Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2023-03-23 · Byla Nr. TS-34-1072/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-03-23
Bylos Nr.
TS-34-1072/2023
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Eglė Venckienė
Kategorijos
Skundas Nr. TS-34-1072/2023
Teisminio proceso Nr. nesuteiktasProcesinio sprendimo kategorija 2.5.14.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. kovo 23 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Venckienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo G. M. skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023 m. vasario 27 d. nutarimo Nr. RV-25-702.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. M., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas 2020 m. gruodžio 9 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 260 straipsnio 1 dalį, skiriant 3 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis bausmė subendrinta su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia - 2021 m. birželio 14 d., bausmės pabaiga - 2024 m. gruodžio 10 d. Neatliktos bausmės dalis 2023 m. vasario 23 d. – 1 metai 9 mėnesiai 17 dienos.

Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija (toliau – ir Komisija) 2023 m. vasario 27 d. nutarimu Nr. RV-25-702 (toliau - Nutarimas) nutarė netaikyti G. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą, rekomenduojant nuteistajam tęsti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių, nukreiptų į aktualių kriminogeninių sričių valdymą, vykdymą.

Komisija atsižvelgė į tai, kad duomenų, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu būtų pasižymėjęs išskirtiniais elgesio ar adaptaciniais sunkumais, gauta nebuvo. Rekomendacijų vykdymo laikotarpiu G. M. mokosi, dalyvavo programoje, skirtoje kriminalinės subkultūros prevencijai, tačiau nesikreipė dėl intervencinių priemonių vykdymo, siekiant valdyti nusikalstamo elgesio riziką. Laisvės atėmimo bausmės metu nedirba, nes, pasak nuteistojo, yra siūlomas tik nekvalifikuotas darbas. Bausmės atlikimo metu nuteistasis įgijo vidurinį išsilavinimą ir suvirintojo profesinę kvalifikaciją. Šiuo metu mokosi pagal šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo sistemų montuotojo modulinę profesinio mokymo programą. Pagal 2023 m. vasario 9 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo finansų skyriaus pažymą. G. M. skolingas pagal vykdomuosius dokumentus 384,60 Eur. Nuteistasis teigia, kad skolą moka mama kaip jo atstovė iš jam skirtų valstybės išmokų ir pateikė bankų išrašus. 2022 m. liepos mėnesį kreipėsi į priklausomybės ligų konsultantą ir lankė užsiėmimus priklausomybių prevencijos tema. 2023 m. sausio 10 d. nustatyta išliekanti vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Reikšmingi rizikos valdymo pokyčiai nenustatyti. Manytina, kad nuteistasis arba pasižymi menka savivoka arba yra neigime dėl turimų elgesio negatyvių aspektų.

