- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-17
- Bylos Nr.
- eII-175-1011/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01196-2024-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Linas Dūdys
- Advokatai
- Andrius Bubulis
- Kategorijos
- 17.11.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Dūdys, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs G. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atstovo advokato padėjėjo Andriaus Bubulio skundą dėl Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024-12-11 nutarimo Nr. 10-ANR_N-32166-2024 pakeitimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausiasis tyrėjas 2024-12-11priėmė nutarimą Nr. 10-ANR_N-32166-2024 (toliau – ir Nutarimas), kuriame nurodoma, kad G. R. 2024-11-23 1.49 val. T. Narbuto g., Vilniuje, vairavo automobilį būdama neblaivi, kai jai nustatytas 0,43 prom. girtumas. G. R. pripažinta kalta pažeidusi Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 p. reikalavimus ir padariusi Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 str. 5 d. numatytą administracinį nusižengimą, už tai jai paskirta administracinė nuobauda – 800 Eur bauda ir taikyta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisė vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklių užraktai, 12 mėnesių.
Šalies argumentai
G. R. atstovas kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašoma pakeisti Nutarimo dalį dėl administracinio poveikio priemonės taikymo, paskiriant švelnesnę administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 2 mėnesių laikotarpiui, netaikant draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių. Pagrindžiant skundo reikalavimą nurodoma, kad G. R. dėl padaryto nusižengimo labai gailisi, atsakomybės nevengia ir jaučiasi kalta. Pareiškėja nesitikėjo, kad vairuoja būdama tokio neblaivumo, nes buvo įvertinusi sunaudoto alkoholio kiekį, t. y. tai, jog bare, apie 22.40 val. išgėrė vieną alkoholinį kokteilį, kurio sudėtyje buvo nedidelė dalis alkoholio. Pavartojusi alkoholinį gėrimą apsvaigimo nejautė, jautėsi gerai, nemanė, kad yra neblaivi, nes dar nuėjo pašokti, kad prasiblaškytų, o buvo policijos pareigūnų sustabdyta važiuojanti namo apie 1.40 val. Be to, įvykio dienos išvakarėse ji buvo mažai valgiusi. Pažymi, kad G. R. niekada nevairuoja išgėrusi, tuo labiau girta, nėra piktybiška vairuotoja, niekada nebuvo bausta už šiurkščius nusižengimus, todėl pats nusižengimas yra atsitiktinio pobūdžio ir veikiamas sąžiningo suklydimo sąlygomis. Ši situacija yra didžiulė pamoka pareiškėjai, kuri alkoholinių gėrimų praktiškai nevartoja, o jei ir vartoja, tai labai retai ir saikingai. Be to Institucija, priėmusi skundžiamą Nutarimą, netinkamai įvertino tą aplinkybę, kad pareiškėjai buvo nustatytas lengvas (0,41 prom.) neblaivumo laipsnis, kuris praktiškai neviršijo įstatymo nustatytos leidžiamos normos, nuo kurios kyla administracinė atsakomybė už tokio pobūdžio nusižengimus. Dėl padaryto pažeidimo nekilo jokių neigiamų pasekmių, nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ir/ar sveikatai, nepažeisti kiti Kelių eismo taisyklių reikalavimai.
Mano, kad Institucija priėmusi skundžiamą nutarimą, pripažindama šioje byloje nesant ANK
34 str. 6 d. numatytų sąlygų, tinkamai skirtinos administracinio poveikio priemonės neindividualizavo, nes net ir minimalaus termino administracinio poveikio priemonės skyrimas, duotuoju atveju, prieštarautų teisingumo bei protingumo principams. Neabejotina ir sutiktina, jog asmenų, vairuojančių apsvaigus nuo alkoholio, veiksmai priskiriami itin šiurkštiems ir darantiems ypatingą žalą kelių eismo saugumui, tačiau, sprendžiant administracinės nuobaudos, o tuo pačiu ir administracinio poveikio priemonės skyrimo klausimą, būtina įvertinti ne tik rūšinį, bet ir individualų jo padarytų teisei priešingų veiksmų pavojingumą, kuris esamoje situacijoje akivaizdžiai mažesnis nei rūšinis. Tačiau neįvertinta tai, kad sėsdama už vairo G. R. apsvaigimo nuo alkoholio objektyviai galėjo ir nejausti. Nors ši aplinkybė pareiškėjos atsakomybės nešalina, tačiau neabejotinai sudaro pagrindą spręsti apie mažesnį nei rūšinį atsakomybės pavojingumą. Kritiškai vertindama savo poelgį G. R. 2024-12-(duomenys neskelbtini) mokėsi ir baigė papildomą vairuotojų mokymą, 2024-12-(duomenys neskelbtini) buvo atestuota pagal motorinių transporto priemonių vairuotojų privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą.
