Panevėžio apygardos teismo nutartis

2013-02-14 · Civilinė byla Nr. 2A-3-212/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-02-14
Bylos Nr.
2A-3-212/2013
Teisminio proceso Nr.
2-23-3-00092-2009-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Nijolė Danguolė Smetonienė (pirm.), Zina Mickevičiūtė (pran.), Ramunė Čeknienė
Ieškovas
P. M.
Atsakovas
A. M.
Civilinė byla Nr. 2A-3-212/2013Teisminio proceso Nr. 2-23-3-00092-2009-2Procesinio sprendimo kategorija: (S) 30.5;30.9.1;121.21
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. vasario 14 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Danguolės Smetonienės,

kolegijos teisėjų: Zinos Mickevičiūtės (pranešėja), Ramunės Čeknienės,sekretoriaujant Loretai Girdziušienei,Dalyvaujant ieškovui P. M. ir jo atstovei adv. Eglei Grucytei,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. M. apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-8-496/2012 pagal P. M. ieškinį atsakovui A. M. dėl naudojimosi žemės sklypu ir gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo ir pagal A. M. priešieškinį ieškovui P. M. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas prašė nustatyti jam ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklausančio gyvenamojo namo, ūkinio pastato ir 0,25 ha žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką taip: ieškovui paskirti naudotis patalpomis, projekte pažymėtomis 1-1 (plotas 13,17 kv.m,), 1-2 (plotas 11,72 kv.m), 1-4 (plotas 12,03 kv.m), kurių bendras plotas sudaro 36,92 kv.m., o atsakovui A. M. paskirti naudotis patalpas, plane pažymėtas 1-3 (plotas 34,74 kv.m), 1-5 (plotas 18,92 kv.m), 1-6 (plotas 23,70 kv.m), R-1 (plotas 8,60 kv.m), R-2 (plotas 15,14 kv.m), kurių bendras plotas 101,10 kv.m; nustatyti naudojimosi žemės sklypu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), tvarką tarp šalių ir ieškovui paskirti žemės sklypo dalį – 530 kv.m., plane pažymėtą „C“, atsakovui A. M. paskirti žemės sklypo dalį 1589 kv.m., plane pažymėtą raide „B“, likusią žemės sklypo dalį ir gyvenamuoju namu užstatytą sklypą, plane pažymėtą raide „A“, paskirti naudotis bendrai; nustatyti naudojimosi tvarką ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal jo planą ir ieškovui paskirti naudotis pastato, pažymėta 1-1 (6,71 kv.m. ploto), o atsakovui A. M. prašo paskirti ūkinio pastato dalį, pažymėtą 1-2 (20,13 kv.m. ploto). Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas priešieškiniu prašė atidalinti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės 0,25 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastato - gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastato - ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini): priteisti atsakovui natūra namų valdos 0,25 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą - gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą - ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), o ieškovui už jo turimą dalį bendrojoje nuosavybėje – 20 000 Lt piniginę kompensaciją; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Kelmės rajono apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, o priešieškinį atmetė. Nustatė P. M. ir A. M. bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklausančio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) 3, naudojimosi tvarką tokiu būdu: P. M. paskirti naudotis patalpa, nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje, registro Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėta 1-3 (patalpos plotas 34,74 kv.m,); A. M. paskirti naudotis patalpas, nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje, registro Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas: 1-1 (patalpos plotas 13,17 kv.m.), 1-2 (patalpos plotas 11,72 kv.m), 1-4 (patalpos plotas 12,03 kv.m), 1-5 (patalpos plotas 18,92 kv.m), 1-6 (patalpos plotas 23,70 kv.m), R-1 (patalpos plotas 8,60 kv.m), R-2 (patalpos plotas 15,14 kv.m), kurių bendras plotas 103,28 kv.m; ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Įpareigojo A. M. įrengti pertvarą patalpoje Nr.1-3, atitveriant laiptus, vedančius į antrą aukštą, įrengti duris į patalpą 1-3 (34,75 kv.m.), pastatyti patalpos 1-3 šildymo katilą; paskyrė P. M. naudotis namų valdos žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalimi pagal UAB „Kordimatas“ 2009-08 žemės valdos padalinimo planą individualiam naudojimui 596 kv.m., bendram naudojimui 29 kv.m. ( po gyvenamuoju pastatu – 24 kv.m., kiemas 5 kv.m.); paskyrė A. M. naudotis namų valdos žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalimi pagal UAB „Kordimatas“ 2009-08 žemės valdos padalinimo planą (t. 3, l. 13) 1789 kv.m. individualiam naudojimui, 86 kv.m. bendram naudojimui (po pastatais 71 kv.m., kiemas 16 kv.m.) bei priteisė iš šalių po 36 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Nustatė, kad (duomenys neskelbtini) yra įregistruotas pastatas – gyvenamasis namas 138,02 kv.m. bendro ploto ir ūkinis pastatas 2I1m, nuosavybės teise priklausantys: P. M. ¼ dalis, A. M. – ¾ dalys. Ieškovui priklauso 34,505 kv.m. patalpų gyvenamajame name, o atsakovui priklauso 103,515 kv.m. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009-02-09 nutartyje, byloje Nr.3K-3-21/2009, sprendžiant ginčą tarp tų pačių šalių, ir Šiaulių apygardos teismas 2011-01-18 nutartyje pasisakė, kad ieškovui priklausanti realioji nuosavybės dalis yra gana didelė ir būtų galima ją racionaliai atidalyti, todėl ieškovo teisės į jam natūra priklausančią dalytino turto dalį neturėtų būti paneigta, sumokant byloje nustatytą piniginę kompensaciją. Ieškovas visiškai nesutinka gauti kompensaciją už jo turimą ¼ dalį žemės sklypo ir pastatų Padubysio kaime, todėl atsakovo priešieškinį atmetė. Teismas įvertino, jog ieškovo nurodomas siekis gyventi jam priklausančio gyvenamojo namo dalyje Padubysio kaime, atsižvelgė į tai, kad ši sodyba yra jo tėviškė, greta šios valdos jis turi žemės sklypą, kuriame nėra statinių.

Atsakovas bylos nagrinėjimo eigoje pateikė kelis kitus jo svarstytus variantus dėl galimybės atidalinti ieškovo dalį turtu. Pateikti projektiniai pasiūlymai dėl atidalijimo, reikalautų namo rekonstrukcijos ir didelių sąnaudų, todėl bendraturčiams neieškant optimalių variantų ir nevykdant bendradarbiavimo pareigos, teismas pripažino, kad nėra galimybės atidalinti ieškovo dalį natūra, be to, ieškovo nuosavybės teisės į daiktą dalis – ¼ atidalinimui natūra yra per maža, ir atsižvelgiant į gyvenamojo namo išdėstymą, atskiro turto vieneto ieškovui įrengti nepavyktų, todėl teismas svarstė naudojimosi tvarkos nekilnojamuoju daiktu nustatymą tarp bendraturčių. Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad ieškovo pasiūlymas paremtas neįregistruotais kadastriniais matavimais, nes ieškovo pasiūlyme nurodyti patalpų plotai visiškai sutampa su nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke įregistruotais plotais. Šalys pripažino, kad šiuo metu patalpa 1-1 yra nešildomas tambūras, 1-2 – virtuvė, kur atvestas vandentiekis, apšiltinta, šildoma patalpa, 1-4 yra apšiltintas kambarys, kuris šildomas krosnimi iš virtuvės. Atsakovas nurodė, kad šiomis patalpomis jau eilę metų naudojasi, remontuoja, nuolat gyvena jo mama, pagal susitarimą su juo, nes jis gyvena mamai priklausančiame bute. Kitos namo patalpos: 1-3, 1-5, 1-6 yra nešildomos, neapšiltintos, patalpa 1-6 nepilnai įrengta. Rūsio patalpos yra nelygiavertės namo patalpoms. Vertingiausios patalpos yra 1-2 ir 1-4, kuriose galima gyventi visus metus. Šiaulių apygardos teismas 2011-01-18 nutartyje pasisakė, kad nustačius šalims naudojimosi tvarką pagal ieškovo siūlomą variantą yra pažeidžiamos atsakovo teisės, jam paskiriant nepalyginamai mažiau vertingas patalpas.