Šalies argumentai

2023 m. kovo 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas nuteistojo G. M. skundas dėl Komisijos Nutarimo. Skunde nuteistasis nurodo, kad Nutarimas yra nepagrįstas ir nemotyvuotas. Iš pateiktų duomenų matyti, kad bausmės atlikimo laikotarpiu jis yra įvykdęs visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Jis mokėsi, nebuvo baustas drausmine tvarka, bausmę atlieka paprastos grupės sąlygomis. Pažymėtina, kad jis tinkamai įvykdė visas ankstesnes Komisijos nutarimo, Nr. 58-137, rekomendacijas. Jis savanoriškai kreipėsi į priklausomybių konsultantą, savanoriškai lankė užsiėmimus priklausomybių prevencijos tema, taip pat aktyviai dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėje. Taip pat papildomai mokosi šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo sistemų montuotojo modulinę programą, mokosi ispanų kalbos. Prašo teismo atkreipti dėmesį į tai, kad jis nuo pat bausmės pradžios nėra baustas jokiomis nuobaudomis, už nustatytų režimo apribojimų ar taisyklių pažeidimus. Tai įrodo, kad yra linkęs laikytis įstatymų ir ateityje nenusikalsti. Yra motyvuotas toliau vykdyti turtines prievoles, kurias vykdo su savo motinos D. M. pagalba. Aktyviai dalyvauja įstaigos organizuojamuose sporto bei kultūros renginiuose. Savo ateities planus sieja su darbine veikla. Įsidarbins ūkvedžiu D. R. individualioje įmonėje. Vėliau, integravęsis į visuomenę, sieks įsidarbinti pagal pataisos įstaigoje įgytas suvirintojo arba šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo sistemų montuotojo turimas kvalifikacijas, arba įkurti savo individualią įmonę. Argumentų, kad jis savo elgesį vertina nepakankamai kritiškai, yra linkės pernelyg savimi pasitikėti, neigia kylančias problemas, nepakanka pagristi Komisijos išvadai, kad jis nepadarė reikšmingos pažangos, mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Labai svarbu ir tai, kad jis yra jauno amžiaus, turi išlikusius glaudžius socialinius ryšius ne tik su motina, bet ir su jaunesne seserimi. Lygtinis paleidimas su intensyvia priežiūra padės jam efektyviau ir lengviau integruotis į visuomenę. Išėjęs į laisvę turės gyvenamąją vietą, nes grįš gyventi pas motiną. Nuteistojo manymu, teigiama aplinka, o ne tolesnis buvimas įkalinimo įstaigoje turės didesnės įtakos, siekiant pozityvaus elgesio ateityje. Prašo panaikinti Komisijos nutarimą ir taikyti lygtinį paleidimą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojusioje naujoje BVK redakcijoje lygtinio paleidimo kriterijai yra apibrėžti BVK 82 straipsnyje. Šios straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės, jeigu jiems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos yra specifinis teisės institutas, nes šiuo atveju yra vertinamas, tiksliau prognozuojamas, asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį ir tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje bei jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes (Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S- 27- 209/2019).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nuteistasis G. M. 1/3 jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atliko 2022 m. rugpjūčio 10 d. Atlikus nuteistojo G. M. nusikalstamumo rizikos įvertinimą naudojant OAsys metodiką, nustatyta, kad nuteistasis priklauso vidutinei rizikos grupei. Konstatuotina, kad nuteistasis G. M. yra atlikęs privalomąją bausmės dalį, turi teisę kreiptis dėl lygtinio paleidimo iš pataisos namų taikymo, tačiau šiuo konkrečiu atveju reikalinga nustatyti, ar jo padaryta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama lygtinio paleidimo taikymui.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad sprendžiant, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama lygtinio paleidimo taikymui, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, kad būtų galima pagrįstai spręsti, jog laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir tolesnis pataisos procesas jau gali būti tęsiamas asmens neizoliavus nuo visuomenės pagrįstai tikintis, kad jis laikysis įstatymų (Kauno apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-272-493/2022, Nr. 1S-214-397/2022, 1S-146-844/2022).

Teismas, susipažinęs su nuteistojo skundu ir pateikta medžiaga, konstatuoja, kad G. M. neatitinka formalių lygtinio paleidimo sąlygų. Nors G. M. jau atliko daugiau nei vieną trečdalį paskirtos bausmės, 2023 m. sausio 10 d. nustatyta išliekanti vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Reikšmingi rizikos valdymo pokyčiai nustatyti nebuvo. Pabrėžtina, jog net jeigu G. M. ir atitiktų formalius kriterijus, įstatymas numato teismo teisę, o ne pareigą taikyti lygtinį paleidimą asmeniui, atitinkančiam BVK 82 straipsnio 1 dalyje nustatytus formaliuosius kriterijus.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad paskutinį kartą Komisijai teiktas 2022 m. rugsėjo 1 d. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija nutarė netaikyti G. M. lygtinio paleidimo (nutarimo Nr. 58-234) ir pateikė rekomendaciją tęsti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą. Turimais duomenimis, nuteistasis iš dalies vykdė Komisijos pateiktą rekomendaciją: mokėsi, savanoriškai kreipėsi į priklausomybių konsultantą, dalyvavo programoje, skirtoje kriminalinės subkultūros prevencijai, dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse. Tačiau nuteistasis nesikreipė dėl intervencinių priemonių vykdymo, siekiant valdyti nusikalstamo elgesio riziką.

