- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-08-09
- Bylos Nr.
- 2-8-496/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Daiva Valčiukienė
- Ieškovas
- P. M.
- Atsakovas
- A. M.
- Advokatai
- Eglė Grucytė
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. M. ieškinį atsakovui A. M. dėl naudojimosi žemės sklypu ir gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo ir pagal A. M. priešieškinį ieškovui P. M. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas P. M. ieškiniu (t.1, l.3-7, t.2, l.163, t.3. l.56-59) prašo nustatyti jam ir atsakovui A. M. bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklausančio gyvenamojo namo, ūkinio pastato ir 0,25 ha žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką tokiu būdu: P. M. paskirti naudotis patalpomis, projekte pažymėtomis 1-1 (patalpos plotas 13,17 kv.m,), 1-2 (patalpos plotas 11,72 kv.m), 1-4 (patalpos plotas 12,03 kv.m), kurių bendras plotas sudaro 36,92 kv.m., o atsakovui A. M. paskirti naudotis patalpas, plane pažymėtas 1-3 (patalpos plotas 34,74 kv.m), 1-5 (patalpos plotas 18,92 kv.m), 1-6 (patalpos plotas 23,70 kv.m), R-1 (patalpos plotas 8,60 kv.m), R-2 (patalpos plotas 15,14 kv.m), kurių bendras plotas 101,10 kv.m;
Bei ieškovas prašo nustatyti naudojimosi žemės sklypu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), tvarką tarp bendraturčių ieškovui P. M. paskiriant žemės sklypo dalį – 530 kv.m., plane pažymėtą C, atsakovui A. M. paskiriant žemės sklypo dalį 1589 kv.m., plane pažymėtą raide „B“, likusią žemės sklypo dalį, bei pastatu- gyvenamuoju namu užstatytą sklypą, plane pažymėtą raide „A“, paskirti naudotis bendrai.
Bei, pareiškimu dėl ieškinio reikalavimų padidinimo P. M. prašo paskirti jam naudotis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto 2I1/m, dalimi 1-1/6,71 kv.m., o atsakovui A. M. prašo paskirti ūkinio pastato dalį, pažymėtą 1-2, 20,13 kv.m. ploto. Be to, ieškovas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas P. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad jo pateikta gyvenamojo namo ir žemės sklypo naudojimosi tvarka atitinka abiejų bendraturčių interesus, nes kiekvienas turėtų atskirą įėjimą, galėtų savo dalimis naudotis netrukdomai. Ieškovas nurodo, kad yra įrengti atskiri įėjimai į patalpas 1-1 ir 1-3. Jam prašomos paskirti patalpos yra šios paskirties: 1-2 yra virtuvė, į kurią atvestas vanduo, o 1-4 yra kambarys, gyvenamoji patalpa. Jis pats sutinka panaikinti duris tarp 1-2 ir 1-3 patalpų. Jis atsisako įvesto vandentiekio ir sutinka jį išardyti iš patalpos 1-2 bei medžiagas, praustuvą perduoti atsakovui. Ieškovas P. M. nurodo, kad patalpa 1-3 yra veranda su daug langų, neapšiltinta, patalpa 1-5 yra gyvenama, tačiau ją reikia apšiltinti, o patalpa 1-6 taip pat yra gyvenama patalpa, kuri nėra pilnai įruošta. Jis nurodo, kad patalpoje 1-5 galima įrengti krosnelę palėpės šildymui pagal jo pateiktą 2009m. projektą. Šia krosnele galima gaminti maistą. Ieškovas nurodo, kad pagal jo pateiktą projektą bendro ploto jam kliūtų 2 kv.m. per daug. Jis visiškai atsisako rūsio patalpų ir į rūsį įvesto vandentiekio. Tariantis su atsakovu dėl naudojimosi tvarkos nustatymo jis būtų sutikęs gauti patalpas 1-3 ir 1-5, tačiau su tuo atsakovas nesutiko, o patalpos 1-3 jam yra per mažai, ji yra per mažai izoliuota nuo atsakovo patalpų. Ieškovas P. M. nurodė, kad jo dalis bendroje nuosavybėje yra ¼, kas šiuo metu sudaro 34,51kv.m.