Ieškovas iš esmės atmeta visus kitus pasiūlymus dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, siekdamas, kad jam būtų paskirtos patalpos pagal jo ieškinį, t.y. vertingiausios gyvenamojo namo patalpos, jo prašoma paskirti jam naudotis gyvenamuoju namu tvarka aiškiai pažeidžia atsakovo interesus bei nustovėjusią per eilę metų naudojimosi patalpomis tvarką. Teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovui priklauso ¾ dalys gyvenamojo namo, o ieškovui tik ¼ dalis, be to atsakovui nuosavybės teisė į gyvenamąjį namą atiteko paveldėjimo teisės liudijimu pagal testamentą, o ieškovui – kaip privalomoji palikimo dalis. Atsakovas ir jo mama patalpomis 1-1, 1-2, 1-4 naudojasi, jas remontuoja jau eilę metų, nuo to laiko, kai buvo gyva testatorė. Ieškovas pasisakė, kad jam nėra reikalingas vandentiekis, kanalizacija, ir jis, gavęs patalpą 1-2, išardytų vandentiekio sistemą ir jos dalis perduotų atsakovui, kad šis įsirengtų vandentiekį į kitą patalpą. Todėl teismas darė išvadą, kad ieškovo prašomų patalpų paskyrimas jam pažeistų atsakovo interesus bei neatitiktų teisingumo ir protingumo principų. Ieškovo reikalavimas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo iš esmės nėra pasikeitęs nuo 2007 metų, kai buvo užvesta byla Nr.2-498-322/2007 ir jo ieškinys buvo atmestas. Pripažino, kad jis pažeidžia bendradarbiavimo principą ir neieško kitų naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo galimybių, nes ieškovui nebuvo priimtinas nė vienas iš siūlytų variantų.

Atsakovas siūlė ieškovui paskirti naudojimuisi patalpas kadastrinių matavimų byloje pirmo aukšto plane pažymėtas 1-3 (34,75 kv.m.), šios patalpos yra pritaikytos gyventi vasaros sezono metu. Atsakovas sutinka kompensuoti ieškovui už jam siūlomas mažesnės funkcinės vertės patalpas tokiu būdu: savo jėgomis įrengti pertvarą ir atitverti laiptus, vedančius į antrą aukštą, įrengti duris į patalpą Nr.1-3, pastatyti šildymo katilą. Atsakovas kartu siūlo paskirti ieškovui naudotis namų valdos žemės sklypo dalimi pagal jo pateiktą projektą, ieškovui paskiriant individualiam naudojimui 596 kv.m., o bendram naudojimui 29 kv.m., po gyvenamuoju pastatu – 24 kv.m., kiemas 5 kv.m., atsakovui naudotis atitektų 1789 kv.m. individualiam naudojimui, 86 kv.m. bendram naudojimui, po pastatais 71 kv.m., kiemas 16 kv.m. Įvažiavimą į sklypą spręsti bendru sutarimu, nes iš esamo įvažiavimo galima patekti į abiems bendraturčiams siūlomas dalis. Teismas įvertinęs atsakovo pasiūlymą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo pripažino, kad pagal šį pasiūlymą ieškovui siūloma paskirti patalpa 1-3 plotu (34,74 m²) yra nežymiai didesnė už jam tenkančių patalpų plotą – 34,5m² pagal nuosavybės teisės idealiąsias dalis. Atsakovas siūlo tinkamą kompensavimo būdą, jis siūlo pats savo lėšomis įrengti pertvarą ir atitverti laiptus bei įrengti duris į patalpą 1-3, kad ši patalpa būtų izoliuota nuo jam priklausančių patalpų, bei siūlo įrengti patalpoje Nr.1-3 šildymo katilą. Tokiu būdu ieškovas galėtų naudotis gyvenamojo namo dalimi, atitinkančia jam priklausančią idealiąją nuosavybės teisės dalį, neatlikus pastato rekonstrukcijos darbų, tai būtų ekonomiškai naudingas naudojimosi patalpomis tvarkos nustatymas. Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad jis sutiktų gauti naudotis patalpa 1-3, tačiau dar nori gauti naudotis patalpą 1-5. Toks jo pageidavimas negali būti tenkinamas, nes jis visiškai neatitiktų nuosavybės teisės dalių. Atsakovo pateiktas naudojimosi žemės sklypu projektas yra labai panašus į ieškovo projektą, tačiau atsakovo projektas labiau atskiria bendraturčiams paskirtinus naudotis plotus, kas yra siektina, nes tarp bendraturčių nuolat kyla konfliktai. Be to, atsakovo pateiktas žemės valdos padalinimo planas dera prie pasiūlytos naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos, nes patalpa 1-3 ir ieškovui siūlomas paskirti žemės sklypo plotas yra toje pačioje namų valdos pusėje. Be to, ieškovui siūlomas paskirti naudotis žemės sklypo plotas ribojasi su jam priklausančiu žemės sklypu asmeninės nuosavybės teise. Pro namų valdos žemės sklypą (projektinis Nr.121) praeina rajoninės reikšmės kelias L. M., iš kurio yra patenkama į ginčo žemės sklypą. Žemės ūkio paskirties žemės sklypą (projektinis Nr. 122) galima pasiekti vietinės reikšmės keliu, pažymėtu indeksu Ž-6. Namų valdos žemės sklypo naudojimosi tvarką teismas nustatė pagal atsakovo pasiūlymą, nes šiuo pasiūlymu yra labiau atribojamos atskiros bendraturčių dalys. Ieškovas buvo pareiškęs reikalavimą nustatyti naudojimosi ūkiniu pastatu Nr.5499-5003-7020 tvarką, tačiau teismo posėdžio metu jis šio prašymo nepalaikė, nes ūkinis pastatas yra sugriuvęs ir lieka išvalyti sugriuvusio pastato vietoje esantį žemės sklypą. Atsižvelgiant į tai, kad pagal vientisą A. M. pateiktą naudojimosi žemės sklypu planą ūkinio pastato buvimo vietoje žemės sklypą skyrė atsakovui, todėl sugriuvusį ūkinį pastatą paskyrė jam. Kadangi priešieškinį atmetė, ieškinį patenkino iš dalies, t.y. nustatė naudojimosi tvarką pagal atsakovo pasiūlytą variantą, todėl bylinėjimosi išlaidas šalims vienai iš kitos nepriteisė.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo pakeisti Kelmės rajono apylinkės teismo 2012-08-09 sprendimą dalyje dėl nustatytos naudojimosi tvarkos ir nustatyti tokią tvarką:

