- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-04-18
- Bylos Nr.
- I1-1083-644/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01379-2021-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Audrius Grauželis (pirm.)
- Pareiškėjas
- J. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, Lietuvos valstybė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas J. K. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 1-10).
Pareiškėjas skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2018-12-12 iki skundo padavimo teismui dienos (2021-06-07) jis buvo kalinamas Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriuje netinkamomis, nežmoniškomis sąlygomis. Teigė, kad pataisos namuose buvo įdarbintas skalbėjo pareigose ir jo darbo laikas buvo nuo 8.00 val. iki 17.00 val. Tuo tarpu pagal pataisos namuose nustatytą dienotvarkę, laisvalaikis numatytas nuo 8.00 val. iki 12.00 val. arba nuo 13.00 val. iki 17.00 val., t. y. darbo valandomis. Taigi, pareiškėjo laisvalaikio laikas, per kurį jis turėdavo teisę pasivaikščioti gryname ore, sutapdavo su darbo laiku. Dėl šios priežasties, pareiškėjas negalėdavo darbo dienomis pasivaikščioti gryname ore, o po darbo išeiti į lauką nebuvo leidžiama. Negalėdamas po darbo atsipalaiduoti ir pasivaikščioti lauke, pareiškėjas patyrė įtampą, sveikatos pablogėjimą, jautėsi piktas, dirglus. Tokios kalinimo sąlygos buvo kankinančios, nežmoniškos, žeminančios. Dėl atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 50 000 Eur suma.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą (b. l. 14-16) nurodė, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu dirbo 1 etato krūviu. Atsakovės atstovas pripažino, kad tam tikromis dienomis pareiškėjo darbo laikas sutapo su jo pasivaikščiojimo laiku, tačiau tai negalėjo sukelti pareiškėjui skunde nurodomų sunkaus masto neigiamų pasekmių. Pažymėjo, kad pareiškėjas buvo įdarbintas jo paties prašymu ir galėjo kreiptis į pataisos namų administraciją dėl darbo ir pasivaikščiojimo laiko suderinimo, taip pat galėjo pateikti prašymą dėl įdarbinimo 0,5 etato krūviu, tačiau to nepadarė. Atsakovės atstovas nurodė, kad iš dalies užtikrina nuteistiesiems teisę pasivaikščioti gryname ore, pataisos namuose įrengtas didelis tvarkingas kiemas su sporto inventoriumi. Pažymėjo, kad bylose dėl valstybės neteisėtais veiksmais padarytos žalos pareiškėjas privalo įrodyti konkretų žalos dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Pareiškėjas nenurodė, iš ko konkrečiai susideda jo prašoma priteisti žala, nepagrindė savo reikalavimo objektyviais duomenimis. Reikalaujant neturtinės žalos atlyginimo, nepakanka deklaratyviai ir abstrakčiai išvardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi būti nurodyta, kokia konkreti neturtinė žala kilo, pateikti tai pagrindžiančius įrodymus. Pareiškėjo argumentai nekonkretūs, deklaratyvūs bei nepagrįsti, todėl skundas netenkintinas.
Skundas patenkintinas iš dalies.
Pareiškėjas iš atsakovės reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijos veiksmais, jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriuje nuo 2018-12-12 iki skundo padavimo teismui dienos (2021-06-07, b. l. 11) netinkamomis sąlygomis, t. y. neužtikrinus pareiškėjui teisės į pasivaikščiojimą gryname ore.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Institucija arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
Motyvuojamoji dalis
Pagal Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 103 straipsnio 1 dalį, nuteistieji šio kodekso numatytais atvejais turi teisę kasdien pasivaikščioti gryname ore. Pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje pataisos įstaigos teritorijoje laikantis BVK 70 straipsnio reikalavimų, t. y. nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų. Pasivaikščiojimo gali nebūti arba jo trukmė sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sąlygų, jei su tuo sutinka nuteistasis (BVK 103 str. 2 d.). Pasivaikščiojimas gali būti nutrauktas, jei nuteistasis pažeidžia Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių nustatytą pasivaikščiojimų tvarką (BVK 103 str. 3 d.).
Pagal BVK 73 straipsnio 5 punktą pataisos namuose paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti po tris valandas, o pagal BVK 74 straipsnio 5 punktą, lengvosios grupės nuteistieji gali pasivaikščioti kasdien po 4 valandas.
Taigi, vadovaujantis minėtomis BVK normomis, teisė pasivaikščioti gryname ore yra viena iš nuteistųjų, atliekančių bausmę pataisos namuose, teisių, kuri privalo būti užtikrinama. Ši teisė gali būti ribojama tik konkrečiais BVK ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse numatytais pagrindais, o nuteistojo darbas nėra pagrindas riboti nuteistojo teisę į pasivaikščiojimą gryname ore (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020-04-01 nutartį byloje Nr. A-1106-602/2020).
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriuje nuo 2018-01-26 iki 2019-10-29 buvo kalinamas paprastosios grupės sąlygomis ir jam priklausė trijų valandų pasivaikščiojimo trukmė, o nuo 2019-10-29 iki skundo padavimo teismui dienos (2021-06-07) pareiškėjas buvo perkeltas į lengvąją grupę, kurioje jam priklausė pasivaikščioti kasdien po keturias valandas (b. l. 25).
Žemesnės instancijos teismas
Bylos duomenys patvirtina, kad nuo 2018-12-12 pareiškėjas buvo įdarbintas 1,0 etato krūviu (8 val. per dieną, 40 val. per savaitę) skalbėjo pareigose (b. l. 26).