Ieškovas P. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad ūkinis pastatas 1I1m yra sugriuvęs ir jį jis perleidžia naudotis atsakovui, pats nepalaiko savo reikalavimo dėl ūkinio pastato naudojimosi tvarkos.
Dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ieškovas P. M. prašo nustatyti naudojimosi tvarką pagal jo pateiktą projektą (l.61). Jis nurodė, kad šalia mėlyna spalva pažymėto 435kv.m. sklypo yra yra jam asmeninės nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, o dar 95 kv.m. ploto sklypą jis prašo paskirti jam kitoje pusėje, kad realiai paskirtas sklypo plotas atitiktų ¼ dalį jam priklausančios nuosavybės teisės. Ieškovas nurodo, kad įvažiavimas į kiemą yra vienas, todėl jis numatė bendro naudojimo plotą.
Šalies argumentai
Ieškovas P. M. prašo atmesti atsakovo priešieškinį dėl atidalinimo iš bendrosios nuosavybės jam išmokant kompensaciją, nes Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad jam tenkanti gyvenamojo namo dalis yra didelė ir galima suformuoti jam naudotis tenkančią patalpą. Kompensacijos už turtą jis griežtai atsisako.
Ieškovo atstovė prašo atmesti priešieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės, nes P. M. dalis yra didelė - ¼ dalis gyvenamojo namo, kas sudaro apie 34 kv.m. ir tokią dalį galima surasti ir paskirti naudotis ieškovui. LAT yra nurodęs, kad atidalinti išmokant kompensaciją galima tik tuo atveju, jei nėra kitos galimybės. Ieškovo P. M. dalis yra didelė, jis nesutinka gauti kompensacijos, todėl priešieškinis turi būti atmetamas. Atsakovas A. M. palaiko priešieškinį dėl atidalinimo iš bendrosios nuosavybės, jis nepareiškė priešieškinio dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, todėl nereikia svarstyti atsakovo A. M. pasiūlymų dėl kitokios, nei ieškovo pasiūlytos naudojimosi tvarkos nustatymo. Atstovė prašo patenkinti P. M. ieškinį, nes tokiu būdu bendraturčiai turės atskirus įėjimus į patalpas, o nustatant naudojimosi tvarką galima nedidele dalimi nukrypti nuo idealių dalių. Atstovė mano, kad ieškovo siūlomas naudojimosi tvarkos nustatymo variantas reikalautų mažiausiai ekonominių sąnaudų, reikėtų tik išspręsti antro aukšto patalpų šildymo klausimą, o ieškovo pateiktas galimo šildymo techninis projektas nėra nuginčytas. Dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos atstovė nurodo, kad ieškovo pasiūlymas yra tinkamas, nes aiškiai apibrėžia bendro naudojimo dalį, ieškovo prašoma paskirti jam naudotis sklypo dalis atitinka anksčiau nusistovėjusius santykius tarp šalių, kol buvo gyva ieškovo mama. Atsakovo siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka yra netinkama, nes ieškovas negalėtų patekti į kitą, jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį sklypą.
Atsakovas A. M. priešieškiniu (t.t.1, l.94-99, 103, t.3, l.67-69) prašo atidalinti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės 0,25 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastato - gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastato - ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) tokiu būdu: A. M. priteisti 0,25 ha namų valdos žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą - gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą - ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), o ieškovui P. M. už jo turimą dalį bendrojoje nuosavybėje – 20000 litų piniginę kompensaciją. Atsakovas A. M. prašo ieškovo P. M. ieškinį atmesti, nurodo, kad pagal gyvenamojo namo struktūrą nėra galimybės gyvenamajame name suformuoti du turtinius vienetus be neproporcingos žalos nekilnojamajam daiktui (CK 4.90str.).
Atsiliepimas
Be to, A. M. atsiliepime į ieškinį pateikė siūlymą nustatyti minėto gyvenamojo namo bei žemės sklypo naudojimosi tvarką tarp bendraturčių (t.3, l.11-13, 108-110), paskiriant P. M. patalpą 1-3, o jis savo jėgomis pasižada įrengti pertvarą ir atitverti laiptus, vedančius į antrą aukštą, įrengti duris į patalpą 1-3, pastatyti šildymo katilą; o A. M. paskiriant patalpas 1-1, 1-2, 1-4, 1-5, 1-6. Bei A. M. pateikė žemės valdos padalinimo planą (t.3, l.13), pagal kurį siūloma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką paskirti naudotis P. M. 596 kv.m. plotą viename sklypo krašte, o A. M. paskirti naudotis 1789 kv.m. plotą kitame sklypo krašte bei numatant bendrą apėjimą apie pastatą.
