Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1-241-1053/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-49786-2018-8 Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.4.2.2. (S)

2020 m. kovo 9 d.

viešajame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) prižiūrėtoju - elektriku, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 2 punktą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. O. nesunkiai sutrikdė bejėgiškos būklės asmens sveikatą: 2018-10-15 apie 18.15 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme žodinio konflikto metu tyčia sudavė grėbliu ne mažiau nei du kartus į nugaros ir galvos sritį, bei sudavė mediniu tašu ne mažiau nei du kartus į nugaros sritį dėl ligos (cerebrinio paralyžiaus) bejėgiškoje būklėje buvusiam nukentėjusiajam E. V., padarydamas pastarajam odos nubrozdinimą dešinės mentės srityje, dešinės mentės lūžį ir dešinės pusės I-o šonkaulio lūžį, tokiu būdu nesunkiai sužalojo bejėgiškos būklės nukentėjusįjį E. V.. Šiais savo veiksmais T. O. padarė nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 2 punkte.

Kaltinamasis T. O. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltės nepripažįsta. Buvo rudens vakaras, apie 18:00 val. Paėmė karutį ir norėjo pabaigti lauko darbus. Niekas neprižiūri to kiemo, tik jie su žmona. Apie 18:15 val. jis matė, kad L. L. (nukentėjusiojo sugyventinė) išėjo iš namų. Jis grėbė lapus, atėjo L.L. ir pradėjo mėtyti obuolius, kurie nuo obels krenta į kaimynų pusę. Jie sukonfliktavo. Tada jis pajuto skausmą kairiajame klube. Iš pradžių manė, kad jam spyrė, bet peržiūrėjęs įrašą pamatė, kad E. V. kažką metė. Mano, kad metė akmenį, nes nuo obuolio nebūtų taip suskaudę, be to, vėliau rado pievoje akmenį. Jis atsisuko ir pamatė E. V., jo dešinėje rankoje pamatė peilį 10 cm geležte, kurį E. V. laikė ašmenimis į save. Kai jis pamatė peilį, jo reakcija buvo iš karto kirsti per ranką, ir jis kirto per ranką, bet peilis neiškrito. Tada jis su grėbliu sudavė E.V., smūgių neskaičiavo. Pataikė E.V. į priekinį dešinį petį, paskui ir į nugarą sudavė. Gal ir į galvą sudavė, kai E. V. buvo pasilenkęs, bet tikslo suduoti į galvą neturėjo. Grėblys senas, lengvas, trapus, sulūžo. E.V. dengėsi nuo smūgių, nusisuko, o jis pamatė, kad atbėga L.L. Kada atbėgo L.L., jis stovėjo ant šlaito. Neatsimena, ar L.L. jį pastūmė, ar kaip gavosi. Jam likęs tik trumpas grėblio kotas, buvo reikalinga gynyba. Jis nubėgo iki šiltnamio, ten nieko nebuvo, grįžo prie malkinės, ten buvo brūselis - supuvęs, surūdijęs, jame buvo vinis, jis vinį nulenkė. Tada norėjo praeiti namo. Bet L.L. jį pradėjo pulti, puolė keiksmažodžiais, ir E. V. atsikėlė, nes buvo nukritęs. Jis užsimojo su tuo brūseliu, tam, kad pagąsdintų, bet su brūseliu nei L.L., nei E. V. nesudavė. Tada jis atsitraukė pro šoną link namų. Tada dar atbėgo E. V., L.L. dukra. L.L. dukra dar kažką į jį metė. Bėgdamas namo pasistatė brūselį. Įbėgo namo, pasakė žmonai, kas atsitiko, pasakė jai, kad kvies policiją. Policiją jis iškvietė 18:30val. 18:45 val. atvažiavo greitoji pagalba. Greitoji pradėjo pretenzijas reikšti, kad jis sudaužė neįgalųjį. Jis sakė, kad gynėsi. Kol greitoji pagalba 15 min. nebuvo atvykusi, E.V. vaikštinėjo lyg niekur nieko. 18:50 val. atvažiavo policija. Klausė, ar turite medžiagą filmuotą, jis atsakė, kad turi, policininkė viską nusifilmavo. Kol filmavo, jis sakė pareigūnei S. K. apie peilį. Pirminiai jo parodymai neteisingai užrašyti, nes su brūseliu jis niekam netrenkė. Filmuotoje medžiagoje jis matė, kad L.L. kažką susirinko iš įvykio vietos, ką ji rinko nežino. Peilis nebuvo išmuštas iš E.V. rankos iki paskutinės minutės.