Pagal pataisos namų direktoriaus patvirtintą dienotvarkę, nuteistųjų darbo laikas numatytas nuo 8.00 val. iki 17.00 val. (b. l. 22), o pagal patvirtintą iki 2021-05-03 galiojusį pasivaikščiojimo grafiką (b. l. 21), pasivaikščiojimo laikas visiems būriams, išskyrus 7 būrį, buvo numatytas nuo 8.00 val. iki 12.00 val. arba nuo 13.00 val. iki 17.00 val.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjui buvo taikomas pasivaikščiojimo laikas nuo 8.00 val. iki 12.00 val. arba nuo 13.00 val. iki 17.00 val., atsakovės atstovas šios aplinkybės neneigė ir pripažino, kad dėl pareiškėjo darbo laiko dubliavimosi su pasivaikščiojimo laiku, darbo dienomis nuo 2018-12-12 iki 2021-05-03 pareiškėjui nebuvo užtikrinta galimybė pasivaikščioti gryname ore.
Iš bylos duomenų matyti, kad nuo 2021-05-03 Marijampolės pataisos namuose įsigaliojo naujas nuteistųjų pasivaikščiojimo grafikas (b. l. 18), pagal kurį pasivaikščiojimo laikas dirbantiems nuteistiesiems numatytas nuo 17.00 val. iki 19.00 val. arba nuo 19.00 val. iki 21.00 val. Tačiau net ir tokiu atveju matyti, kad pareiškėjui nebuvo sudaroma galimybė pasivaikščioti gryname ore 4 valandas, kurios jam turėjo būti suteikiamos pagal lengvosios grupės nuteistųjų kalinimo sąlygas numatančias teisės normas. Taigi, laikotarpiu nuo 2021-05-03 iki 2021-06-07 dėl pareiškėjo darbo laiko dubliavimosi su pasivaikščiojimo laiku pareiškėjui nebuvo užtikrinta galimybė pasivaikščioti gryname ore (jam priklausė pasivaikščioti kasdien po keturias valandas, tačiau darbo dienomis jam buvo suteikiama 2 val. pasivaikščiojimų trukmė).
Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad pareiškėjui laikotarpyje nuo 2018-12-12 iki 2021-06-07, nebuvo suteikta teisė pasivaikščioti gryname ore (nuo 2018-12-12 iki 2021-05-03 darbo dienomis pasivaikščiojimas nebuvo suteikiamas, o nuo 2021-05-03 iki 2021-06-07 buvo suteikiamos 2 valandos pasivaikščiojimui vietoje 4 val.), todėl atsakovės atstovas neveikė taip, kaip numato teisės aktai ir tokiu būdu pažeidė pareiškėjo teises.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, vertindamas atsakovės atstovo argumentą, kad pareiškėjas turėjo teisę kreiptis į pataisos namų administraciją su prašymu suderinti jo darbo grafiką arba sumažinti jo darbo krūvį, pažymi, kad atsakovės atstovas, kaip pareiškėjo bausmę vykdanti pataisos įstaiga, turėjo imperatyvią pareigą sudaryti tinkamas sąlygas pareiškėjui pasivaikščioti gryname ore, nepriklausomai nuo jo teikiamų prašymų ar skundų. Tai, jog pareiškėjas pats nesikreipė į pataisos namų administraciją su prašymu suderinti jo pasivaikščiojimo laiką, nepaneigia atsakovės atstovo pareigos užtikrinti pareiškėjui teisės aktuose įtvirtintas kalinimo sąlygas, taip pat ir teisę pasivaikščioti gryname ore.
Įvertinęs bylos aplinkybes, teismas daro išvadą, kad atsakovės atstovas neveikė taip, kaip pagal įstatymus (teisės aktus) privalėjo veikti, t. y. nesuteikė pareiškėjui teisės darbo dienomis pasivaikščioti gryname ore, todėl konstatuotina, kad pataisos namai pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam tinkamomis sąlygomis.
CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).
Pareiškėjas pažymėjo, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė neigiamus išgyvenimus, dvasinę skriaudą, fizines kančias, nepatogumus, emocinę depresiją. Pažymėtina, kad pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje nėra duomenų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai. Pats pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį jo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Byloje nėra duomenų, kad jam nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba. Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio byloje nėra.
Tačiau teismas įvertinęs pareiškėjo argumentus dėl priežastinio ryšio tarp atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos, pripažįsta, kad pareiškėjas dėl konstatuotų pažeidimų galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę žalą CK 6.250 straipsnio 1 dalies prasme. Šiuo atveju, atsižvelgus į byloje konstatuoto pažeidimo pobūdį ir ilgą jo trukmę, darytina išvada dėl būtinumo priteisti neturtinės žalos atlyginimą, nes vien pažeidimo pripažinimas negalėtų būti pakankama satisfakcija. Be to, teismas atkreipia dėmesį, kad pasivaikščiojimo gryname ore teisė yra viena iš pagrindinių pataisos namuose laikomų asmenų teisių, tiesiogiai numatyta įstatyme.
Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste įvertinus pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo pobūdį ir ilgą jo trukmę, atsižvelgus į aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką, nenustačius, kad dėl konstatuotų pažeidimų pareiškėjui būtų kilusios ypatingai neigiamos pasekmės (pavyzdžiui, išgyvenimai, sukrėtimai, kurie būtų įtakoję tolimesnį pareiškėjo gyvenimą) ar, kad atsakovės atstovas sąmoningai būtų siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, atsižvelgus į Lietuvos valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, teismo vertinimu, pareiškėjo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra mažintinas. Vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 1300 Eur ir ši suma priteistina iš atsakovės. Toks vertinimas atitinka naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką panašiose faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis bylose (žr., pvz., 2022 m. lapkričio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-809-442/2022, 2022 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-1035-821/2022, 2023 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-139-415/2023 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo J. K. skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui J. K. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 1300 Eur (vienas tūkstantis trys šimtai eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.