Žemesnės instancijos teismas

nustatyti naudojimosi tvarką gyvenamuoju namu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) – P. M. naudojasi patalpomis, pažymėtomis projekte 1-1 (patalpos plotas 13,17 kv.m.), 1-2 (patalpos plotas 11,72 kv.m.), 1-4 (patalpos plotas 12,03 kv.m.), kurių bendras plotas sudaro 36,92 kv.m., o atsakovas naudojasi patalpomis, pažymėtomis plane 1-3 (patalpos plotas 34,74 kv.m.), 1-6 (patalpos plotas 23,70 kv.m.), 1-5 (patalpos plotas 18,92 kv.m.), R-l (patalpos plotas 8,60 kv.m.), R-2 (patalpos plotas 15,14 kv.m.), kurių bendras plotas sudaro 101,10;

nustatyti naudojimosi tvarką žemės sklypu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) -žemės sklypu, plane pažymėtu C, kurio bendra plotas 530 kv.m. naudojasi ieškovas, žemės sklypu, plane pažymėtu B, kurio bendras plotas 1589 kv.m., naudojasi atsakovas, žemės sklypas, pažymėtas plane A, bei pastatu - gyvenamuoju namu, - užstatytas žemės sklypas, bus naudojamas bendrai;

nustatyti naudojimosi tvarką ūkiniu pastatu 2Ilm, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), priskiriant apeliantui naudoti patalpas pažymėtas plane 1-1 (patalpų plotas 6,71 kv.m.), o atsakovui paskiriant naudotis patalpomis pažymėtomis 1-2 (patalpų plotas 20,13 kv.m.) ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, jog nesutinka su teismo sprendimu dalyje dėl pačios naudojimosi nekilnojamojo tvarkos gyvenamuoju namu, ūkiniu pastatu bei žemės sklypu bei dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nes šiose dalyse teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, iki galo neišnagrinėjo esminių bylos aplinkybių, todėl teismo sprendimas šiose dalyse yra keistinas ir priimtinas naujas. Teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, padarė nepagrįstų išvadų, dėl ko liko neatskleista bylos esmė, neteisingai aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos nutartyse esančių teisės išaiškinimų kasacine tvarka išnagrinėtose bylose bei nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ir nustatytais nekilnojamųjų daiktų naudojimosi tvarkos nustatymo kriterijais.

Motyvuojamoji dalis

Dėl naudojimosi gyvenamuoju namu nustatymo tvarkos

Nurodo, jog gyvenamasis namas yra vieno aukšto pastatas su pastogėje įrengtomis patalpomis - kambariais, kuriuose nėra įrengtas stacionarus šildymas. Namo baigtumas pagal VĮ Registrų centro duomenis yra 100 %, tai reiškia, jog atsakovo teiginiai apie nebaigtas įrengti patalpas yra paneigti oficialiais rašytiniais įrodymais. Atsakovas nurodė, jog patalpomis 1-1, 1-2, 1-4 nuolat naudojasi jo motina, jas remontuoja eilę metų, tačiau į bylą nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Pažymėtina ir tai, jog atsakovas bylos nagrinėjimo metu patvirtino, jog jis pats nesinaudoja jam testamentu paliktu gyvenamuoju namu, o jo motinai asmeninės nuosavybės teise priklauso kiti nekilnojamojo turto objektai - butai, esantys (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Atsakovo teiginiai apie tai, jog pagal apelianto parengtą ir pasiūlytą naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką, būtent jam atitektų akivaizdžiai blogesnės patalpos - neapšildytos, be vandentiekio ir kanalizacijos, patalpos nepritaikytos gyventi, yra nepagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais, tai yra atsakovas nepateikė tai patvirtinančių įrodymo bylos nagrinėjimo metu. 2011-07-14 kadastrinių matavimų bylos, 1A formos (kurioje yra aprašytos patalpos 1-5 ir 1-6) duomenimis patalpų sienos yra medinės su karkasu, perdengimas medinis, išorė - iškalta medinėmis dailylentėmis, grindys medinės, langai, durys medinės, elektra yra. Šie duomenys paneigia atsakovo bylos metu išdėstytus teiginius. Teismo sprendimu nustatyta naudojimosi gyvenamuoju tvarka akivaizdžiai neatitinka apelianto, kaip savininko, teisėtų interesų, tai yra prieštarauja savininkų teisėms ir teisėtiems interesams, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Apeliantui, neturinčiam jokio kito nekilnojamojo turto, buvo paskirta negyvenamoji tiesiogiai funkciškai (per laiptus) susijusi su nuolat konfliktuojančiam bendrasavininkui, nors jam priklauso 13,6625 kv.m. gyvenamojo namo ploto. Atsakovas piktybiškai vengia nustatyti naudojimosi tvarką paveldėtu nekilnojamuoju turtu - gyvenamuoju namu, neleidžia apeliantui naudotis jam asmeninės nuosavybės teise priklausančia gyvenamojo namo dalimi, tačiau teismas priimdamas skundžiamą sprendimą į šiuos faktus neatsižvelgė.

2011-01-18 Šiaulių apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2A-11-124/2011 konstatavo, jog siekiant suvienodinti patalpų funkcionalumą, norint suderinti šalių interesus, galima atskirti dalį kitų patalpų bei šalims palikti naudotis bent po vieną pagrindinių namo patalpų (gyvenamajame name yra trys gyvenamieji kambariai - 1-4, 1-5 ir 1-6 ir bendras jų plotas yra 54,65 kv.m.). Prie gyvenamojo namo buvo pristatyti du priestatai 2a1ž ir 3a1ž ir įrengti du įėjimai iš patalpų 1-1 ir 1-3. Priestate 2a1ž yra įrengtos rūsio patalpos R-l, R-2, veranda 1-3 ir pastogės patalpa 1-5. Visos šios priestato patalpos yra funkciškai surištos tarpusavyje, todėl esant konfliktiškai situacijai tarp bendrasavininkų, naudojimo tvarkos nustatymas funkciškai susijusiose patalpose pažeis teisėtus bendrasavininkų interesus bei teisėtus lūkesčius. Teismas priimdamas skundžiamą sprendimą nesiaiškino kiek gali kainuoti atsakovui vandentiekio, atskiro elektros įvado įvedimas, verandos apšiltinimas. Apeliantas aiškiai ir nedviprasmiškai teismo posėdžio metu paaiškino, jog vandentiekio vamzdžiai yra rūsyje po patalpa 1-3, kurią siūlo atsakovui naudotis. Teismas visiškai neatsižvelgė į apeliantui priskirtų patalpų vertę, tai yra bendrasavininkams buvo priskirtos savo verte nevienodos patalpos - atsakovui buvo priskirtos vertingesnės - šildomos, visos gyvenamosios patalpos, o apeliantui - nešildomos, neapšiltintos, negyvenamosios patalpos, neatsižvelgiant į jų nuosavybės dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje.