Kaltinamasis T. O., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad vakare apie 18.00 val. prie ūkinio pastato ir grėbė lapus. Kaimynė L.L. pradėjo mėtyti obuolius į jo pusę. Jis taip pat pradėjo jai atgal mėtyti obuolius. Priėjo E. V. ir ištraukęs telefoną pradėjo juos filmuoti. Jis toliau grėbė lapus. Begrėbdamas pamatė, kad E. V. apėjo aplinkui ir priėjo prie jo ir vieną kartą spyrė iš kojos į klubą. Jis spyrė iš už nugaros. Jis tada apsisuko ir jo dešinėje rankoje pamatė stalinį, kažkur 20 cm ilgio peilį. Jis jį laikė dešinėje rankoje, tačiau geležtės į jį nukreipęs nebuvo. Jis tada gindamasis sudavė jam grėblio plastmasine dalimi per dešinę ranką. Po ko lūžo plastmasinė grėblio dalis, peilis iškrito iš jo rankų. Tada L.L. bėgo link jų ir šaukė: "mano vyrą mušą". E. V. atsisuko ir jis jam dar vieną kartą sudavė grėblio kotu per petį. Tada E.V. vėl ėjo link jo. L.L. pribėgo ir paėmė peilį. L.L. su peiliu nubėgo ir peilį atidavė ar tai savo mamai, ar tai dukrai. Ji tada grįžo prie jų ir kartu su E. V. pradėjo jį pulti ir barti. Jis tada gindamasi nuo jų sudavė E. V. dar kartą per nugarą. Nuo suduotų smūgių dviejose vietose sulūžo grėblio kotas. L.L. ir toliau provokavo jį. Jis tada numetė rankose turėtą grėblio kotą, kuris buvo lūžęs, nušoko link šlaito ir nuėjo prie malkinės. Ten pagriebė į rankas medinį brūsą, 5x5 cm. Jį paėmė, nes bijojo jų ir galvojo juo apsiginti, jeigu jie puls. L.L. vis ėjo paskui jį ir jį provokavo. Jis tada norėdamas praeiti užsimojo šiuo brūsu ir praėjo pro ją ir bėgo link namų. Tada jam kelią pastojo E.V., jis puolė ant jo. Jis gindamasis sudavė jam dar vieną kartą per nugarą rankose laikytu mediniu brūsu. Tada prabėgo pro jį. Bėgdamas pamatė, kad E.V. (L.L. dukra) į jį metė akmenį, nepataikė. Namuose viską papasakojo savo žmonai ir paskambino į policiją. Laukdamas policijos nuėjo ir toliau grėbė lapus (t. 1, b. l. 96-101).

Nukentėjusysis E. V. teismo posėdžio metu parodė, kad buvo spalio 15 d. 18:15 val. jie su drauge L. L. ir jos mama išėjo į kiemą parūkyti. Kiemas bendrai priklauso visam namui, name 4 butai. Tuo tarpu T. O. vaikščiojo po kiemą ir pradėjo mėtyti supuvusius obuolius. Jis priėjo prie T. O. ir paklausė, kam jis mėto tuos obuolius. Tarp jų buvo gal metras – pusantro. T. O. su grėbliu grėbė obuolius, pasakė „tu man neaiškink“ ir su grėbliu trenkė jam į dešinę pusę, nugaros srityje. Tą T. O. padarė būdamas jam už nugaros, jis net nebūtų spėjęs sureaguoti. Jis pats rankose neturėjo jokių daiktų. Po smūgio lūžo grėblys, o jis parkrito, jam labai skaudėjo nugarą ir galvą. Pribėgo jo sugyventinė, L. L., bandė apginti jį, nuvyti T. O., kad daugiau nemuštų. Tada T. O. nubėgo į savo sodą, pasiėmė apie metro ilgio pagalį, 5 ant 5 cm storio. Jis to nematė, stovėjo ten pat, nes jam labai skaudėjo, šokas buvo. Parbėgęs T. O. dar kartą trenkė į tą pačią vietą. Po smūgio jis parkrito, jam pradėjo svaigti galva. Kiek iš viso buvo smūgių, jis neatsimena, buvo šoko būsenoje. Atsimena, kad atvažiavo greitoji ir jį išsivežė. Nei jis, nei L.L. kaltinamajam smūgių nesudavė. Konfliktą matė L.L. ir jos mama, iš antro aukšto kaimynas ir jo žmona, L.L. dukra. Po to apie 2 – 3 savaites jautėsi labai blogai, negalėjo miegoti, buvo sulaužyta mentė ir šonkaulis, gėrė vaistus, nes labai stiprūs skausmai buvo. Jis serga cerebriniu paralyžiumi, jo neįgalumas 40 procentų, liga apriboja judėjimą, jis negali rašyti, suimti smulkių daiktų. Su dešine ranka visai nieko negali daryti, kaire valgo, nors irgi sunkiai valdo, koja stipriau pažeista kairė. T. O. turėjo žinoti apie jo negalią, nes jau prieš tai buvo teismai.

Liudytoja L. L. teismo posėdžio metu parodė, kad apie 18:00 val. buvo išėję su E.V. į kiemą parūkyti, buvo ir vaikai. Jokio peilio niekas neturėjo. Stovėdama kieme pastebėjo, kad kažkas krenta, kad primėtyta obuolių. Daug metų gyvena ir nesugyvena su T. O., konfliktų daug kyla su juo. Ji nebijodama mėtė atgal jam prie obels obuolius, mėtydama obuolius jam, pajautė smūgį į nugarą iš obuolio. Kol rinko obuolius, pamatė, kad E.V. aiškinasi su T. O. dėl obuolių mėtymo. Tada ji išgirdo vaiko riksmą „mama, mušasi“. T. O. trinktelėjo E.V. į pečius grėblio kotu. E.V. susigūžė. Pribėgo prie jų, grėblys jau buvo sulūžęs. Ji priekaištavo T. O., kad šis muša neįgalų žmogų. Paskui ji nusisuko ir ramino E.V., jam skaudėjo. Tuo momentu T. O. nubėgo už ūkinio pastato, paėmė brūselį. Grįžęs brūseliu užsimojo ant jos, ji jį perspėjo „tik pabandyk“. Tada T. O. nieko nelaukęs puolė ant silpnesnio – E. V.. Pribėgo ir trinktelėjo jos sugyventiniui porą kartų per nugarą. Vyras sugniužo, o T. O. bėgo namo. Visi buvo susijaudinę, jos mama, dukra rėkė, dukra iš išgąsčio metė į T. O. geležinį puodelį. Kažkas iš jų iškvietė policiją. E.V. turi neįgalumą, dešinės pusės paralyžių. Spirti su koja jis tikrai negalėtų, jis sunkiai kojines užsideda, bėgti irgi negali, nebent vieną koją vilkdamas, bet greičio tikrai nebūtų. Trauma labai sutrukdė jų kasdienybę, po traumos E.V. nebegalėjo pats apsirengti, vairuoti, buvo dar labiau suvaržytas, ranka su įtvaru, nuolat skundėsi skausmais, ir šiaip šeimai padėti negalėjo. Taip pat dabar peršalus atsiranda nugaros skausmai, ko seniau nebūdavo. Įvykio metu E.V. gal buvo skardinę alaus išgėręs, bet silpno, kaip visada.