Atsakovas A. M. teismo posėdžio metu prašo patenkinti jo priešieškinį, nes gyvenamasis namas yra vieno buto ir nėra galimybės įrengti du butus be neproporcingos žalos nekilnojamajam daiktui, be to, tarp jo ir ieškovo nuolat kyla ginčai, jie nesutaria nė vienu klausimu, visus ginčus sprendžia tik teisme, todėl būtų apsunkintas naudojimasis nekilnojamuoju daiktu. Jis prašo atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės, jam paskirti paveldėtą turtą natūrą todėl, kad jo dalis didesnė -3/4, be to, jam šis turtas atiteko paveldėjimo būdu, atsakovui – kaip privalomoji dalis, jis rūpinasi turto apsauga, priežiūra, atliko patalpų 1-1, 1-2, 1-4, kuriuose gyvena jo mama, remontą. Atsakovas nurodo, kad siekiant išvengti ilgą laiką besitęsiančių konfliktų jis siūlo atsakovui 20 000 Lt piniginę kompensaciją, už kurią šiuo metu tose apylinkėse galima įsigyti kitą sodybą su žeme.
Atsiliepimas
Atsakovas A. M. prašo atmesti ieškinį, nes pagal ieškovo P. M. pasiūlytą naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką jam atitektų akivaizdžiai blogesnės patalpos – neapšildytos, be vandentiekio ir kanalizacijos, rūsys – visos patalpos nepritaikytos gyventi. Ieškovo prašomos paskirti jam patalpos 1-2 ir 1-4 yra vienintelės visame name apšiltintos patalpos, tinkamos gyventi visus metus, yra šildymo krosnis, atvestas vanduo, šiose patalpose nuolat gyvena jo mama, kurios bute gyvena jis. T.y. jis su mama yra apsikeitę gyvenamu plotu. Patenkinus ieškovo ieškinį, jo mama neturėtų galimybės gyventi šiame name visus metus. Jis ieškovui P. M. yra siūlęs įvairius susitarimo variantus, tačiau ieškovas nesutinka nė su vienu pasiūlymu ir pageidauja gauti vieninteles name visiškai įrengtas patalpas. Atsakovas nurodė, kad jei teismas nepatenkintų jo priešieškinio, jis prašo nustatyti naudojimosi patalpomis tvarką paskiriant P. M. patalpą 1-3, kuri labiausiai tinka ieškovui pagal plotą, bei jis pats įsipareigotų padaryti pertvarą sulig laiptais savo lėšomis, įrengtų duris, kad ieškovas galėtų naudotis jam priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi. Patalpos 1-3 plotas yra 34,74 kv.m. Ieškovo siūloma žemės sklypo naudojimosi tvarka neatitinka turimų dalių proporcingumo principo, kiekvienam bendraturčiui atitenkanti žemės sklypo dalis yra ne vienoje vietoje. Nepatenkinus jo priešieškinio dėl turto atidalijimo, o nustatant naudojimosi tvarką, jis siūlo nustatyti naudojimosi tvarką pagal jo planą (t.3, l.13), kur yra planuojami du visiškai atskiri žemės sklypai, bei bendras apėjimas aplink gyvenamas patalpas, įvažiavimas į kiemą iš gatvės prasideda ties jam ir P. M. tenkančių sklypų riba. Šis planas iš dalies sutampa su ieškovo pasiūlymu, tačiau labiau atskiria sklypus, kad kuo mažiau būtų bendravimo tarp bendraturčių.