Atsakovo pateiktas siūlomos naudojimosi tvarkos projektas, jo įgyvendinimo kaina, visiškai eliminuoja apelianto nuosavybės teisių įgyvendinimą natūra, nes būtent apelianto pateiktas gyvenamuoju namu naudojimosi tvarkos projektas reikalauja mažiau išlaidų (tereikia užmūryti vieną durų angą, vandentiekio įvadas, esantis rūsio patalpose priklauso atsakovui, kas jam suteikia neribotas galimybes įsirengti vandentiekį jam priskirtose patalpose). Be to, atsakovo pateiktas naudojimosi tvarkos projektas yra parengtas ne pagal paties jo parengtus, patvirtintus ir įregistruotus nekilnojamojo daikto kadastro duomenis. Atsakovo pateiktame siūlomame naudojimo tvarkos projekte, kuriuo rėmėsi teismas, buvo parengtas pagal 1999-02-12 kadastrinių matavimų bylos duomenis, kurie 2011-07-14 atlikus pakartotinius matavimus buvo panaikinti, pateikti patalpų išmatavimai neatitinka kadastro duomenų byloje esančių duomenų. Nustatant naudojimosi turtu tvarką, reikia tiksliai atriboti turto dydį, tačiau atsakovo pasiūlytoje naudojimosi tvarkoje nėra tikslių išmatavimų, nėra aptartos medžiagos iš kurių bus jungiama pertvara, nenurodyti patalpos, atitveriančios laiptus į antrą aukštą, išmatavimai, nenurodytas tikslus patalpos 1-3 plotas po pertvarkymų. Tuo pačiu teismas priimdamas sprendimą tiksliai nenurodė apeliantui priklausančios patalpos 1-3 ploto, tai yra neatribojo apeliantui priskirtino naudoti turto ploto, nekonkrečiai suformulavo įpareigojimus atsakovui - įrengti pertvarą, duris, šildymo katilą, - nenurodydamas nei konkrečių darbų atlikimo terminų, nei medžiagų, nei konkrečių išmatavimų. Pažymėtina ir tai, jog patalpa 1-3 yra negyvenama ir joje atlikti konstrukcijos darbų, numatytų teismo sprendime, bejos paskirties pakeitimo nėra galimybės, nes ši patalpa yra sudedamoji priestato 2a1ž dalis. Tai yra norint atlikti teismo sprendimu nurodytus pakeitimus, reikia rekonstruoti visą priestatą 2a1ž. Patalpoje 1-3 įrengiant šalia esančių durų dar vienas duris ir atitveriant laiptus vedančius į kambarį 1-5, bus pažeistos priestato 2a1ž laikančiosios konstrukcijos. Pažymėtina ir tai, jog katilas nešildo patalpų, o yra vienas iš pagrindinių šildymo sistemos elementų, kuris šildo vandenį, kuris siurblio pagalba yra paduodamas į šildymo sistemą (radiatorius), kai name yra įrengtas centralinis šildymas. Be to su šildymo katilu negalima maisto gaminti. Taip pat remiantis STR 2.02.09:2005 nuostatomis šildymo katilai yra statomi atskirai, izoliuotoje patalpoje, o patalpoje 1-3 jo statyti negalima. Atkreiptinas teismo dėmesys ir į tai, jog šildymo katilas ir šildymo krosnelė yra skirtingi įrenginiai savo funkcine prasme.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad naudojimosi tvarka patvirtinama, kuriomis nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis naudosis bendraturčiai, o šią dalį reikia tiksliai atriboti, nustatant jos dydį, lokalizaciją, tuo tarpu Kelmės rajono apylinkės teismo sprendime nėra nurodytas apeliantui tenkančios patalpos dydis. Mano, jog teisėti lūkesčiai abiejų bendrasavininkų bus patenkinti nustačius naudojimosi tvarką tarp apelianto ir atsakovo pagal 2011-07-14 UAB „Homo Novus“ gyvenamojo namo lAlm, esančio Padubysio kaime Kelmės rajone patalpų naudojimosi projektą. Būtent šis projektinis pasiūlymas labiausiai atitinka teisingumo, protingumo, patogumo, ekonomiškumo ir nuosavybės valdymo bei naudojimo teisės geresnio įgyvendinimo kriterijus, mažiausiai pažeidžia šalių teises ir interesus. Nustačius apelianto siūlomą naudojimosi tvarką, abu bendraturčiai naudosis atskiromis izoliuotomis to namo patalpomis, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Pažymi, jog būtent apelianto pateiktas patalpų naudojimo projektas atitinka STR 2.01,07:2003, 2.02.01:2004 keliamus reikalavimus, kai tuo tarpu teismo sprendimu patvirtinta naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka akivaizdžiai neatitinka STR 2.02.02:2004 keliamų reikalavimų, tai yra apeliantui yra neįmanoma įvesti inžinierinių įvadų į jam priskirtą naudoti patalpą 1-3, nekertant kitam butui priklausančių patalpų, pagal nustatytą naudojimosi tvarką vidaus inžinieriniais tinklais nebus galimybės naudotis tiek statybos, tiek eksploatacijos metu, nenumatyta ir neaptarta šildymo įrenginio pastatymo vieta, kaminas bei dūmų kanalai eina per kito asmens naudojamą patalpą. Atsakovas teismo posėdžio metu aiškiai išreiškė nuostatą, jog jis nereiškė priešieškinio dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, todėl jo pateikti projektiniai pasiūlymai netgi neturėjo būti svarstomi bylos nagrinėjimo metu.

Dėl naudojimosi žemės sklypu nustatymo tvarkos.

2009-08 UAB „Kordimatas“ paruoštas žemės valdos padalijimo planas, kurio pagrindu buvo nustatyta naudojimosi žemės sklypu tarp bendraturčių tvarka, pažeidžia žemės įstatymo 40 str. 2 d. 1 p. Žemės sklypai, suformuoti statiniams arba įrenginiams eksploatuoti, natūra nedalijami, išskyrus atvejus, kai žemės sklypas padalijamas arba atidalijama dalis iš bendrosios nuosavybės kartu su statinio ar įrenginio padalijimu ar dalies iš bendrosios nuosavybės atidalijimu, suformuojamas atskiras statinys ar įrenginys ir šiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingas žemės sklypas gali funkcionuoti kaip atskiras daiktas. Tuo tarpu 2009-08 UAB „Kordimatas“ paruoštame žemės valdos padalijimo plane yra suformuoti du atskiri žemės sklypai. Vyriausybės 2005-06-23 nutarimo Nr.695 Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 20 p. yra nurodyta, jog žemės sklypas negali būti formuojamas taip, kad žemės sklypo riba kirstų statinį, kuris yra suformuotas kaip vienas atskiras nekilnojamasis daiktas. Į apeliantui ir atsakovui priklausantį žemės sklypą yra pažymėtas įvažiavimas iš kelio (duomenys neskelbtini). Atsakovo pateiktame ir pirmos instancijos teismo patvirtintame žemės padalijimo plane nėra pažymėtas kelias (duomenys neskelbtini), kuris ribojasi su sklypo kraštine, kurios ilgis 36 metrai. Šioje vietoje yra šlaitas, kurio altitudė h=l,50 m ir todėl įrengiant naują įvažiavimą bus pažeista pagrindinio kelio ir sklypo struktūra. Pagal UAB „Kordimatas“ žemės sklypo padalijimo projektą patekti į ginčo žemės sklypą, pažymėtą 1/596 kv.m. reikalinga įrengti naują įvažiavimą, o tai pažeistų kelio (duomenys neskelbtini) kelkraštį, kaip sudėtinę šio kelio dalį. Tokiam darbui yra reikalinga paruošti projektą ir suderinti su kelio savininku.