Liudytoja N. R. teismo posėdžio metu parodė, kad praėjo daug laiko, gerai visko nepamena. Parėjusi iš darbo sutiko L.L. ir E.V. su vaikais kieme, pasišnekėjo, ji nuėjo namo. Tuo metu lyg ir matė T. O. kieme tvarkantis, obuolius mėtant. Po kiek laiko išgirdo vaikų klykimą. Išbėgo į kiemą, pamatė E. V. ant žemės kniūbsčią, rankomis į žemę atsirėmusį. T. O. su brūseliu rankoje bėgo pro ją į namus. Ji pasakė vyresnei mergaitei kviesti policiją ir greitąją, pati ramino mažesniąją mergaitę. Vyresnioji turėjo kažką rankoje ir paleido į T. O.. Iš pradžių kas vyko nematė. E.V. yra neįgalus, paralyžiuotas, su kojomis sunkiai vaikšto, tempia vieną koją. Jis negalėjo nei pakelti, nei įspirti. Panešti sunkių daiktų negali, smulkių irgi.

Liudytoja D. O. teismo posėdžio metu parodė, kad pačio įvykio nematė. Jos vyras T. O. išėjo grėbti lapų į sodą. Netrukus atbėgo namo ir sako „mane užpuolė“, buvo susijaudinęs. Po to truputį atsigavo, ji jo prašė nusiraminti, papasakoti kas ten buvo, bet jis nieko nepasakojo, sakė, kad E. V. jį užpuolė. T. O. iškvietė policiją. Turėjo lazdą savigynai, nes žinojo, kad taip nesibaigs. Tačiau pirma jis paskambino policijai, ji pati girdėjo, sakė „mane užpuolė kaimynai“ tada su pagaliu išėjo. Išėjo tvarkytis, uždaryti šiltnamį, nemanė, kad kaimynai ir antrą kartą puls. Paskui pasakojo vyras, kad atbėgo E. V. ir metė į jį kažką, turėjo su savimi duriamą daiktą, peilį. L. L. su E. V. buvo išgėrę, svirduliavo, stumdėsi. Paskui vyras kreipėsi į gydytojus, kad klubą skauda, kad sudavė E. V.. Kiek jai žinoma, vyras gynėsi, nes E. V. užsimojo kažkuo prieš jį, o jis tada panaudojo grėblį, davė jam su juo į nugarą. Vaizdo įraše viskas gerai matosi, kaip puolamas jos vyras, stveriamas.

Liudytoja S. K. teismo posėdžio metu parodė, kad yra policijos patrulė. Atsimena, kad tarp dviejų kaimynų įvyko konfliktas. Vienas (E. V.) metė obuolius, kitas išbėgo su pagaliu ir jie susirėmė. Jai atrodo, kad smūgius sudavė T. O.. E. V. buvo išvežtas su greitąją, o kitas į komisariatą. Pas jį namuose dar vaizdo įrašus peržiūrėjo, matė, kaip kaimynai bėgioja po kiemą ir vienas iš jų su pagaliu trenkė kitam per nugarą. Jei asmuo kažką sako, pvz., apie suplėšytus drabužius, kad nukentėjo, ar prireikė greitosios, visada užfiksuoja tarnybiniame pranešime. Visų aplinkybių gerai nepamena, patvirtina jai pagarsintus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Liudytoja S. K., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad atvykus į nurodytą vietą pasitiko E. V., kuris paaiškino kad jį sumušė kaimynas T. O., skundėsi nugaros skausmu. Jo girtumo netikrino, tačiau kiek pamena, jis neatrodė girtas ir jo elgesys buvo normalus. Kitas konflikto dalyvis T. O. paaiškino, kad jam sode grėbiant lapus, atėjo kaimynas E. O., kuris į jį metė obuolį. Po ko T. O. gindamasis puolė E.V. su grėbliu, nes E.V. neblaivus ir išsigando jo. Po to jis pabėgo namo ir paskambino į policiją. T. O. teigė, kad šio konflikto metu nenukentėjo, jokių sužalojimų ant jo kūno nebuvo, jis niekuo nesiskundė (t. 1, b. l. 43-45).