Atsakovo atstovė nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas akcentavo, kad nustatant naudojimosi tvarką reikia spręsti dėl patalpų suvienodinimo. Ieškovas ieškiniu nesiūlo spręsti vandentiekio, kanalizacijos, apšiltinimo įrengimo. Ieškovo siūlymas dėl krosnelės įrengimo netinkamas nuolatiniam patalpų šildymui, o tik periodiniam šildymui. Be to, nėra duomenų, ar šis siūlymas atitinka priešgaisrinės saugos reikalavimus ir nėra racionalus, kol nebus sutvarkytos angos tarp patalpų. Atstovė nurodė, kad ieškovo pasiūlymas yra grindžiamas 2011-07-14d. kadastrinių matavimų duomenimis, tačiau šie nėra pateikti į bylą, bei nėra duomenų, ar šis siūlymas atitinka priešgaisrinės saugos reikalavimus ir nėra racionalus, kol nebus sutvarkytos angos tarp patalpų. Ieškovas pretenduoja į visiškai įrengtas, sutvarkytas patalpas, o atsakovui siūlo neįrengtas patalpas. Be to, ieškovui paskyrus jo prašomas patalpas, tai sukeltų nepatogumus atsakovo mamai, kuri šiuo metu gyvena būtent ieškovo prašomose paskirti jam patalpose. Ieškovo siūlomas naudojimosi žemės sklypu planas neatitinka vientisumo principo, bei siūloma dalintis žemės sklypą, kuriame yra sugriuvęs, tačiau neišregistruotas ūkinis pastatas. Atstovė nurodo, kad reikia tenkinti priešieškinį, o ieškinį atmesti, nes gyvenamasis namas yra vieno buto namas, o nustačius naudojimosi tvarką turėtų būti įrengtas dviejų butų namas. Namo pertvarkymas, laiptų iškėlimas, stogo keitimas, siekiant atidalinti patalpas natūra, reikalautų labai didelių įdėjimų. Jei būtų nepatenkintas priešieškinis, prašo patenkinti atsakovo siūlymą paskirti P. M. patalpą 1-3, kuri labiausiai atitiktų P. M. tenkančią ¼ dalį pastato, o atsakovas A. M. įsipareigoja savo lėšomis įrengti pertvarą nuo laiptų, duris, kad patalpa būtų izoliuota. Atsakovo siūlomas naudojimosi žemės sklypu planas yra racionalus.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinis atmestinas.
CK 4.75 straipsnio 1 dalis nustato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Tokia įstatymo nuostata įpareigoja bendraturčius, įgyvendinant savo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio abiem šalims sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme. Vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisių įgyvendinimo būdų yra gyvenamojo namo ir žemės sklypo kaip nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarkos nustatymas (CK 4.81 str. 1 d.). Ji nustatoma daikto bendraturčių tarpusavio susitarimu arba teismo tvarka. Naudojimosi tvarka patvirtinama kuriomis nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis naudosis bendraturčiai. Bendraturčiui paskiriamos naudojimui dalies dydis turi atitikti jo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise.
CK 4.80 str. 1dalis numato, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Jei byloje yra ieškinys ir priešieškinis, pateikti keli naudojimosi turtu tvarkos nustatymo ar atidalijimo variantai, teismas parenka optimaliausią iš jų, kuris geriausiai apgintų bendraturčių teises, taip pat nepaneigtų nė vieno bendraturčio teisės į jam priklausančią dalį.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant bendraturčių ginčą, kai vienas iš jų reikalauja atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, o kitas – nustatyti daikto, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, naudojimosi tvarką, prioritetas turi būti teikiamas atidalijimui iš bendrosios nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis), ir tik negalint daikto padalyti natūra, gali būti nustatoma naudojimosi tuo daiktu tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-11-11 nutartis civ. b. Nr. 3K-7-466/2008; 2009-02-09 nutartis Nr. 3K-3-21/2009). Bendraturtis, siekdamas atidalyti jam tenkančią dalį per teismą, turi įrodyti, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto atidalijimo būdas yra priimtiniausias ir nepažeis bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Esant galimybei, sprendžiant ginčus tarp bendraturčių pirmumas yra teikiamas atidalinimui iš bendrosios nuosavybės, nes tokiu būdu užkertamas kelias ginčams ateityje tarp konfliktuojančių šalių.
Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (t.3, l.111-112) matyti, kad (duomenys neskelbtini) yra įregistruotas pastatas – gyvenamasis namas 138,02 kv.m. bendro ploto ir ūkinis pastatas 2I1m, nuosavybės teise priklausantys šios bylos šalims: P. M. ¼ dalis, A. M. – ¾ dalys. Atlikus skaičiavimus, ieškovui P. M. priklauso 34,505 kv.m. patalpų gyvenamajame name, o A. M. priklauso 103,515 kv.m.