2009-08 UAB „Kordimatas“ paruoštame žemės valdos padalijimo plane bei teismo sprendime nėra nustatytas įvažiavimas į bendraturčiams priklausantį žemės sklypą. 2009-08 UAB „Kordimatas“ paruoštame žemės valdos padalijimo plane nėra numatytas ir paskaičiuotas ūkinio pastato 2Im užstatymo plotas, nors remiantis VĮ Registrų centro duomenimis šis ūkinis pastatas yra iki šiol registruotas abiejų bendraturčių daline nuosavybe. Teismas priimdamas sprendimą dėl žemės sklypo esančio po ūkiniu pastatu nepasisakė, taip pat padalinus žemės sklypą, nenustatė patekimo į bendrasavininkams priklausantį ūkinį pastatą tvarka. 2009-08 UAB „Kordimatas“ paruoštame žemės valdos padalijimo plane pastatų išmatavimai nesutampa su kadastrinių matavimų byloje pateiktais duomenimis, tai yra nurodytas po gyvenamuoju namu užstatytas žemės sklypo plotas nurodytas 95 kv.m., kai tuo tarpu VĮ Registrų centras duomenimis šis plotas sudaro 96,00 kv.m. Žemės sklypo padalijimo plane nėra pažymėta aikštelė prie gyvenamojo namo. Žemės valdos padalijimo plane žemės paskirstymo lentelėje yra nurodyta, jog apeliantui po gyvenamuoju pastatu atitenka 24 m² užstatyto ploto, kai tuo tarpu patalpos 1-3, esančio priestate 2a1ž, užstatytas plotas sudaro 40 m², tai gi skirtumas yra 16 m². Po pastatais užstatyto žemės sklypo ploto ir įvažiavimo, kuriuo patenkama į žemės sklypą ir naudojasi abu savininkai, negalima dalinti pagal idealines dalis pagal Žemės įstatymo 40 str. nuostatas. Teismo sprendimu nustatytoje žemės sklypo naudojimosi tvarkoje nėra paliktas žemės sklypo plotas, kuriuo bendrasavininkai galėtu naudotis patekdami prie bendro naudojimo patalpų, pagrindinių gyvenamojo namo, ūkinio pastato konstrukcijų, bendrojo naudojimo mechaninės ir kitokios įrangos. Teismas remdamasis žemės įstatymo bei kadastro duomenų neatitinkančiu 2009-08 UAB „Kordimatas“ paruoštu žemės valdos padalijimo planu, priėmė sprendimą, kuris akivaizdžiai prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai teismų praktikai, neatitinka teisės aktų ir dėl šios priežasties yra naikintinas kaip neteisėtas. Teismas neatsižvelgė į nusistovėjusią žemės sklypu naudojimosi tvarką, nors šalys teismo posėdžio metu ją paaiškino. Apeliantas visą laiką naudojosi vaismedžiais, kurie teismo sprendimu buvo priskirti atsakovo žemės sklypui.

Nepaisant to, jog 2009-02-09 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas ginčą tarp apelianto ir atsakovo dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo ir naudojimosi žemės sklypais nustatymo, nutartyje priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2009 nurodė, jog teismas turi pasirinkti atidalijimo būdą, kuris geriausiai apgintų bendraturčių teises, taip pat nepaneigtų nė vienos iš bendraturčių teisės į jam priklausančią dalytino turto dalį. Jo realioji nuosavybės dalis yra gana didelė ir ją galima racionaliai atidalyti, todėl jo teisės į jam natūra priklausančią dalytino turto dalį neturi būti paneigta, sumokant piniginę kompensaciją, tačiau teismas priimdamas skundžiamą sprendimą, konstatavo, jog ūkinis pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) yra sugriuvęs ir lieka išvalyti sugriuvusio pastato vietoje esantį žemės sklypą. Tačiau iki šiol ūkinis pastatas yra įregistruotas bendrąja daline bendrasavininkų nuosavybe, pamatai po ūkiniu pastatu yra išlikę, tačiau teismas pakartotinai atėmė nuosavybę iš jo, tuo pažeisdamas Konstitucijos 23 straipsnį. Teismo sprendimu iš atsakovo nebuvo priteistos patirtos bylinėjimosi išlaidos, nors CPK 93 str. 2 d. imperatyviai nurodo, jog ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Atsakovo priešieškinys buvo atmestas, o apelianto dalis reikalavimų buvo patenkinta, todėl teismas nesilaikė imperatyvių įstatymo normų ir nepaskirstė bylinėjimosi išlaidų proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinio skundo netenkinti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs pareikštus šalių reikalavimus, pagrįstai svarstė, ar yra galimybė ginčo atveju prioritetą teikti atidalinimui iš bendrosios dalinės nuosavybės bei sprendė, kad ieškovui nesutinkant gauti kompensaciją už turimą turto dalį, atsakovo priešieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad nėra galimybės atidalinti ieškovo dalį natūra, todėl svarstė naudojimosi tvarkos nekilnojamuoju daiktu nustatymo tarp bendraturčių nustatymo klausimą. Apeliacinio skundo teiginiai neatitinka faktinės bylos medžiagos ir jų pagrindu konstatuotų aplinkybių, prieštarauja Šiaulių apygardos teismo 2011-01-18 nutartyje civ. byloje Nr. 2A-11-124/2011, pateiktų išaiškinimų. Nepagrįstas ieškovo teiginys, kad teismo nustatyta naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka akivaizdžiai neatitinka ieškovo, kaip savininko, teisėtų interesų. Teismas teisingai sprendime nurodė, kad ieškovo reikalavimas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo iš esmės nėra pasikeitęs nuo 2007 m. bei pripažino, kad ieškovas pažeidžia bendradarbiavimo principą ir neieško kitų naudojimosi tvarkos nustatymo galimybių. Ieškovas klaidina teismą nurodydamas, kad jis neturi kito nekilnojamojo turto, nes nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, tačiau atsakovui yra žinoma, kad su sutuoktine turi nekilnojamąjį turtą - butą (duomenys neskelbtini), kuriame nuolat gyvena. Ieškovas apeliaciniame skunde aprašydamas namo struktūrą akcentuoja, kad patalpa 1-3 yra lauko veranda, funkciškai patalpa susijusi su patalpa 1-5 bei sudaro priestato 2alž dalį, tačiau toks faktų pateikimas prieštarauja 2009-07-20 kadastrinių matavimų bylos medžiagai, būtent 1A formoje fiksuoti šie pagrindinio pastato, jo dalių ir priestatų kadastro duomenys: pagrindinis pastatas lAlm gyvenamasis namas, rūsys (pusrūsis), pastogės patalpos, priestatas 2A1Ž veranda, priestatas 3alž priestatas, priestatas Tl terasa. Teismas teisingai nustatė, kad patalpa 1-1 yra nešildomas tambūras, 1-2 virtuvė, kur atvestas vandentiekis, apšiltinta, šildoma patalpa, 1-4 yra apšiltintas kambarys, kuris šildomas krosnimi iš virtuvės, bei sprendime vadovavosi šalių pripažintu faktu, kad kitos namo patalpos: 1-3, 1-5, 1-6 yra nešildomos, neapšiltintos, patalpa 1-6 nepilnai įrengta. Rūsio patalpos yra nelygiavertės namo patalpoms. Pažymi, kad ieškovas neneigė aplinkybės, kad patalpa 1-3 (34,75m²) yra pritaikyta gyventi vasaros sezono metu. Šalys nekėlė ginčo ir teismas pagrįstai sprendė, kad vertingiausios patalpos yra 1-2 ir 1-4 kuriose galima gyventi visus metus, šios aplinkybės neneigia ieškovas savo apeliaciniame skunde, o skunde nurodomas 100 % namo baigtumas dar nepatvirtina, kad 1-5, 1-6 nesuremontuotos patalpos yra pilnai pritaikytos gyventi. Tai, kad name yra trys gyvenamieji kambariai 1-4, 1-5, 1-6 (bendras jų plotas 54,65m²) nereiškia, kad jie yra vienodai vertingi ir funkcionalūs.