Taip pat pažymi, kad pareiškėja gyvena kartu su tėvais, kurie yra (duomenys neskelbtini) (mamai A. R. nustatytas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) lygis, tėvui K. R. (duomenys neskelbtini) darbingumo lygis), abu turi (duomenys neskelbtini) negalią, todėl teisė vairuoti transporto priemones jai reikalingos tinkamai rūpinantis tėvais, kuriuos veža į gydymo įstaigas, parduotuves ir kitas jiems reikiamas lankytinas vietas; tai pat pati važiuoja į mokslus. Todėl teisės vairuoti transporto priemones neturėjimas skausmingai atsiliepia ne tik jai, bet jos tėvams bei artimiesiems. Ši aplinkybė, kuri yra kur kas sudėtingesnė kasdieniniame gyvenime nei įprastai atrodo, sukuria papildomus įpareigojimus, bei sunkumus, dėl kurių, neturint galimybės vairuoti automobilį ilgą laiką ar esant tam tikriems vairavimo apribojimams, sukelia dideles papildomas finansines pasekmes ir perteklinius sunkumus. Todėl net ir pritaikius draudimą vairuoti transporto priemones 6 mėnesiams bei taikius draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių, dėl to kilsiantys neigiami padariniai bus neproporcingi jos padarytam administraciniam nusižengimui ir tokiu būdu bus pasiektas tik vienintelis administracinės nuobaudos skyrimo tikslas – nubausti administracinį nusižengimą padariusį asmenį.
Motyvuojamoji dalis
Įvertinus pareiškėjos asmenybę, teigiamai ją charakterizuojančias aplinkybes, pačios kritišką požiūrį į padarytą nusižengimą, nustatytą neblaivumo laipsnį, aplinkybę, kad ne tik pažeidėja, bet ir jos artimieji už kuriuos ji yra atsakinga patirs didelius nepatogumus ir neigiamus padarinius, darytina išvada, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti pritaikius ANK 34 str. 6 d. nuostatas ir sušvelninus paskirtą administracinio poveikio priemonę.
Skundas grindžiamas ir gausia teismų praktika, taip pat administracinės atsakomybės taikymui reikšmingų ANK nuostatų analize.
Institucija teismui pateiktame atsiliepime su skundu nesutiko ir prašė jo netenkinti. Pagrįsdama savo poziciją paaiškino, kad nėra pagrindo taikant ANK 34 str. 6 d. nuostatų sušvelninti paskirtos administracinio poveikio priemonės, nes ji paskirta už vieną iš pavojingiausių pažeidimų, o pareiškėja darydama nusižengimą turėjo įvertinti galimai kilsiančia neigiamas pasekmes. G. R., žinodama, kad administracinės nuobaudos paskyrimu gali kilti papildomų gyvenimiškų nepatogumų, turėjo būti ypač suinteresuota nedaryti nusižengimo. O ir įstatymas iškelia aukščiau visuomenės intersesą taikant prevencijos priemones ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio pažeidimą, interesą išvengti neigiamų pasekmių. Todėl ir nagrinėjamu atveju, skundžiamu Nutarimu nustatyta, kad sankcijoje nurodytos ir paskirtos administracini poveikio priemonės taikymu teisingumo ir protingumo principai nėra pažeidžiami.
Skundas tenkintinas.
ANK 422 str. 5 d. numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai, užtraukia baudą vairuotojams nuo 800 iki 1 100 Eur. Šio str. 6 d. nustatyta, kad už šio str. 5 d. numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 mėnesių iki 1 metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių.
Nėra ginčo dėl tų aplinkybių, jog G. R. nagrinėjamu atveju vairavo automobilį būdama neblaivi. Šias aplinkybes patvirtina ir byloje esantys įrodymai – 2024-11-23 neblaivumo nustatymo aktas; alkotesterio patikros sertifikatas ir matavimo alkotesteriu kvitai; pačios G. R. administracinio nusižengimo protokole fiksuoti bei teismui pateiktame skunde nurodyti paaiškinimai, kuriais ji savo kaltę pripažino.