Atsakovas priešieškiniu prašo atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės paskiriant jam visą žemės sklypą ir gyvenamąjį namą natūra, o ieškovui jis sutinka sumokėti 20000 Lt kompensaciją. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009-02-09d. nutartyje, byloje Nr.3K-3-21/2009, sprendžiant ginčą tarp tų pačių šalių, ir Šiaulių apygardos teismas 2011-01-18d. nutartyje (t.2, l.129-136) pasisakė, kad ieškovui P. M. priklausanti realioji nuosavybės dalis yra gana didelė ir būtų galima ją racionaliai atidalyti, todėl P. M. teisės į jam natūra priklausančią dalytino turto dalį neturėtų būti paneigta, sumokant byloje nustatytą piniginę kompensaciją. LAT nurodė, jog priteisti kompensaciją be savininko sutikimo vienam ar keliems atsidalijantiems bendraturčiams galima, kai išnaudotos visos galimybės, parenkant atidalijimo būdus, siekiant padalyti daiktą, nepadarius jam neproporcingos žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. S. B., bylos Nr. 3K-3-780/2003). Sprendžiant dėl atidalijimo būdo teismine tvarka, teismas turi pasirinkti atidalijimo būdą, kuris geriausiai apgintų bendraturčių teises, taip pat nepaneigtų nė vieno iš bendraturčių teisės į jam priklausančią dalytino turto dalį.
Ieškovas P. M. visiškai nesutinka gauti kompensaciją už jo turimą ¼ dalį žemės sklypo ir pastatų (duomenys neskelbtini), jo turima reali turto dalis, po kadastrinių matavimų patikslinimo sudaro 34,5 kv.m., todėl A. M. priešieškinis dėl atidalinimo išmokant P. M. kompensaciją pinigais yra atmestinas. Įvertinamas ieškovo P. M. nurodomas siekis gyventi jam priklausančio gyvenamojo namo dalyje Padubysio kaime, atsižvelgiama, į tai, kad ši sodyba yra jo tėviškė, greta šios valdos jis turi žemės sklypą, kuriame nėra statinių.
Atsakovas A. M. bylos nagrinėjimo eigoje pateikė kelis kitus jo svarstytus variantus dėl galimybės atidalinti P. M. dalį turtu (t.3, l.67-68, 84-99). Pateikti projektiniai pasiūlymai dėl atidalijimo, formuojant atskirą butą iš patalpos 1-3, iškeliant iš šios patalpos laiptus patekimui į pastogės patalpas, į patalpą 1-1, ar į patalpą 1-4, tačiau tam yra reikalinga atlikti namo rekonstrukciją, būtina rekonstruoti perdangą tarp pirmo ir antro aukštų, padidinti stogo aukštį ties planuojama laiptų vieta. Perkėlus laiptus į 1-4 būtų neracionalus, nes 1-4 patalpa yra šildoma, gyvenama ir iš jos įrengus laiptus į 1-6 patalpą, būtų atvertos šildomos ir nešildomos patalpos. Svarstyti atidalijimo būdai reikalautų namo rekonstrukcijos ir didelių sąnaudų, todėl bendraturčiams neieškant optimalių variantų ir nevykdant bendradarbiavimo pareigos, pripažįstama, kad nėra galimybės atidalinti P. M. dalį natūra, be to, ieškovo nuosavybės teisės į daiktą dalis – ¼ atidalinimui natūra yra per maža, ir atsižvelgiant į gyvenamojo namo išdėstymą, atskiro turto vieneto ieškovui įrengti nepavyktų, todėl yra svarstomas naudojimosi tvarkos nekilnojamuoju daiktu nustatymas tarp bendraturčių.
Ieškovas P. M. prašo paskirti jam naudotis patalpomis, projekte pažymėtomis 1-1 (patalpos plotas 13,17 kv.m,), 1-2 (patalpos plotas 11,72 kv.m), 1-4 (patalpos plotas 12,03 kv.m), kurių bendras plotas sudaro 36,92 kv.m., o atsakovui A. M. paskirti naudotis patalpas, plane pažymėtas 1-3 (patalpos plotas 34,74 kv.m), 1-5 (patalpos plotas 18,92 kv.m), 1-6 (patalpos plotas 23,70 kv.m), R-1 (patalpos plotas 8,60 kv.m), R-2 (patalpos plotas 15,14 kv.m), kurių bendras plotas 101,10 kv.m.