Ieškovas apeliaciniame skunde teigdamas, kad atsakovas turėjo įrodyti faktus, jog patenkinus ieškovo reikalavimą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, atsakovui atitektų akivaizdžiai blogesnės patalpos - nepašildytos, be vandentiekio, kanalizacijos, patalpos nepritaikytos gyventi, siekia suklaidinti teismą dėl bylos medžiagos. Ieškovas pateikdamas ieškinį dėl naudojimosi tvarkos nustatymo teikė įrodymus, pagrindžiančius būtinybę šildyti patalpas 1-5, 1-6, bylos nagrinėjimo metu neginčijo poreikio šias patalpas pritaikyti gyventi, tuo pripažindamas faktą, kad gyvenamojo namo gyvenamosios patalpos yra -nelygiavertės. Ieškovas nuosekliai, nuo 2007m. teismui teikė reikalavimą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, siekdamas realizuoti savo kaip savininko teises į patalpas 1-2, 1-4, nors analogiškas reikalavimas jau kartą buvo išnagrinėtas visų instancijų teismuose. Apeliaciniu skundu ieškovas siekia paneigti teismo jam priskirtą gyvenamojo namo patalpos 1-3 (34,75m2) naudojimo pagrįstumą. Tai, kad ieškovui priklauso gyvenamojo namo 13,6625 m² gyvenamojo ploto, dar nereiškia, kad jam turi būti priskirta naudotis išimtinai pritaikytos gyventi, įrengtos, šildomos gyvenamojo namo patalpos, nes priešingu atveju būti visiškai eliminuoti atsakovo teisėti interesai, bei nusistovėję faktinio naudojimosi turtu santykiai. Teismas atsižvelgė į patalpų nevienodumą, vertino bendraturčiams tenkančių patalpų plotą pagal turimas nuosavybės teisės idealiąsias dalis, bei į tai, kad atsakovas sutiko tą patalpų vertės skirtumą kompensuoti savo jėgomis įrengiant pertvarą ir atitveriant laiptus, vedančius į antrą aukštą, įrengiant duris į patalpą 1-3 (34,75m²), pastatant šildymo katilą. Nepagrįsti ieškovo argumentai, jog jam nėra įmanoma įvesti inžinerinių įvadų į jam priskirtą naudoti patalpą 1-3, nekertant kitam butui priklausančių patalpų, kaip to reikalauja STR 264,4p, nes vandentiekio atšaką ieškovas turi galimybės atsivesti iš rūsio R-2. Apeliantas nurodė, kad jo pateiktas gyvenamuoju namu naudojimosi tvarkos projektas reikalauja mažiau išlaidų, tačiau nenurodė, kas tai turi padaryti, ar apskritai tokie pertvarkymai būtų kompensuojami. Teismas ginčo kontekste vertino atsakovo pateiktą alternatyvų pasiūlymą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo ir pagrįstai pripažino, kad pagal šį pasiūlymą ieškovui siūloma priskirti patalpa 1-3 (34,75m²) plotu yra nežymiai didesnė už jam tenkančių patalpų plotą - 34,5 m² pagal nuosavybės teisės idealiąsias dalis. Nepagrįstai apeliaciniame skunde ieškovas argumentuoja, kad norint atlikti tokios apimties pakeitimus reikia atlikti rekonstrukciją, nes pagal STR 1.01.08:2002 tokio pobūdžio darbai nėra priskiriami statinio rekonstravimui, jokios laikančios konstrukcijos nebus pažeidžiamos, nes tokiais pakeitimais iš esmės nebus pertvarkomas statinys - priestatas, kuriame yra patalpa 1-3. Atsakovo pasiūlytas kompensavimo mechanizmas patalpas suvienodina vertingumo prasme, nepažeidžia ieškovo teisių į bendrą daiktą, kartu įneša faktinį aiškumą tarp jų, sumažina konfliktų galimybę.

Pagal pateiktą atsakovo projektą teismui sprendimu nustatant naudojimosi namų valda tvarką, nebuvo sprendžiamas žemės sklypo atidalijimo klausimas, todėl ieškovo nurodomų teisės normų taikymas neaktualus. Pagal UAB „Kordimatas“ pateiktą parengtą žemės valdos paskirstymo planą, yra nustatyta, kiek naudojama individualiai, kiek bendros nuosavybės teise. Pagal schemą aiškiai atskirti bendraturčių naudotini žemės plotai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sutiko su tokiu planu, motyvuodamas būtinybe eliminuoti nuolat kylančius bendraturčių konfliktus, bei tuo, kad planas dera prie pasiūlytos naudojimo gyvenamuoju namu tvarkos, pasiūlymu labiau atribojamos bendraturčių dalys. Atsakovas nurodė, kad iš esamo įvažiavimo galima patekti į abiems bendraturčiams priskirtinas sklypo dalis, todėl teismas šią aplinkybę ištyrė ir įvertino. Skundo argumentai nepagrįsti, nes naujo įvažiavimo įrengti nereikia, pagrindinio kelio ir sklypo struktūra nebus pažeista. Nepagrįstas ieškovo argumentas, kad 2009-08 „Kordimatas“ paruoštame plane pastatų išmatavimai nesutampa su Kadastrinių matavimų bylos duomenimis, nes šis planas ruoštas pagal 2009-07-20 kadastrinius matavimus, aikštelė prie gyvenamojo namo niekuomet nebuvo suformuota kaip turtinis vienetas ir nebuvo registruota nekilnojamojo turto registre, apeliantui po gyvenamuoju pastatu pagal paskirstymo lentelę bendros nuosavybės teise atiteko jo turimai idealiajai daliai proporcingas žemės sklypo plotas ir priskirtas naudotis gyvenamojo namo plotas su užstatytuoju neturi sutapti. Pagal ieškovo pateiktą namų valdos žemės sklypo paskirstymo projektą žemės sklypas būtų suskirstytas į atskiras dalis, sklypas nebetektų vientisumo, privatumo, bus iškraipytas kiemo gamtovaizdis, apsunkinta galimybė tokioje namų valdoje kiekvienam bendraturčiui prižiūrėti jiems priskirtą sklypo dalį.

Nesutinka su apelianto argumentais dėl naudojimosi ūkiniu pastatu nustatymo tvarkos, nes patikslintu ieškiniu jis tokio reikalavimo nereiškė, bylos nagrinėjimo metu sutiko su pateiktais į bylą įrodymais, kad ūkinis pastatas yra sugriuvęs. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir darė pagrįstą išvadą kad ieškovui nepalaikant ieškinio dėl ūkinio pastato, šis yra sugriuvęs, pagal vientisą A. M. pateiktą naudojimosi žemės sklypu planą ūkinio pastato buvimo vietoje žemės sklypas skirtinas atsakovui A. M., todėl sugriuvęs ūkinis pastatas, tačiau neišregistruotas iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko bylos, priskirtinas atsakovui A. M..

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

Nagrinėjamojoje byloje kilo bendraturčių ginčas dėl naudojimosi tvarkos bendrosios nuosavybės teisės objektais.

Dėl naudojimosi tvarkos gyvenamuoju namu.

Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios nuosavybės teisės objektu naudojamasi bendraturčių sutarimu. CK 4.81 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nekilnojamojo daikto bendraturčių teisė tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgiant į dalis, turimas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Bendraturčiams dėl naudojimosi tvarkos nesusitarus, ji nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.

Pažymėtina, kad naudojimosi tvarkos nustatymas yra labai svarbus aspektas tinkamo nuosavybės teisės įgyvendinimo požiūriu, nes naudojimosi teise, t. y. teise pritaikius daikto naudingąsias savybes gauti jo duodamą naudą, pasireiškia nuosavybės socialinis ir ekonominis vertingumas. Tik tokiu būdu apskritai įmanomas daikto, esančio bendrąja daline nuosavybe, naudojimas. Savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje ir bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką šios kategorijos bylose išaiškino, kad siūlomoje naudojimosi bendru daiktu tvarkoje turi būti išlaikyta bendraturčių interesų pusiausvyra, garantuojanti, kad nė vieno bendraturčio teisės nustatant naudojimosi tvarką nebus pažeistos ir bus kuo mažiau apribotos. Nustatoma naudojimosi tvarka konkrečiu atveju turi būti tokia, kad nekiltų arba kiltų kiek įmanoma mažiau prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti. Teismas, nagrinėdamas ieškinį dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, šalių pateiktus variantus vertina nurodytais aspektais ir parenka visoms šalims priimtiniausią sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2007-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007).

