Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2022-11-23 · Civilinė byla Nr. e2YT-24461-1171/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-11-23
Bylos Nr.
e2YT-24461-1171/2022
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-19567-2022-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilma Brazinskienė
Pareiškėjas
A. S.
Suinteresuotas asmuo
S. S., V. S., Valstybės įmonė „Turto bankas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-24461-1171/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19567-2022-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.2.6.1; 3.4.5.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 23 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vilma Brazinskienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – S. S., V. S., Valstybės įmonė „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas A. S. per atstovą kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriame prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas A. S. po savo sutuoktinės S. S. mirties priėmė palikimą, pradėjus faktiškai valdyti jai priklausančią 1/3 dalį buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini).

Nurodo, kad pareiškėjas su sutuoktine S. S. (duomenys neskelbtini) sudarė bendrąjį sutuoktinių testamentą, todėl po sutuoktinės mirties į notarą dėl paveldėjimo niekas nesikreipė. Pareiškėjas palikimą, t. y. 1/3 dalį buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), priėmė faktiškai pradėjus jį valdyti, t. y. liko gyventi nurodytame bute, nepertraukiamai rūpinosi viso buto išlaikymu ir priežiūra, naudojasi bute esančiais daiktais, yra minėtame bute deklaravęs savo gyvenamąją vietą nuo (duomenys neskelbtini). Anot pareiškėjo, prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas reikalingas tam, kad gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Turto bankas“ atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad neturi duomenų, jog S. S. palikimą būtų palikusi valstybei; pažymi, jog VĮ „Turto bankas“ nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjos S. S. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį S. S. palikto turto priėmimą valdyti. Teigia, kad tuo atveju, jei pagal įrodymų visumą būtų nustatyta, jog pareiškėjas faktiniais veiksmais priėmė palikimą, suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas neprieštarautų, kad pareiškimas būtų patenkintas; prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.

Suinteresuotas asmuo S. S. atsiliepimu į pareiškimą nurodo, kad pareiškėjo A. S. pareiškime teismui nurodytos faktinės aplinkybės yra teisingos, todėl suinteresuotas asmuo prašo pareiškimą tenkinti iš esmės.

Suinteresuotas asmuo V. S. atsiliepimu į pareiškimą nurodo, kad pareiškėjo A. S. pareiškime teismui nurodytos faktinės aplinkybės yra teisingos, todėl suinteresuotas asmuo prašo pareiškimą tenkinti iš esmės.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 153 straipsnio 2 dalimi, 154 straipsnio 1 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Šalims apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, CPK 123 straipsnyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).

Nagrinėjamoje byloje prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas priėmė savo sutuoktinės S. S., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai jį valdydamas.

Pareiškime nurodyti argumentai ir pareiškimo priedai patvirtina, kad S. S., mirė (duomenys neskelbtini), buvo sudariusi santuoką su pareiškėju A. S. nuo (duomenys neskelbtini). Santuokos metu pareiškėjas A. S. ir S. S. susilaukė dviejų vaikų: S. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. S., gim. (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis CK 5.50 straipsnio 2 dalimi, 5.51 straipsniu, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. CK 5.50 straipsnyje nustatytas trijų mėnesių terminas įpėdiniams atlikti palikimo priėmimo veiksmus. Praleidus šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka neatnaujinus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę.

Remiantis CK 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).

Teismas, atsižvelgęs į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus, nustato, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti. Apie tokių veiksmų atlikimą teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2009; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-07 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009-07-31 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

Kaip minėta, vadovaujantis CK 5.51 straipsniu, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas po sutuoktinės S. S., mirties ((duomenys neskelbtini)), atsiradusį palikimą priėmė ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pradėjęs turtą faktiškai valdyti, t. y. valdo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Minėto turto 1/3 dalis yra registruota pareiškėjo A. S. vardu, šio buto adresu pareiškėjas yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą, toliau naudojasi nurodytu butu, moka visus privalomus mokesčius (2018 m. balandžio 17 d. kvitas, 2018 m. gegužės 17 d. kvitas, patvirtinantys atliktus mokėjimus AB „Eso“, „Naujininkų ūkis“, „Vilniaus šilumos ūkis“, „Vilniaus vandenys“).

Remiantis bylos duomenimis, po S. S. mirties per nustatytą terminą nuo palikimo atsiradimo dienos į notarų biurą nebuvo kreiptasi, paveldėjimo byla neužvesta. Iš Testamentų registro išrašo matyti, kad Testamentų registre yra įregistruotas (duomenys neskelbtini) testamentas, kurio teismui pateiktoje kopijoje nurodyta, kad pareiškėjas A. S. ir S. S. Bendru sutuoktinių testamentu paskyrė vienas kitą savo viso turto įpėdiniu, o mirus pergyvenusiam sutuoktiniui, turtą lygiomis dalimis (po ½) paliko vaikams: S. S. ir V. S. Nurodytų aplinkybių visetas teikia pagrindą išvadai, kad A. S. po sutuoktinės S. S. mirties faktiškai savo aktyviais veiksmais pradėjo paveldimą turtą valdyti, todėl jis laikomas priėmusiu palikimą (CK 5.51 straipsnis). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturi galimybės kitokia negu teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad jis po sutuoktinės S. S. mirties priėmė palikimą, todėl šis faktas paveldėjimo tikslais nustatytinas teismo tvarka. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad pareiškimas pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po sutuoktinės S. S., gim. (duomenys neskelbtini), mirties – (duomenys neskelbtini), faktiniais veiksmais priėmė jos palikimą, t. y. jai priklausančią 1/3 dalį buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą.

Juridinis faktas pareiškėjui A. S. nustatomas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Vilma Brazinskienė