Sprendžiant dėl ieškovo P. M. ieškinio yra atmetamas atsakovo atstovės argumentas, kad ieškovo pasiūlymas paremtas neįregistruotais kadastriniais matavimais, nes ieškovo P. M. pasiūlyme nurodyti patalpų plotai visiškai sutampa su nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke įregistruotais plotais (t.3, l.69, 77-79).
Šalys pripažįsta, kad šiuo metu patalpa 1-1 yra nešildomas tambūras, 1-2 – virtuvė, kur atvestas vandentiekis, apšiltinta, šildoma patalpa, 1-4 yra apšiltintas kambarys, kuris šildomas krosnimi iš virtuvės. Atsakovas A. M. nurodė, kad šiomis patalpomis jau eilę metų naudojasi, remontuoja, nuolat gyvena jo mama, pagal susitarimą su juo, nes jis gyvena mamai priklausančiame bute. Ieškovas ir atsakovas pripažįsta, kad kitos namo patalpos: 1-3, 1-5, 1-6 yra nešildomos, neapšiltintos, patalpa 1-6 nepilnai įrengta. Rūsio patalpos yra nelygiavertės namo patalpoms. Iš šalių pasisakymų, kadastro duomenų bylos (l.72-83) matyti, kad vertingiausios patalpos yra 1-2 ir 1-4, kuriose galima gyventi visus metus. Šiaulių apygardos teismas 2011-01-18 d. nutartyje (t.2, l.133) pasisakė, kad nustačius šalims naudojimosi tvarką pagal ieškovo siūlomą variantą yra pažeidžiamos atsakovo A. M. teisės, jam paskiriant nepalyginamai mažiau vertingas patalpas.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra nurodęs, jog bendraturčiai, įgyvendindami savo teises, privalo išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo.
Ieškovas P. M. iš esmės atmeta visus kitus pasiūlymus dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, siekdamas tik vieno, kad jam būtų paskirtos patalpos pagal jo ieškinį: 1-1, 1-2, 1-4, t.y. vertingiausios gyvenamojo namo patalpos ir jos yra 36,92 kv.m. ploto, o ieškovui tenkanti patalpų dalis yra 34,5 kv.m., t.y. ieškovo prašoma paskirti jam naudotis gyvenamuoju namu tvarka aiškiai pažeidžia atsakovo A. M. interesus bei nustovėjusią per eilę metų naudojimosi patalpomis tvarką. Sprendžiant dėl naudojimosi patalpomis tvarkos nustatymo yra atsižvelgiama, kad A. M. priklauso ¾ dalys gyvenamojo namo, o P. M. tik ¼ dalis, be to A. M. nuosavybės teisė į gyvenamąjį namą atiteko paveldėjimo teisės liudijimu pagal testamentą, o P. M. – kaip privalomoji palikimo dalis, A. M. ir jo mama patalpomis 1-1, 1-2, 1-4 naudojasi, jas remontuoja jau eilę metų, nuo to laiko, kai buvo gyva testatorė. Be to, ieškovas P. M. yra pasisakęs, kad jam nėra reikalingas vandentiekis, kanalizacija, ir jis, gavęs patalpą 1-2, išardytų vandentiekio sistemą ir jos dalis perduotų A. M., kad šis įsirengtų vandentiekį į kitą patalpą. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovo prašomų patalpų paskyrimas jam pažeistų atsakovo interesus bei neatitiktų teisingumo ir protingumo principų.
Ieškovas P. M. prašo nustatyti naudojimosi žemės sklypu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), tvarką tarp bendraturčių (t.3, l.61) ieškovui P. M. paskiriant žemės sklypo dalį – 530 kv.m., plane pažymėtą C, atsakovui A. M. paskiriant žemės sklypo dalį 1589 kv.m., plane pažymėtą raide „B“, likusią žemės sklypo dalį, bei pastatu - gyvenamuoju namu užstatytą sklypą, plane pažymėtą raide „A“, paskirti naudotis bendrai. Ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad ūkinio pastato dalies paskirti jam neprašo, nes ūkinis pastatas yra faktiškai nugriuvęs, todėl prašo padalinti žemę po nugriuvusiu pastatu.