Liudytoja R. M. teismo posėdžio metu parodė, kad E. V. yra jos pacientas. Paskutinį kartą pas ją lankėsi dėl sužeidimų. Tai buvo mentės ar raktikaulio lūžis, dabar tiksliai nepasakys. Tie sužeidimai gijo apie mėnesį – du. E. V. turi neįgalumą, yra ribotas judėjimas, mano, kad jis negali bėgti, greitai judėti. Ar yra pajėgus suduoti smūgius, pasakyti negali. Yra jutimo ir motorikos sutrikimai, sutrikusi visų galūnių motorika, tačiau dešinės pusės labiau. Tokie sutrikimai riboja judėjimą, rašymą, apsitarnavimą, vaikščiojimą. Mentė - stambus, ne dažnai lūžtantis kaulas, jį sulaužyti reikia didesnės fizinės jėgos. Pirmas šonkaulis skaičiuojasi nuo viršaus, prasideda iš karto po raktikauliu, dalis jo yra ir nugarinėje dalyje. Suduodant lazda jis gali lūžti, iš karto po raktikauliu prasideda.

Liudytojas A. D. teismo posėdžio metu parodė, kad vakare apie 18:00 val. grįžo iš darbo. Jų langai išeina į L. L. pusę, jie kaimynai. Jis išgirdo triukšmą, barimąsi, pažiūrėjo pro langą, pamatė, kad T. O. grėbliu muša E. V.. Kokius 5 kartus gerai sudavė. Grėblys sulūžo. Tada prasidėjo riksmai. L.L. E.V. vedė, matėsi, kad E.V. stipriai gavo grėbliu. E.V. buvo susilenkęs, T. O. prišoko ir brūseliu dar davė per kuprą. Tada subėgo kiti – L.L. mama, dukros. E.V. smūgių nesudavė, L.L. E.V. gynė, užstojo jį. Kai E.V. buvo pasilenkęs, T.O. dar jam per kuprą su brūseliu davė. Atsinešė brūselį iš šiltnamio kažkur, jis matė, kur T. O. bėgo. Namas jo kitoje pusėje, o jis bėgo prie šiltnamio. Medinis brūselis, kuriuo davė, turėjo būti apie metrą ilgio. Po įvykio, kai nebuvo muštynių jau, buvo nulipęs į apačią, T. O. buvo senais darbiniais marškiniais, nematė, kad būtų suplėšyti, ir sužalojimų nematė. E.V. turi neįgalumo grupę, yra paralyžiuotas, tikrai negalėtų suduoti smūgių. E.V. nėra agresyvus, dirba, turi šeimą, turi dukrą. E.V. reikia pagalbos, jis ne viską gali daryti. O T. O. yra problemiškas kaimynas, visi kaimynai kenčia. Jis nesuinteresuotas apkalbėti T. O., bet nedera mušti neįgaliojo.

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2018-10-18 specialisto išvados Nr. G 3737/2018(01) matyti, kad E. V. nustatyti odos nubrozdinimai dešinės mentės srityje, dešinės mentės lūžis ir dešinės pusės I-o šonkaulio lūžis, padaryti paveikus kietu buku daiktu (daiktais), prieš kreipiantis medicinos pagalbos į VšĮ RVUL 2018-10-15. Sužalojimai visumoje, dėl mentės ir I-o šonkaulio lūžio, vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Atskirai odos nubrozdinimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Atskirai mentės lūžis vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Atskirai I-o šonkaulio lūžis vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Neatmetama galimybė, kad E. V. nustatyti sužalojimai, galėjo būti padaryti ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. E. V. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu į dešinės mentės sritį. Nustatyti sužalojimai visumoje nebūdingi griuvimui. Įvertinus sužalojimu lokalizaciją, mažai tikėtina, kad nustatytus sužalojimus E. V. galėjo pasidaryti pats sau. Individualūs žalojančio daikto (daiktų) ar įrankio (įrankių) požymiai, sužalojimuose neužsifiksavo. (t. 1, b. l. 35-37)

Iš 2019-08-06 dokumentų apžiūros protokolo matyti, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus medicinos ekspertė J. M. – Č., apžiūrėjusi iš VšĮ "Mano sveikatos centras" gautus E. V., gim. (duomenys neskelbtini) m., medicininius dokumentus: ambulatorinę asmens sveikatos kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2013-11-05 darbingumo lygio vertinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), padarė išvadą, kad E. V. diagnozuota spastinis cerebrinis paralyžius, vidutinio sunkumo tetraparezė – dominuojant dešinėje, disfazinis ir ataksnis sindromas (galūnėse raumenų spastika su sąnarių kontraktūromis iš dešinės, eisena su ataksiniu komponentu). Pasisakyti apie asmens gebėjimą apsiginti pagal turimas diagnozes nėra galimybės, duomenų medicinos kortelėse apie asmens pilną nejudrumą nėra. ( t. 1, b. l. 150-152)

Iš 2018-10-15 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Įvykio vieta yra prie ūkinio pastato ant žalios vejos, kuri nuo namo (duomenys neskelbtini) yra nutolusi apie 10-15 metrų. Įvykio vietoje yra ūkinis pastatas, o priešais pastatą krūmai, kuriuose rasta medinė grėblio koto nuolauža. Apėjus namą (duomenys neskelbtini) iš galinės pusės ir priėjus prie buto Nr. (duomenys neskelbtini) įėjimo durų iš dešinės pusės kampe matosi gulintis grėblio plastikinė dalis. Apžiūros metu paimta lūžusi grėblio plastikinė dalis ir medinė grėblio koto nuolauža. ( t. 1, b. l. 9-16)

Iš 2018-10-23 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti įvykio vietoje, (duomenys neskelbtini), rasti ir paimti daiktai: grėblio plastikinė dalis, greblio koto medinė nuolauža. Apžiūros metu nustatyta, kad grėblio plastikinė dalis yra nedidelės plastikinio grėblio fragmentas. Fragmentas raudonos spalvos ir 14 plastikinių stipinų, sujungtų tarpusavyje. Grėblio dalis yra purvina. Grėblio koto nuolauža yra medinė, apvali, su laužymo žymėmis abejose jos pusėse. Koto nuolaužos ilgis 39 cm. (t. 1, b. l. 17-20)