Byloje nustatyta, jog šalys yra nekilnojamojo turto: gyvenamojo namo su priklausiniais ir 0,25 ha žemės sklypo, esančių Padubysio k., Kelmės rajone bendraturčiai. Ieškovas P. M. nuosavybės teise valdo ¼ dalį šio turto, o atsakovas A. M. – ¾ dalis. Šalys nuolat konfliktuoja dėl naudojimosi tvarkos, tačiau nei vienas ginčo name nuolat negyvena. Gyvenamasis namas yra 138,02 kv. m. bendro ploto, iš jų: gyvenamųjų patalpų plotas sudaro 54,65 kv. m.; pagalbinių patalpų plotas – 59,63 kv. m. ir rūsio patalpos – 23,74 kv. m. (t. 3, b. l. 72-83). Atsižvelgiant į šalių nuosavybės dalis, atsakovui gyvenamajame name naudojimuisi tenka 103,51 kv. m. ploto, o ieškovui - 34,51 kv. m. ploto, iš jų: 13,66 kv. m. gyvenamojo ploto, 14,91 kv. m. pagalbinių patalpų ir 5,94 kv. m. rūsio patalpų. Iš byloje esančio plano (t. 3, b. l. 78-79) matyti, kad namas turi du atskirus įėjimus, per koridorių 1-1 ir per verandą 1-3, iš kurios laiptais patenkama į namo antrą aukštą ir jame esančius du gyvenamuosius kambarius, kuriais naudojasi atsakovas. Į rūsį, kur yra vandentiekio vamzdžiai, įrengtas atskiras įėjimas iš kiemo. Virtuvėje (1-2) yra vandentiekis, kriauklė, kranai ir krosnis, apšildanti šalia esantį kambarį 1-4.

Pirmosios instancijos teismas ieškovui paskyrė naudotis 34,74 kv. m. pagalbinę patalpą – verandą. Likusias patalpas paskyrė naudotis atsakovui. Ieškovas nesutinka su teismo sprendimu ir siekia, kad jam būtų paskirtos naudotis patalpos pažymėtos indeksais 1-1, 1-2 ir 1-4. Patalpa 1-1 yra 13,17 kv. m. koridorius, 1-2 – 11,72 kv. m. virtuvė ir 1-4 – 12,03 kv. m. gyvenamasis kambarys (t. 3, b. l. 78). Jo nuomone, toks patalpų paskirstymas geriausiai atitiks šalių interesus.

Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais, kad nustatyta naudojimosi tvarka pažeidžia jo, kaip savininko interesus, nes ieškovui paskirta pagalbinė patalpa, o atsakovui paskirtos daug vertingesnės patalpos. Tačiau kolegija nesutinka su ieškovo prašymu ir argumentais, kad jam būtų skirtos 1-1, 1-2 ir 1-4 patalpos, nes taip paskyrus naudotis patalpomis būtų pažeistos atsakovo teisės. Kaip jau minėta, name yra viena virtuvė ir joje – vienintelė krosnis bei vandentiekis. Jei virtuvė bus paskirta vienam ieškovui, atsakovas, turintis didesnę nuosavybės dalį, neturės galimybės naudotis virtuve, vandeniu, krosnimi, todėl virtuvė abiems bendraturčiams skirtina naudotis bendrai.

Ieškovas pagal idealią nuosavybės dalį turėtų naudotis 14,91 kv. m. ploto pagalbinėmis patalpomis, o jis prašo paskirti jam naudotis 24,89 kv. m. šių patalpų. Teisėjų kolegijos nuomone ieškovo prašymas neskiri jam rūsio patalpų nepagrįstas, nes rūsyje yra vandentiekio tinklai, o juos prižiūrėti turi pareigą abu bendraturčiai. Kadangi rūsyje nėra patalpos atitinkančios ieškovo dalį (5,94 kv. m.), šiomis patalpomis abu bendraturčiai naudosis bendrai. Pažymėtina, kad iš verandos (patalpa 1-3), kurią pirmosios instancijos teismas paskyrė naudotis ieškovui, yra laiptai į antrą aukštą, kur yra atsakovui skiriamos naudotis patalpos – du gyvenamieji kambariai. Atsižvelgiant į šalių tarpusavio nesutarimus, būtina kiek įmanoma daugiau atskirti šalims skiriamas naudotis patalpas. Ieškovui paskirus naudotis koridoriumi (patalpa 1-1), jis turės atskirą įėjimą ir per bendrą virtuvę pateks į savo kambarį (patalpa 1-4). Ieškovui skiriama gyvenamoji patalpa turi 12,03 kv. m. ploto, pagalbinė patalpa (koridorius) turi 13,17 kv. m. ploto, t. y. abi ieškovui skiriamos patalpos turi mažiau ploto, nei ieškovui priklausytų, tačiau plotų skirtumą atperka ieškovui skirtos gyvenamosios patalpos didesnis vertingumas, nes ji bus šildoma nuo virtuvėje esančios krosnies.

Dėl naudojimosi tvarkos ūkiniu pastatu.

Apeliantas nesutinka su teismo išvada dėl ūkinio pastato, teigia, kad teismas atėmė iš jo nuosavybės dalį. Šie apelianto argumentai pagrįsti, nes iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad (duomenys neskelbtini) yra įregistruotas ūkinis pastatas, kurio turis 67 kub. m. ir kurio ¼ dalis nuosavybės teise įregistruota ieškovo vardu (t. 3, b. l. 70-71). Kokios būklės šis pastatas objektyvių duomenų nėra, o pateiktos į bylą fotonuotraukos (t. 3, b. l. 100-101) nepagrindžia aplinkybės, jog ūkinis pastatas netinkamas naudotis. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovas reikalavimo nustatyti naudojimosi tvarką ūkiniu pastatu teismo posėdyje nepalaikė. Šią aplinkybę nurodo ir atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą. Tačiau su šiais argumentais kolegija nesutinka, nes duomenų, kad ieškovas atsisakė dalies reikalavimo byloje nėra, pats ieškovas neigia šią aplinkybę. Ieškovo patikslintame ieškinyje (t. 3, b. l. 56-58) nėra reikalavimo nustatyti naudojimosi tvarką ūkiniu pastatu, tačiau nėra ir atsisakymo šio reikalavimo, todėl jis turi būti nagrinėjamas (t. 2, b. l. 163). Ieškovas prašo skirti jam naudotis ūkio pastato patalpa 1-1, 6,71 kv. m. ploto. Pagal ieškovo pateiktą ūkinio pastato planą (t. 2, b. l. 165) nustatyti naudojimosi tvarkos negalima, nes planas nubraižytas paties ieškovo ir pagrįstų duomenų apie pastato išmatavimus ir plotus byloje nėra. Esant nurodytoms aplinkybėms ūkinis pastatas skiriamas ieškovui ir atsakovui naudotis bendrai.

Dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu.

Namų valdos žemės sklypą pirmosios instancijos teismas paskyrė šalims naudotis pagal atsakovo pateiktą planą, kurį paruošė UAB „Kordimatas“ (t. 1, b. l. 103), tuo tarpu ieškovo pateiktus planus (t. 1, b. l. 7, t. 3, b. l. 61), atmetė, argumentuodamas, kad taip nustačius naudojimosi tvarką žemės sklypu, bus labiau atribotos bendraturčių dalis. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais dėl netinkamos naudojimosi tvarkos žemės sklypu.

Įstatymas reglamentuoja, jog formuojant arba pertvarkant žemės sklypus, turi būti laikomasi tam tikrų reikalavimų, o būtent: prie statinio gali būti formuojamas tik vienas žemės sklypas, reikalingas statiniui ar įrenginiui eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą jo tiesioginę paskirtį. Žemės sklypai, suformuoti statiniams arba įrenginiams eksploatuoti, natūra nedalijami, išskyrus atvejus, kai žemės sklypas padalijamas arba atidalijama dalis iš bendrosios nuosavybės kartu su statinio ar įrenginio padalijimu ar dalies iš bendrosios nuosavybės atidalijimu, suformuojamas atskiras statinys ar įrenginys ir šiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingas žemės sklypas gali funkcionuoti kaip atskiras daiktas (Žemės įstatymo 40 str.).