Pažymėtina, kad P. M. reikalavimas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo iš esmės nėra pasikeitęs nuo 2007 metų, kai buvo užvesta byla Nr.2-498-322/2007 ir jo ieškinys buvo atmestas. Pripažįstama, kad jis pažeidžia bendradarbiavimo principą ir neieško kitų naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo galimybių. Parengiamojo teismo posėdžio metu, ieškant galimų atidalinimo iš bendrosios nuosavybės ir naudojimosi gyvenamuoju namo tvarkos nustatymo variantų, svarstant dėl galimybių sudaryti taikos sutartį, ieškovui P. M. nebuvo priimtinas nė vienas iš siūlytų variantų.
Atsakovas A. M. pateikė ne tik priešieškinį, dėl kurio jau pasisakyta, tačiau atsiliepime į patikslintą ieškinį (t.3, l.,108-110) A. M. pateikė savo alternatyvų pasiūlymą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, jei nebūtų patenkintas jo priešieškinis. Atsakovas A. M. siūlo P. M. paskirti naudojimuisi patalpas kadastrinių matavimų byloje pirmo aukšto plane pažymėtas 1-3 (34,75 kv.m.), šios patalpos yra pritaikytos gyventi vasaros sezono metu. Atsakovas A. M. sutinka kompensuoti ieškovui už jam siūlomas mažesnės funkcinės vertės patalpas tokiu būdu: savo jėgomis įrengti pertvarą ir atitverti laiptus, vedančius į antrą aukštą, įrengti duris į patalpą Nr.1-3, pastatyti šildymo katilą. Atsakovas kartu siūlo paskirti ieškovui naudotis namų valdos žemės sklypo dalimi pagal jo pateiktą projektą (t.3, l.13), P. M. paskiriant individualiam naudojimui 596 kv.m., o bendram naudojimui 29kv.m., po gyvenamuoju pastatu – 24kv.m., kiemas 5 kv.m., A. M. naudotis atitektų 1789 kv.m. individualiam naudojimui, 86 kv.m. bendram naudojimui, po pastatais 71kv.m., kiemas 16kv.m. Įvažiavimą į sklypą galima spręsti bendru sutarimu, nes iš esamo įvažiavimo galima patekti į abiems bendraturčiams siūlomas dalis.
Įvertinant pateiktą A. M. pasiūlymą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo pripažįstama, kad pagal šį pasiūlymą P. M. siūloma paskirti patalpa 1-3 plotu (34,74 m²) yra nežymiai didesnė už P. M. tenkančių patalpų plotą – 34,5m² pagal nuosavybės teisės idealiąsias dalis. Atsakovas A. M. siūlo tinkamą kompensavimo būdą, jis siūlo pats savo lėšomis įrengti pertvarą ir atitverti laiptus bei įrengti duris į patalpą 1-3, kad ši patalpa būtų izoliuota nuo jam priklausančių patalpų, bei siūlo įrengti patalpoje Nr.1-3 šildymo katilą. Toliu būdu ieškovas galėtų naudotis gyvenamojo namo dalimi, atitinkančia jam priklausančią idealiąją nuosavybės teisės dalį, neatlikus pastato rekonstrukcijos darbų, tai būtų ekonomiškai naudingas naudojimosi patalpomis tvarkos nustatymas. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad P. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis sutiktų gauti naudotis patalpa 1-3, tačiau dar nori gauti naudotis patalpą 1-5. Toks ieškovo P. M. pageidavimas negali būti tenkinamas, nes jis visiškai neatitiktų nuosavybės teisės dalių.
A. M. pateiktas naudojimosi žemės sklypu projektas (t.3, l.13) yra labai panašus į ieškovo P. M. projektą, tačiau A. M. projektas labiau atskiria bendraturčiams paskirtinus naudotis plotus, kas yra siektina, nes tarp bendraturčių nuolat kyla konfliktai. Be to, atsakovo A. M. pateiktas žemės valdos padalinimo planas dera prie pasiūlytos naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos, nes patalpa 1-3 ir P. M. siūlomas paskirti žemės sklypo plotas yra toje pačioje namų valdos pusėje. Be to, iš šalių paaiškinimų matyti, kad P. M. siūlomas paskirti naudotis žemės sklypo plotas ribojasi su P. M. priklausančiu žemės sklypu asmeninės nuosavybės teise. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kelmės skyriaus 2012-07-23d. rašte su priedais (t.3, l.115-118) yra nurodoma, kad pro namų valdos žemės sklypą (projektinis Nr.12₁) praeina rajoninės reikšmės kelias L. M., iš kurio yra patenkama į šį žemės sklypą (šioje byloje ginčo sklypas). Žemės ūkio paskirties žemės sklypą (projektinis Nr. 12₂) galima pasiekti vietinės reikšmės keliu, pažymėtu indeksu Ž-6. Šiame rašte pateikta informacija paneigia ieškovo P. M. aiškinimą, kad nėra kito kelio pasiekti jam nuosavybės teise priklausantį žemės ūkio paskirties žemės sklypą.
