu objektyviai patvirtina jiems „OASys“ metodika nustatomos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių (kintančių) balų mažėjimas. Nuteistajam atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys, nustatytas 68 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų skaičius, kuris per bausmės atlikimo laiką sumažėjo nuo 82 balų, tačiau rizika pakartotinai nusikalsti išliko vidutinė, taip pat dinaminiai riziką nusikalsti didinantys balai iš 68 balų sudaro 28 balus, kuriuos šiuo metu nuteistasis savo kryptingu teigiamu elgesiu bausmės atlikimo metu ne tik gali, bet ir privalo mažinti. Taip pat išlieka svarbūs ir reikšmingi tolimesnei resocializacijai visuomenės gyvenime nustatyti, vadovaujantis „OASys“ vertinimo metodika, nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo riziką didinantys (kriminogeniniai) veiksniai – ankstesnė (dažna) nusikalstamo elgesio patirtis; įtakojamas asocialios grupės; netinkamų elgesio strategijų naudojimas siekiant materialinės gerovės ir tai gali turėti įtakos nuteistojo tinkamų, įstatymų reikalavimus atitinkančių elgesio modelių jį paleidus lygtinai pasirinkimui, paskatinti jį vėl nusikalsti ir kas suponuoja teismo išvadą, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog V. S. neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra ir pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu nuteistajam lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Komisijos 2019 m. spalio 28 d. nutarimą Nr. 93-246 taikyti nuteistajam V. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos antrajame sektoriuje 2019 m. spalio 28 d. nutarimą Nr. 93-246 taikyti nuteistajam V. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.