Kita vertus, pastebėtina, kad nagrinėjamu atveju G. R. nustatytas ir skundžiamame Nutarime nurodomas neblaivumas nėra tikslus.
Vyriausybės 2006-05-12 nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 4 p. nustatyta, kad policijos, valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai per tikrinimą nustatę, kad įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija yra didesnė už leidžiamą Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, ne anksčiau kaip po 15 minučių ir ne vėliau kaip po 30 minučių nuo pirmojo tikrinimo atlieka pakartotinį tikrinimą. Kai pirmojo ir pakartotinio tikrinimo rezultatai skiriasi, laikoma, kad per patikrinimą nustatyta asmens iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija yra ta, kuri yra mažiausia iš nustatytų per pirmąjį ir pakartotinį tikrinimą.
Taigi, vadovaujantis aptartomis Taisyklių 4 p. nuostatomis, teisiškai reikšmingas yra tik vienas neblaivumo patikrinimas, kuriuo transporto priemonės vairuotojo iškvėptame ore nustatoma mažiausia etilo alkoholio koncentracija.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nagrinėjamu atveju G. R. neblaivumas, kaip ir numatyta Taisyklių 4 p., buvo tikrintas 2 kartus, mažiausia jos iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija tikrinimo metu – 0,43 prom. Be to, iš alkoholio kiekio matuoklio „Alcotest 7510“ patikros sertifikato matyti, kad jo matavimo paklaida matavimų intervale nuo 0,01 iki 1 prom. yra lygi 1,7 promilės. Ši matavimo paklaida vertintina G. R. naudai. Todėl, tuo atveju, jeigu būtų įvertinta ir apskaičiuota matavimo alkotesteriu paklaida, būtų gauta neblaivumo vertė – 0,413 promilės.
Be to, teisminėje praktikoje yra išaiškinta, kad vairuotojų neblaivumo nustatyto atveju, alkotesterių matavimai vertinti šimtųjų promilių tikslumu ir būtent sveika šimtoji promilės dalis yra tas duomuo, į kurį atsižvelgiama sprendžiant dėl administracinės atsakomybės atsiradimo; tūkstantųjų dalių apvalinimas į šimtąsias, suteikiant šimtosioms dalims didesnę reikšmę – negalimas (pvz. negalima apvalinti 0,409 promilės neblaivumo į 0,41 promilės neblaivumą) (kasacinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-28-495/2021).
Taigi, įvertinus G. R. naudai neblaivumo matavimo paklaidą, taip pat minėtoje praktikoje aptartus išaiškinimus, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjos neblaivumas buvo lygus 0,41 prom., t. y. atitiko minimalią ribinę neblaivumo skaitinę vertę nuo kurios kyla ANK 422 str. 5 d. numatyta atsakomybė.
Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad skundžiamu Nutarimu G. R. administracinėn atsakomybėn už ANK 422 str. 5 d. numatyto nusižengimo padarymą patraukta pagrįstai ir teisėtai.
Vertinant pareiškėjos argumentus, kuriais yra grindžiamas švelnesnės negu ANK 422 str. 6 d. numatytos administracinio poveikio priemonės paskyrimas, būtina aptarti, ar byloje esantys įrodymai patvirtina ANK 34 str. 6 d. nuostatų taikymo galimybę.
ANK 34 str. 6 d. nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ANK 34 str. 6 d. nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ANK 34 str. 6 d. nuostatos gali būti taikomos nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą.
Teisminėje praktikoje ne kartą akcentuota, kad, taikant ANK 34 str. 6 d., už padarytą nusižengimą numatyta minimalaus dydžio administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kompleksą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą paskirtos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, kitas aplinkybes, nėra per griežta (kasacinės nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-8-2013, 2AT-13-2013, 2AT-18-2014 ir kt.).
Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija. Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (pvz., Konstitucinio Teismo 2000-12-06, 2004-01-26, 2006-09-21, 2012-09-25., 2012-12-19 nutarimai).
G. R. savo kaltę dėl padaryto pažeidimo pripažino, gailisi nusižengus ir ši aplinkybė skundžiamame Nutarime pagrįstai pripažinta jos atsakomybę lengvinančia (ANK 35 str. 1 d. 1 p.).