Namų valdos žemės sklypo naudojimosi tvarka nustatytina pagal atsakovo A. M. pasiūlymą, nes šiuo pasiūlymu yra labiau atribojamos atskiros bendraturčių dalys.
Ieškovas P. M. buvo pareiškęs reikalavimą nustatyti naudojimosi ūkiniu pastatu Nr. (duomenys neskelbtini) tvarką (t.2, l.163), tačiau teismo posėdžio metu jis šio prašymo nepalaiko sutikdamas su atsakovo A. M. raštu ir nuotraukomis (t.3, l.62, 100, 101), kurie įrodo, kad ūkinis pastatas Nr.5499-5003-7020 yra sugriuvęs ir lieka išvalyti sugriuvusio pastato vietoje esantį žemės sklypą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nepalaiko ieškinio dėl ūkinio pastato, šis yra sugriuvęs, pagal vientisą A. M. pateiktą naudojimosi žemės sklypu planą ūkinio pastato buvimo vietoje žemės sklypas skirtinas atsakovui A. M., todėl sugriuvęs ūkinis pastatas, tačiau neišregistruotas iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko bylos, paskirtinas atsakovui A. M..
CPK 93str.1d. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. 2 dalis numato, kad jei ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje numatytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Šioje byloje priešieškinis atmestas, nors ieškinys patenkintas iš dalies, t.y. nustatoms naudojimosi tvarka, tačiau ji nustatoma ne pagal ieškovo, bet pagal atsakovo pasiūlytą variantą, todėl bylinėjimosi išlaidos šalims vienai iš kitos nepriteistinos. Bylinėjimosi išlaidos valstybei priteistinos iš ieškovo ir atsakovo lygiomis dalimis – po 36 Lt (t1. l.1, t.2. l.144).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 269 str., 270 str., 307 str. teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
A. M. priešieškinį dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės atmesti.
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Nustatyti P. M. ir A. M. bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklausančio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką tokiu būdu:
P. M. paskirti naudotis patalpa, nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje, registro Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėta 1-3 (patalpos plotas 34,74 kv.m,). A. M. paskirti naudotis patalpas, nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje, registro Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas: 1-1 (patalpos plotas 13,17 kv.m.), 1-2 (patalpos plotas 11,72 kv.m), 1-4 (patalpos plotas 12,03 kv.m), 1-5 (patalpos plotas 18,92 kv.m), 1-6 (patalpos plotas 23,70 kv.m), R-1 (patalpos plotas 8,60 kv.m), R-2 (patalpos plotas 15,14 kv.m), kurių bendras plotas 103,28 kv.m; ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Įpareigoti A. M. įrengti pertvarą patalpoje Nr.1-3, atitveriant laiptus, vedančius į antrą aukštą, įrengti duris į patalpą 1-3 (34,75 kv.m.), pastatyti patalpos 1-3 šildymo katilą.
Paskirti P. M. naudotis namų valdos žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalimi pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009-08 žemės valdos padalinimo planą (t.3, l.13) individualiam naudojimui 596 kv.m., bendram naudojimui 29kv.m. ( po gyvenamuoju pastatu – 24kv.m., kiemas 5 kv.m.).
Paskirti A. M. naudotis namų valdos žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalimi pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009-08 žemės valdos padalinimo planą (t.3, l.13) 1789 kv.m. individualiam naudojimui, 86 kv.m. bendram naudojimui (po pastatais 71kv.m., kiemas 16kv.m.).
Priteisti iš P. M. 36Lt (trisdešimt šešis litus.) bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Priteisti iš A. M. 36Lt (trisdešimt šešis litus.) bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.