Apibendrinant darytina išvada, kad atsižvelgiant į nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje atliekant laisvės atėmimo bausmę, nagrinėjant šį skundą nustatyti nuteistąjį G. M. teigiamai charakterizuojantys duomenys. Paminėti duomenys buvo nurodyti ir 2023 m. vasario 14 d. Socialinio tyrimo išvadoje bei įvertinti Komisijos nutarime, todėl sprendžiama, kad Komisija, priimdama skundžiamą nutarimą, atsižvelgė į G. M. teigiamai charakterizuojančias aplinkybes.

Pažymėtina, jog sprendžiant dėl G. M. pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, įvertintini ir jo mąstymo bei elgesio ypatumai.

Nuteistasis savo skunde akcentuoja, jog gyvens pas savo motiną, su kuria turi glaudžius ryšius. Remiantis Socialinio tyrimo išvadoje esančiais duomenimis, G. M., niekada nekeitė gyvenamosios vietos ir visuomet gyveno kartu su tėvais, adresu: (duomenys neskelbtini). Paleistas iš laisvės atėmimo vietos, taip pat planuoja grįžti į tėvų butą. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistojo motina D. M. sutinka, kad jai priklausančiame būste gyventų jos sūnus G. M.. Remiantis įvertinimo metu gauta informacija, galima teigti, kad praeityje G. M. neturėjo sunkumų dėl gyvenamosios vietos bei jos pastovumo. Paleidimo iš pataisos įstaigos atveju nuteistasis galės grįžti gyventi pasirinktoje vietoje. Vis dėlto atkreipiamas dėmesys, kad nuteistasis grįžta gyventi į tą pačią gyvenamąją vietovę, kurioje yra įvykdęs nusikalstamą veiką. Nuteistajam negebant atsiriboti nuo destabilizuojančios aplinkos įtakos, nevaldant aktualių kriminogeninių poreikių, gyvenamoji vieta gali tapti vienu iš nusikalstamo elgesio riziką galinčių didinti veiksnių.

Skunde nuteistasis nurodo, jog išėjęs iš pataisos įstaigos įsidarbins individualioje įmonėje. Remiantis Socialinio tyrimo išvadoje esančiais duomenimis, G. M. materialiai buvo išlaikomas tėvų. Darbo patirties laisvėje neturi. Esant finansiniam nestabilumui, pasirinkdavo neteisėtus būdus praturtėti. Jo finansinių planavimo įgūdžiu stoka tiesiogiai siejosi su jo nusikalstamo elgesio pasireiškimu. Nuteistasis registruodavosi Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, skolą (384,60 Eur) moka jo motina iš jam skirtų valstybės išmokų. Laisvės atėmimo vietose G. M. niekada nėra dirbęs, teigdamas, kad siūlomas tik nekvalifikuotas darbas. Dabartiniu laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu taip pat nedirba. Remiantis įvertinimo metu gauta informacija, galima teigti, kad G. M. stokoja nuoseklios bei stabilios darbinės patirties bei gebėjimo sukurti ilgalaikius darbo santykius, šiuo metu neišreiškia motyvacijos realizuoti savęs darbinėje veikloje pataisos įstaigoje. Nuteistasis praeityje turėjo mokymosi sunkumų, profesines kvalifikacijas įgijo tik atlikdamas laisvės atėmimo bausmes. Šiuo metu nuteistasis formaliai patvirtino savo įsidarbinimo galimybę laisvėje, tačiau analizuojant nuteistojo ankstesnę patirtį, pastebima, kad jis ir toliau nuosekliai vykdydavo nusikalstamas veikas.

Sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, teismų praktikoje visapusiškai įvertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamo veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kurį paveiktų nuteistąjį, kad jis laikysis įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija atsižvelgė ir įvertino ne tik nuteistojo G. M. elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, bet ir jo teistumus. G. M. anksčiau teistas 4 kartus. Laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą. Pirmą kartą su policijos pareigūnais susidūrė būdamas 16 metų amžiaus. Būdamas 17 metų amžiaus nuteisiamas pirmą kartą. Nuteistajam du kartus buvo skirtas laisvės apribojimas, antrą kartą atiduodant prižiūrėti motinai D. M., tačiau G. M. teigiama elgesio dinamika nebuvo stebima, o vykdyti nusikaltimai tik sunkėjo. Kauno apygardos teismo nuosprendyje 2020 m. gruodžio 9 d. minima, kad: ,,kaltinamasis G. M. kaltę pripažino iš dalies. <...> padarė apysunkį nusikaltimą, kuriuo pasikėsinta į du objektus – svetimą turtą ir žmogaus sveikatą. Nors jauno amžiaus, bet teisiamas jau trečią kartą, turi neišnykusį teistumą už tyčinį smurtinį nusikaltimą. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis padarė nusikaltimą būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, be to, veikė bendrininkų grupe, šios aplinkybės sunkina atsakomybę. Kartu teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis kritiškai vertina savo veiksmus, dėl jų nuoširdžiai gailisi, iš dalies atlygino žalą, kas lengvina atsakomybę“. Analizuojant nuteistojo įvykdytų nusikaltimų pobūdį, pastebima, kad G. M. nusikalstam elgesiui yra būdingas asmeninių tikslų (finansinės naudos, poreikio vartoti alkoholį) siekimo neteisėtais būdais modelis. Dabartinis nuteistojo įvykdytas teisės pažeidimas – neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė narkotines medžiagas yra ne pirmas jo nusikaltimas, susijęs su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, tačiau nusikalstamas veikimas yra susijęs su siekiu praturtėti. Sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, analizuojant nuteistojo asmenybę, jos pokyčius, vertinant nuteistojo resocializacijos progresą bei pažangą, nusikalstamos veikos pobūdis ir pavojingumas taip pat yra reikšmingas ir sudaro prielaidas griežčiau vertinti aplinkybes, reikšmingas nuteistojo lygtiniam paleidimui.

Nuteistasis nurodo jog yra padaręs pažangą, lygtinis paleidimas padėtų geriau integruotis į visuomenę. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2021 m. birželio 14 d. Duomenų, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis būtų pasižymėjęs išskirtiniais adaptaciniais sunkumais, gauta nebuvo. Nebuvo baustas, tačiau nebuvo ir skatintas. Atkreiptinas dėmesys, jog nuteistasis nesikreipė dėl intervencinių priemonių vykdymo, siekiant valdyti nusikalstamo elgesio riziką. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad G. M. yra socialiai nebrandus, kaltės neneigia, pripažįsta savo veiksmus, tačiau juos pats dekriminalizuoja, nemato tame nieko socialiai nepriimtino, ieško save pateisinančių priežasčių. Tai rodo, kad jo elgesys ir padaryta pažanga pataisos namuose negali būti vertinama išimtinai teigiamai.

Socialinio tyrimo išvadoje, be jau paminėtų kriminogeninių veiksnių, tokių kaip teistumai, darbinės patirties stygius, dar minimi tokie veiksniai kaip lėšų tvarkymo įgūdžių stoka, negebėjimas pasimokyti iš negatyvios patirties, nepakankamas problemų identifikavimo ir sprendimo įgūdžiai, kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos.

Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, ir tai, kad nuteistasis G. M. neatitinka BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatytų formaliųjų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygų, teismas daro išvadą, kad šio instituto taikymas yra negalimas, Komisijos 2023 m. vasario 7 d. nutarimas Nr. RV-25-702 yra pagrįstas ir teisėtas, o nuteistojo skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

Atmesti nuteistojo G. M., gim. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023 m. vasario 27 d. nutarimo Nr. RV-25-702, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, panaikinimo.

Nutartis per 7 (septynias) septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Eglė VenckienėNuorašas tikrasTeisėja Eglė Venckienė2023-03-23