Iš 2019-03-14 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas prie 2018-10-15 Vilniaus Vilniaus apskr. VPK KPV KPR 2 kuopos 3 būrio vyriausiosios patrulės S. K. tarnybinio pranešimo IBPSe esantis vaizdo įrašas "zied" ( t. 1, b. l. 39, 41-42)

Iš 2018-10-17 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad liudytoja D. O. pateikė: T. O. neįgaliojo pažymėjimus ir DVD diską. (t. 1, b. l. 49-52)

Iš 2018-11-08 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas 2018-10-17 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu liudytojos D. O. pateiktas DVD diskas (t. 1, b. l. 53-57)

BIRT ataskaitų žiūryklės išrašo duomenimis 2018-10-15 18.28 val., Bendrajame pagalbos centre registruotas pranešėjo T. O. pranešimas, apie tai, kad (duomenys neskelbtini), pranešėjas konfliktuoja su kaimynais. Mušėsi, dabar atbėgo namo. GMP nereikia. Tikslinant aplinkybes gautas RVUL slaugytojos Ž. pranešimas, kad 19.18 val. GMP pristatė E. V., kuriam diagnozuotas dešinės pusės 1-o šonkaulio ir mentės lūžimai, po suteiktos med. pagalbos paleistas. Pastarasis paaiškino, kad sumušė kaimynas. ( t. 1, b. l. 5)

2018-10-15 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų tyrimo skyriuje gautas E. V. 2018-10-15 pareiškimas apie tai, kad 2018-10-15 apie 18.15 val., (duomenys neskelbtini) tarp pareiškėjo ir kaimyno T. O. kilo konfliktas, kurio metu T. O. vieną kartą grėbliu smogė pareiškėjui į nugarą, vieną kartą - į galvą, bei du kartus smogė mediniu brūseliu į nugarą. (t. 1, b. l. 7, 8).

2019-11-28 teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo gynėjo advokato R. Briliaus pateiktame vaizdo įraše užfiksuota konflikto eiga (įrašo laiku 18:25:27 – 18:27:00 val.) (t. 2, b. l. 105).

Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 2 punktą atsako tas, kas sužalojo ar susargdino bejėgiškos būklės žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Kaltinamasis T. O. savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažino. Kaltinamasis pripažino, kad sudavė nukentėjusiajam grėbliu į galvą ir į nugarą ne mažiau kaip du kartus. Tačiau teigė, kad tai padarė gindamasis. Neigė, kad sudavė mediniu brūseliu.

Kaltinamojo parodymai vertintini kritiškai. Visų pirmą jie nenuoseklūs ir prieštaringi. Pvz., atvykusiai į įvykį pareigūnei jis nurodė, kad E. V. į jį metė obuolį (S. K. parodymai), ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis, teigė, kad E. V. jam spyrė, tuo tarpu teisme teigė, kad E. V. į jį metė akmenį. Pareigūnei nurodė, kad jis nenukentėjo, apie jokį peilį neužsiminė (S. K. parodymai), tuo tarpu vėliau jau teigė, kad jis nuo E. V. spyrio ar mesto akmens patyrė klubo sužalojimą, kad E. V. rankoje matė peilį.

T. O. parodymai prieštarauja ir bylos faktiniams duomenims. T. O. teigė, kad E. V. peilį laikė dešinėje rankoje, nors kaip tik dešinė E. V. ranka yra paralyžuota, taigi, jei būtų kažką laikęs, jis būtų laikęs kairėje rankoje. Ikiteisminio tyrimo metu T. O. teigė, kad E. V. spyrė, nors kiti byloje apklausti asmenys patvirtino (tai buvo ir akivaizdžiai matyti E. V. dalyvaujant teismo posėdyje), kad E. V. judėjimas dėl cerebrinio paralyžiaus yra ribotas ir jis aukštai (T. O. teigimu spirta buvo į klubą) pakelti kojos tikrai negali.

T. O. parodymų nepatvirtina jokie kiti byloje surinkti įrodymai. Liudytoja D. O. nurodė paties įvykio nemačiusi, o jos parodymai neatitinka T. O. ir kitų asmenų parodymų. D. O. nurodė, kad T. O. parbėgo namo susijaudinęs, pasakė, kad jį užpuolė, paskambino policijai ir pasiėmęs lazdą vėl išbėgo. Tuo tarpu tiek T. O., tiek kiti asmenys parodė, kad viso konflikto metu T. O. nebuvo grįžęs namo, o lazdą-brūselį pasiėmė iš kitoje vietoje esančių ūkinių patalpų. Tą patvirtina ir vaizdo įrašas. Taigi D. O. parodymai neatitinka kitų byloje surinktų įrodymų.

Tuo tarpu nukentėjusiojo E. V. parodymai viso baudžiamojo proceso metu išliko nuoseklūs: tiek pareiškime policijai, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme. E. V. parodė, kad kilus žodiniam konfliktui dėl obuolių T. O. sudavė jam grėbliu, po smūgio lūžo grėblys, jam labai suskaudo, o vėliau T. O. dar sudavė jam mediniu pagaliu. Tai, kad nukentėjusysis tiksliai nepamena smūgių skaičiaus, suprantama, nes jis patyrė skausmą ir stresą, tačiau esmines aplinkybes jis nurodė tiksliai ir nuosekliai.