Kitų atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teisminėje praktikoje ne kartą išaiškinta, kad pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės – būtinybė vairuoti transporto priemones dėl patogumo buityje, siekiant tinkamai pasirūpinti šeimos nariais – paprastai nelaikomos išskirtinėmis ir atsakomybę švelninančiomis. O ir pažeidėjai šios aplinkybės buvo žinomos nusižengimo darymo metu. Akcentuota, kad buitiniai, gyvenimiški nepatogumai ir yra tos pasekmės, kurių siekiama nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės paskyrimu, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinant saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Asmuo turėjo numatyti ir įvertinti galimas savo priešingo teisei elgesio padarinius, todėl padaręs pažeidimą privalo prisiimti ir neigiamas tokio elgesio pasekmes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-08-10 nutartis adm. b. Nr. N575-567/2012 ir kt.).
Kita vertus, nagrinėjamu atveju, vis tik negalima neatsižvelgti į tai, jog G. R., kuri yra jauno amžiaus, abu tėvai yra (duomenys neskelbtini). Taigi pareiškėjos skundo teiginiai, jog ji, turėdama pareigą teikti reikalingą paramą tėvams ir jais rūpintis, dėl taikomos administracinio poveikio priemonės patirs ženklesnius nepatogumus ir didesnes neigiamas pasekmes, yra pagrįsti. Be to, pastebėtina, kad pareiškėja už šiurkščius nusižengimas administracinėn atsakomybėn traukiama niekada nebuvo, per pastaruosius 5 metus už Kelių eismo taisyklių pažeidimą bausta tik 1 kartą; pats pažeidimas nelaikytinas šiurkščiu, už jį paskirta 15 Eur bauda sumokėta. Taigi, G. R. nelaikytina piktybine pažeidėja, pastoviai nesilaikančia teisės aktuose nustatytų elgesio taisyklių, o jos padarytas nagrinėjamas nusižengimas yra daugiau atsitiktinio pobūdžio. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju G. R. nustatytas neblaivumas tiksliai atitinka ribą, nuo kurios taikoma ANK 422 str. 5 d. numatyta atsakomybė. Todėl pripažintina, kad jos padarytas nusižengimas pagal savo pavojingumą yra kiek mažesnis negu papratai būdingas tokios rūšies nusižengimams. Pažymėtina ir tai, jog skundžiamu Nutarimu pareiškėjai paskirta ir 800 Eur bauda, taigi ji dėl padaryto nusižengimo patirs pakankamai dideles neigiamas pasekmes.
Teismo vertinimu, aptartų aplinkybių visuma, pareiškėją charakterizuojantys duomenys, jos padaryto pažeidimo pobūdis ir pavojingumas, atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir sunkinančių aplinkybių nebuvimas, sudaro pagrindą manyti, kad ANK 22 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti taikant ANK 34 str. 6 d. nuostatas ir vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais paskiriant švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu ANK 422 str. 6 d. numatyta minimali. Tai, jog konkrečiu atveju, įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, net ir minimali nuobauda nebūtų proporcinga administracinio poveikio priemonė už padarytą pažeidimą, ne kartą pažymėta ir teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo 2016-05-30 nutartis adm. b. Nr. ATP-545-626/2016; 2016-02-10 nutartis adm. b. Nr. ATP-131-211/2016, 2015-06-22 nutartis adm. b. Nr. ATP-654-318/2015 ir kt.).
Atsižvelgus į tai, Nutarimas toje dalyje, kuria G. R. paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklių užraktai 12 mėnesių – keistinas, paskiriant kitą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 2 mėnesiams, netaikant draudimo vairuoti kelių eismo transporto priemonių, kuriuose neįrengti antialkoholiniai variklių užraktai.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
G. R. atstovo advokato padėjėjo Andriaus Bubulio skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato 2024-12-11 nutarimo Nr. 10-ANR_N-32166-2025 dalį, kuria G. R. taikyta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklių užraktai 12 mėnesių, ir paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 2 mėnesiams, netaikant draudimo vairuoti kelių eismo transporto priemonių, kuriuose neįrengti antialkoholiniai variklių užraktai.
Ši nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos nuorašų išsiuntimo ar įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.