Kasacinis teismas formuoja praktiką, pagal kurią teismas, vertindamas, ar prašoma nustatyti naudojimosi bendru žemės sklypu tvarka atitinka nuosavybės teisių įgyvendinimą ar ne, taip pat žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, turi tam tikrą diskrecijos teisę; ją įgyvendindamas, teismas vadovaujasi CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Juos taikant įvertinamos aplinkybės apie bendraturčio esminį interesą naudotis tam tikra bendro sklypo dalimi, ar siūloma tvarka nepažeis bendraturčių teisių ir teisėtų interesų jiems tenkančios naudotis dalies vertingumo požiūriu, įskaitant tai, ar dalys lygiavertės pagal funkcinę paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-10-13 nutartis, priimta

civ. byloje Nr. 3K-3-536/2006). Teismui teikiamas naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos projektas turi būti parengtas žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

Atsižvelgdama į šiuos kriterijus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad namų valdos žemės sklypo visiškai atidalinti neįmanoma, todėl naudojimasis žemės sklypu nustatomas pagal ieškovo planą, paruoštą matininkės O. R. (t. 1, b. l. 7). Šis projektas labiausiai užtikrina bendraturčių interesus ir atitinka teisės aktų reikalavimus. Ieškovo siūlomame projekte bendram naudojimui skiriamas įvažiavimas į namų valdą, numatytas priėjimas prie ūkinio pastato ir prie gyvenamojo namo. Pagal atsakovo siūlomą žemės sklypo naudojimo planą nenumatytas nei įvažiavimas į namų valdą, nei priėjimas prie pastatų (namų valdoje yra gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas). Ieškovo pateiktas žemės sklypo plano projektas, paruoštas UAB „Homo Novus“, neatitinka faktinės situacijos, nes atsakovas neturėtų priėjimo prie ūkinio pastato (t. 3, b. l. 61). Be to, Kelmės rajono apylinkės teismo 2008-03-31 sprendimu šalims nustatyta naudojimosi tvarka 2,1000 ha ploto žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), t. y. šalia namų valdos žemės sklypo. Pagal šį sprendimą ieškovo valdomas žemės sklypas (0,7800 ha ploto) ribojasi su namų valdos žemės sklypu, pažymėtu raide „C“.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino iš dalies, priešieškinį atmetė. Apeliantas pagrįstai nurodo, kad teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, kaip numato CPK 93 str. 2 d.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovui iki 2010-03-01 buvo skirta antrinė teisinė pagalba, apmokant ją 100 proc. Nuo 2010-03-01 iki 2011-01-31 antrinė teisinė pagalba buvo teikiama apmokant ją 50 proc. (t. 1, b. l. 70, t.2, b. l. 157-158). Valstybė suteikė pagalbos už 2 520 Lt (t. 2, b. l. 49-50, 92, 124, t. 3, b. l. 8). Ieškovas dalį šių išlaidų, 680 Lt, apmokėjo (t. 3, b. l. 64), liko neapmokėta 1 840 Lt (2 520 – 680) valstybės ieškovui suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Be to, ieškovo bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme sudarė 128 Lt žyminio mokesčio ir 1 300 Lt advokato pagalbos išlaidų (t. 1, b. l. 2, 37, t. 3, b. l. 66).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu sudarė 74,35 Lt (t. 1, b. l. 1, t. 2, b. l. 144).

Apeliacinės instancijos teisme ieškovo išlaidos sudarė 143 Lt žyminio mokesčio ir 400 Lt advokato pagalbos išlaidų (t. 3, b. l. 164-165, 222).

Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas bylinėjimosi išlaidos perskirstomos pagal CPK 93 straipsnio nuostatas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo reikalavimai tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme patenkinti iš dalies, t. y. 2/3, todėl proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų iš šalių priteisiamos bylinėjimosi išlaidos.

Iš atsakovo priteisiama 180,66 Lt žyminio mokesčio (128 Lt + 143 Lt x 2/3), 1 133,33 Lt advokato pagalbos išlaidų (1 300 Lt + 400 Lt x 2/3) ieškovui, 1 226,67 Lt už antrinę teisinę pagalbą valstybei (1 840 Lt x2/3) ir 49,57 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimų valstybei (74,35 Lt x 2/3). Iš ieškovo priteisiama 24,78 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimų valstybei (74,35 Lt – 49,57 Lt).

Ieškovo atstovė prašė priteisti kelionės išlaidas. CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas numato, kad kitos būtinos ir pagrįstos gali būti įvairios išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu ir nenurodytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 1-8 punktuose, t. y. ir kelionės į teismą išlaidos. Pateikti į bylą kvitai patvirtina, kad degalai buvo pirkti (t. 2, b. l. 123, 168, t. 3, b. l. 6, 65,120, 223), tačiau duomenų apie tai, kas sumokėjo už degalus, kokiais automobiliais buvo važiuojama, koks atstumas ir tam tikro automobilio kuro sąnaudos, byloje nėra, todėl tenkinti šio prašymo nėra pakankamo pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Kelmės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą pakeisti ir išdėstyti taip:

Nustatyti P. M. ir A. M. bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklausančio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), tokią naudojimosi tvarką:

P. M., a. k. (duomenys neskelbtini) paskirti naudotis patalpas, nekilnojamojo

Daikto kadastro duomenų byloje, registro Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas indeksais 1-1 (13,17 kv. m. ploto) ir 1-4 (12,03 kv.m. ploto).

A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) paskirti naudotis patalpas, nekilnojamojo

Daikto kadastro duomenų byloje, registro Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas indeksais: 1-3 (34,74 kv.m. ploto), 1-5 (18,92 kv.m. ploto), 1-6 (23,70 kv.m. ploto);

Patalpomis, pažymėtomis indeksais: 1-2 (11,72 kv.m. ploto), R-1 (8,60 kv.m. ploto), R-2 (15,14 kv.m. ploto) ir ūkiniu pastatu 2I1m (67 kub. m. tūrio), unikalus Nr. 5499-5003-7020, P. M. ir A. M. naudojasi bendrai.

P. M., a. k. (duomenys neskelbtini) paskirti naudotis namų valdos žemės sklypo (unikalus Nr. 5434-0002-0073, paruoštas matininkės O. R.) dalimi, pažymėta raide „C“ 525 kv. m. ploto;

A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) paskirti naudotis namų valdos žemės sklypo (unikalus Nr. 5434-0002-0073, paruoštas matininkės O. R.) dalimi, pažymėta raide „B“ 1571 kv. m. ploto;

Paskirti namų valdos žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paruoštas matininkės O. R.) dalį, pažymėtą raide „A“ P. M. ir A. M. bendram naudojimui.

Priteisti iš A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas: 180,66 Lt (vieną šimtą aštuoniasdešimt litų 66 centus) žyminio mokesčio, 1 133,33 Lt advokato pagalbos išlaidų (vieną tūkstantį tris šimtus trisdešimt tris litus 33 centus) advokato pagalbos išlaidų P. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 226,67 Lt (vieną tūkstantį du šimtus dvidešimt šešis litus 67 centus) antrinės teisinės pagalbos ir 49,57 Lt (keturiasdešimt devynis litus 57 centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimų valstybe valstybei.

Priteisti iš P. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 24,78 Lt (dvidešimt keturis litus 78 centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimų valstybei.

Teisėjai Zina MickevičiūtėRamunė ČeknienėNijolė Danguolė Smetonienė