E. V. parodymus patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai. Pirmiausia tai L. L. parodymai, kad ji matė, kaip T. O. sudavė E. V. grėbliu, o vėliau mediniu brūseliu. Taip pat N. R. parodymai, kuri nors pačių smūgių sudavimo ir nematė, bet patvirtino, kad pamatė sukniubusį E. V., o T. O. bėgantį pro šalį su mediniu brūseliu. Sutiktina, kad jos galėtų būti suinteresuotos duoti E. V. naudingus parodymus, kaip jo sugyventinė ir sugyventinės motina, tačiau jų parodymai nuoseklūs, neprieštaringi, atitinka kitus byloje surinktus įrodymus. Taip pat S. K. parodymai, kad atvykus E. V. nurodė, kad ji sumušė T. O., jis skundėsi skausmais, buvo išvežtas greitąja, o T. O. jai nurodė, kad sudavė E. V. grėbliu. Galiausiai tai, kad viskas vyko taip, kaip nupasakojo E. V. ir L. L., patvirtino liudytojas A. D., kuris taip pat matė konfliktą pro savo langą. Šis liudytojas nurodė matęs, kaip T. O. sudavė E. V. grėbliu, paskui mediniu brūseliu per nugarą. Šis liudytojas nėra nei vieno iš konflikto dalyvių giminaitis, taigi nėra suinteresuotas duoti kuriai nors vienai pusei naudingus parodymus.

Kaltinamojo gynėjo pateiktas vaizdo įrašas iš esmės taip pat patvirtina nukentėjusiojo parodymus. Vaizdo įraše matyti, kad T. O. suduoda grėbliu E. V. vieną smūgį per galvą, o šiam po smūgio susilenkus ir pasisukus nuo puolimo, suduoda kelis kartus per nugarą. Nuo smūgių grėblys lūžta. Tada T. O. išeina, atbėga L. L.. Po kelių sekundžių T. O. grįžta su pagaliu, vyksta susistumdymas. Sutiktina, kad dėl prastos įrašo kokybės (veiksmas vyksta tolokai nuo kameros) nematyti, ar T. O. pataiko su brūseliu E. V., matyti, kaip jis pagaliu mojuoja.

Įvertinus šių įrodymų visumą, teismui nekyla abejonių, kad T. O. sudavė E. V. grėbliu ne mažiau kaip du kartus per galvą ir per nugarą, o po to sudavė mediniu tašu ne mažiau kaip du kartus per nugarą.

Specialisto išvadoje E. V. padaryti sužalojimai įvertinti kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, t. y. pasekmės, kurios atitinka BK 138 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką.

Kaltinamojo gynėjas išreiškė abejonę dėl specialisto išvados, nes joje nenurodyta, kurioje vietoje yra lūžęs šonkaulis, todėl neaišku, ar toks lūžis galėjo atsirasti nuo T. O. veiksmų. Kelia abejonę, ar šonkaulis galėjo lūžti nugaroje, nes nugaroje jį dengia mentė, o jei lūžis priekyje – turėjo lūžti raktikaulis, o ne šonkaulis. Tačiau specialisto išvadoje aiškiai nurodyta, kad E. V. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis (užduotyje nurodyti smūgiai grėbliu į galvą ir nugarą ir smūgiai mediniu brūseliu į nugarą, t. y. užduotis atitinka kaltinime nurodytus T. O. veiksmus). Be to, specialisto išvadoje nurodyta, kad visi E. V. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai vienu traukiniu poveikiu į dešinės mentės sritį. T. y. specialisto išvadoje yra paneigiamos gynėjo iškeltos abejonės.

T. O. teigė, kad jis taip padarė gindamasis nuo E. V.. Visų pirma pažymėtina, kad vaizdo įraše neužfiksuota jokių smūgių, kuriuos suduotų E. V. ar L. L.. Kad jam smūgių nebuvo suduota, neneigė ir pats T. O.. Sutiktina, kad vaizdo įraše matyti, kad E. V. į T. O. kažką meta (kadangi konflikto dalyvių teigimu prieš tai buvo mėtomasi obuoliais, galimai tai obuolys). Tačiau matyti, kad T. O. mato metimą, mesto daikto išsilenkia. Po to T. O. puola E. V., ir suduoda jam ne vieną, o daug smūgių, nors E. V. nesiima jokių veiksmų prieš kaltinamąjį, priešingai - yra susilenkęs ir nusisukęs. Akivaizdu, kad tokioje pozicijoje E. V. negali būti pavojingas T. O. ir neatlieka jokio pavojingo kėsinimosi. Po to T. O. nenueina į namus, nepasišalina iš vietos, kur, jo teigimu, jam yra pavojinga, o grįžta ir atsineša medinį pagalį. Vaizdo įraše matyti, kad jis turi galimybę praeiti į namus, nes kiemas nėra mažas, nepaisant to, T. O. ir toliau lieka konflikto vietoje. T. O. teigimu jį puolė ir L. L., tačiau kaip jį puolė, jis negalėjo pasakyti, teigė, kad puolė jį keiksmažodžiais. Akivaizdu, kad žodinis puolimas negali būti tiek pavojingas, kad gynybą nuo jo galima būtų pripažinti būtinąja gintimi. Be to, smūgius T. O. sudavė tik E. V., kuris yra fiziškai silpnesnis nei L. L., ar pats T. O.. Apklausti liudytojai (viena iš jų – gydytoja) parodė, kad dėl neįgalumo E. V. judesiai riboti, jis negali greitai judėti, negali suduoti smūgių. Akivaizdu, kad tokio žmogaus galimybės pavojingai kėsintis į kito žmogaus gyvybę ar sveikatą yra labai ribotos.

Svarbu ir tai, kad sužalojimai E. V. užfiksuoti nugarinėje dalyje, taigi buvo suduoti iš nugaros, kas taip pat paneigia būtinosios ginties buvimą. Kad E. V. kaltinamojo nepuolė, patvirtino ir liudytojai N. R., A. D..

T. O. teigė, kad E. V. puolė, kai jo rankoje pamatė peilį. Pažymėtina, kad kaltinamojo parodymai apie peilį labai prieštaringi, be to, jų nepatvirtina jokie kiti byloje surinkti įrodymai. Atvykusiai pareigūnei T. O. apie peilį nieko nesakė (S. K. parodymai). Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad pamatė peilį, tada kirto per ranką, peilis iškrito. Pribėgusi L. L. paėmė peilį ir nubėgusi atidavė ar tai mamai, ar tai dukrai, po to vėl grįžo prie E.V.. Tokius jo parodymus visiškai paneigia vaizdo įrašas, kuriame matyti, kad L. L. konflikto metu nebuvo pasišalinusi. Teisme T. O. jau teigė, kad sudavus grėbliu per ranką E. V., peilis neiškrito, peilį E. V. turėjo iki paskutinės minutės. Todėl tokius kaltinamojo parodymus teismas atmeta, kaip gynybinę versiją, siekiant E. V. veiksmus pavaizduoti kaip pavojingą kėsinimąsi.

Įvertinus šių įrodymų visumą, nėra pagrindo pripažinti, kad T. O. veikė būtinosios ginties sąlygomis.

T. O. sutrikdė bejėgiško būklės žmogaus sveikatą. Kad E. V. įvykio metu buvo bejėgiško būklės, patvirtina medicininiai dokumentai ir specialisto išvada, kuriuose užfiksuota E. V. diagnozė. Teismo posėdyje apklausta E. V. gydytoja R. M. patvirtino, kad E. V. sutrikusi visų galūnių motorika, ryškiau dešinėje pusėje, sutrikimai riboja judėjimą, vaikščiojimą, apsitarnavimą, jis negali greitai bėgti, greitai judėti. Tai patvirtino ir liudytojos L. L. ir N. R.. Liudytojas A. D. taip pat parodė, kad E. V. tikrai negalėtų suduoti smūgių. Teismo posėdyje taip pat buvo akivaizdžiai matyti, kad E. V. judėjimas yra ribotas. Taigi E. V. dėl savo būklės įvykio metu negalėjo gintis ar greitai pabėgti nuo pavojingo kėsinimosi, todėl pripažintina, kad jis buvo bejėgiškos būklės. T. O. jau kelis metus yra E. V. kaimynas, mato jį kieme, taigi negalėjo nežinoti apie E. V. būklę.

Įvertinus visa tai, kad išdėstyta, konstatuotina, kad T. O. nesunkiai sutrikdė bejėgiškos būklės asmens sveikatą, taigi padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 2 punkte

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas įvertina nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas apysunkis smurtinis nusikaltimas žmogaus sveikatai. Nusikaltimas padarytas tyčia, baigtas. Vartotas gan intensyvus smurtas, suduotas ne vienas smūgis, suduota mediniu pagaliu. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. T. O. anksčiau neteistas, dirbantis, turi šeimą. Už jo padarytą veiką įstatymas numato vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Įvertinus pirmiau minėtas aplinkybes, T. O. padarytą veiką ir jo asmenybę atitiktų mažesnė, nei įstatymo nustatytas vidurkis, laisvės atėmimo bausmė, o jos vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu atidedamas. T. O. skirtini įpareigojimai tęsti darbą ir atlyginti turtinę žalą.

Į bausmės laiką įskaitomas laikinasis sulaikymas (t. 1, b. l. 91-92), kardomoji priemonė naikintina nuosprendžiui įsiteisėjus (t. 1, b. l. 102-103).

Vilniaus teritorinės ligonių kasos 107,27 eurų (t. 1, b. l. 72-75) ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 898,30 eurų (t. 1, b. l. 156-167) civiliniai ieškiniai yra pagrįsti dokumentais, žala padaryta dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų todėl tenkinami ir nurodyta turtinė žala priteistina iš kaltinamojo.

Nukentėjusysis E. V. pateikė civilinį ieškinį dėl 385 eurų turtinės žalos, 10 000 eurų neturtinės žalos ir advokato išlaidų atlyginimo (t. 2, b. l. 98-104). Turtinę žalą sudaro negautos pajamos (nedarbingumo laikotarpiu jis gavo 70 proc. jo darbo užmokesčio dydžio ligos pašalpą, t. y. pajamos dėl sužalojimų sumažėjo 30 proc.), išlaidos kurui važinėjant pas gydytoją ir išlaidos vaistams. Teismas tenkina ieškinį dėl turtinės žalos negautų pajamų ir išlaidų kurui dalyje (atitinkamai 304,14 ir 30,89 eurų), nes šios išlaidos pagrįstos dokumentais ir skaičiavimais. Tuo tarpu išlaidos vaistams, nors ir sutiktina, kad galėjo būti patirtos, tačiau jų dydis nepagrįstas kvitais, receptais ir pan., t. y. įrodymais, kurie patvirtintų, kokie, kiek, už kokią kainą vaistų buvo pirkta, kad jie buvo skirti būtent šios traumos gydymui. Šioje dalyje ieškinys atmetamas.

Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnis). Asmens sužalojimo ar susargdinimo atveju įvertinamas ne tik sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, sveikatos grąžinimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai ir kt.

Teismas nustatė, kad T. O. neteisėtais veiksmais E. V. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Teismų praktikoje dėl tokios nusikalstamos veikos priteisiamos itin įvairios sumos (nuo 700 iki 7000 eurų – kasacinės nutartys Nr. 2K-36-895/2017, 2K-24-895/2017, 2K-139/895/2017, 2K-125-697/2018, 2K-105-222/2019, 2K-289-693/2019). Vertinant sužalojimu sunkumą, nukentėjusiajam nustatyti odos nubrozdinimai dešinės mentės srityje, dešinės mentės lūžis ir dešinės pusės I-o šonkaulio lūžis. Gydytoja R. M. nurodė, kad mentės lūžiai gan reti, tokiam kaului sulaužyti reikalingas santykinai didesnis trauminis poveikis. Taigi T. O. suduoti smūgiai turėjo būti ganėtinai stiprūs. Nukentėjusysis dėl tokių sužalojimų neabejotinai patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus. Jis buvo nedarbingas 49 dienas. Nukentėjusysis ir taip turi neįgalumą, jo kasdienis gyvenimas ir taip yra apsunkintas, tačiau dėl patirtos traumos jam buvo dar sunkiau atlikti elementarius buities darbus: L. L. parodė, kad jis ne tik ilgą laiką jautė skausmus, tačiau negalėjo nei vairuoti, nei pats apsirengti, nei padėti prižiūrėti dukrą, atlikti kitus buities darbus. Kaip didinantys neturtinės žalos dydį veiksniai vertinamas smurto intensyvumas (suduota ne mažiau trijų smūgių), tai, kad kaltinamasis savo kaltės nepripažino ir nukentėjusiojo iki šiol neatsiprašė, priešingai – kaltino patį nukentėjusįjį (jo iniciatyva buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris buvo nutrauktas). Nukentėjusysis ir kaltinamasis yra kaimynai, kasdien matosi, todėl natūralu, kad nukentėjusiajam nuolat primenama patirtas smurtas, jis patiria stresą ir įtampą, baiminasi smurto ateityje. Neturtinės žalos dydžiui neabejotinai įtakos turi ir tai, kad smurtas buvo vartojamas prieš neįgalų, negalintį apsiginti žmogų, t. y. kaltinamojo veiksmai ypatingai ciniški. Visgi byloje nepateikta įrodymų, kad patirti sužalojimai turėtų ilgalaikių išliekančių pasekmių, kad nukentėjusiajam bus reikalingas ir tolimesnis gydymas (operacijos ir pan.). Įvertinęs visas aplinkybes, teismas nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą vertina 3500 eurų suma.

Civiliniu ieškiniu taip pat prašoma priteisti teisinės pagalbos išlaidas. Remiantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovo, paslaugoms apmokėti. Byloje pateiktas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (t. 2, b. l. 170), kurioje nurodyta, kad advokato užmokestis sudaro 427,82 eurų. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus 2019 m. spalio 10 d. sprendimu E. V. nustatyta valstybės garantuojama ir apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis yra 50 procentų, paskirtas advokatas Ramūnas Vanagas (t. 2, b. l. 77-78). Taigi reikalavimas atlyginti išlaidas advokato paslaugoms apmokėti yra pagrįstas dokumentais, išlaidos susidarė dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų, dėl kurių nukentėjusysis buvo priverstas siekti savo teisių gynybos teisme, išlaidos 50 proc. apmokamos valstybės, todėl jos turi būti priteistos iš kaltinamojo atitinkamai 50 procentų – 213,91 eurus priteisiant valstybei ir 50 procentų - 213,91 eurus – nukentėjusiajam.

Daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus: plastikinę grėblio dalį ir medinio koto nuolaužą, saugomus Vilniaus AVPK Logistikos skyriaus daiktų saugojimo patalpose (kvitas Nr. 4PK000485) (t. 1, B. l. 21-22), sunaikinti, diskus su vaizdo įrašais, saugomus byloje (t. 1, b. l. 40, 50, t. 2, b. l. 105), palikti saugoti su bylos medžiaga.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-307 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

T. O. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 2 punkte, ir skirti jam 1 metų laisvės atėmimo bausmę.

Į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2018-10-15 18.54 val. iki 2018-10-16 14.55 val. (vieną parą), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, T. O. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą ir atlyginti savo nusikalstama veika padarytą turtinę žalą E. V..

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę T. O. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – naikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nukentėjusiojo E. V. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš T. O. E. V. naudai 335,03 eurų turtinės žalos atlyginimo, 3500 eurų neturtinės žalos atlyginimo, 213,91 eurų bylinėjimosi išlaidų.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš T. O. 107,27 eurų turtinės žalos atlyginimo.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš T. O. 898,30 eurų turtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš T. O. valstybei 213,91 eurų valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos, suteiktos nukentėjusiajam E. V., išlaidų atlyginimo

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus: plastikinę grėblio dalį ir medinio koto nuolaužą, saugomus Vilniaus AVPK Logistikos skyriaus daiktų saugojimo patalpose (kvitas Nr. 4PK000485), sunaikinti, diskus su vaizdo įrašais, saugomus byloje, palikti saugoti su bylos medžiaga.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.